Astronomija ir astronautika

Prieš tai  <<<<  iki 1899
      taip pat:   Kosmonautikos pergalės ir pralaimėjimai

1900 -

1900 m. M. Giacobini atranda kometą, kuri vėliau bus pirmoji kosminio aparato aplankyta kometa.
1904 m. Edward Maunder'is nubraižo pirmąją Saulės dėmių „drugelio diagramą“.
1904 m. Pastatoma Wilson'o kalno observatorija, kurios pagrindinis uždavinys yra stebėti Saulė.
1905 m. Percival Lowell'is išsako prielaidą apie 9 planetą; ji atrandama kaip Plutonas.
1905 m. A. Einšteinas paskelbia specialiąją reliatyvumo teoriją.
1906 m. Karlas Schwarzchild'as paaiškina Saulės ataugų patamsėjimą (solar limb darkening).
1908 m. Henrietta Swan Leavitt nustato cefeidžių periodo – šviesumo ryšį (atranda kintančio šviesumo žvaigždes).
1908 m. Ejnar Hertzsprung'as ir Henry Norris Russel'as nustato, kad egzistuoja žvaigždės milžinės ir nykštukės.
1910 m. Ejnar Hertzsprung'as ir Henry Russel'as tiria sąryšį tarp ryškumo ir spektrinio žvaigždžių tipo.
1910 m. Halley kometos didžiausias priartėjimas (perihelis 87,9 mln. km) sukelia paniką.
1912 m. Vesto Melvin Slipher'is stebi mėlynąjį poslinkį Andromedos galaktikoje.
1914 m. Robert Goddard'as paleidžia 10 pėdų aukščio raketą, tuo pradėdamas raketų erą.
1914 m. Ejnar Hertzsprung'as išmatuoja atstumą iki Didžiojo Magelano debesies.
1914 m. Walter Adams'a nustato nepaprastai didelį Sirijaus B tankį.
1915 m. Pirmąkart nufotografuojamas Plutonas (nors tuo metu dar neatrastas).
1916 m. A. Einšteinas paskelbia bendrąją reliatyvumo teoriją.
1918 m. Atrandama Nova Aquila, ryškiausia nova po J. Keplerio stebėtos 1604 m.
1920 m. Anderson, Michelson'as ir Pease išmatuoja Betelgeizės žvaigždės dydį.
1923 m. Edwin Hubble nustato, kad egzistuoja ir kitos galaktikos ir 1924 m. išmatuoja atstumus iki kitų galaktikų.
1925 m. Vesto Melvin Slipher'is spėja, kad raudonasis poslinkis gali turėti ryšį su atstumu/greičiu.
1926 m. Robert Goddard'as išbando skystu kuru varomą raketą.
1927 m. Jan Oort'as parodo, kad Paukščių tako galaktika sukasi.
1930 m. Clyde Tombaugh atranda Plutoną.

E. Mieželaitis. IKARAS ...Balandžio rytas... Aš taip ir pavadinčiau šią poemą, kurią šiandieną pradeda žmogus rašyti... Aš negaliu pridėti čia nei posmo, nei vienos eilutės. Tačiau Visatoje poemą rašo didžiausias dabarties poetas – kosmonautas. ...Tu vis dažniau dabar keli akis į dangų... Ir tavyje srovena nerimas... Ir tave traukia mėnulio, saulės ir žvaigždžių trauka. Taip elgias paukščiai gūžtoje, kai jiems sparnai užauga ir vilioja aukštas skrydis. Bet žemė geras senas tavo lizdas... Argi tau joje nepakanka jos šilumos? Argi tau joje nepakanka jos jaukumo? Argi tau joje nepakanka jos duonos? Argi tau joje nepakanka jos vandens? Argi tau joje nepakanka jos medaus? Argi tau joje nepakanka jos sotumo?.. Argi tau joje nepakanka jos lopšinės – vėjo, šilo, jūros ir debesų dainos?.. Argi tau joje nepakanka tokių valandų, kurias pavadinti galėtum laimingom? Ko joje nepakanka tau, žemės sūnau? Dabar tau nepakanka tiktai žvaigždžių, į kurias nori tu įsiremti... ...Tu šį rytą panorai savo sparnus pripildyti šilto pavasario vėjo. Tai išskleiski plačiai Ikaro sparnus – šviesios žvaigždės jau prie tavęs artėja. Ir visa Visata tau atverta – kaip mylimosios širdis...

1930 m. Seth Nicholson'as išmatuoja Mėnulio paviršiaus temperatūrą.
1931 m. Karl Jansky atranda nežemiškos kilmės radijo bangas.
1934 m. Grote Reber'is nustato diskretinį radijo šaltinį Gulbės žvaigždyne.
1937 m. Grote Reber'is sukonstruoja pirmąjį radijo teleskopą.
1937 m. Fritz Zwicky teigia, kad galaktikos gali veikti kaip gravitacinės linzės.
1938 m. Fritz Zwicky atranda galaktikų spiečius.
1942 m. Grote Reber'is sudaro dangaus radijo žemėlapį.
1942 m. J. Duyvendak-N.Mayall ir J. Oort daro išvadą, kad Krabo ūkas yra 1054 m. Kinijos astronomų stebėtos supernovos liekanos.
1942 m. J.S. Hey nustato Saulės radijo emisiją.
1947 m. rytų Sibire dienos metu matytas ugnies rutulys ir meteorito kritimas.
1948 m. pirmąkart nufotografuotas Urano palydovas Miranda.
1949 m. Palomaro observatorijoje pradedamas eksploatuoti 200 colių optinis reflektorinis teleskopas.
1950 m. Oort spėja esant Oort kometų debesį.
1951 m. H. I. Ewen ir E. Purcell stebi 21 cm neutralaus vandenilio spektro liniją.
1956 m. Herbert Friedman'as nustato ne Saulės sistemos rentgeno spinduliavimą.
1957 m. Sergejus Koroliovas paleidžia pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą.
1958 m. pirmasis JAV palydovas Explorer I nustato Van Allen radiacijos žiedą.
1959 m. MIT gauna pirmąjį radaro aidą iš Veneros.
1959 m. rugpjūčio 7 d. „Explorer 6“ iš orbitos padarė pirmąją Žemės nuotrauką
1960 m. Mattews ir Sandage pirmąkart vizualiai identifikuoja kvazarą.
1961 m. Jurijus Gagarinas (Vostok I) pakilo į kosmosą.
1961 m. H. Babcock'as pasiūlo teoriją, aiškinančią Saulės dėmes.
1962 m. Pirmąkart per 400 m. 8 iš 9 planetų išsirikiuoja viena eile.
1962 m. R. Giacconi, Gursky, Paolini ir Rossi atranda kosminius rentgeno spindulius.
1962 m. Radijo spektre pirmąkart identifikuojamas kvazaras.
1963 m. Valentina Tereškova (Vostok 6) buvo pirmoji moteris kosmonautė.
1963 m. Schmidt-Greensite ir Sandage įrodo, kad kvazarai yra nepaprastai nutolę, o Maarten Schmidt nustato nepaprastai didelį kvazarų raudonąjį poslinkį (daugiau >>>>>).
1965 m. A. Penzias, R. Wilson, B. Burke, R. Dicke ir J. Peebles atranda mikrobanginį kosmoso spinduliavimą (CMB).
1966 m. "Luna 9" ir "Surveyor I" nusileido Mėnulio paviršiuje.
1966 m. Nuo Jutos iki Kanados dienos metu matytas meteoras. Vienintelis žinomas atvejis, kai meteoras įėjo į Žemės atmosferą ir vėl ją paliko.
1968 m. "Apollo 8" su F. Borman, J. Lovell ir W. Anders buvo pirmas pilotuojamas skrydis, kai pamatyta tamsioji Mėnulio pusė.
1968 m. atrandamas pirmasis pulsaras (Jocelyn Burnell).
1969 m. Neil Armstrong ir Buzz Aldrin buvo pirmieji žmonės išsilaipinę Mėnulyje, žr. Žmonės Mėnulyje
1969 m. Tarpžvaigždinėje erdvėje atrandamas formaldehidas.
1969 m. 1 toną sveriantis meteoritas nukrenta Meksikoje (Chihuahua).
1970 m. "Venera 7" buvo pirmasis zondas, nusileidęs Veneroje ir perdavęs informaciją.
1970 m. A. Penzias ir R. Wilson tarpžvaigždinėje erdvėje atranda anglies monoksidą.
1971 m. Cygnus X-1/HDE 226868 identifikuojama kaip kandidatė dvinarei žvaigždžių sistemai su juodąja skyle. 1972 m. T. Bolton Cygnus X-1 identifikuoja kaip juodąją skylę.
1974 m. "Mariner 10" perdavė Veneros ir Merkurijaus nuotraukas.
1975 m. Venera-9 perduoda pirmuosius Veneros paviršiaus vaizdus.
1975 m. Gulbės žvaigždyne žvaigždė tampa nova ir 4-ąja pagal ryškumą danguje.
1976 m. "Viking 1" ir "Viking 2" nusileido Marse.
1976 m. Kinijoje (Jilin) nukrenta didžiausias žinomas meteoritas (1774 kg).
1977 m. "Voyager 2" atranda ir nufotografuoja Urano žiedus.
1978 m. atrandamas Plutono palydovas Charonas.
1979 m. Howard-Koomur-Michels kometa nukrenta į Saulę.
1979 m. atrandamas pirmasis ugnikalnis kosmose (Jupiterio palydove Io).
1980 m. "Voyager 1" praskrieja pro Saturną ir atsiunčia Saturno žiedų nuotraukas.
1980 m. palydovai fiksuoja supernovos N-49 gama spinduliavimą.
1982 m. visos 9 planetos vienoje Saulės pusėje.
1983 m. kometa C/1983 H1 (IRAS-Araki-Alcock) praskrieja nuo Žemės per 0,0312 AU.
1986 m. "Voyager 2" pasiekia Uraną.
1986 m. Geller-Huchra ir Papparent sukuria burbulinę galaktikų pasiskirstymo teoriją.
1987 m. Kalifornijos universiteto astronomai pirmąkart stebi galaktikos gimimą.
1987 m. pirmąkart nuo 1604 m. plika akimi matoma supernova.
1990 m. šatlas "Discovery" iškelia į orbitą "Hubble" teleskopą.
1992 m. COBE palydovas nustato mikrobanginio kosminio fono anizotropiją. Tai laikoma Didžiojo sprogimo "ratilais".
1993 m. 10 m. dydžio meteoras praskrieja 150 tūkst. km nuo Žemės atstumu.
1994 m. Shoemaker-Levy kometa nukrenta į Jupiterį.
1994 m. Hubble teleskopas atranda "juodąją skylę" M87 galaktikos centre.
1994 m. Netoli Kusaie Ramiajame vandenyne nukrenta didelis meteoritas.
1995 m. „Galileo“ pasiekia Jupiterį.
1995 m. M. Mayor ir D. Queloz atranda pirmą planetą, besisukančią apie paprastą žvaigždę.
1995 m. Havajų Keck teleskopu atrasta tolimiausia galaktika, esanti už 15 mlrd. šviesmečių.
1996 m. Hubble teleskopu pirmąkart nufotografuojamas Plutono paviršius.
1997 m. „Pathfinder“ nusileidžia Marso Ares Vallis.
1998 m. „Galileo“ padeda nustatyti Jupiterio žiedų kilmę.
1999 m. Nustatoma Hubble konstantos reikšmė (greitis, kuriuo plečiasi Visata).
1999 m. „Polar Lander“ prarandamas Marso pietų ašigalyje.


2000 m. „NEAR Shoemaker“ atsiuntė Eros asteroido vaizdus, o 2001 m. jis jame nusileidžia.
2001 m. į kosmosą pakyla pirmasis turistas (Dennis Tito).
2001 m. Ženklai, kad Marso paviršiuje yra vandens, nustatomi tiriant Shergotty meteoritą.
2001 m. „Mir“ orbitinė stotis, po 15 m. buvimo orbitoje, nukrito į Ramųjį vandenyną.
2003 m. Kinija pradeda pilotuojamų kosminių skrydžių erą: „Shenzhou 5“ su Yang Liwei (skaitykite Kinijos kosminės ambicijos).
2003 m. spalio 21 d. atrastas naujas planetos dydžio objektas UB313, kurio skersmuo 3000 km (Polomaro observatorijoje naudojant 1,2 m teleskopą).
2004 m. „Cassini“ pasiekia Saturną.
2004 m. įvyksta pirmas privačiai finansuojamas pilotuojamas („SpaceShipOne“) skrydis.
2004 m. „Spirit“ ir „Opportunity“ nusileido Marse ir ėmė siųsti vaizdus ir informaciją apie paviršiaus uolienas.
2005 m. „Huygens“ zondas, paleistas iš „Cassini“, nusileidžia Titane.
2005 m. Mike Brown su komanda Saulės sistemos pakraštyje atranda stambų kūną, kurį pavadina „planeta“ (žr. Pinaino paieškos).
2005 m. „Deep Impact“ zondas pirmąkart įsirėžia į kometą (Tempel 1).
2006 m. „Stardust“ į Žemę pirmąkart pargabena „Wild 2“ kometos medžiagos pavyzdžių.
2006 m. IAU pakeičia „planetos“ apibrėžimą ir Plutonas netenka planetos statuso.
2009 m. iškeliamas „Kepler“ teleskopas planetų paieškai pie kitų planetų.
2011 m. „Messenger” tampa pirmuoju zondu Merkurijaus orbitoje;
2011 m. Rusija iškėlė orbitinį „Spektr-R“ radijo teleskopą (tuo metu didžiausią; 5 t).
2012 m. paskelbiama apie „juodosios skylės“ pirmą vizualų įrodymą (Suvi Gezari komanda).
2012 m. Marse nusileidžia marsaeigis „Curiosity“, tiriantis jo geologiją ir ieškantis gyvybės požymių.
2013 m. prie kitos žvaigždės (baltosios nykštukės GD 61) pirmąkart atrandamas asteroidas.
2014 m. „Philae“ modulis pirmąkart nusileidžia į kometą (67P/Churyumov-Gerasimenko) – skaitykite apie šią misiją.
2015 m. „Dawn“ stotis tampa pirmąja, besisukančia apie mažąją planetą (Cererą).
2017 m. rugsėjo 15 d. „Cassini“ baigė savo 20 m trukusį skrydį nukreipus jį į Saturną.

Prieš tai  <<<<< - 1899

Papildomai skaitykite:
Moterys kosmose
Kaip kūrė TKS?
Žmonės Mėnulyje
Lenktynės kosmose
Seksas ir raketos
Tamsioji materija
Nežinomi kosmonautai
Kometų tyrimų istorija
Jis žuvo iki Gagarino...
Indija: išeiti iš šešėlio
Kosmose skridę gyvūnai
Kinijos kosminės ambicijos
2019-ųjų kosminė takoskyra
Ieškantis žemės tipo planetų
Pulsarai ir dvinarės žvaigždės
Skafandrai: atsiradimas ir variantai
Kosmonautikos pergalės ir pralaimėjimai
Mokslininkų pasisakymai apie NSO
Nobelio premijos laureatas ir ateiviai
Kosmosui reikia geros šluotos
Augalai nesvarumo sąlygomis
Lygiagrečios visatos
Tamsioji materija
NSO per amžius

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el. paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life. Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Vartiklis