Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Paleovizitai: ieškant įrodymų

 

Iš tikro, jei vizitai gausiai pavaizduoti mituose ir piešiniuose, tai kodėl nebuvo palikta jokio varžto, jokios detalės iš nežinomo metalo ar kt. „apčiuopiamų“ dalykų? Ir tame klausime yra kažkiek prasmės... Tačiau kas tai gali būti ir kaip atrodytų?

Dogono astronomija

Taip pat skaitykite: Vartų į žvaigždes rankraščiai      
Dogono gentis: Sirijaus paslaptis      
Paleovizitai: idėjos istorija      
Paleovizitai: Ar bus rasti tiesioginiai pėdsakai?      
M. Agrestas. Senovės kosmonautai      

Karlas Saganas išsakė prielaidą, kad nenuginčijame faktu galėtų būti, jei kokiame nors mite būtų aiškiai išdėstyti astronominiai faktai, apie kuriuos senovėje tiesiog žinoti negalėjo. Ir likimo ironija – 1950 m. buvo paskelba apie astronominis dogono genties (Mali, Afrikoje) žinias, ypač Sirijaus atžvilgiu arba kad mūsų Paukščių takas yra spiralinės formos žvaigždžių sistema (daugiau apie tai >>>> ). Bet ir čia iškilo abejonės,
Sirius Sustem
kad tai gali būti „sugedusio telefono“ pasekmė – t.y., tyrinėtojai pabandė išdėstyti mitus panaudodami šiuolaikinę terminiją. Tačiau tai irgi nepagrįsta, nes Marselis Griolis, tirdamas Afrikos gentis, laikėsi principo – „aprašyti ir tik aprašyti“, nepateikiant jokių interpretacijų.

Vis tik pastebima ir silpna vieta. Dogonų galimybes viršijančios astronominės žinios (ši „anomalija“ nenuginčijama) vis tik neatrodo tobulomis jų nežemiškiems „mokytojams“. Nes kodėl jie sakė apie Sirijų B, kaip mažiausią ir sunkiausią (tankiausią) žvaigždę, juk galaktikoje yra ir mažesnių, ir tankesnių žvaigždžių. Arba, kodėl minimi tik 4-i Jupiterio palydovai?

Buvo iškelta „misionieriaus“ hipotezė. Mat pas dogonus 3-me dešimtm. darbavosi katalikiškosios “Baltųjų tėvų” organizacijos nariai. Galėjo būti, kad kuris nors jų, pastebėjęs padidintą dogonų susidomėjimą Sirijumi, nusprendė „praturtinti“ jų žinias apie tą žvaigždę (o ir astronomiją, aplamai). Juk būtent 3-me dešimtm. Sirijus buvo tapęs daugelio publikacijų tema. Bet vėl – o kodėl tik 4-i Jupiterio palydovai, jei tuo metu jau buvo žinomi 9-i?! (o gal misionierius tebuvo girdėjęs tik apie Galilėjaus atrastuosius?)

Bendrai imant, dogonų astronomijai būdingas chronologinis daugiasluoksniškumas. Pirmajam jų priklauso vaizdiniai, būdingi archaiškai kultūrai (pvz., jie žino tik plika akimi regimas planetas). Antrasis (kaip apie Jupiterio palydovus) – atitinka Galilėjaus epochai. Ir pagaliau, rtrečiasi, apie Sirijų ir spiralinę galaktikos struktūrą, atitinka 20 a. pradžią.

Todėl D. Germanas patobulino „misionieriaus“ hipotezę – atseit, dogonai surengdavo „astronominę apklausą“ kiekvienam atvykusiam pas juos svetimšaliui. Taip galėjo susidaryti įvairių epochų astronominių žinių suplakimas. Bet jaučiate – kaip viskas „pritempiama“... Kažkaip keistai visa tai atrodo...

Įdomesnės išvados gaunamos iš mitologinės ir etnografinės tų žinių analizės. Tos žinios ne tiesiog įtrauktos š mitų sistemą, bet ir jų kiekvienas motyvas turi archaišką ir daugiasluoksnį turinį. Štai Sirijaus B („Po“ dogonams) sukimasis apie Sirijų A (Sigą) simbolizuoja apipjaustymo apeigas. O iš kitos pusės, abu dangaus kūnai asocijuojami su dviem populiariais mitų personažais; ir apie Sirijaus palydovo judėjimą sakoma: tai baltasis lapinas Jurugu sukasi aplink savo „moteriškąją“ dvynę Jazigi – ir negali jos pasiekti. O pagal įprastą mitologijoje makrokosmo tapatinimą su mikrokosmu (žmogaus kūnu), dogonai dangaus kūnų judėjimus ratu prilygina kraujo cirkuliacijai. Ir tokių daugiasluoksnių motyvų galima išvardinti daugybę – ir juose nepastebima loginių „įtrūkimų“, kurie galėjo atsirasti skubotai įterpiant į senąją mitinę struktūrą naują mokslinį turinį.

Rock figures
Apie solidų dogonų astromitologijos amžių galima spėti iš jų pagrindinės Sigos šventės. Kas 60 m. pravedimos Sigos ceremonijos todėl, kad Po apie Sigą apsisuka kas 50 m (o tai teisinga ir pagal šiuolaikinį mokslą). Kodėl tiedu skaičiai nesutampa, nepaaiškėjo, tačiau tvirtai patikinama, kad tiedu abu ciklai (dangiškasis ir žemiškasis) susiję. O pagal etnografinius duomenis (relikvijas), tos ceremonijos atsekamos iki pat 12 a.!

Ar nepatenkam į akligatvį? Yra ir šviesos spindulys. Labai praverstų patikrinimas tų dogono žinių, kurie nėra šiuolaikinio mokslo patvirtinti, bet ir „nepaneigiami“. Tarkim, dogonai teigia, kad apie Sigą, be Po dar sukasi dar viena nematoma žvaigždė Emėja. Būtent 3-me dešimt, kai kurie astronomai pareiškė, kad ją matė per teleskopą. Šiuo metu tas Sirijaus C buvimo klausimas dar tebediskutuojamas. Kai bus tvirtai įrodyta, kad Sirijaus C nėra, labai sustiprės „misionieriaus“ hipotezė. Pats Sirijaus C patvirtinimas kol kas neduos pranašumo, bet jei pasitvirtins jos savybės , kurias priskiria dogonai (ji didesnė už Po, 4 kartus lengvesnė už Po, sukasi aukštesne trajektorija ir, be to, turi du palydovus), tai bus aišku, kad joks „misionierius“ tų žinių suteikti negalėjo.

Vertas dėmesio ir kitas aktas: žinodami, kad Po orbita aplink Sigą yrą ištęsta, dogonai aiškina, kad kai Po priartėja prie Sigos, ši ima šviesti ryškiau. Tai patikrinti ėmėsi Charkovo astronomas A. V. Archipovas. Palyginęs ryškumo matavimų duomenis per pusantro šimtmečio, jis padarė išvadą, kad Sirijaus ryškumas tikrai svyruoja, - ir tas periodas maždaug 50 m.!

Bet ir tai dar ne viskas! Anot dogonų, „pirmaisiais žmonių gyvenimo Žemėje metais“, Po žvaigždė sprogusi plykstelėjo, o tada 240 m lėtai blėso, kol tapo nematoma žmogaus akiai. Ir iš tikro, tokį Sirijaus B virtimo baltąja nykštuke palaiko ir šiuolaikinės mokslinės hipotezės, be to, kai kurie rašytiniai šaltiniai leidžia spėti, kad tai įvyko žmonijos istoriniu laikotarpiu.

O štai V. V. Rubcovas išdėstė originalų požiūrį, atkreipęs dėmesį į dievo Tištrija vardą. Jis pas senovės iranėnus įkūnijo Sirijų ir jo etimologija ateina iš senovės indoeuropiečių termino, reiškiančio „trys žvaigždės“. Tai apie trinarę Sirijaus sistemą žinojo ne tik Afrikoje?! Be to Trištrijos įvaizdis artimas senovės graikų trigalviui Cerberiui, pragarą saugančiam šuniui. O tai savo ruožtu atskleidžia naują pluoštą prasminių sąryšių. Eurazijoje buvo paplitęs bendras mitologinis žmogaus kovos su šunimi motyvas, turėjęs „dangišką projekciją“ į žvaigždę-šunį, kuri bando nutrūkti nuo grandinės, grasindama visam pasauliui. O dabar prisiminkime, kad senovės tautos Sirijų vadino Šunimi, o dogonams Sirijų lydinčią žvaigždę simbolizavo baltasis lapinas (irgi šunų šeimos atstovas).

Matyt, afrikietiški-azijietiški motyvai turėjo bendrą šaltinį. Apie jį neaiškiai leidžia spėti pasakojimas, kad kadaise viena Sirijaus sistemos žvaigždžių kėlė didelę grėsmę aplinkiniam pasauliui, tačiau kažkokiu būdu buvo nukenksminta. Anot V. Rubcovo, tai galėjo turėti realų pagrindą – ir tai kalba apie kažkokios supercivilizacijos įsikišimą.

Aišku, tai tik drąsios hipotezės apmatai, kai dar daug ką reiktų patikslinti. O ir kalbėti apie „Ateivius iš Sirijaus“ rizikinga, nes ten sąlygos nepalankios protingos gyvybės atsiradimui. Bet ši hipotezė bent paaiškina, kodėl ateiviai galėjo tą istoriją pasakoti žemiečiams...

Taip pat skaitykite: Vartų į žvaigždes rankraščiai      
Dogono gentis: Sirijaus paslaptis      
Paleovizitai: idėjos istorija      
Paleovizitai: Ar bus rasti tiesioginiai pėdsakai?      
M. Agrestas. Senovės kosmonautai      


Finger from Axel Heiberg

Daugiau neaiškių užuominų

Objektas (DM93-083), esantis Kanados Arktyje esančios Axel Heiberg salos senuosiuose rinkiniuose, primena fosilizuotą žmogaus pirštą. Jo amžius būtų 100-110 mln. metų, t.y. kreatoceno periodo. Rentgeno nuotrauka rodo viduje esančias tamsias sritis, kurios gali būti aiškinami kaip kaulai ir sąnariai. Tų sričių tankis mažesnis nei jas supančio akmens.

Priešistorinių laikų japonų Dogu statulėlės vaizduoja būtybės, kurios tarsi dėvi skafandrus su dideliais šalmais, su skafandru sujungtais kniedytomis juostomis. Kai kurios statulėlės yra su plačiais akiniais (tarytum poliarizuoti akiniai apsaugai nuo saulės. Daugiau žr. >>>>

Ant majų valdovo Pakalo (603-683 m.) sarkofago dangčio pateikta scena, kurią E. Von Denikenas aiškina kaip senovės astronauto atvaizdą (kitas aiškinimas – Pakalo kelionė į požemių karalystę). Daugiau žr. >>>>

15 a. Filippo Lippi paveikslo „La Madonna e san Giovannino“, saugomo Florencijos Vecchio rūmuose, tamsi ovalo formos dėmė viršutiniame dešiniajame kampe atrodo tarsi būtų judantis objektas, nes jį įdėmiai stebi dvi figūros, žmogaus ir šuns, esančios fone. Tai nepaaiškinama jokia ikonografine tradicija.
UFO in La Madonna e san Giovannino, by Filippo Lippi

Papildomai skaitykite:
Roswello avarija
10 keistų radinių
"Sutvėrėjo" žemėlapis
Piramidžių mistika
Prieš kylant aukštyn...
Neutraliosios civilizacijos
NSO tyrinėjimai JAV
Dropa skrituliai (Kinijoje)
NSO stebėti esant ore
Jie krenta ir dūžta
Žmonių rasės tyrinėjimas
Septynių spindulių Saulės brolija
Nuo amžių pradžių iki šių dienų
NSO: Branduolinių ir kosminių programų kontrolė
Jefremovo ir Kazancevo paleokosmonautai
Kaip visuomenė priima NSO reiškinius?
Ankstyvieji pranešimai apie NSO
Menas matyti tolimą praeitį
Ar NSO nėra sukurti žmogaus?
Ateivių rasės: driežažmogiai
Stebėtojai: Dievo sūnūs
Mitologija Visatos masteliu
Gyvenimas 2021 metais
Astrologija ir visuomenė
Kaip jie mus darė
Duobių kaspinai Peru
Malūnsparnio hieroglifas
Fermi paradoksas
Senovės astronautai
10 civilizacijų
"Marsiečio" kapas
Dedalo skraidyklė
Nazca linijos
NSO per amžius
Kodėl jų nėra?
NSO kilmė
DM=XF

 

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Vartiklis