Ar NSO nėra sukurti žmogaus?

Skaitykite ir apie tikėtinai pirmąjį "indų" panaudojimą NSO įvardinti >>>>

Bob Lazar tvirtino, kad vienas jo regėtas NSO buvo su JAV vėliava! Buvo toks JAV mokslininkas, Nikola Tesla, dirbęs ir toje srityje, kurią šiandien priskirtų NSO (kitaip - konspiracijai) - jis bei Victor Schaubergen'as turėtų atsakyti už naująją skraidančių diskų technologiją (paskaitykite, kaip naciai padėjo vystyti JAV kosmoso įsisavinimą >>>>>). Remsimės tuo, kas buvo žinoma iki 6 dešimtmečio pabaigos, kai staiga nukrito "tylos marška" (paskaitykite ir "Vibruojančių degalų" puslapį).

"Vokiečiai sukūrė 'slaptą' ginklą... gynybai - tarsi stiklo karoliukus Kalėdų eglutei. Jie regimi virš Vokietijos, - kartais pavieniui, kartais būriais. Jie sidabriniai ir tarsi permatomi."

1945 m. sausio 2 d. "N.Y. Herald Tribune" "Associated Press" žinutėje skelbė:

"Atrodo, kad naciai į nakties dangų išmetė kažką nauja. Tai paslaptingi ir nesuprantami 'Fū naikintuvai', skriejantys šalia lėktuvų, pasiųstų misijai į Vokietiją.

Pilotai šį 'oro ginklą" naktimis stebėjo ilgiau nei mėnesį. Niekas nežino, kas tai yra. Ugnies rutuliai pasirodo staiga ir mylių mylias lydi orlaivius. Atrodo, kad jie valdomi iš žemės radijo bangomis - taip tvirtina išsilavinę karininkai..."

Bet kodėl naciai, panaudoję naujas technologijas, nelaimėjo karo? Ar dėl to, kad "kozirį išmetė" per vėlai? Sąjungininkai buvo jau čia pat ir jie susirinko visas naujas technologijas?

1947-ais Arnold Kenneth regėjo skriejančius diskus, kurie judėjo kaip "lėkštės virš vandens" (skaitykite hipotezę, kad jis regėjo meteorus, o taip pat hipotezę, kad baltuosius pelikanus). Jie buvo nepaprastai panašūs į vokiečių Ho Parabel (Horten Parabola), 600 mylių per valandą skriejantį dviejų reaktyvinių variklių lėktuvą.

Už nacių "skraidančius diskus" atsakingas buvo Victor Schaubergen'as, kuris N.Tesla darbus panaudojo kurdamas naujus projektus. Sklido gandai, kad Victor Schaubergen'as po karo dirbo su slaptu projektu Teksase.

50-ųjų pradžioje mokslas pasuko į antigravitacinių tyrimų kryptį. Buvo atliekama daug bandymų su skraidančiais diskais. Kai kurie rezultatai plačiai aptariami mokslo žurnaluose ir laikraščiuose. Tada staiga - tyla. Pinigai tiems reikalams nurėžti, o žiniasklaida nutyla. Nemažai mokslininkų tampa keistų avarijų aukomis. Miršta Victor Schaubergen'as, kuris mirties patale ištaria: "Jie iš manęs paėmė viską. Visiškai viską. Net aš sau nepriklausau". Kai Victor Schaubergen'as parodė NSO nuotraukas, jis leido suprasti, kad kažkas naudojasi jo projektu.

Kai 1947-ais Arnoldas išvydo NSO, JAV karo pajėgos paskelbė pavojų. Galbūt, JAV vyriausybė pagalvojo, kad puola naciai ir jų "Fū naikintuvai". Atsirado nacių skraidančių diskų nuotraukų. Vienoje aiškiai matomas vokiečių kryžius, o kitoje - prie orlaivio pritvirtinta vokiečių tanko patranka.

Dar prieš krentant tylos uždangai" Kanados "Toronto Star" laikraštis 1953 m. vasario 11 d. pranešė apie naują "Avro" kompanijos technologiją - "skraidančią lėkštę", kuri gali "kirti stačiai į orą" (kalbama ne apie disko formos "Avro" automobilį). Straipsnio šaltinis buvo C.D.Howe, gynybos pramonės ministras.

1953 m. balandžio 21 d. "Toronto Star" pranešė, kad lauko maršalas Montgomery stebėjo "Avro" "skraidančios lėkštės" pristatymą ir pareiškė, kad ji buvo "fantastiška".

Dar vėliau, 1955 m. lapkričio 1 d. "Toronto Star" straipsnyje rašoma, kad "slaptas orlaivis buvo parodytas grupei amerikiečių specialistų - karininkų ir mokslininkų". Kodėl čia minimi amerikiečiai? Straipsnyje teigiama, kad Kanada sukurs visą šių "lėkščių" eskadrilę, kad gintų Aliaską.

Tai kodėl Kanados vyriausybė nepaskelbė apie šį revoliucinį atradimą? Gal todėl, kad sukuriamas didelis elektros energijos ("laisvos energijos") kiekis, išplintančios be jokių laidų.

Richard Miethe dirbo kartu su John C.Frost‘u ir H.Moody. Jie kūrė VTOL diską su “radialiniu varikliu” (“Sidabrinio vabalo” ir “Y” projektų dokumentuose). Tai, kad Miethe dirbo amerikonams patvirtina ir buvęs USAF sekretorius Alexander Flax‘as. Yra pranešimų, kad daugelio variklių VTOL diske buvo naudotas žibalas (nors jį naudoja ir daugelis reaktyvinių variklių). Tai jį daro sraigtasparnio/lėktuvo hibridu.

Juk kai pasirodo NSO, to rajono namuose stebuklingai įsižiebia elektros prietaisai.

Richard Mietke, kurio grupė kūrė disko formos orlaivį Breslau mieste, po karo įsikūrė Kanadoje, kur dirbo A.V.Roe kompanijoje kurdamas "sklandančias lėkštes" bendrame JAV-Kanados projekte. Ar tik tai nebuvo vien akių dūmimas?

Victor Schaubergen'as dirbo Austrijoje Kertl fabrike (Vienoje). Jo sukurtas orlaivis naudojo tornado tipo sūkurį sukuriantį magnetinius laukus naudojamus įtaiso pakėlimui. Pasakojama, kad Victor Schaubergen'as buvo iš vario pastatęs du orlaivių modelius, kurių vienas buvo sėkmingai išbandytas.

Visus šiuos projektus prižiūrėjusi SS po "incidento" sustabdė visus eksperimentus, atleido Victor Schaubergen'ą ir visus jo darbus perkėlė kažkur kitur. Po karo Victor Schaubergen persikėlė į JAV įsidarbindamas CŽV prižiūrimoje kompanijoje priverstas pasirašyti kontraktą (anglų kalba, nors mokėjo tik vokiečių), perduodantį kompanijai visas teises į jo išradimus, koncepcijas ir projektus. Tada jis grįžo į Austriją ir ... po 5 d. mirė.

Šis pavaizduotas diskas buvo laikomas Prahos Kbelly (Gbell, dabar čia aviacijos muziejus ir archyvas) oro bazėje. Kartais jis buvo 'girdimas' (nes visiems gyvenusiems netoliese bandymo rajono buvo griežtai uždrausta žiūrėti pro langusm kad ... nebūtų nušauti. Iš tikro, visi langai į bandymo pusę buvo užkalti. Be jokių išimčių! Sakoma, kad jo garsas buvo 'kurtinantis". Nenuostabu, - turint 5-is variklius: 3 pakilimui ir 2 skridimui. Manoma, kad pirmieji bandymai vyko 1942-ais. Varikliai buvo ne reaktyviniai, o žibalu varomos turbinos.

Manoma, kad rusai ir amerikiečiai buvo susitarę nenumušinėti diskų ir nebombarduoti tyrimų laboratorijos. Rusai Kbelly bazę užgrobė apie 1945-ųjų gegužės 10 d.

Liudijimų yra nedaug - išskyrus kapitono Rudolph Schriever'o kai kuriuose 6-ojo dešimtmečio vokiečių laikraščiuose. 1989-ųjų "Flagzeug" (Oreivystė) Nr. 2 žurnale pateikti "versuchs" 7 ir 8 modelaii (V7/V8) su 1943 m. liudytojo iš Kbelly bazės aprašymu.

1. Liudininkas neteigia matęs orlaivį;
2. Informacija (apie greitį ir kita) yra "iš antrų lūpų" ir nepatikima;
3. Nėra išlikę jokių dokumentų apie vokiečių "Flugkreisel" greitį.

Tas pats Schriever‘io eskizas yra Bill Steinman‘o 1987 m. knygoje “NSO avarija pas actekus”. Rašoma, kad Schriever‘is sakė, kad orlaivis pajėgus skristi 2000 mylių per valandą greičiu ir 4000 mylių atstumu; ir kad JAV jam pakaktų 6-9 mėnesių tokio aparato pagaminimui.

JAV gyvenusio liudininko apibūdintas vaizdas atitinka originalią Schrieven‘io versiją, išsakytą 1950-ųjų balandžio 30 d. “Der Spiegel” straipsnyje “Untertassen-Flieger Kombination” Jis taip pat pateiktas ir Hatcher Childress ir Renate Vesco knygoje „Žmonių sukurti NSO: 1944 – 1994“. JAV Jūrų laivynas, savo ruoštu, rėmėsi ankstesnio Chance-Vought XF5U-1 reaktyviniu principu veikusiais “blynais”.

"Šiandien Amerika būtų sukrėsta, jei Jungtinių tautų kariai įžengtų į Los Andželą daryti tvarkos, tačiau rytoj jie už tai gali būti dėkingi. Ypač pasakius, kad tai buvo išorės jėgų akcija, išgalvota ar tikra, gręsianti mūsų egzistavimui. Tada viso pasaulio žmonės susitelktų, kad pašalintų tą blogį. Žmogus tebijo viena - nežinomybės. Tokiame scenarijuje individualios teisės būtų savanoriškai patikėtos pasaulio vyriausybei",
Henry Kissinger, 1991

O štai ką Ronald Reagan'as pasakė Ženevoje Michailui Gorbačiovui:

"Negaliu padėti, bet sakau, koks lengvas jo ir mano uždavinys būtų, jei staiga mūsų pasaulį užkluptų kitos rūšys iš kitos planetos. Mes pamirštume mūsų šalių nežymius nesutarimus ir visi atrastume, kad visi esame žmonės Žemėje"
(Reuters, Internetiuonal Herald tribune, Paris, 1985 m. gruodžio 5 d., "reiganas įsivaizduoja žvaigždžių karus')

Pasaulį valdo saujelė galingųjų. Štai pora citatų, iš kurių išvadas pasidarykite patys (pažvelkite ir į Ketinimai pasidalinti Mėnulį):

"Mums reikia pasaulio vyriausybės, nesvarbu, tai mums patinka ar ne. Tėra klausimas - ar ji bus pasiekta užkariavimu ar susitarimu".
James P. Warburg.
"Sovietai ir demokratinės šalys perims geriausias vieni kitų savybes ir po daugelio metų nebus ryškių skirtumų tarp tų dviejų idealų - taigi, ir karo tarp jų, ... nes besivystant mokslui visos šalys Žemėje susivienys, kad išgyventų, ir sudarys bendrą frontą prieš žmones iš kitų planetų"
(N.Y.Times, 1955 m. spalio 8 d. "M'Arthur sveikina majorą Naples")

Ar pastebite, kad pavartoti "žmonės iš kitų planetų", o ne "ateiviai", "svetimi", "būtybės" ir t.t. Galbūt todėl, kad jaučiama, kad jie bus visai tokie pat, kaip mes. O gal, iš tikro, mūsų pilotai. Kitaip sakant, "ateiviai iš Pentagono".

1948 m. sausio 7-ąją trys "F-51 Mustang" naikintuvai Kentukyje susidūrė su NSO, Du jų nuskrido atgal, o kapitonas Thomas Mantel toliau jį persekojo. Nelaimei, nutilo Tomo radijas. Kitą dieną buvo rastos jo lėktuvo nuolaužos. Renato Vesco ir David Childress knygoje "Žmonės gamina NSO, 1944-1994" teigia, kad paskutiniai Tomo žodžiai buvo: "O Dieve! Jame žmonės!" Ar tik ne ateiviai iš planetos vardu Žemė!?

Parengė Cpt.Astera's advisor    

Papildomai skaitykite:
Lėlininkai
Svetimųjų rūšys
Kam turime rengtis?
Antigravitacijos paieškos
Neutraliosios civilizacijos
65-i kalbų apie NSO metai
M. Agrestas. Senovės kosmonautai
Kosmoso eskadrilės sutiktuvės?
Skraido ir nepavejami – tarsi miražai
Tarybinių ufologų legendos ir tikrovė
Planetų kolonizavimo būdai ir kova dėl gyvybinės erdvės
Svetimas vienuolynas pavadinimu „Kosmosas"
NSO: Branduolinių ir kosminių programų kontrolė
Rusų magai Antrojo pasaulinio karo metu
Ankstyvieji pranešimai apie NSO
Paranoja skverbiasi giliai
NSO tyrinėjimai JAV
NSO nusileidžia žemiau
Įsiveržimas į Žemę

 

© 2000. san-taka/astera station;
© 2000. Vartiklis