Global Lithuanian Net:    san-taka station:
Netikėtas Šumero žlugimas: branduolinė katastrofa gilioje senovėje?  

Papildomai skaitykite: M. Agrestas. Senovės kosmonautai    
Žmogaus patobulinimas    

Paslaptingai prieš 6 tūkst. m. iškilusi Šumero civilizacija išnyko taip pat paslaptingai. Istorinėse knygose tvirtinama, kad jai atsirado stiprus varžovas, tokia pat paslaptinga Akadų imperija, o maždaug 2000 m. pr.m.e. abi šios civilizacijos išnyko – ir nesimato jokių aiškių priežasčių. O tada staiga, tarsi iš nieko, ten pat susikuria dvi naujos civilizacijos – Babilonas ir Asirija.

Zacharija Sitčinas 1985 m. iškėlė versiją, kad vakarinėje Šumero dalyje tuo metu buvo panaudotas branduolinis ginklas ir šumerai išnyko dėl radioaktyvaus vietovės užkrėtimo. Užuominos apie tai randamos daugelyje „lamentacijų“ (raudų) tekstų. Pvz.,
Destruction of Sodoma

2018 m. lapkričio 14-17 d. Denveryje vykusio Amerikos orientalistų mokyklų suvažiavime Ph. Silvia pranešė, kad jis rado įrodymų, kad ypatingai karšto oro gūsis galėjo pražudyti dešimtis (40-60) tūktatančių gyvybių Vidurio Goro rajone, 25 km skersmens lygumoje šiauriau Negyvosios jūros. Tiesa, tyrimo rezultatai kol kas tik preliminarūs.

Tall el-Hammam’o miestas Jordane gali būti vienų iš kandidatų biblinei Sodomai ir Gomorai. Silvijos komanda rado keramikos, kurios amžius 3700 m., paviršiuje virtusios stiklu, kai jame cirkonis virto dujomis „per sekundę“, o tam reikia, kad temperatūra siektų 4000oC. Tačiau gilesni keramikos sluoksniai liko nepaliesti, kas rodo, kad karščio poveikis buvo labai trumpas. Radioaktyvos anglies metodos parodė, kad nedegto molio sienos dingo akimirksniu, palikdamos tik akmeninius pamatus.

Be to nustatyta, kad Vidurio Gorą tada padengė Negyvosios jūros anhidridinė druska, sprogimo iš jūros išnešiota po rajoną. Juk ir Pr 19:24–25 rašoma, kad Sodomoje ir Gomoroje „lijo siera“, kuri sunaikino augmeniją. Anot pranešimo, prireikė 600 m. laiko, kol kraštas atsistatė.

Spėjama, kad tai galėjo būti meteoro ar kometos kritimas, tačiau rajone nerasta kraterio. Tad jie galėjo sprogti ore (pvz., Tunguskos įvykio metu irgi nesusidarė krateris). Kad būtų paveiktas toks sąlyginai nedidelis plotas, sprogimas turėjo įvykti gana žemai, apie 1 km aukštyje ir jo galia turėjo būti apie 10 magatonų. Bet juk tai neatmeta galimybės, kad galėjo būti ir branduolinis sprogimas? O papildomą argumentą sąsajai su Sodoma ir Gomora suteikia S. Collins’o 2013 m. straipsnis, kur vietovė apibūdinama kaip ha-kikkar (idiomatiškai, lyguma).

[Šumero] kraštą užgriuvo nelaimė,
kokios dar nežinojo žmogus,
kokios iki šiol neregėjo,
prieš kurią neatsilaikysi.

Baisus sūkurys iš dangaus...
Uraganas, sunaikinęs žemę...
Baisus vėjas tarsi putojantis srautas...
Visa naikinanti audra, su deginančiu karščiu...
Dieną nebuvo ryškios saulės,
vakare danguje nespindėjo žvaigždės...

Išsigandę žmonės vos pajėgė kvėpuoti,
baisus vėjas gniaužė juos,
neleido sulaukti kitos dienos...
Lūpos kraujavo,
galvos sruvo kraujais...
Veidai išblyško nuo baisaus vėjo.

Nuo to miestai ištuštėjo,
namai ištuštėjo,
ganyklose neliko gyvulių,
avidės ištuštėjo...
Šumero upėse pasruvo
kartusis vanduo,
laukai apaugo piktžolėmis, ganyklose vyto žolė.

Katastrofos apimtys buvo tokios, kad net dievai neįstengė jos suvaldyti. „Uruko raudoje“ rašoma:

Taigi, visi dievai paliko Uruką,
jie laikėsi toliau nuo jo;
jie slėpėsi kalnuose,
jie bėgo į tolimas lygumas.

„Eridu raudoje“ aprašoma, kaip spruko Enki su žmona Ninki:

Ninki, didi ponia, skriedama tarsi paukštis, paliko miestą...
Tėvas Enki liko prie miesto...
Karčias ašaras jis liejo dėl sugriauto miesto.

Surasta ir išversta nemažai Šumero raudų ir iš tų molio lentelių matyti, kad daugelį miestų vienu metu ištiko panašus likimas. Tačiau jose neminimas karas – katastrofa aprašoma ne kaip sugriovimas, o kaip ištuštėjimas. Torkildas Jakobsenas*)

Čia verta prisiminti ir Biblijos pasakojimą apie Sodomą ir Gomorą. Jame minima ir Loto žmona, kuri pavirto „druskos stulpu“.. Kai kur teigiama, kad žodis „druska“ į vertimus pateko atsitiktinai, nes šumerų šaltinyje „nimur“ gali reikšti tiek druską, tie garus. Taigi, ji galėjo virsti „garų stulpu“.

Rasta senesnių už Bibliją pasakojimų, kuriuose randame papildomų detalių. Štai vienas jų:

Valdovas, nešantis svilinantį karštį,
kuriuo sudegino priešą;
jis, sunaikinęs nepaklusnią žemę,
nutraukęs Neteisingo žodžio pasekėjų gyvybę,
į priešus paleidęs akmenis ir ugnį.

Po medijas pasklido žinutė, kad 2016 m. spalį Irako transporto ministras Kazemas Findžanas, vos prieš pora mėnesių užėmęs šias pareigas, lankydamasis Di-Karo provincijoje Nasirijos oro uosto atidarymo proga, pribloškė žurnalistus, pareikšdamas, kad „šioje vietoje prieš 7000 m. buvo pastatytas pirmasis Žemės planetoje aeruostas“, kurio statytojais buvo senovės šumerai. Neveltui, šioje provincijoje tiek daug šumerų griuvėsių. O ir skraidė jie ne tik Žemėje, bet ir į kitas planetas, pvz., Nibiru>, kas atsispindėjo ir jų mitologijoje. Savo skrydžių metu jie atrado Plutoną. Tai, kas priimta laikyti angelais, iš tikro buvo šumerų astronautai. Iki tol K. Findžanas buvo pervežimų jūromis žinovu, tačiau pasirodė, kad jis „gaudosi“ ir tarpplanetiniais „pervežimais“. Jis rėmėsi Z. Sitčinu ir S. Krameriu, aiškinusiais, kad šumerai turėjo ryšių su nežemiečiais, vadinamais anunakiais (ar elohimais), prisidėjusiais prie šumerų civilizacijos vystymosi.

Viskas lyg ir gerai, tačiau reikia paminėti kai kuriuos neatitikimus. Vieni šaltiniai mini transporto ministrą, o kiti gynybos ministrą Adamą Fendžaną. Tačiau tuo metu transporto ministru buvo Baqir al-Zubaidi, o gynybos - Khaled al-Obeidi. Ar tai vien klaidelė užrašant pavardę?!

Taip pat skaitykite Politikų pasisakymai apie NSO

Šį incidentą aiškino Z. Sitčinas. Pradžioje įvyko smarkus ginčas dėl Marduko teisės grįžti į gimtąjį Babiloną ir tapti pagrindiniu tarp dievų (žr. Enuma Eliš). Marduko tėvas Enki gynė savo pirmagimio teisę, o kiti dievai tam priešinosi. Vienas jų, Erra, kvietė panaudoti jėgą prieš Marduką. „Eros epe“ pasakojama, kas įvyko, kai įpykęs Era paliko dievų susirinkimą, taškydamasis prakeiksmais:

Aš sunaikinsiu šalis,
paversiu jas pelenų krūva;
aš sugriausiu miestus
ir jie ištuštės amžiams;
su žeme sulyginsiu kalnus 
ir daugiau ten nesiveis žvėrys;
aš pašiaušiu jūras,
ir visa, kas jose gyva, - sunaikinsiu;
aš sunaikinsiu visus žmones;
jų sielas paversiu garais,
niekas nesulauks pasigailėjimo...

Nesusitarę dievai kreipėsi patarimo į Anu, kuris sutiko, kad prieš Marduką būtų panaudotos 7-ios galingos ginklų rūšys, tačiau Marduko brolis Gibilas perspėjo jį apie Eros užmačias:

Tie septyni, jie laukia kalnuose,
jie glūdi duobėje žemėje.
Iš ten jie išsiverš su ugnimi
ir, siaubo apgaubti, nuskries į dangų.

Tada buvo pasirinktas vienas dievų, Išumas („Svilinantis ugnimi“), kurie prie Eros turėjo prisijungti Žemutiniame pasaulyje (Afrikoje), parengti ginklus ir juos nutaikyti. Z. Sitčinas tvirtina, kad tas pats dievas kaip ir Ninurta,  Enlilio ir Ninchursagės sūnus, buvęs betarpišku Marduko priešu. O Era, be abejonių, buvo dievas Nergalas, senuosiuose tekstuose vadintas „įniršusiu“, „triukšmingu“, „deginančiu“, karo, medžioklės ir maro dievu.

Būtent Era/ Nergalas, žiaurus ir pavydus Marduko brolis, prisiekė ne tik nužudyti patį Marduką, bet ir jo sūnų Nabu. Jis sumanė panaudoti ginklą prieš Sodomą ir Gomorą, kuriuose slėpėsi Mardukas su Nabu. Jis grasino netgi sunaikinti Sinajaus kosminį centrą:

Iš miesto į miestą siųsiu (ginklo) pasiuntinį;
sūnus, jo sėkla, nepasislėps nuo manęs;
jo motina pamirš, kaip reikia juoktis...
Jis negalės ateiti į dievų vietą;
tą vietą, iš kur kyla Didieji,
aš sugriausiu.

Ninurta bando nuraminti Erą ir jį kreipiasi beveik tokiais pačiais žodžiais. Kokiais Abraomas kreipėsi į Viešpatį:

Garbingasis Era,
Negi sunaikinsi doruosius su blogaisiais?
Negi sunaikinsi nusidėjusius tau
Kartu su tais, kurie nenusidėjo?

Ateiviai subombardavo ir Marsą?

Štai amerikiečių fizikas Džonas Brandenburgas**) 2012 m. Tarptautinėje konferencijoje, skirtoje Mėnuliui, padarė pranešimą su hipoteze, kad prieš 280 mln. m. Marse sprogo gamtinis branduolinis reaktorius (tokio, koks yra Oklo urano rūdyne Gabone, kur jau apie 1,8 mlrd. m. vyksta savaiminė grandininė urano branduolių skilimo reakcija - plačiau apie tai skaitykite >>>>>). Pagrįsdamas hipotezę jis pateikė tokius argumentas, kaip retų izotopų buvimas Marso atmosferoje, perteklinis kalio, urano ir torio kiekis paviršiuje, tektoninių platformų nebuvimas ir artumas asteroidų žiedui. Visa tai galėjo sudaryti sąlygas natūraliam sprogimui pasikeitus klimatui arba netekus geoterminės šilumos.

Pranešimui visuomenė liko abejinga, kaip ir maždaug tuo pat metu išleistai jo knygai „Gyvybė ir mirtis Marse: Naujojo Marso sintezė“, kurioje įtaisyta „termobranduolinė bomba“ sprogo 2014 m. mokslininkui padarius pranešimą Amerikos fizikų draugijoje „Masyvaus termobranduolinio sprogimo Marse įrodymai, Kidonijos hipotezė ir Fermi paradoksas“.

Atnaujinta „Brandenburgo hipotezė“ jau kalba apie protingų būtybių atliktą sprogdinimą, sunaikinusį planetos biosferą. O jei būtybių ir nebuvo, tada kaltininku reikia laikyti ir „dirbtinį intelektą“, glūdintį kažkur Visatos glūdumoje ir rengiantį naują antpuolį – šįkart prieš Žemę. Tuo, beje, paaiškinamas ir Fermi paradoksas – pastebimų nežemiškų civilizacijų veiklos pėdsakų nebuvimas.

Pranešimas abejingų nepaliko, tačiau nuomonės išsiskyrė. Vieni sakė, kad jokios „Kidonijos hipotezės“ nėra, o ksenono-129 buvimą, kuriuo ji rėmėsi, galima paaiškinti natūraliomis priežastimis. Kiti entuziastingai palaikė pranešimą kaip dar vieną argumentą dėl vyriausybės sąmokslo prieš visuomenę slepiant Marso paslaptis.

O juk vos prieš metus kažkokia „buvusi 8-me dešimtm. NASA darbuotoja“ Džeki pareiškė, kad savo akimis matė video įrašą, kuriame du žmonės, apsivilkę skafandrus, ėjo Marso paviršiumi. Atseit įrašas yra „Viking“, kurio dėka, beje, ir sužinojome apie „Marso veidą“. Džeki iškart palaikė kažkoks „kapitonas Kėjus“, buvęs jūrų pėstininkas, teigiantis, kad Marse išbuvęs 17 m. „Žemės gynybos pajėgose“, kurios, jo teigimu, buvo suformuotos 5-ių žemiečių kolonijų Marse saugumo užtikrinimui, o bazavosi jos Saturno palydove Titane. Tik štai, tolimesnis jų likimas neaiškus...

O pranešimą Dž. Brandenburgas baigė raginimu kuo greičiau skristi į Marsą ir vietoje išsiaiškinti, kas iš tikro ten įvyko, nes „visiškai įmanoma, kad Fermi paradoksas reiškia, kad mūsų tarpžvaigždinėse apylinkėse yra jėgų, priešiškų jaunoms ir triukšmingoms civilizacijoms, tokioms kaip mūsų“.

Tada, suderinę planus, triuškinančiai atakavo – Išuma kosminį centrą, o Era Sodomą ir Gomorą:

Išumas patraukė prie pačio Aukštojo kalno;
bauginanti septyniukė, neturinti lygių,
skriejo paskui jį.
Prie pačio Aukštojo kalno atvyko didvyris;
pakėlė ranką –
ir kalnas sunyko.

Tada lygumą prie Aukštojo kalno
jis sunaikino;
aplinkiniuose miškuose neliko jokio medžio.

Tada, pamėgdžiodamas Išumą,
Era keliavo Karalių keliu.
Jis sugriovė miestus,
visiškai juos ištuštino.
Kalnuose kilo badas,
nuo kurio žuvo visi žvėrys.

„Kedorlaomero tekstai“ patvirtina „Eros epą“ ir pateikia bendrą sugriovimų vaizdą:

Svilinantis ugnimi
ir pučiantis baisiu vėju
kartu atliko blogą darbą.
Jie privertė dievus sprukti,
Bėgti juos nuo ugnies.

Viskas, kas kilo aukštyn – prie Anu –
buvo išdžiovinta:
lapija nuvyto,
žemė tapo nederlinga.

Buvo ne tik sunaikinta Sodoma ir Gomora, bet ir atsirado Negyvoji jūra:

Jis pašiaušė jūrą,
pažeidė jos gyvumą.
Visa, kas joje buvo,
netgi krokodilus,
jis nužudė;
kai ugnimi svilino gyvūnus,
jų audiniai išdžiūvo ir virto dulkėmis.

Ar tikrai Negyvojoje jūroje galėjo gyventi krokodilai? Matyt ne veltui, kai prieš 900 m. Gilgamešo valtis priplaukė prie vakarinės Negyvųjų vandenų pakrantės, jį perspėjo nuodėminguosius miestus talpina pietinėje pakrantėje, kuri iki šiol tebevadinama Loto jūra (šiai daliai būdingi tokie požymiai, kaip druska, asfaltas ir smala.

Geologinė Negyvosios jūros sandara gana neįprasta. Jūra nemažo pusiasalio, vadinamo Lizanu (Liežuviu) dalijama į dvi dalis. Liežuvis tik pora mylių nesiekia vakarinės pakrantės. Šiaurinėje dalyje jūros gylis siekia 437 m, o pietinė dalis labai sekli – čia gylis tesiekia 1-5 m. Prie pietinių krantų registruojamas aukštesnis radiacijos lygis. Be to jūra senka ir nuo vandens atsilaisvinusiuose plotuose matosi keisti plyšiai ir įtrūkimai. Be tp druska jūros dugne padengta tokia tvirta pluta, kad sunku paimti jos mėginius.

Be to, rytinėje Sinajaus pusiasalio dalyje randama daugybė pajuodavusių akmenų, tarytum ne gamtinės kilmės. 1950-ųjų Nelsono Gliuko vadovaujama ekspedicija rado pajuodusių uolų luitų, kurie vėliau patraukė Emanuelio Anati dėmesį, čia tyrinėjusį uolų piešinius. 1955 m. jis padarė keletą tyrinėjimų Char Karkomp (Džebel-Ideido), šventojo kalno senovėje, rajone. Jo knygoje „Šventasis kalnas“ yra daug nuotraukų, kuriose matosi, kad tie akmenys pajuodavę tik paviršiuje. Ten yra aprašyta ir Char Karpomo plokščiakalnis, kurio didelės sritys padengtos pajuodavusių akmenų nuolaužomis (chamadomis). Dar senaisiais laikais kai kur jos buvo nuvalytos paruošiant „namų ratus“ – ir aiškiai matosi, kad pajuodavę akmenys tesudaro ploną sluoksnį. Ir jie negali būti vulkaninės veiklos rezultatas, nes čia nėra ugnikalnių.

Šumerų raudų tekstai „piktą vėją“ sieja su Sinajaus pusiasaliu. Kalbama apie „baisią audrą, atėjusią iš Anu“, „audrą, kilusią po žaibo žybsnio“, kad ji „prasidėjo vakaruose“ (Negyvoji jūra ir Sinajaus pusiasalis yra į vakarus nuo Šumero). Kitur Sinajus paminimas ir konkrečiau: „iš kalnų vidurio ji nusileido į mūsų šalį“, „ji atėjo iš Negailestingosios lygumos“).

Katastrofos paminėjimas

Britų mokslininkai iš Edinburgo rado akmeninius stulpus su piešinius ir mano, kad jie simbolizuoja įvykusią globalią katastrofą. Jie rasti Turkijoje, Armėnijos aukštikalnėje; jų amžius yra 12 tūkst. m. manoma, kad ten pavaizduoti personažai susiję su žvaigždynais ir astronominiais įvykiais. Kai kurie piešiniai, kaip žmogus be galvos, gali reikšti kataklizmo pasekmes.

Prieš 12 tūkst. m. prasidėjo staigaus atšalimo periodas, kuris, pagal vieną versiją, susijęs su kometos kritimu. Tad gal Gobekli-Tepe gyventojai ant stulpų uždokumentavo Žemės susidūrimą su ja. Tai galėjo įvykti 10 899 m. pr.m.e.

Beje, rusų rašytojas A. Gorbovskis minėjo Indijoje rastą skeletą, kurio radioaktyvumas normą viršijo 50 kartų.

Taip pat skaitykite: M. Agrestas. Senovės kosmonautai    
Žmogaus patobulinimas    


*) Thorkildas Jakobsenas (Thorkild Jacobsen, 1904-1993) – danų istorikas, specializavęsis asirų ir šumerų literatūros srityje. Buvo vienas žymiausių Artimųjų rytų istorijos žinovų. 1962-74 m. buvo Harvardo un-to asiriologijos profesoriumi. Parašė „Tamsos turtai: Mesopotamijos religijos istorija“ (1976) ir kt., parengė šumerų poezijos vertimą (1987).

**) Džonas Brandenburgas (John E. Brandenburg, ) – amerikiečių plazmos fizikos teoretikas, paramokslinių ir mokslo fantastikos knygų autorius. Paskutiniu metu dirbo „Orbital Technologies“ kompanijoje. Jo darbai apėmė mikrobanginio elekroterminio plazminio variklio, skirto kosmosui, raketų išmetamos liepsnos sąveikos su Mėnulio ir Marso rigolitu, sukūrinių raketų variklių konstrukcijų, Kaluza-Kleino vieningo lauko panaudojimo skrydžių pavarai galimybių tyrinėjimus. Turi keletą patentų. „Apollo“ misijų metu susidomėjo kosminiais skrydžiais ir fantastika. Victor Norgarde pseudonimu išleido dvi fantastikos knygas „Asteroidas 20-2012 Sepulveda“ (2016) ir „Aušrinės išpuolis: NSO sudužimo paaiškinimas“ (2003). Taip pat rašė apie Marso darinius ir jo žūtį.
Taip pat žr. >>>>>

Papildomai skaitykite:
Nibiru planeta
10 keistų radinių
Ezekielis ir NSO
Vimanai Ramayanoje
Stebėtojai: Dievo sūnūs
Kinų skraidantys vežimai
Nelaukti artefaktai – iš kur?
Ar didžiausia problema - atšilimas?
Tektitai ir kitos akmenų anomalijos
Dingusių šumerų lentelių fragmentas
NSO: Branduolinių ir kosminių programų kontrolė
Akado (Inanos) užkariavimai šumerų mituose
Ar galimas ryšis su protingomis kitų planetų būtybėmis?
Paleovizitai: Ar bus rasti tiesioginiai pėdsakai?
Jefremovo ir Kazancevo paleokosmonautai
Enuma Eliš: pasaulio sukūrimas
Ateivių rasės: driežažmogiai
M. Prustas. Sodoma ir Gomora
Paslaptingos Naska linijos
Indų oreivystės priešaušris
Dropa skrituliai (Kinijoje)
Žmonių rasės tyrinėjimas
Septynių spindulių Saulės brolija
Nuo amžių pradžių iki šių dienų
N. Žirovas. Zimbabvės mįslė
Ar NSO nėra sukurti žmogaus?
Senovės Indijos mašinos
Duobių kaspinai Peru
Malūnsparnio hieroglifas
"Sutvėrėjo" žemėlapis
Paragvajaus vikingai
Senovės astronautai
Piramidžių mistika
Fermi paradoksas
10 civilizacijų
Mohendžo-daro
NSO per amžius
Kodėl jų nėra?
NSO kilmė

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.lt skiltis
Vartiklis