„Dievas sėdi viduryje, Žemės bamboje, ir jis yra religijos šaltinis visai žmonijai“, 
Platonas 

Tad Apolono tikroji buveinė galėjo būti ne Delfi, o Žemės centras.

Arnoldo de Azevedo savo „Fizinėje geografijoje“ rašė:
„Po mūsų kojomis yra milžiniška 6290 km skersmens sritis, kuri visiškai nežinoma“

Dauguma šiuolaikinių teiginių apie Žemės sandarą neturi mokslinio pagrindo ir yra tarsi kilę iš seno vaizdinio apie pragaro ugnį žemės centre. Kad Žemė yra išsilydžiusio metalo masė tėra tik religinis įsitikinimas be jokio eksperimentinio įrodymo. Tai tik samprotavimai išvedžiojant iš vulkaninės veiklos. Bet gal Žemės paviršius kaista tik dėl čia susikaupusių radioaktyvių elementų? Žemės svoris yra apie 6 sikstiljonai tonų. Jei ji būtų kietas rutulys, turėtų sverti daugiau. Kodėl negalėtų viduryje būti tuštuma? Žemei besisukant, sunkesni elementai iškilo į paviršių.

Taip pat skaitykite:
Tuneliai po Andais
Andų kalnų dvasios
Naska linijas (Peru)
Baltojo dievo pasirodymas actekams
Indėnų pasaulio kūrimo mitai
Požeminis Paryžius

Plazma įrankiai ir požeminės transporto priemonės

Erich von Daniken'as 1973 m. savo „Senovės dievų paieškoje“ fotožurnale 79-80 p. pateikė dvi spalvotas nuotraukas su pastaba: „Gal nežemiškos būtybės davė mūsų protėviams sudėtingus įrankius? Ekvadoro ir kitų Pietų Amerikos olose negalite neužduoti sau tokio klausimo. Jos tikrai nėra gamtos kūrinys, kurioje nebūna stačių kampų, nušlifuotų paviršių, nepaprastai tikslių įpjovų ir tiesių koridorių. Tokias milžiniškas olas ... galima iškirsti iš kietos uolos tik mums nežinomais įrankiais“.

Nuo Jukatano iškyšulio per Belizą ir Gvatemalą, iki šiaurinio Hondūro ir Chiaoas Meksikoje buvo olmekų ir majų žemė. Hidalgo provincijoje, 50 mylių į šiaurę nuo Meksiko, yra Tula miestas. 1992-ais David Hatcher Childress savo knygoje „Raštas dingusiuose Šiaurės ir Centrinės Amerikos miestuose“ aprašė prancūzų tyrinėtoją Claude Joseph Desire Charney^*), išvaliusį džiungles netoli miesto:

„Charney netrukus pasiekė didelius bazalto blokus - per 7 pėdų ilgio, - kurie jam pasirodė esą milžiniškos statulos pėda. Dabar jau žinome, kad tai buvo milžiniški atlantai kaip kolonos laikę gigantišką šventyklą“.

Vienos piramidės viršuje buvo 30 pėdų statulos iš 4 dalių. Kiekviena jų rankoje laikė keistą ginklą. Zecharia Sitčinas savo „Dingusios karalystes“ tvirtina, kad tai plazma ginklai naudoti uolų lydymui kalnakasyboje.

"Žemės darbų specialistai, patyrę akmentašiai, tranšėjų rausėjai, vandens kanalų tiesėjai, veidrodžių naudotojai - kas taip apbūdinti buvo olmekai Mesoamerikoje? Stelos rodo juos pasirodančius iš altorių, kurie buvo įėjimai į žemės gelmes arba olose laikančius keistus įrankius - kaip La Venta steloje, kur jie, tikėtina, turi prie šalmų pritvirtintus paslaptingus veidrodžius.

Tos scenos ir įrankiai leidžia daryti išvadą, kad olmekai buvo kalnakasiai, į naująjį pasaulį atėję pasiimti brangiųjų metalų, greičiausiai aukso ar retų mineralų."

Legendos apie Votaną kalba apie tunelius po kalnais. Tarp nahautlių iš olmekų perimtų dievų buvo Tepeyolloti, reiškiantis „Kalno širdis“. Jis barzdotas olų dievas, jo šventykla iš akmens. Jo ženklas - kibirkščiuojantis kalnas. Jis laiko įrankį panašų į liepsnosvaidį - panašų kaip Tuloje. Oaxaca slėnyje rastame bareljefe žmogus saugioje srityje ugnimi veikia sieną.

Votano kelionės kartais vadinamos Pakal Yotan arba tiesiog Pakal Viešpačiu (žr. 1967 m. Irene Nicholson knygą "Mexican and Central American Mythology"):
"Nežinomos kilmės jis pasiųstas dievų į Ameriką rasti kultūrą. Tad jis išvyko iš savo Valum Chivim namų ir per '13 gyvačių būstą' atvyko į Valum Votaną".

Gyvatės - požemių gyventojai. Toliau:
"Iš ten jis kėlėsi aukštyn Usumacinta upe kur įkūrė Palenque. Tada kelis kartus aplankė savo namus, vienoje jų jis užlipo į bokštą, kuris turėjo pasiekti dangų, bet buvo sugriautas dėl jo meistrų "kalbų sumaišymo". Votanui, vienok, buvo leista per požeminį praėjimą pasiekti 'dangaus uolą'."

"National Geographics" 1975 m. gruodžio numeryje Howard laFay straipsnyje "The Maya, Children of Time" pasakoja apie Chipas provincijoje esančių Palenque griuvėsių aplankymą ir mini, kad 1949-ais Alberto Ruz Lhuiler atkasė kapą piramidėje.

Toliau rašo apie įžengimą į Pakalo kapą:
"Nusileidau Ruz surastais laiptais. Kalkakmenio praėjimas atsidavė drėgme. Žemyn leidomės per puikiai įrengtų ertmių... Stulbina tyla. Tuštuma, iš laiko gelmių, irgi mirė 1300 m. Pakalas čia buvo visiškoje tyloje ir tamsoje".

David Hatcher Childress aprašo ir vieno sarkofago dangtį. Tas 15 tonų sveriantis sarkofagas yra Palenque „Įrašų šventykloje“

„Sarkofagas yra 5 pėdų ir 5 colių aukščio, 6 pėdų ir 10 colių pločio ir 9 pėdų ir 9 colių ilgio. Sunkus 5 tonų dangtis yra 15,5 pėdos ilgio ir 7-ių pėdų pločio ir 8 colių storio“.

Ant dangčio pavaizduota keista scena - sėdintį žmogų, tikėtina Pakalą, supa neįprasta aplinka. Erich von Deniken 6 dešimtmetyje tvirtino jį esant astronautu stilizuotoje raketoje: „...ta keista būtybė dėvi šalmą su pora vamzdžių, nueinančių jai už nugaros. Prie nosies yra deguonies aparatas. Abiem rankomis valdomi kažkokie svertai. Dešinės rankos pirštai tokioje padėtyje, tarsi jais atliktų švelnų derinimą. Apatinės rankos matomi 4-i pirštai. Mažylis užlenktas. Ar neatrodo, kad jis ja laiko reguliatorių kaip motociklo gazą? Kairė koja yra ant pedalo su keliomis pozicijomis“.

Childress aiškina kitaip: „vaizduojamas Visatos padalijimas į tris pasaulius, Viršutinį, Tarpinį ir Požemius“. Tuo tarpu Howard laFay dar kitaip: „Įšaldytas amžinajame kritime Pakalas, didysis Palenque valdovas, krenta mirčiai į požemių monstro nasrus, kaip kad Saulė kasdien leidžias vakaruos. Laikoma, kad vėl, kaip Saulė, jis pakils naujam kosmoso ciklui“.

Bet ką apie tai sako majų legendos? Kad tai yra indas Viešpačio Pakalo grįžimui į požemius. Spėkime, kad tai požeminė transporto priemonė galinti keliauti 800 mylių per valandą greičiu požemiais į savo namus, Valum Chivim.

Parengė Cpt.Astera's advisor 

^*) Desirė Šarnė (Claude-Joseph Desire Charnay, 1828-1915) – prancūzų keliautojas ir archeologas, žinomas atradimais Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje. Vienas pirmųjų pradėjo naudoti fotografiją atradimų dokumentavimui. Svarbiausiu jo kūriniu laikoma „Le Mexique, souvenirs et impressions de voyage“ (1863) apie 1857-61 m. ekspediciją ir „Les Anciennes villes du Nouveau Monde“ (1883).
Iškėlė, dabar jau atmestą, teoriją apie toltekų migraciją: atseit senieji Meksikos gyventojai buvo azijietiškos kilmės, o įrodymui pateikė architektūros panašumus į japonų, papuošalų į kinų, drabužių į Kambodžos ir t.t.

Papildomai skaitykite:
Majų kronikos
Tuneliai po Andais
Naska linijas (Peru)
Laiko ciklo pabaiga
Dropa skrituliai (Kinijoje)
Andų kalnų dvasios ir apie Kogi gentį
Rio Azulas – prie upių kelio
Kaip buvo galima pastatyti piramidę?
Paleovizitai: Ar bus rasti tiesioginiai pėdsakai?
Žmonių aukos actekuose kaip kosmologija
Ateivių rasės: driežažmogiai
Baltojo dievo pasirodymą
Šamanizmas: religija ar ritualas?
Indėnų pasaulio kūrimo mitus
Baltojo bizono pranašystę
Stebėtojai: Dievo sūnūs
Senovės astronautai
Duobių kaspinai Peru
Kas išrado telefoną?
Prieš kylant aukštyn...
Vašingtono kurmis
Kaip jie mus darė
Paragvajaus vikingai
Majų "Popul Vuh"
Tunelis po Atlantu
Mima kalvos

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life. Review of our site in English

NSO skiltis
Vartiklio naujienos