Cerro Cora yra kalnų žiedas, kurio skersmuo apie 5 km. Jis yra apie 25 km į vakarus nuo Pedro Juan Caballero*)
miesto. Jis yra nacionalinio parko teritorijoje ir draudžiamoje lankytis karinėje zonoje. Tiesus
gūbrys į šiaurės rytus yra Cerro Itaguambype (kas guaranių kalba reiškia tvirtovė). Ji yra 2 km ilgio ir virš
aplinkinės lygumos iškyla 100 m. Jos viršumi eina 300 m ilgio ir 3 m pločio takas, kurio pietiniame gale yra
apvali aikštelė ir bokšto griuvėsiai. Maždaug 30 m yra 20 m pločio anga, vedanti į kalno vidų.
Cerro Itaguambype pagrindas yra natūrali uola, prie kurios pridurtos vertikalios sienos iš skirtingų dydžių
akmens blokų, kurie vienas su kitu susiliečia lygiu paviršiumi. Toks statybos būdas yra panašus į iki-inkų laikų
sienas Peru ir Bolivijoje, kai tai apsaugodavo nuo seisminio aktyvumo. Bet kadangi Paragvajus nėra
seisminio aktyvumo zonoje, logiška manyti, kad šis metodas yra pasiskolintas iš kitur, nes guaraniai niekada
nestatė akmeninių statinių iki atvykstant jėzuitams, kurie, vienok, statė kitaip ir niekada nebuvo įsikūrę rajone.
1940-44 m. kalną kruopščiai ištyrė AGA, o po 30 m. Instituto de la Ciencia del Hombre, tačiau tik
neseniai atskleista, kas rasta viduje. Komandos vadovas prieš savo mirtį 1990-ais atskleidė, kad kalno
viduje yra sidabro perlydymo gamykla. Kodėl buvo įslaptinta informacija apie 13 a. sidabro apdirbimo gamyklą?
Kitas dominantis kalnas yra už 5 mylių nuo pirmojo, nesiekia 40 m aukščio, uolėtas gūbrys su įdubimu
viduryje, apačioje padengtas gausia augmenija, o viršus yra plikas, todėl vietinių guaranių ir vadinamas
Yvyty Pero (Pliku kalnu). Vėliau Paragvajaus vyriausybė jį pervardino Cerro Ipir. Įdomu, kad Yvyty Pero
vadinamas kitas kalnas, esantis už 300 mylių į pietus, kurio papėdėje archeologai rado runų užrašų. Fricas
Bergeris buvo įsitikinęs, kad Cerro Ipir slepia požeminius rūmus ir 1941 m. pradėjo kasinėjimus. Netrukus
rado aukso radinių. Kitų metų pabaigoje buvo nupirktas pneumatinis grąžtas, tačiau 23 m gylyje rastas kietas
pagrindas, kurios negalėjo įveikti nei grąžtas, nei sprogdinimai. Bergeris tai laikė rūmų stogu, liudininkai
tvirtina, kad medžiaga buvo neabejotinai dirbtinės kilmės. Trečias bandymas buvo 1944 m., tačiau vėl teko
nutraukti bandymus prasiskverbti gilyn. Tačiau buvo rasta daugiau radinių, tačiau jų likimas nežinomas.
1977 m. atvykus profesionaliai komandai, prof. Pistilli nepastebėjo požymių, kad būtų galima spėti, kad
kalnas slepia rūmus. Ant sienos rasti 5 runų tipo ženklai. Buvo prisikasta iki kieto pagrindo, kuris buvo
balkšvas ir skyrėsi nuo rausvo smiltainio, kuris sudarė gūbrį. Įveikti jo irgi nepavyko, išmatuotos nedidelio
sprogmens sukeltos bangos vienodu greičiu sklido 200 m. Bandymai rasti įėjimus nepavyko (1940-ųjų laiške
Bergeris tvirtino radęs įėjimus į 4 tunelius, kurie nusitęsia iki 150 km).
Kokias išvadas galime padaryti? Bolivijos Lobato lagūnoje (prie Potosi) rastos didelės sidabro kasyklos
(apie tai paskelbė Science 2003 m. rugsėjo 23 d.), naudotos maždaug nuo 1000 m. Galima spėti, kad jos priklausė vikingams,
ir čia yra jų buvimo požymių. Bet kam reikėjo gabenti sidabrą į Cerro Cola ir ten jį perlydyti? Ir kodėl šis faktas slėptas 20-me amžiuje.
San Borondon, keista pradingstanti sala, aprašyta Pagoniškoje vietoje-I ir Cerro Cora, Fritzo Bergerio
žodžiais, Miegančio miško grožio kraštas šiuolaikiniam mokslui kelia dilemą.
7-me dešimtm. daugelis tyrinėtojų pripažino lygiagrečios visatos galimybę, pirmiausia, siekdami
paaiškinti paslaptingus laivų ir lėktuvų dingimus. 1965 m. rugpjūčio Science žurnale dr. J.H. Cristenson iš
Kolumbijos un-to paskelbė straipsnį Atvirkštinis laikas (Time Reversal), kurio pradžioje rašoma: spėjama,
kad egzistuoja vaiduokliška visata, panaši į mūsų pasaulį. Tarp šių dviejų visatų tėra silpna sąveika, tad mes
nematome to kito pasaulio, o jie nesikiša į mūsiškį. O po to tyla. Mat lygiagretusis pasaulis netelpa į
Einšteino reliatyvumo teoriją, kuria remiasi šiuolaikinis mokslas.
Druidų mokymai remiasi reinkarnacijos doktrina ir
dievybėmis, kurios viešpatauja Požemyje, nežinomoje erdvėje žemyne arba saloje. Čia pakliūva mirusieji po pirmosios mirties.
1945 m. vokiečių imigrantas archeologas Waldemar Julsrud Meksikoje El Toro kalno pakalnėje prie
Acambaro, Guanajuato, rado kelias molio figūrėles (daugiau apie tai skaitykite >>>>>).
Kalnų El Toro ir Chivo pakalnėse rasta per 33 tūkst. porceliano figūrėlių. Jos siejamos su Chupicuaro iki-klasikinei kultūrai (800 m. pr.m.e.- 200 m).
Kai kurios statulėlės yra tikslios atseit prieš 65 mln. m. išnykusių dinozaurų kopijos.
Jas darę turėjo matyti dinozaurus!
1954 m. Meksikos vyriausybė pasiuntė 4-is gerai žinomus archeologus tinti tos vietovės. Netoliese
ankstesnės radimvietės rasta nemažai panašių figūrėlių. Tačiau po trijų savaičių jų pranešimas paskelbtas
klastote, nes kartu vaizduoja žmones ir dinozaurus.
1955 m. Niu Hempšyro antropologijos profesorius Charles Hapgood atliko tyrinėjimus [jis yra gerai
vertinamas, nes, pvz., A. Einšteinas apie jo knygoje Žemės pasislinkusi pluta
pateiktą koncepciją, kad ji yra labai svarbi - apie ją žr. >>>>>].
Jis kasinėjo po policijos vadovo namu, pastatytu 25 m. anksčiau, nei atvyko Julsrud. Buvo rastos 43 figūrėlės, tarp kurių buvo ir
dinozaurų. Trys radioaktyvios anglies metodu atlikti datavimai davė tokias datas:
1640 m. pr.m.e., 4530 m. pr.m.e. ir 1110 m. pr.m.e. 18 pavyzdžių datuoti panaudojant termoliuminescencinį metodą gaunant 2500 m. pr.m.e. datą.
Parengė Cpt.Astera's advisor
*) Pedro Chuan Kabaljeras (Pedro Juan Caballero) -
miestas šiaurės Paragvajuje, Brazilijos pasienyje, priešais Brazilijos Ponta Porano miestą. Per 75 tūkst. gyv. Įkurtas
1893 m. ir pavadintas vieno iš Paragvajaus nepriklausomybės kovotojų garbei. Yra aukščiaisiai įsikūręs
Paragvajuje miestas (670 m virš jūros lygio). Tranzitinis ir prekybinis centras, garsėjantis pigiomis elektronikos,
alkoholio ir vartojimo prekėmis todėl nemažai brazilų atvyksta į jį apsipirkti. Taip pat yra ir narkotikų platinimo centru.
Papildomai skaitykite:
Plazma įrankiai
Zimbabvės mįslė
Kur veda lėjos?
Tuneliai po Andais
Andų kalnų dvasios
Duobių kaspinai Peru
Paslaptingos Naska figūros
Sikanų civilizacijos atradimai
Peru iki-ispaniškas paveldas
Amerikos dinozaurai: tarp meno ir istorijos
Nan Madolis - apleistas paslapčių miestas
M. Agrestas. Senovės kosmonautai
Baltojo dievo pasirodymas
Dingusi Sandoros skrynia
Bažnyčia už laiko gniaužtų
Nelaukti artefaktai iš kur?
Dinozaurai Jakutijos ežeruose
Amerikos lankymų paliudijimas
Gyvenimas 2021 metais
Karaliaus Artūro dvaras?
Vienaragis Kinijos zhi
Languedoko akmenys
Galios vietos: Optina
Piramidžių mistika
10 keistų radinių
Akvilonijos sfinksas
Los Lunas dekalogas
Ką nutyli būgnai?
CEFAA, Čilė
Gobekli Tepe
Festo diskas
Dropa diskai
Mima kalvos
