|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Senovės astronautai
Senovės legendos ir padavimai, iš tautos atminties neišvengiamai paimdami žinias, atspindi vienokius ar
kitokius tikrai įvykusių įvykių atgarsius..., Taip pat skaitykite:
Paleovizitai: idėjos istorija Užuominų apie nežemiečių apsilankymą Žemėje yra Biblijoje, kituose tekstuose, senovės mene ir kitur.
Dauguma jų susiję su pasaulio sutvėrimo mitais. Teorijose apie Atlantidą neretai
pasirodo Zep Tepi dievai.
Kinijoje ateivių rasė paliko keistus Dropa diskus.
Majų Popul Vuh teigia:
Žmonės atėjo iš žvaigždžių, jie žinojo viską ir ištyrė keturis dangaus kampus ir apvalų Žemės paviršių.
Tarp žinomų žmonių paleokontaktų teorijos šalininkais buvo I. Šklovskis,
K. Saganas, H. Obertas ir kt.
Tačiau dominuojantis mokslinis požiūris atmeta tokią galimybę, tačiau ji labai populiari mokslinėje
fantastikoje ir vienas garsesniųjų kūrinių yra A. Klarko 2001: Kosmoso odisėja.
F. Zappos daina Inkų keliai (iš albumo Vienas dydis visiems) klausia: Šią teoriją vystė: Ch. Fort'as (1919),
Morisas K. Džesupas*) (1955), G.H. Williamsonas (1957), P. Kolosimo (1957), H. Lhote (1958),
M.M. Agrestas (1959), B.J. Poer Trench'as (1960), W.R. Drake (1964),
R. Charroux (1969), S. Lunkskaya (1970), R. Temple (1976),
R.C. Hoagland'as, B. Eldem'as,
A.F. Alford'as, E. Lloyd'as...
Senajame Testamente Dievui priskiriamos kai kurios savybės, leidžiančios spėlionės apie pažangias
technologijas. Jo viršutinė kūno dalis tarsi iš metalo (Ez 1:26-28), pasirodo ant dūmų ar ugnies stulpo (Iš
Beje, 500 m. pr.m.e. Dživaka irgi rašo sukūręs prietaisą, nustatantį ligas: padėta prieš ligonį
ji peršviečia jo kūną, kaip kad lempa apšviečia namo vidų - ir atskleidžia ligos priežastį. Dživaka buvo Indijos karaliaus Bimbisaros (ir paties
Budos) asmeninis gydytojas; gyveno 5 a. pr.m.e. Radažgrichoje (dabart. Radžgiras).
Senoviniuose tekstuose minimas atliekantis sudėtingas medicinines procedūras, pvz., ir tokias, kurias galima suprasti kaip smegenų
chirurgiją. Jis mokė, kad svarbu apšviesti organus prieš diagnozuojant ligą ar darant operaciją. Pasakojama, kad jis
turėjo brangakmenį, kurį padėjus prieš pacientą, jo organai būdavo apšviečiami. Po trijų šimtmečių kinų imperatorius Kao-cu, Hanų dinastijos pradininkas 206 m. pr.m.e., savo pirmtako, paskutinio
Činų dinastijos imperatoriaus Hein-Yang Čin-či, rūmuose rado stebuklingą veidrodį,
apšviečiantį kūno kaulus. Jis apibūdinamas kaip stačiakampis, 4 pėdų pločio ir 9 colių aukščio, keistai švytintis tiek vidinėje, tiek
išorinėje pusėje. Žmogui atsistojus prieš jį, vaizdas būdavo apverstas. Jo pagalba buvo galima nustatyti pasislėpusias ligas.
Dr. Javier Cabrera buvo medicinos profesorius ir Limos un-to fakulteto vadovas. Jo tėvas 4-ojo
dešimtm. Pradžioje rado nemažai laidojimo apeigų akmenų inkų kapavietėse. Javieras pratęsė tėvo darbus ir
surinko beveik 1100 šių akmenų kolekciją. Apie trečdalis jų (500-1500 m. laikotarpio) perteikia pornografinę
inkų kultūrą, kiti vaizduoja jų stabų garbinimą, o dalyje jų pateikiami netikėti aspektai, pvz., smegenų
Indėnų kronikininkas Juan de Santa Cruz Pachachuti Llamgui apie 1570-uosius rašė, kad Pachachuti
laikais daug raižytų akmenų rasta Chinca karalystėje (Chinchayungoje, t.y. žemutinėje centrinės Peru dalyje
prie pakrantės), kur jie vadinti Manco. Spėjama, kad tas žodis yra kilęs iš aymarų žodžio malku, reiškiančio
vyriausias vadas. Paminėta, kad kai kurie tų akmenų buvo išvežti į Ispaniją.
Tai gana įdomu, nes šiuolaikinė samprata apie dinozaurus susiformavo tik 19 a., kai buvo imtas
naudotas žodis dinozauras (1841). Be to, Peru dykumose esančiuose kapuose rasta Naska kultūros laikmečio (apie 700 m.) audinių, kuriuose taip pat
pavaizduoti dinozaurai. O Rafael Larco Hoyle aprašė Peru rastus bronzinius ratukus,
labai primenančius šiuolaikinius krumpliaračius (plačiau apie tai skaitykite >>>>>).
Daugiau panašių dalykų yra puslapiuose: Brazilų NSO tyrinėtojas Jean Alencar'is atkreipė dėmesį, kad Brazilijos mitologijoje gausu
pasakojimų (ir statulėlių) apie galinčias skraidyti būtybes. Vietinių gyventojų legendose pasakojama apie iš dangaus
nusileidusius dievus tais laikais, kai žmonės mažai besiskyrė nuo žvėrių. Tie dievai žmones išmokė
žemdirbystės, astronomijos, medicinos ir kitų dalykų. Tarkim, Xing upės aukštupio genčių garbintas dangaus
karys Bep-Kororoti, kuris, panašiai kaip indų Mahabaratos herojai, turėjo skraidantį vežimą, naikinantį viską
savo kelyje. Jis baugino čiabuvius tol, kol nusileido ir nusimetė savo apdarus, pasirodydamas esąs gražus,
dailus ir malonus. Jis linksmino vietinius magija, kol brendo ir nenustygo pas save danguje, o tada vėl
sugrįžo į ten. Chilam Balaam nurodo labiau tiesmukiškai: Būtybės nusileido iš dangaus skraidančiais
vežimais ... baltieji žmonės skraidančiais žiedais, galinčiais pasiekti dangų.
19 a. prancūzo Henri Lhote Afrikos Tassili kalnuose atrastos figūros (tai pat žr.
>>>>>)
buvo tokios neįprastos, kad jis jas pakrikštijo
marsiečiais. primityvūs Pirmykščiai menininkai pavaizdavo olose būtybes savo kontūrais
primenančias skafandrus
dėvinčius astronautus. Rasta šimtai tokių piešinių, kurie išsibarstę daugelį mylių
dykumoje: keistos figūros su šalmais ir antenomis, neretai tarsi sklandančios nesvarumo būklėje, tarsi juos
piešę būtų matę šiuolaikiniuose kosminiuose laivuose. Kituose piešiniuose galima įžvelgti techninius dalykus
saulės baterijas, orbitines stotis, sklandančas sferas su žmonių figūromis viduje... Tiesa, antropologai
bandė tai aiškinti apeiginiais šokiais, kai šokėjai yra užsidėję ant galvų moliūgus. Tačiau problema tame, kad
tuo metu Šiaurės Afrikoje dar nebuvo auginti moliūgai (taip pat skaitykite >>>>).
Ispanijos Ojo Guarea ir Altamira bei Prancūzijos Lascaux ir Font de Gaume
(kaip ir Vondijina Australijoje ir Val Camonica Italijoje) olų piešiniai rodo, kad mūsų tolimi protėviai detaliai pavaizdavo tai, kas taip
glumina mus dabar: kupolo formos objektus, kurių kai kurie stovi ant trijų kojų ar yra su antenomis. Senovės
astronautai vaizduoti dvikojais, neretai su snapais ar sparnais, kartais panašūs į
reptilijas.
Ojo Guarea olų kompleksas, po žeme besiraitantis daugelį mylių, pateikia neiššifruojamą mįslę. J.G. Atienza
knygoje Ieškant nuslėptos istorijos tvirtina, kad kai kurie įėjimai į požemius vietinių laikomi blogais ir greta
jų žemdirbiai nedirba žemės ir net nesiartina prie jų. Ir būtent viename tų blogio taškų yra atvaizdas, tarytum
perteikiantis spiralinę DNR struktūrą.
Vienas aktyvių idėjos apie senovės astronautus propaguotųjų yra
Erichas von Denikenas. 1968 m.
išleidęs knygą Dievų vežimai. Atseit ateiviai nusileido Žemėje dar iki atsirandant dabartiniams žmonėms,
atliko genetinius eksperimentus ir taip Žemėje išvedė protingą rūšį, užsiimančia žemdirbyste, menais, tačiau
esančią karinga. Sodoma ir Gomora buvo sunaikinti atominių sprogimų (taip pat skaitykite >>>>).
Sandoros dėžė buvo elektrinis
siųstuvas, leidęs Mozei bendrauti su ateiviais. Denikenas sakė, kad majų Kopano steloje pavaizduoti senovės astronautai su šalmais.
Senoviniuose pasaulio sutvėrimo mituose minimi į Žemę atvykę dievai. Daugumoje jų pagrindiniai dievai
yra Saulės dievas (vyriškos lyties) ir Mėnulio (moteriškos) kas rodo visų dalykų dvilypę esmę. Egipte tas
dievas bu Ra (Re), Saulės spindulys, važinėjęs po dangų ugnies vežimu (kosminiu laivu?). Tokie sutvėrimo mitai yra visuotiniai. Keturi nežinomi simboliai pastebėti prie Didžiosios piramidės įėjimo (kairėje pusėje). Jie panašūs į
graikiškos abėcėlės raides, nors panašūs ir į simbolius, rastus ant Roswello NSO nuolaužų.
Anot jų interpretatorių, jie turėjo apsaugoti piramidės įėjimą ir berberiškos kilmės. Jie nėra paplitę kituose Egipto
paminkluose. Juan Jesus Vallejo savo Senovės Egipto trumpoje istorijoje laiko, kad skaitomi iš kairės į dešinę žymėtų
raides D, B, Q ir B, sudarančias du žodžius, kurių šaknys DB ir QB, o tai būtų fonemos dabba ir iqbut. Pirmasis reikštų
rūpinkis arba šnekamąja prasme priimk dalykus tokiais, kokie jie yra. Iqbut yra reikšmingesnis, nes reiškia kupolas virš švento žmogaus kapo. Įdomūs yra Afrikos dogonų genties mitai apie
reptilijų rasę iš Sirijaus (daugiau žr. puslapius
Dogono gentis: Sirijaus paslaptis ir
Paleovizitai: ieškant įrodymų ).
Šumerų mite apie Gilgamešą gausu
ugninių vežimų vaizdinių ir žmonių paėjimo į Dievo sodus paminėjimų. Z.
Sitchen'as 1976 m. išleistoje knygoje Dvyliktoji planeta pateikė aiškinimus apie iš dangaus
(Nibiru planetos) nusileidusią
Anunakių rasę. Prieštaringai vertinamą teoriją
Z. Sitchen'as paremia savo iššifruotų dantiraščiu
rašytų Šumero lentelių vertimais su nuorodomis į Bibliją. Nibiru planeta skrieja labai ištįsusia elipsine orbita,
kurios periodas yra 3600 m. Joje gyvena
reptilijų rasės: anunakiai,
nefilimai, Biblijos milžinai... Jie nusileido į
Žemę, kolonizavo ją, čia išgaudavo auksą ir kitus mineralus
(žr. >>>>>). Kalnakasybos darbams jiems reikėjo darbininkų,
tad jie atliko genetinius eksperimentus su mūsų protėvių DNR ir sukūrė homo sapiens. Tvaną
nibiriečiai sukėlė tam, kad sunaikintų jų sukurtų vergų rūšį, kuri sukilo prieš savo engėjus.
Daugiau apie tai >>>>
Claude Vorilhon (arba Rael, g.1946 m.) įkūrė religinį judėjimą teigdamas, kad daugelį kartų buvo
susidūręs su nežemiečiais, o taip pat skridęs į kitą planetą ateivių erdvėlaiviu. Ten sutiko tiek Elohimus, tiek
genetiškai sukurtus sekso robotus", jam padovanojusius nepakartojamą naktį. Jis aiškina, kad žmonių rasės sukūrė ateivių elohimų rasė
(panašiai kaip Z. Sitchen'as). Judėjimas pasisako prieš evoliucijos teoriją ir remia žmonių klonavimą.
Baalbeko platforma
datuojama 8000 m. pr.m.e. Ji turi 60 blokų ir sijų bazinis šumerų (anunakių; 60 x 60 =
3600 Nibiru periodas) skaičius. Ant šios platformos graikai ir romėnai statė savo šventyklas. Legenda
liudija, kad čia su savo ugniniu vežimu nusileido Saulės dievas Helijus (vieta paminima ir
Gilgamešo mite).
Kitoje žemės pusėje, Velykų saloje abejingai į jūrą žvelgia beveik 14 tonų sveriančios
statulos. Nežinomas nei jų atsiradimas, nei paskirtis. Yra spekuliuojančių, kad kai kurie
anunakiams dirbę darbininkai, išraižę
Naska linijas, nuskrido į Velykų salą ir pastatė statulas, panaudodami iš
anunakių išmoktas technologijas.
Kiti monumentai (pvz., Danijos dolmenai
ar Stounhendžas)
irgi siejami su senovės astronautai. Tai ir Egipto piramidės, Peru Machu Pikču, Mikėnų kultūros ciklopų statiniai.
Daugelis tautų turėjo herojus, tokius kaip anglų Merlinas, actekų Kuetzalkoatlis ar inkų Virakoča.
Pohnpei saloje Ramiajame vandenyne yra Nan Madolio
griuvėsiai - savotiškas Machu Picchu. Nan Madol rifo pakrantė išraižyta žmogaus iškastų ir akmenimis grįstų kanalų apleistų prieš šimtus metų.
Kam buvo atgabenti daugiatoniai bazalto akmenys ir kodėl tas darbas buvo užmestas?
1877 m. J.H. Neale iš Montesuma Tunnel Co rausė tunelį per 50 mln. m. senumo lavos srautą Kalifornijos Stalo kalne. Jis rado kelis iečių antgalius,
piestą ir grūstuvą. Iečių antgaliai buvo beveik pėdos ilgio, o akmeninis grūstuvas apie 4 colių skersmens.
Ant majų valdovo Pakalo (603-683 m.) sarkofago dangčio pateikta scena, kurią E.
fon Denikenas aiškina kaip senovės astronauto atvaizdą (kitas aiškinimas Pakalo kelionė į požemių karalystę).
Daugiau žr. >>>>>
Čia esantis Pena de Bernalis, 1421 m. aukščio, yra aukščiausias monolitas Žemėje (aukštesnis už Gibraltaro uolą ir
Pao de Acucar Brazilijoje). 16 a. Otomiai, remiami ispanų, įveikė čičimekų pasipriešinimą ir įsikūrė šiose vietose taip susiliejus jų kultūroms.
Regioną apibrėžia trys šventosios vietos pietuose įėjimą saugo Pena de Bernal, vakaruose dvi kalvos prie Pinal de
Zamora, tiekiančių vandenį ir užtikrinančias gyvybę, Mecos (senolių arba Xita) buveinę, ir rytuose Cerro del Fronton, kur pasirodė dieviškasis Išpirkėjas.
Kasmet piligrimai lanko tas šventąsias vietas vanduo, kalva ir kryžius yra trys elementai kulto, kilusio susiliejus
Xitata, otomių saulės dievo, ir krikščionių kryžiaus vaizdiniams.
Carlos Martinezas tiki, kad po Pena de Bernaliu yra požeminis miestas, kurio gyventojai keliauja orlaiviais. Per
astralines patirtis jis teigia matęs žalią kvarcą, skleidžiantį didelį kiekį šviesos, bei 60-70 m. aukščio sales su senosios
kalbos simboliais ant sienų. Taip pat jis yra matęs ir NSO.
Anot legendų, šias vietas senovėje saugojo sargybinių šeima 32 pėdų aukščio milžinai. O taip pat, kad švęsti
ekvinokcijų čia rinkdavosi žmonės iš Čilės ir Peru vietovių. Inkų valdovas Pačakuti Kusko karalystės valdymo sistemą pertvarkė Tahuantinsuyu (kečujų kalba, keturių
pusių žeme), mat ją sudarė centrinė vyriausybė ir keturios provincijos, kurių kiekviena turėjo stiprų valdovą.
Manoma, kad būtent Pačakuti pastatė Machu Picchu. Nuorodos: Pradžnaparamita-sutra, senoviniame
rankraštyje, dievybė sėdi centre lotoso poza. Apačioje dešinėje yra du keisti objektai - tarsi ore kybotų skrybėlės arba ... disko formos NSO.
Vienas jų turi du taškus, panašias į šliuzo angas. Jei tai skrybėlės, tai kur jas dėvintys asmenys?
Kijevo astronautas vienintelė europietiška statulėlė su aiškiais kosminiais atributais
[tik keista, kad apie šį artefaktą yra mažai informacijos - bet galite paskaityti puslapį Kijevo paslaptys ].
Priešistorinių laikų japonų Dogu statulėlės vaizduoja būtybės, kurios tarsi dėvi
skafandrus su
dideliais šalmais, su skafandru sujungtais kniedytomis juostomis. Kai kurios statulėlės yra su plačiais akiniais
(tarytum poliarizuoti akiniai apsaugai nuo saulės. Daugiau žr. >>>>
Kelios žmogaus kaukolės su iš jų kyšančiais ragais 1880-aisiais rastos laidojimo kalvoje prie Sayre, Pensilvanijos Bradfordo rajone.
Jiems priklausę skeletai buvo anatomiškai normalūs, išskyrus, kad dėl 7-ių pėdų ūgio laikytini milžinais. Laidota, spėjama, apie 1200 m. Radinys yra dingęs. Sejeris (Sayre) - miestelis Bradfordo apygardoje, Pensilvanijoje;
užregistruotas 1891 m. Pensilvanijos ir Niujorko geležinkelio prezidento R.H. Sejerio, garbei; per 5,5 tūkst. gyv. (1880 m.
gyveno jame apie 730 gyv.). Jame gimė kalbininkas, baltistas V.R. Šmolstygas. Ankstyvojoje medicininėje literatūroje minimos kaukolės su ragais ir netgi pateikiamos iliustracijos. Iki
1900 m. buvo apie 100 panašių atvejų. Pvz., 16 a. pabaigoje vokiečių chirurgijos tėvas V. Fabris minėjo vyrą, turintį
ragus ant kaktos. Tačiau, neturint fotografijų ir fizinių pavyzdžių, iš jų sunku atskirti galimas kaulines ataugas nuo odos
sukietėjimų. Tad spėjama, kad augliai kaukolėje, kaip kad osteomos, galėjo būti raguotumo priežastimi, o prietarai ar
religiniai įsitikinimai tam suteikdavo mistinį pobūdį. Beje, senovėje ragai buvo laikomi karališkumo ženklu, pvz., kai
kuriose monetose Aleksandras Makedonietis vaizduojamas raguotu.
2003 m. Indijoje dėmesį patraukė kaimo gyventojas, kuriam ant galvos užpakalinėje dalyje augo 3,5 colių
ilgio kaulas. Jis patarnavo keliose šventyklose ir tikino turėjęs kelias mistines patirtis. 2003 m. Indijoje dėmesį patraukė kaimo gyventojas, kuriam ant galvos užpakalinėje dalyje augo 3,5 colių
ilgio kaulas. Jis patarnavo keliose šventyklose ir tikino turėjęs kelias mistines patirtis. Irake rastos figūros, primenančios reptilijas.
Jas primena ir šumerų dievai. Driežiagalviai iš Uro (Ubaido kultūra, 5 tūkst. m. pr.m.e., -
ji pakeitė ankstesniąją Halafo kultūrą, gyvavusią pietų Irake, o vėliau išplitusią visame Šumere. Ubaido kultūra
pasižymi tapyta keramika, dideliais triplaniais namais plačiai šeimai ir driežiagalvių figūrėlėmis, tiek vyriškos, tiek moteriškos lyčių.
Figūra kairėje laiko kūdikį ir jį žindo. Figūra dešinėje ant pilvo turi įstrižas įrantas. Panašų driežiagalvių figūrėlių rasta Eridu.
Olos pagrindas yra 2 aukštyje, o viršus 8 m. gylis apie 6 m. Atrodo, kad ola būtų iškasta žmonių.
Vidurinėje ir didžiausioje iš trijų olų Baigong kalno, esančio Qinghai provincijos Qaidam baseino gilumoje,
papėdėje viename gale yra apie 40 cm skersmens pusvamzdis, o kitas to paties skersmens vamzdis nueina į
žemę ir matosi tik jo viršus. Prie įėjimo yra apie tuzinas vamzdžių, 10-40 cm skersmens, tiesiai įeinančių į
uolą. 80 m nuo olos yra Tosono ežeras, kurio pliaže už 40 m, rasta daug 2-4,5 cm skersmens geležinių
vamzdžių, kurie eina rytų-vakarų kryptimi. Jie yra įvairių keistų formų. Įdomu, kad vamzdžių yra ir ežere, kurių
kai kurie pasiekia paviršių. Vietiniai vadina nežemiečių reliktais. Tai bareljefo iš labirinto prie Toengtingo ežero Jotuo saloje, Japonijoje, atgaminimas. Tsji Pen Lai
vadovaujama ekspedicija įvyko 1957 m. (2 m. prie žemės drebėjimą toje vietoje). Rasti keli bereljefai,
vaizduojantys žmones keistais drabužiais, panašiais į astronautų skafandrus. Vienas piešinys tarytum
vaizduoja Saulės sistemą. Trečia ir ketvirta planetos sujungtos linija. Piešinyje be Saulės yra 10 planetų. Tai
nesunkiai duoda ryšį su Nibiru, planeta X... (daugiau apie NSO Japonijoje -
Utsure Bune: liudijimas apie NSO Japonijoje) Piešinys, vaizduojantis liepsnojantį ratą, Japonija, apie 900 m. Taip pat skaitykite:
Paleovizitai: idėjos istorija *) Morisas Džesupas (Morris Ketchum Jessup, 1900-1959)
amerikiečių fotografas, žinomas rašiniais apie NSO. 3-me dešimtm. dalyvavo ekspedicijose į Jukataną ir Peru. Išgarsėjo
knyga NSO atvejis (1955), kurioje teigė, kad NSO yra mįslinga tema, verta tolimesnių tyrinėjimų. Anot jo, tai tiriamieji tvirto ir ūkų
pobūdžio aparatai. Taip pat juos siejo su senovės paminklais ir supermokslu (ką vėliau ėmė teigti ir E.
fon Denikenas). Kitos jo knygos: NSO ir Biblija (1956), NSO metraštis (1956) ir Išplėstasis NSO atvejis (1957);
paskutinėje pasiūlė paaiškinimą, kad trumpalaikiai reiškliniai Mėnulyje kažkaip susiję su NSO veikla. Jo pagrindinė skraidančių lėkščių
gija primena R. Šeiverį būtent, kad gerųjų ir blogųjų ateivių grupės kišasi į
Žemės reikalus. Jis, kaip ir kiti to meto šios temos atskleidėjai, buvo susipažinęs su J.
Blavatskajos alternatyviąja žmonijos priešistore. Papildomai skaitykite:
|
13:21) ir jį lydi trimitų garsai (Iš 19:16-19). Kartu žydų dievas yra tarsi realus reiškinys, o ne abstrakcija (Sk
35:34), jis lydi žydus ir tranko žaibais (2 Sam 22:10-16) bei svaido akmenis (Još 10:10-11) į priešus
(skaitykite 
chirurgija. O maždaug likęs trečdalis vaizduoja įvairias 
Kosovo Visoki Decani vienuolyne paveikslo Nukryžiavimas (1350) viršutiniuose dešiniajame ir kairiajame
kampuose pavaizduoti objektai su žmonėmis viduje, kuriuos aiškina kaip skraidymo aparatus. Taip pat žr.
Iliustracija iš 1400 m. knygos Iliustruota keistų šalių apžvalga, kurios antraštė: Dži Gung šalis: Žmonės
moka statyti skraidančius vežimus, su kuriais keliaujama toli esant palankiam vėjui. Tarmg laikais [apie 1700
m. pr. m.e.] Dži Gung žmonės skraidančiu vežimu pučiant vakariui pasiekė Yew Džo. Tarng išardė jų vežimą, tad jis negalėjo būti
parodytas žmonėms... Vėliau papūtė rytų vėjas ir jis nuskrido atgal į savo šalį, [esančią už 5000 km] į vakarus nuo mūsų žemių.
Wandjina petroglifai iš Kimberlėjaus, Australijos, yra apie 5500 m. senumo ir gali vaizduoti ateivius. Mitologiškai - tai žmonių protėviai
iš 
