Apie jas pirmąkart paskelbta National Geographic 1933 m. sausio mėn. numerio Robert Shippee
straipsnyje Nuotykiai ore Peru (p.93). Jas savo knygoje Dievų keliai (o taip pat Kelionė į Krirbati) pristatė
ir fon Denikenas, susiedamas jas, aišku, su nežemiečių veiksmais.
Jų yra apie 6900, kaspino ilgis apie 1450 m, plotis apie 20 m; duobių plotis apie metras,
o gylis 6-7 pėdos (kai kurios jų negilios, nors greta yra įprasto gylio). Tos keistos duobės nubėga nuo Pisco slėnio
beveik mylią nelygia kalnų terasa, kol išnyksta kalnynuose. Bendrą jų vaizdą žmonės išvydo tik iš oro.
Archeologai spėliojo, kad jos, atseit, buvo skirtos grūdams laikyti. Tačiau, yra gerokai lengvesnių būdų
įrengti grūdų saugyklas, be to, gerokai prasmingiau būtų įrengti dideles talpas.
Na tada, sako archeologai, gal tai kapai, laidojant po vieną žmogų. Tačiau nerasta jokių kaulų, artefaktų,
užrašų, juvelyrinių dirbinių, ... netgi jokio danties ar plaukų kuokšto. Nėra dangčių, kuriais jas būtų galima
uždengti, nėra jokio mitų, galinčių tai paaiškinti. Kai kas sako kad tai prekybos kelias bet kas tiesia kelią
iš duobių? Dar viena idėja buvo sunkaus (ar kelių sunkių, iki 100 t.) objektų transportavimo kelias.
Dar atrodo, kad kažkas metodiškai gręžė Andų uolienas ieškodami brangiųjų metalų (8 grąžtų gręžimo
įrenginiu, pvz, Geological Survey!). Lazerio spindulys paliktų panašias duobes. Neužmirškime, kad senovės
žmonės buvo tarsi mes tad ir jų kvailystės gali prilygti mūsiškėms. Iš čia dar keli spėjimai:
- Kažkam prireikė apvalių akmenų, pvz., religinis Apvalių akmenų kultas;
- Kaliniai buvo baudžiami beprasmišku darbu;
- Valdžios užgaidos išleistas įstatymas, kad akmenys turi būti apvalios formos;
- ...
Šiauriausioji kaspino dalis baigiasi nenatūraliai tamsesnėje srityje (o tai norom nenorom sukelia mintį
apie sprogimą). Kelios mylios į rytus ten palydovinėse nuotraukose matosi struktūros, primenančios
miesto liekanas (nieko panašaus kitose šio krašto vietose nėra, ir tai neatrodo esą gamtinės kilmės). Verta šį
vaizdą palyginti su Machu Pichu palydovine nuotrauka.
Dviejose Mėnulio nuotraukose matome panašias struktūras.
Ar negalėjo kadaise (maždaug prieš 10-15 tūkst, m.) jau egzistuoti panašios ar net pažangesnės už mūsiškes
technologijos, tik jos buvo nedidelės, elitinės grupės rankose. Tos grupės nariai kitiems žemės gyventojams
turėjo atrodyti tarsi dievai. Jie išnyko, tačiau kai kurie jų kūrinių pėdsakai galėjo išlikti.
Tiwanaku radimvietėje prie Titikaka ežero yra miesto liekanos, rodančios, kad buvo įrengta net mūsų
laikams pažangi kanalizacijos sistema. O kanalų ir hidraulinės sistemos iki šiol naudojamos bulvių derliui
padidinti. Sistema galėjo apimti 400-500 kv. mylių plotą ir užtikrinti maistą per 100 tūkst. gyventojų,
gyvenusių sausame Altiplano rajone. Čia yra piramidžių, kurių kai kurie blokai sveria iki 160 t. Blokai buvo
sukabinami varinėmis sankabomis. Tačiau nerasta jokių rašmenų kaipgi galėjo dirbti senovės architektai neturėdami rašto?
Žr. ir W.M. Denevan. The 1931 Shippee-Johnson Aerial Photography Expedition to Peru// Geographical Review, Vol. 83, No. 3 (July, 1993)
Parengė Cpt.Astera's advisor
Papildomai skaitykite:
Plazma įrankiai
Zimbabvės mįslė
Kur veda lėjos?
Tuneliai po Andais
Andų kalnų dvasios
Paragvajaus vikingai
Kas išrado telefoną?
Nauja dėl Stounhendžo
Ką slepia Primorsko piramidės?
Peru iki-ispaniškas paveldas
Kaip buvo galima pastatyti piramidę?
Nan Madolis - apleistas paslapčių miestas
Paslaptingos Naska figūros
Sikanų civilizacijos atradimai
Baltojo dievo pasirodymas
Dingusi Sandoros skrynia
Bažnyčia už laiko gniaužtų
Tesla: gyvenimas ir palikimas
M. Agrestas. Senovės kosmonautai
Dinozaurai Jakutijos ežeruose
Ženklų paslaptys laukuose
Karaliaus Artūro dvaras?
Vienaragis Kinijos zhi
Languedoko akmenys
Karaliaus Artūro dvaras?
10 keistų radinių
Akvilonijos sfinksas
Paslaptingosios zonos
Los Lunas dekalogas
Senovės astronautai
Ką nutyli būgnai?
Tunguskos sprogimas
Gobekli Tepe
Festo diskas
Dropa diskai
Nan Madolis
Mima kalvos
