Global Lithuanian Net:    san-taka station:
Septynių spindulių Saulės brolija  

Čia bus kalbama apie Lemūrijos valdovo Amuru Muru kraujo liniją. Jos pradžia yra Asere, Vyresniųjų rasėje, kuri gyveno planetoje kartu su mišriais Anunakiais, - apie 400 tūkst. m.

Lemūrija yra vėlyvesnis pavadinimas žemių, kurie kadaise buvo Mu proto-žemynu. Mu suirimas ir panirimas po vandeniu nebuvo vienas įvykis, o kataklizmų seka, prasidėjusi Ghosts. Mu. Atlantis maždaug prieš 35 tūkst. m. Kai kurios jo dalys išliko ir buvo pavadintos Le-Mu-Ria. Mu žemynui galėjo priklausyti vakarinė JAV ir Kanados pakrantė. Salose yra vietų, kaip Vėžlio kalnas Orkų saloje*), kurio amžiaus nepavyksta nustatyti. San Chuano salose yra tunelių, iš kurių išneriama Arizonoje, hopių krašte. Katastrofos metu lemūriečiams ir jų dangiškiesiems giminaičiams teko būti po žeme ilgą laiką. Būtent todėl sukurta išvystyta tunelių sistema.

Atlantai buvo labai moksliškai išsivystę žmonės, mažai paisę gamtos dėsnių ir galimų pasekmių. Jų visuomeninė sistema buvo patriarchalinė, o lemūriečių – matriarchatinė. Atlantai buvo apsėsti galios siekio ir valdžios gamtai, galbūt, ir pačiai Žemei. Jie bandė įvairias technologijas: lazerius, branduolinę energiją ir pan. Jų veikla ir eksperimentai sukėlė katastrofą. Atlantidos Raudonųjų žemių skilimas prasidėjo maždaug tuo pačiu metu kaip ir Mu. Tačiau atlantai tebetęsė savo bandymus. Apie 12-10 tūkst. m. pr.m.e. atlantai ėmė eksperimentuoti su Žemės pluta. Tai turėjo pražūtingas pasekmes. Dangus „griuvo“ tiesiogine prasme – įvyko tai, kas daugelio tautų mituose įvardijama kaip Tvanas. Žemynai skilo ir ėmė tolti vienas nuo kito (ir Amerikos tebetolsta nuo Afrikos).

Kai Vyresniosios rasės pamatė, kad reikalai neatšaukiami, teko imtis drastiškų priemonių, kad bent kas būtų išsaugota. Kad nebūtų ištrinti akašų įrašai. Legenda pasakoja, kad prieš pat Lemurijos žlugimą, Sanat Kumara, Saulės brolijos pirmtakas Aramu Muru ir 12 kitų „Gyvačių viešpačių“ pavedė paimti įrašus ir kitus galios ženklus ir paslėpti įvairiose žemės vietose. Tos būtybės buvo mišrūs Ananakių ir Vyresniosios Aserų rasės vaikai.

Tos grupės arba „Žiedai“, kaip imta vadinti vėliau, kaip bazinės genetinės linijos ar klanai, yra kiekvienoje kultūroje:
1. Nagai Indijoje (sanskritu – gyvatės);
2. Majų pirmieji gyvatiškieji karaliai, Karamaya ir Naga Maya;
3. Vėlesnieji gyvatiškieji karaliai Kukulkanas ir Quetzalcoatl, įkūrė majų Itza kultūrą;
American Rockies. Rock painting 4. Lung drakonai Kinijoje (įdomu, kad senovėje jie vadinti Naga)
5. Amarus ir Con Ticci Viracocha (Peru);
6. Sakoma, kad Zoharas (pradinė kabalos knyga) perėjo iš Adomo Nojui, o vėliau Abraomui, kuris imigravo į Egiptą.
7. Ankstyvasis žynių kultas buvo įkurtas, kad rūpintųsi „Messah“ arba Krokodilų viešpačiais, kurie Adomui (ar Amenui – Saulės dievui) tvirtino esą jų Kamara. Pirmieji egiptiečiai, statę piramides, buvo vadinami Naga…
8. Actekai perėmė Centrinės Amerikos kultūras ir turėjo dievybę Koatlkue, kuri vilkėjo gyvačių odomis ir dažnai vaizduojama su dviem drakoniškomis galvomis;
9. Šumerų mituose deivė Tiamiatė galėjo sunaikinti bet kurį, kuris metė iššūkį jai – išskyrus Babilono dievą Marduką, kuris dangaus mūšyje užmušė Tamiatę, o iš jos kūno sutvėrė dangų ir žemę. Iš jos drakoniškojo kraujo radosi žmonės.
10. Sakoma, kad Nidhoggyra požemių drakoniškasis tėvas, norvegų žinomas kaip Niflheimas.

Kiti „Žiedai“ yra nežinomi (nors ne visai) ir prarasti. Galbūt jie yra Šiaurės kraštuose. Kiekvieną Žiedą sudarė 13 žynių vyrų ir 13 moterų, iš kurių vienas buvo išrenkamas simboliniu dvasiniu vadovu arba Amaru (Muru – vyrams ir Mayu – moterims).

Vėliau užrašyta, kad panašus reiškinys vyko Atlantidoje su kai kuriais tų gyvatiškųjų viešpačių, „Vienatinio sūnumis“, kurie pbuvo išrinkti paimti atlantų įrašus bei mokymus ir išskirstyti po aplinkines teritorijas. Jie įsteigė kelias kolonijas, tarp kurių buvo Pitagoro mokykla, Delfio mokykla, Ameno mokykla, Egiptas, kur, kaip sakoma, „Smaragdo lentelė**) “ buvo pakasta po Sfinksu. Pasakojama, kad vėliau, žlugus Egiptui, Smaragdo lentelę paėmė Nefertitė, Akhenaten karalienė, buvusi Kumara ir studijavusi Andų kalnuose esančioje Septynių spindulių brolijoje, ir nugabeno į Jukataną.

Kitos tiesos, perteikiamos mituose ir legendose:

Methusala, atėjęs į drakono žynių ordiną jaunystėje, žinomas nepaprastai ilgu gyvenimu. Sklinda gandai, kad Melchisedeko ordinas turėjo daug drakonų viešpačių. Mitinis Merlinas iš Artūro dvaro tapo drakonų burtininku sulaukęs 20-ies ir, tikriausiai, tapo drakonų viešpačiu. Amerikos indėnų mitologijoje yra drakono žynių pasitarimas, vykęs maždaug prieš tūkstantį metų dakotų Juodųjų kalvų rajone – prieš sugrįžtant jaunesniesiems broliams ir užkariavimo erą. Jis paskleidė mokytojus po indėnų tautas, kad suaktyvintų tam tikras senovines apeigas. Genčių veiklą stebėjo „Griaustinio būtybės“, galingos drakoniškos jėgos bendravusios su žemiečiais per du raguotuosius žynius ir vieną raguotąjį, atėjusį iš dangaus skraidančiu šviesos laivu. Akhenaten, Queen Nefertiti

Europoje, atrodo irgi buvo slaptųjų drakoniškų draugijų, kurių vieną, „Rex Deus“ įsteigė Romos imperatorius Žygimantas, save kildinęs iš 12 a. tamplierių riterių. Ir su šiais susijusi „Siono priorija“, siekusi sugrąžinti Merovingų kraujo liniją į valdžią. Europos mitologijoje yra Didžioji Baltoji brolija.

Sanat Kamara įsteigta Saulės brolija. Sakoma, kad Sanat Kumara yra tiesioginis palikuonis Kumarų, kurie į Žemę nusileido iš Veneros kartu su Hatorėmis.

Kumara mūsų dabartiniu supratimu reiškia „gyvatiškieji androgenai“, nors tiksliau verčiamas kaip 'Tėvas', Senosios rasės atstovas. Nuorodas į Kumara randame indų Puranuose, kur jie yra pirmieji tantra jogos mokytojai, Ti ir Tiye palikuonys. Taip pat Biblijoje ir Korane daugybę kartų minimi 'švytintieji'. Kumarus, kaip įkūrėjus, gerbia teosofai, kurie taipogi sako, kad Sanat Kamara liko Žemėje tūkstančius metų kaip „Iškilusis mokytojas“.

Majams tie gyvatiškieji šventikai buvo Quetzalcotal'iai ir Kukulman'ai. O actekai vėliau savo valdovus vadino Montesuma. Egipte buvo Džedai (stipriosios gyvatės), pas britų druidus – Adder'ai, Graikijoje – Dactyloi.

Ryški Aušrinė sieta su žmonijos gelbėtojais ir nemirtingaisiais. Apr 22:16 sakoma: „Aš esu Dovydo atžala ir palikuonis, žėrinti aušrinė žvaigždė“.

Blyškiaveidis Quetzalcotal, turėsiantis grįžti po „penkių pilnų Aušrinės ciklų“ (Chilam Bilam). Venera turi didelę reikšmę indėnų dvasiniame gyvenime. Ar atsitiktinumas, kad tiek inkų, tiek hopių, tiek majų pranašystės remiasi Veneros kalendoriumi?

Pranašas Danielis aprašo savo Sanat Kamara, kurį vadina „Amžinuoju“, viziją:

Man bežiūrint, sostai buvo pastatyti,
ir Amžinasis atsisėdo savo soste.
Jo apdaras buvo baltas kaip sniegas,
o ant jo galvos plaukai tarsi gryna vilna;
jo sostas buvo ugnies liepsnos,
o sosto ratai plieskianti ugnis.

Ugnies upė sruvo ir tekėjo iš jo Artumo.
Tūkstančių tūkstančiai jam tarnavo
ir miriadų miriadai pas jį stovėjo. (Dan 7:9-10)


Vis stebėdamas nakties regėjimus,
mačiau tarsi žmogaus sūnų, ateinantį dangaus debesimis.
Jis priėjo prie Amžinojo, ir buvo jam pristatytas.
Ja, buvo duota valdžia ir garbė, ir karalystė,
idant jam tarnautų visų kalbų tautos ir gentys.
Jo valdžia yra amžina valdžia, tverianti amžinai,
Jo karalystė niekad nebus sunaikinta (Dan 7:13-14)

Pachi-Moma ir jos dukterys

Šventieji raštai sako, kad Amaru Muru tapo pirmuoju inkų Saulės žyniu-valdovu ir todėl vadintas Manko Kapak. „Ka-pak“ reiškia „dvasiškai iškilus“ arba „gyvatės išminties turėtojas“.

Po karūnavimo, Manco Kapac paėmė vieną valdžios simbolių, didįjį Saulės diską, iš Septynių spindulių šventyklos ir pakabino jį pagrindinėje inkų šventykloje, Intiwasi, pastatytoje Cuzco (Peru).

Anksčiau Saulės diskas kabojo Lemūrijos brolijos šventykloje. Pakabindamas Intuwasi, Manco oficialiai parodė Kumarų ryšį su Peru Saulės brolija. Vėliau, užpuolus ispanams, Saulės diskas buvo gražintas į Septinių spindulių šventyklą, kur liko iki 1987 m.

Penktojo Saulės ciklo belaukiant

Amaru Muru. Mu. Atlantis Inkai laukia Amaru sugrįžimo, majai laukia Quetzalcotal, o krikščionys – Antrojo Jėzaus sugrįžimo. Argi ne glumina, kad visi jie laukia to patys dalyko, manydami, kad tik jie vieni žino paslaptį.

Inkai, dievų palikuonys, Kumarai, Amaru Muru, Kristaus vaikai, Saulės vaikai. Amaru Muru priskiriama daug šventų vietų inkų imperijoje, Manco Kapac ir Kapac Cuna, Lemūrijos Saulės brolija pastatė megalitines Peru šventyklas, tokias kaip Tihuanaco, Sacsayhuaman, Ollantaytambo ir Machu Picchu. Tokios vietos nusitęsia iki Uolėtųjų kalnų ir dar toliau į Kanadą. Anot inkų ir majų, tos vietos kadaise buvo skirtos bendravimui tarp Žemės vaikų ir ateivių iš žvaigždžių.

Atskira tų Kumarų šaka buvo Virococha, mišrūs Amaru vaikai. Pasakojama, kad jie buvo aukšti, beveik dukart aukštesni už dabartinius žmones, rusvais plaukais, mėlynomis ir žalsvomis akimis (tai minima konkistadorų užrašuose). Virococha valdovai visada sieti su gyvate ir kaip gavusieji žinias iš Drakonų viešpačių.

Kai kurie tie šventikai karaliai į savo karališką vardą įtraukdavo quechuan gyvatės pavadinimą, Amaru – kaip paskutinis inkų imperatorius Sayri Tupac Amaru. Sayri tėvas Manco capac buvo už pasipriešinimą nužudytas ispanų kareivių. Sayri tuo metu buvo 5 m. amžiaus, stebėjo tą bausmę ir buvo paimtas į vienuolyną. Sayri nebuvo toks aukštas, kaip jo protėviai, tačiau ūgiu išsiskyrė iš inkų. 1561 m., pagal ispanų kronikas, Sayri Tupac buvo rastas nunuodytas, savo šventykloje sėdintis soste. Po jo mirties, ispanai išžudė visus likusius jo giminės narius ir inkų istorija baigėsi.


*) Orkų sala - didžiausia sala (22 x 14 km) San Chuano archipelage, esan2iame netoli Sietlo. Joje gyvena apie 4,5 tūkst. gyv. Joje yra Konstitucijos kalnas (734 m). Pavadinimas kilo iš sutrumpinto vardo Horcasitas, ispano karininko, pasiuntusio ekspediciją šio rajono tyrinėjimui.
Vėžlio kalnas (283 m.) yra didžiausia išsaugota teritorija esanti Vėžlio kalno rezervate. Jo uolienų amžius yra per 500 mln. m.

**) Smaragdo lentelė (lot. Tabula Smaragdina) – glaustas svarbiausių hermetiškosios filosofijos teiginių išdėstymas (savotiškas „tikėjimo simbolis“) smaragdinėje plokštelėje, rastoje (anot legendos) ant Hermio kapo Egipte – pagal vienus, Apolonijaus iš Tianos, o pagal kitus – Aleksandro Makedoniečio. Priskiriamas Hermiui Trismegistui ir išplito lotyniško vertimo pavidalu, nors pirmiausia pasirodė ankstyvuosiuose arabiškuose šaltiniuose nuo 8 a. Labai vertintas arabų ir Europos alchemikų. Sulaukė daug aiškinimų ir komentarų. Pagal vieną paplitusią jo interpretaciją, jame pateikiamas filosofinio akmens receptas.

Papildomai skaitykite:
Svajų metas
Pasaulio širdis
Kinijos piramidės
Po majų piramidėmis...
Elohimų alchemija
Moira Timsa ir Džedas
Gyvatės žmonių požiūriu
Gyvybė Saulės paviršiuje?
Paslaptingosios Naska figūros
Australija: egiptietiška mįslė
Trumpa istorijos mokslo istorija
Paleovizitai: ieškant įrodymų (dogonai)
Paleovizitai: Ar bus rasti tiesioginiai pėdsakai?
Plazma įrankiai; požeminis transportas
Ateivių rasės: driežažmogiai
Milžinai vėl bando gundyti?
Moteris su dviem leopardais
Baltojo dievo pasirodymas
Paslaptingi Dropa diskai
Gyvenimas 2021 metais
Nibiru - keleivinė planeta?
Pirmyn į akmens amžių?
Stebėtojai: Dievo sūnūs
Duobių kaspinai Peru
Andų kalnų dvasios
Languedoko akmenys
Paragvajaus vikingai
J. Ščepanskis. Majai
Piramidžių mistika
Rupertas Šeldreikas
Budizmas Kinijoje
10 keistų radinių
Marree piešinys
Driežažmogiai
Festo diskas

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Vartiklis