Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Prieš kylant aukštyn...

1903 m. gruodžio 17 d. Orvilis Raitas pademonstravo, kad „gali skristi žmogaus valdoma už orą sunkesnė mašina“ (žr. „Oreivystės istorija“). Tačiau dar prieš 8-is metus, 1895-ais, sanskrito mokslininkas Šivkar Bapudži Talpadė sukonstravo orlaivį, kurį vadino „Marutšakti“ (Oro galia), remdamasis Vedų literatūroje aprašyta technologija ir pademonstravo gausiems žiūrovams Bombėjaus Čoupaty pliaže. Ir kai brolių Raitų žmogaus valdomas orlaivis nuskrido 120 pėdų, Talpadės sukonstruotas nevaldomas orlaivis pakilo į 1500 pėdų aukštį ir tada sudužo į žemę. Istorijas Evanas Koštka vadino Talpadę „pirmuoju orlaivio kūrėju“.

Bet įdomiausia, kad Indijos 19 a. oreivystės sagą pradėjęs Talpadė rėmėsi tik Vedų palikimu. Šivkar Bapudži Talpadė Šivkar Bapudži Talpadė gimė 1864-ais Čirabazare, esančiame Bombėjaus Dukarvadi. Jis buvo sanskrito tyrinėtojas ir nuo jaunystės susidomėjo senovės išminčiaus Mahariši Bhardvadža „Vaimanika šastra“. Ji tarsi aprašo gyvsidabriu varomas skraidančias mašinas (lyg ir NASA joninių varikių pirmtakes). Indologas Stephen Knapp‘as mini, kad papildomos informacijos apie gyvsidabrinius variklius galima rasti vediškoje „Samaranga Sutradhara“, kurioje 230 sakinių skirta tokių mašinų panaudojimui taikiems ir karo tikslams. Ją vertęs William Clarendon‘as cituoja: „Viduje apvalioje oro ertmėje patalpinkite gyvsidabrio pavarą su gyvsidabrio saulės kaitintuvu orlaivio centre. Įkaitinto gyvsidabrio galios, sukančios sraigtą, dėka visuje esantis žmogus gali pačiu patogiausiu būdu keliauti tolimą atstumą. Viduje turi būti įtaisyti keturi tvirti gyvsidabrio konteineriai. Kai juos įkaitina ugnis Saulės ar kitų šaltinių pagalba, vimana per gyvsidabrį sukuria griaustinio galią“.

Įdomu, kad NASA kuria joninį variklį, kurio varomąją galią sukuria dideliu greičiu išlekiančios įelektrintos dalelės (skaitykite „Ateitis – elektrinės raketos“). Įdomu, kad jame irgi naudojamas gyvsidabrio elementas maitinamas Saulės materijų. Varomasis impulsas sukuriamas 7-iais etapais. Išgaravę gyvsidabrio garai pradžioje patenka į jonizatorių, kur virsta plazma, kuri įgreitinta per mažą angą išlekia 1200-3000 km.sek. greičiu. NASA sugebėjo sukurti tik vieno svaro svorio variklį, o prieš 115 m. Talpadė sugebėjo pakelti orlaivį į 1500 pėdų aukštį!

Jis tai sugebėjo padaryti išstudijavęs daug vediškųjų šaltinių: Ačarija Narayan‘o „Vimanačandrika“, Mahariša Šovnik‘o „Muni Viman yantra“, Mahariši Garg‘o „Yantra Kalp“, Ačarija Vačaspati „Muni Viman Bindu“ ir Mahariši Dhundiradža „Vimana Gyanarka Prakašika“.

Tačiau toji indų mokslininko sėkmė nepatiko imperijos valdytojams. Įspėtas britų vyriausybės, Baroda Maharadža liovėsi teikęs pagalbą Talpadei. Minima, kad „Marutšakti“ liekanos Talpadės giminių buvo parduotos „užsieniui“, kad kiek atgautų skolas jam. Talpadės žmona mirė tuo lemiamu laikotarpiu ir jo psichinė būklė neleido jam tęsti tyrinėjimų. Tačiau jam dėkingi už Vedų šastrų tyrimus indų mokslininkai jam suteikė Vidya Prakaš Pradyp titulą. Taip tinkamai nepašlovintas, Talpadė mirė 1926 m.

Senosios Indijos mašinos (yantra)

Sanskrite mašina vadinama yantra, kuri karaliaus Bhodža „Samarandžana sutradheroje“ apibrėžiama kaip įrenginys, kuris „valdo ir nukreipia, pagal tai, kaip numatyta, daiktų (kiekvieno pagal jo prigimtį) judesius“. Yantrų įvairovė labai didelė. Paprasčiausia - taila yantra, jaučio sukamas ratas aliejui iš sėklų spausti. 3 a. pr.m.e. Kautilya parašytoje „Arthašastroje“ minimos karinės mašinos: sarvato bhadra, besisukantis akmenis svaidantisratas; sara yantra, svaidanti ietis, Yantra udghatima, geležiniu strypu pramušanti sienas ir kitos.

Nieko paslaptingo šiose mašinose nėra. Tačiau aprašytos ir kito tipo mašinos. Pvz., minimas įtaisas, galintis sukelti viesulą, paveikiantį priešo karinį stovį. Įdomiausia, kad 3 a. romėnas Flavijus Filostratas, mini indų išminčius, kurie „nesikauna su užpuolikais, o sunaikina juos dangiškąja žaibų ir griaustinio kanonada“. Tokie ugnies ar vėjo ginklai buvo naudojami apsiginant nuo Egipto galiūnų. Apokrifiniame Aleksandro Didžiojo laiške savo mokytojui Aristoteliui irgi pranešama susidūrus su tokiais ginklais.

Prisiminkime ir tai, kad garsiajame „Mahabharatos“ epe gausu nuorodų į vėjo (vyaavya astra) ir ugnies (sataghni) ginklus. Ir kuo senesni raštai, tuo galingesni ginklai juose aprašomi.

3 a. pr.m.e. Kautilya „Arthašastra“, daugiausia liečianti politinės ekonomijos klausimus, duoda informacijos ir mokslo temomis, ten minėdama ir mechaninius įrenginius, vadinamus Saubhika. Saubhikas kaip „vežimus ore vairuojančius pilotus” [ Saubha buvo karaliaus Hariščandros skraidantis miestas ]. „Arthašastra“ taip pat naudoja terminą „Akaša Yodhinah“ (asmenys, apmokyti kovoti ore).

Robotai ir automatai  

Sanskrito kalba rasime nemažai pasakojimų apie yantra-puruša (mašiną-žmogų), kuris elgėsi tarsi būtų žmogiškoji būtybė. Pvz., budistiniame „Bhaisadžya vartu“ dailininkas nuvyksta į Yavana šalį, kur aplanko yantračariją, mechaniką-inžinierių, kurio namuose jam kojas nuplauna mechaninė mergina, kurią jis laikė 'tikra" tol, kol nepatyrė, kad ji nekalba.

Fantastika?! Bet juk karalių rūmuose buvo pilna mechaninių žaisliukų: giedančių ir judančių paukščių, vaikščiojančių dramblių, laikrodinių prietaisų judinančių dramblio kaulo figūras ir prietaisų, rodančių planetų judėjimą. Tokie automatai Europoje „į madą“ įėjo 18 a. (daugiau apie tai Mechaninis žvėrynas) O štai ištrauka iš 12 a. „Samararidžana sutradhara“:

„Vyrų ir moterų figūros sukurtos visokiems palengvinimams. Kiekviena jų dalis pagaminta atskirai sujungiant skylėmis ir kaiščiais. Tad liemuo, akys, kaklas, rankos, riešai, plaštakos ir pirštai gali judėti atskirai. Gamybai dažniausiai naudojamas medis. Tačiau panašumą į žmones joms įgaudavo aptraukus oda. Kiekvienos galūnės judesiai buvo valdomi kaiščių ir virvučių sistema. Jos žiūrėdavo į veidrodį, grodavo liutna, ištiesdavo ranką, kad paliestų, paduodavo indus, šlakstė vandenį ir nusilenkdavo...“

Automatai buvo naudojami kaip metafora, išreiškianti skirtumą tarp sielos ir kūno. Pvz., Bhagavat-gitoje Krišna sako:

„O Ardžuna, Aukščiausiasis Viešpats randasi kiekvieno širdyje ir valdo judesius, visų gyvų būtybių - tarsi mašinas (yantra) iš materialiosios energijos“.

Paruošė Cpt.Astera's advisor

Paaiškinimai

Čanakija (Chanakya, 350-275 m. pr.m.e.) – indų guru, filosofas, karaliaus patarėjas.

Pradžioje buvo ekonomikos ir politikos mokytojas Takšišila un-te, jis padėjo pirmajam Maurjų imperatoriui Čandraguptai ateiti į valdžią ir jam priskiriami didelė įtaka kuriant šią didelę Indijos pusiasalio dalį užėmusią imperiją. Jis buvo tiek Čandraguptos, tiek jo sūnaus Bindusaros pagrindiniu patarėju. (daugiau Indijos valstybės kūrimasis)
Tradiciškai tapatinamas Kautilya arba Višnu Gupta, „Arthašastra“ (Ekonomika) autoriumi. Veikalas buvo prarastas Guptų dinastijos valdymo pabaigoje ir atrastas tik 1915 m. „Arthašastra“ smulkiai aptaria piniginę ir fiskalinę politikas, gerovę, tarptautinius ryšius, karo strategijas, o taip pat valdovo pareigas. Taip pat jam priskiriama ir „Čanakya Niti-šastra“, aforizmų rinkinys.

Bhodža - viduramžių Indijos karalius, filosofas ir mokslininkas. Jis valdė Malvos karalystę centrinėje Indijoje nuo 11 a pradžios iki 1055 m. Dar vadinamas radža Bhodža iš Dharo ir priklausė Paramarų dinastijai. Jis pastatė daugybę šventyklų bei įsteigė Bhodžos Šalą, buvusią sanskrito studijų centru bei Saransati šventyklą šiandieniniame Dhare.

Jis buvo puikus generolas ir laimėjo kelis karus su priešais. Tačiau labiausiai atsimenamas už menų ir kultūros globą. Jis pastatė kelias išvaizdžias šventyklas, kurių viena įspūdingesnių yra Madhya Pradeše, esanti Šyvos šventyklos Bhodžpure formos. Kitas pažymėtinas statinys yra Bhodža ežeras, kuris sukurtas pylimais ir kanalais pertvarkius Betwa upę. Taip pat daug dėmesio skyrė žmonių (net ir paprastų) mokymui.

Bhodža parašė 84 knygas, kurių kelios išliko. „Sarasvatikanthabharana“ yra sanskrito gramatika, skirta poezijai ir retorikai; komentarai Patandžali jogos sutroms; „Samarangana Sutradhara“ dėsto statybos ir mechaninių įrenginių (įskaitant skraidančių aparatų) klausimus; veikalas apie chemiją, daug dėmesio skiriantis metalų gamybai iš rūdų bei įvairių vaisų gamybai; „Yuktikalpataru“ – veikalus apie laivų statymą, upių ir jūrų laivų klasifikacija ir pan.; „Dharmašastra vriti“ – komentarai teisinei literatūrai; „Čampa ramajana“ – Ramajanos perpasakojimas derinant prozą ir poeziją.

Samarangana Sutradhara - enciklopedinis veikalas apie klasikinę Indijos architektūrą, kurį parašė Paramara karalius Bhodža iš Dharo (1000–1055). Jį sudaro 83 skyriai apie miestų planavimą, namų sandarą, šventyklų architektūrą ir skulptūros meną, o taip mat mudromis (skirtingomis rankų ir kūno pozomis bei kojų padėtimis), tapybos kanonais ir skyriumi apie mechaninius įrenginius (jantras, - 31-e skyriuje).

Apie vimanus papildomai skaitykite:
Vimanų vibruojantieji degalai
Senovės Indijos oreivystės priešaušris
Nežemiški senosios Indijos personažai
Kinų ir korėjiečių skraidantys vežimai
Ieškant supernovų Indijos raštuose
Akmenuotosios Tunguskos pilys
Amžinojo gyvenimo siekis
Stebėtojai: Dievo sūnūs
Duobių kaspinai Peru
Zimbabvės mįslė
Mohendžo-daro
Plazma įrankiai

Atsiliepimus ir pastabas galite palikti pagrindinio san-taka station puslapio gale

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO skiltis
Vartiklis