Ruzvelo avarija ir sritis 51. UFO Page. Lithuanian

Nutikimą 1947 m. liepos mėn. Niu Meksikos valstijos Rozwelo (Roswell) mieste dažnai sieja su galima ateivių erdvėlaivio avarija. Tas įvykis vis dar tebėra paslaptis.

1947 m. liepos 2 d. disko formos švytintis objektas dideliu greičiu praskriejo virš Rozvelo miesto, esančio Niu Meksikos valstijoje. Į šiaurės vakarus nuo miesto jis pateko į stiprią audrą, 75 mylios nuo miesto į jį trenkė žaibas, įvyko nedidelis sprogimas ir a pie fermerio Breizelo (William W. „Mack“ Brazel) namą nukrito daug lengvų nuolaužų. Pažeistas objektas pakeitė kryptį, nuskriejo dar 150 mylių ir nukrito San Augustino plynaukštės rajone, kur liepos 3 d. jį aptiko inžinierius Barnetas su grupe archeologijos studentų. Tame rajone rasti ir žmogiško pavidalo būtybių kūnai.

Anot Barneto, nukritęs objektas priminė apvalios formos maždaug 9 m skersmens metalinį aparatą, kurio vienas šonas buvo smarkokai pažeistas. Rasti kūnai buvo su labai stambiomis galvomis be plaukų, didelėmis įdubusiomis akimis ir angomis burnai, nosiai ir ausims. Rankos ir pirštai buvo neproporcionaliai ilgi. Jų drabužiai atrodė esą vientiso audimo, pilkos spalvos, nesimatė nei sagų, užsegtukų, diržų.

1947 m. liepos 8 d. New Mexico pietryčiuose įsikūrusi Roswell'o Oro pajėgų bazę išleido leitenanto Walter G. Haut'o^*) rengtą pranešimą spaudai, kuri akimirksniu sukrėtė pasaulį. Jame buvo rašoma:
„Daugelis gandų apie skraidantį diską vakar pasitvirtino, kai Roswell bazės 8-ųjų Oro pajėgų 509 bombonešių grupės žvalgybos skyriui pasisekė gauti diską. Tai padaryta bendradarbiaujant su vienu vietinės rančos savininku ir Chaves valsčiaus šerifu.

Praeitą savaitę skraidantis objektas nusileido prie rančos netoli Roswell'o. Neturėdamas telefono [ Mac Brazel ] saugojo diską tol, kol susisiekė su šerifo skyriumi, kuris pranešė majorui Jesse A. Marcel'ui iš 509 bombonešių grupės žvalgybos skyriaus. Iškart imtasi veiksmų ir iš rančos diskas paimtas. Jis čia [ oro bazėje ] buvo ištirtas ir vėliau [ Marcel ] perduotas aukštesnei institucijai“.

Bet po 3 valandų jis buvo pakeistas pasakojimu, kad tai yra oro baliono liekanos, kurį metalo detektorius klaidingai identifikavo kaip skraidančią lėkštę.

8-e dešimtmetyje branduolinės fizikos mokslininkas Stanton T. Friedman'as^**) atgaivino susidomėjimą. Marcel'as, gyvenęs Houma, sakė, kad buvo susipažinęs su oro balionais ir jo nagrinėtas daiktas buvo kažkas iki tol neregėta. Bet aukštesniosios vadovybės jam buvo liepta niekam nepasakoti. Kaip pasekmė, 9-me dešimtmetyje pasipylė „liudijimai“, kurių daugelyje minimi 4-i ateivių kūnai, rasti kitoje vietoje toliau nuo Bazel'io rančos. Ir vienas jų tebebuvo gyvas. Jie apibūdinti kaip žemos, pilkos odos būtybės su didelėmis galvomis ir plačiomis įkypomis akimis. Ant keisto metalo matyti keisti hieroglifai.

Gandai buvo toks populiarūs, kad JAV Oro pajėgos padarė du pranešimus. Pirmąjame „Faktai prieš išmonę New Mexico dykumoje“ 1994 m. aiškinama, kad nuolaužos buvo Oro pajėgų baliono iš ypač slapto „Mogul“ projektas. Aukštuminiai „Mogul“ balionai buvo skirti Sovietų Sąjungos atominių bandymų šnipinėjimui.

1997 m. pranešimas „Byla baigta“ bandė paneigti gandus apie ateivių kūnus aiškindami apie žmogaus formos muliažus, kurie tyrimams buvo mėtomi iš didelio aukščio: „Jų tikslas buvo surasti būdą kaip lakūnui ar astronautui iš didelio aukščio nusileisti parašiutu“.

Taip pat pabrėžta, kad visi liudijimai apie ateivius yra netiesa, nes muliažai pradėti naudoti tik 1953-1959 m.

Labai greitai ši istorija apaugo gausybe detalių. Ypač prisidėjo fantastai, ją susieję su dar viena mįslinga teritorija – Zona-51. Taip vadinamas slaptas karinis Nellis poligonas Nevadoje. Jame yra keletas didelių angarų, kurių (beveik visų) paskirtis gerai žinoma. Vienas jų yra tyrimo laboratorija, kurianti ir projektuojanti branduolinį ginklą. Kitas laiko perspektyvius skraidymo aparatus, kurie čia išbandomi ir tobulinami (tokių, kaip B-2). Nellis poligone buvo išbandyti žvalgybiniai lėktuvai U-2 ir SR-71. Jų bandymų rezultatai jau senai išslaptinti.

Ir tvirtinama, kad būtent čia saugomos „skraidančių lėkščių“ nuolaužos ir ateivių kūnai.

Patekti į Zoną-51 pašaliniui praktiškai neįmanoma. Ją saugo ginkluoti privačios „Wackenhut“ firmos darbuotojai, kurie sustabdys, skirs baudą ir išvarys kiekvieną, bandantį į ją patekti. Skrydžiai virš Zonos-51 uždrausti net kariškiams. Patį slapto poligono egzistavimą Pentagonas pripažino tik 1994 m.

O kur trūksta informacijos, ten atsiveria plačios galimybės vaizduotei. Ufologai mėgsta atvykti prie saugomos teritorijos ribos, kad „gautų įkvėpimo“. Ir į čia vyksta agentai Foksas Malderis ir Dana Skali iš „X-failų“ serialo. Anot „Nepriklausomybės dienos“ požeminiame angare saugoma priešiškai nusiteikusios ateivių civilizacijos „skraidanti lėkštė“. O „Žvaigždžių vartai“ teigia, kad ten portalas persikėlimui erdve.

Antrasis pasaulinis karas pasibaigė, o Amerikai teko slėpti savo didžiąją paslaptį. Ir nors vyriausybė sakė kariniame arsenale esant 500 atominių bombų, tai buvo grynas melas. Iš tikro nebuvo nė vienos tinkamos! Taip nutiko dėl daugelio poveikių - korozijos, baterijų išsikrovimo, sugedusių sprogdiklių ir t.t. Branduolinės ginkluotės sritį paliko ir didelė personalo dalis - vieni perėjo į kitus darbus, kiti visai paliko karinę tarnybą. Tad Amerika baiminosi, kad sovietai gal tai sužinoti.

Todėl branduolinių raketų bandymai 1945-46 m. iš Wendover'io, Jutos valstija, buvo perkelti į 509-ą oro pajėgų bazę Roswelle. Tuo metu Roswellas buvo slapčiausių programų vieta - tame tarpe balionų „Mogul“ ir „nekritinių“ bandymų Trejybės poligone. Viena veiklos sričių buvo atominių bombų patikrinimas ir jų taiklumo padidinimas.

Kita Amerikos paslaptis: bombonešiai buvo labai nepatikimi - taikydami į taikinius prašaudavo kartais iki pusės mylios. 509-oji turėjo padidinti taiklumą. "Gyvos' bei muliažinės bombos iš Sandia perkeltos į Roswellą, kur buvo išbandomos.

Tokia buvo aplinka tomis dienomis. Tikrasis nutikimas, iš tikrųjų, buvo B-29, skridusio iš Sandia (Albuquerque) bazės į Roswellą, avarija. Jame buvo atominė bomba arba „bombos kevalas“ (bomba be sprogmenų užpildyta, kad būtų išlaikytas svoris). Jis atsitiktinai arba specialiai buvo išmesta virš Corona (Niu Meksiko valstija). Kartu su bomba išmesta ir metalo folija, čafas, radarų sutrikdymui.

Atominės bombos išmetimas galėjo sukelti paniką. Taipogi bomba arba jos „kevalas“ susiplojęs nuo smūgio į žemę galėjo atrodyti kaip metalinis diskas.

Ištisus dešimtmečius amerikiečius įtikinėjo, kad Area 51 neegzistuoja, o JAV valdžia visiškai nesidomi NSO ir ateiviais. Bet galiausiai Pentagonas patvirtino, kad egzistavo 22 mln. dolerių vyriausybinė programa AATIP, kurios tikslas buvo rinkti ir analizuoti „anomalias grėsmes“, kaip valdžia vadino NSO.

1955 m. D. Eizenhaueris patvirtino rajono, žinomo kaip Area 51, prijungimą prie Nevados bandymų poligono. Čia buvo išbandomi U-2, A-12, F-117 lėktuvai. Tačiau labai greitai jis tapo kalbų apie ateivius, slaptas technologijas ir antgamtiškus reiškinius tema. Dešimtmečius žmonės liudijo ten matę keistas šviesas – atseit išbandomo ateivių laivo. O žinomiausia konspiracine su ja susijusia teorija yra kad čia JAV valdžia saugo V. Breizelo 1947 m. rastas ateivių laivo nuolaužas. 1995 m. Rėjus Santilis (Ray Santilli) išplatino videoįrašą su, atseit, atliekamu ateivio skrodimu. Istorijas apie Area 51 palydėdavo pastebėjimai apie ten dirbančių išbėrimus, kvėpavimo takų problemas ir keistas mirtis. Visas tą šurmulį sustiprina neaiškūs (o kartais ir prieštaringi) valdžios aiškinimai. Tai sudaro įspūdį, kad Area 51 tikrai „kažkas tokio, ir stambaus, yra“. [ Na, eksperimentinių lėktuvų bandymai gali būti susiję su žmonių sveikata. Išbandomos priešradarinės medžiagos galėjo būti nuodingos, - ir, pasakojama, jas degino atvirame ore. ]
Savo indėlį padarė ir filmų kūrėjai – per 70 m. Area 51 įsitvirtino mokslinės fantastikos bare. Klasika yra „Nepriklausomybės diena“ (1996), „Super 8“ (2011) traukinio susidūrimo su automobiliu epizode dalyvauja pavyzdžiai, vežti iš Area 51… ir t.t.

Oficialiai neegzistuojanti Area 51 sritis vadinta daugeliu pavadinimų: Groom ežeru, Dreamland (Svajonių kraštu), Paradise Ranch (Rojaus ranča), Watertown Strip (Vandenvietės juostele), Box (Dėže), Pig Farm (Kiaulide) ir pan. 1995 m. Vidaus reikalų departamentas išėmė dar apie 4000 akrų BLM žemių ir taip sumažino galimybę visuomenei stebėti ten vykstančią veiklą. Tad Area 51 sritis dabar yra beveik kaip Konektikuto valstija ir neskraidymo zoną sudaro apie 1000 kv.mylių. Saugumo reikalavimai griežčiausi ir už saugumą atsako ASI (ne Wackenhut)

1947 m. prezidentas Trumanas įsteigė NSC (Nacionalinio saugumo konsiliumą) ir CIA (Centrinę žvalgybos agentūrą). Nuo tų laikų CŽV direktorius atsakingas tiesiogiai prezidentui. 1949 m. CŽV aktas nurodė, kad ne tik CŽV veikla, bet ir valdybos biudžetas yra įslaptinti. JAV vyriausybė taip pat neigia bet kokią atsakomybę dėl CŽV veiklos.

JAV, norėdama žvalgyti TSRS atominių bandymų rajonus, privalėjo turėti aukštuminį lėktuvą. Tokį sukūrė ir CŽV pasiūlė Kelly Johnson'as iš „Lockheed“. Šiaip tokie lėktuvai buvo išbandomi Edwards oro pajėgų bazėje, tačiau šio projekto slaptumas reikalavo surasti naują vietą bandymams. Po paieškų apsistota ties Groom ežeru. Ta vietovė anksčiau priklausė AEC (Atominės energijos komisijai). Nuo 1955 m. CŽV čia įkūrė slaptą bazę, kurios statybai įsteigta netikra CLJ statybos firma. Netoli angarų yra išdžiūvusio Grumo ežero dugnas. Kai kas teigia, kad čia kariškiai užkasa įvairias kenksmingas atliekas, galinčias pakenkti aplinkai.

Kelly sukurtą lėktuvą CŽV vadino „Aquatone“, o „Lockhead“ - „Angel“. Pirmasis prototipas pavadintas "Article 341" ir nuskraidintas transporto lėktuvu prie Groom ežero 1955 m. liepos 24 d. Vėliau jis tapo žinomas kaip U-2. U-2 pilotai palikdavo Oro pajėgas ir įsidarbindavo CŽV. Pirmoji misija virš TSRS teritorijos įvykdyta 1956 m. liepos 4 d. Visos misijos pavykdavo iki pat 1960 m. gegužės 1 d., kai Francis Gary Powers buvo pašautas ir paimtas į nelaisvę. Tą pačią dieną iš JAV šnipinėjimo palydovo išimta fotojuostelė davė daugiau informacijos nei visi U-2 skraidymai.

Pradėjus projektą Oxcart, vėliau tapusį SR-71, prireikė ilgesnio pakilimo tako ir, iš esmės, buvo pastatytas mažas miestelis personalo palaikymui. 1973 m. prad4tas "Stealth" projektas vadintas "Harvey projektu", o vėliau "Lockhead" jį vadino "Beviltišku deimantu", Kai prototipai 1977 m. pradėti gabenti į "Area 51", projektas pervardintas į "Būk žydras". Kiti čia testuoti lėktuvai buvo A-10, A-12, B-1 ir B-2. Pagrobti rusų lėktuvai, pvz., MIG-21, irgi gabenti į čia. Sakyta, kad čia buvo suvežamos ir sudužusios „skraidančios lėkštės“. Šiuo metu testuojami orlaiviai tokiais pavadinimais „TR-3A Black Manta“, „Pumpkin Seed“ ir „Aurora“ (kuri, spėjama, turi pulsuojančią varomąją jėgą ir palieka pėdsakus vadinamus „spurgos ant virvutės“). Visai neseniai čia pastatytas naujas labai didelis vandens rezervuaras.

Galiausiai CŽV išslaptino 1998 m. dokumentą „CŽV ir U-2 programa, 1954-1974“, kuriame nurodoma, kad dauguma NSO stebėjimų 6-7 dešimtm. buvo susiję su žvalgybinio lėktuvo U-2 bandymais. Tad „neaišku ko“ pasirodymai virš 18 km aukščio iškart pagausino pranešimų dispetčeriams. Tik, aišku, apie U-2 buvo nepranešama. O dar CŽV atskleidė ir kitą dokumentą, pirmąkart patvirtindama „Zonos 51” egzistavimą – tik joje, deja, buvo saugomas U-2, o ne ateivio kūnas.

Gal radioaktyvios dalelės privertusios švytėti debesį? Tais laikais nebuvo leidžiama perspėti, kad mirtinai radioaktyvus debesys skrenda per kraštą. Taipogi žinoma, kad radiacijos poveikis gali sukelti protinius sutrikimus. Pvz., spindulinės ligos požymiai yra būdingi daugeliui NSO liudininkų.

Roswell tebuvo tik 100 mylių "Trejybės" branduolinių bandymų poligono ir sprogdinimo dieną radioaktyvaus "liežuvio" galas beveik siekė Roswell, kurio apylinkėse dirvožemyje, augaluose ir raguočių išmatose rasta plutonio.

Ir tas lemtingas liepos rytas. Ryškus švytintis objektas buvo pastebėtas danguje apie 9:50. Mac Brazel girdėjo drebinantį sprogimą ore. Vėliau savo rančoje rado keistas nuolaužas, kurias parodė vietos šerifui, kuris susisiekė su CIC majoru Jesse A.Mercel (dabar jau miręs nuo vėžio). CIC buvo sukurta Manheteno srities projekto, kad ruoštų „pagrindimus“ slepiant nesklandumus. 1947 m. sausio mėn. CIC buvo perduotas nekarinei AEC (Atominės energijos komisijai), tačiau visi kariniai statutai ir saugumo reikalavimai jai tebegaliojo.

Kai rančoje buvo rasta keistų vielų ir neaiškių užrašų ant medžiagos panašios į popierių ir daugybė plonų tarsi folija skiaučių, kariškiai kelias dienas tai rinko ir vežė į bazę.

Galima spėti, kad AEC vykdė aukštuminį branduolinį sprogdinimą, kuris sprogo nepasiekęs reikiamo aukščio ir pasėjo radioaktyvias nuolaužas.