Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Lyginamoji kosmologija

"Nors iš jo kilo visos visatos, jis be formos ir nesąlygojamas", 
Tejabindu upanišada, 6 

Naujausios kosmologijos aprašo Visatą kaip daugianarę ir daugiamatę. Bet tokia koncepcija nėra nauja, jos ištakos sanskrito ir kinų raštuose. Pagal Vedų kosmologiją, visatų kiekis nesuskaičiuojamas ir jos plakasi kaip putos Priežasčių vandenyne. Vieną nuo kitos jas skiria 8 sluoksnių šarvas, kuriuo aptraukta kiekviena visata. Sąveikos tarp visatų nėra. Tad kiekviena visata yra tarsi kamuolys ir turi ribas. Šarvas sudarytas iš pirmapradės medžiagos elementų. Anapus jo tuštuma Visaapimančio rutulio viduje. Čia telpa visos gyvenamos planetos.

Naujausia fizikos teorija yra superstygų arba M-teorija [vaizdžiai apie ją], kurioje Visata išreiškiama 10 matavimų, kurių 6-i nėra suvokiami ir sutraukti į nepaprastai mažas erdves, mažesnes už Planko konstantą. Pasak kai kurių, suberdvės (branes), sudarančios visatą, gali būti daugianarės ir sąveikauti tarpusavyje. Galimos net formos su apvalkalais.

Stygos vibruoja skirtingais dažniais ir taip kuria skirtingas elementariąsias daleles, kaip braukiant per gitaros stygas išgaunamos skirtingos natos. Kuo didesnis dažnis, tuo sunkesnės ir daugiau energijos el.dalelės.

Bet ir materijos vibracijos idėja nėra nauja.

"Laikas yra Dievo duota priemonė, apsauganti, kad viskas neįvyktų vienu metu". Laikas sunkiai apibūdinama sąvoka. Atmintis atkuria buvusius dalykus, vaizduotė bando įsibrauti į ateitį. O dabartis visada sprunka ir nepajuntama. Mes galime suvokti laiko tėkmę ir matuoti jį laikrodžio tiksėjimu...

Bet kas yra laikas? Atrodo, kad jis erdvės, energijos ir materijos savybė, kurią galima išmatuoti per periodinius judesius. Bet kuri dalelė ar planeta, turinti pastovų periodinį judėjimą, gali būti laiko matavimo priemone. Mes žemės apsisukimą aplink ašį laikome para ir pasirinktinai dalijame į 24 valandas.

Specialioji reliatyvumo teorija nurodo, kad laikas keičiasi priklausomai nuo greičio. Laiko priklausomybės lygtis yra
T = t0 / kv.šaknis (1 - v2/c2)
Reliatyvumo teorijoje laikas yra ketvirtuoju matavimu, kas sukelia naujus paradoksus.

Universe by Ptolomy
Ptolemėjaus Visata

Kas, jei egzistuoja visuotinė vibracija? Stygos (ar žiedo) vibracija gali nusakyti el. dalelių elgseną. Bet ar ji gali būti aptikta? Ar laiko vibracija gali sąlygoti Visatą?

Viena iš pagrindinių vibracijų sub-atominiame lygmenyje yra sukiniai. Paėmę fotono energiją ir masę, gausime sukinio dažnio lygtį
F = mc2 / h
kur h yra Planko konstanta. Bet tiek c, tiek h susideda iš laiko vienetų.

Jei sukinio greitis kinta, tai įmanoma, kad tokia materija nesąveikauja su fotonais ir todėl mums nematoma. Kaip besisukančio ventiliatoriaus mentės "išnyksta" padidėjus greičiui. Pasakojimai apie vizijas gali būti tų neregimų pasaulių fragmentai.

Objektų ištempimas į kitus erdvės matavimus yra būdingas šiuolaikinėms teorijoms, kuriose naudojami matematiniai modeliai: Kuluza-Kleino superstygų, M-teorijai.

M-teorijoje papildomi matavimai sudaro uždarus ciklus, kurie mažesni už 10 -33 cm. Įvedus aukštesnius matavimus stipri ir silpna branduolinės sąveikos bei elektromagnetinės jėgos gali veikti mūsų 3D erdvėje (tos daugiamatės erdvės poerdvėje), tačiau gravitacija nuo jų skiriasi - ji sudaryta iš erdvėlaikio judesių veikiančių visuose matavimuose.

Tad Randall'as ir Sundrum'as įsivaizduoja 4D pasaulį, kuriuose gravitacija veikia visuose 4-iuose matavimuose, o kitos jėgos 3D. Jie sako, kad gyvename 3-erdvėje esančiame kažkur 4D.

Nemažai fizikų tas teorijas laiko vien teorinėmis spekuliacijomis, tačiau jos sėkmingai paaiškina elementarių dalelių masės ir energijų apraiškas.

1957 m. Hugh Everet'as III pasiūlė "Daugelio pasaulių" koncepciją, pagal kurią egzistuoja daugybė galimybių, o Visata padalinta į daugelį pasaulių - po pasaulį kiekvienai iš galimybių. Visuose tuose pasauliuose visa yra identiška, išskyrus tos galimybės realizaciją. Visi tie pasauliai vystosi nepriklausomai ir tarp jų (taigi ir jų gyventojų) nėra jokios sąveikos.

Jei turite begalinę aibę pasirinkimų, atsišakojančių kiekvienu praeities momentu, nežinote, kurioje iš atšakų esate, o kai kuriems kitiems (atsišakojusiose kitu metu) tas jūsų pasirinkimas gali atrodyti tiesiog neįmanomas. Bet žmonės kitose šakose tebėra tie patys Jūs.

Protinga Visata

Fred Hoyle [žr. apie jo propaguotą panspermia idėją], miręs 86 m. amžiaus, yra vienas išskirtiniausių ir prieštaringiausių 20 a. asmenų. Po Antrojo pasaulinio karo, jis tapo žinomas kaip naujos Visatos kilties teorijos sukūrėjas. Pasak jo pastovios būsenos teoriją, Visada nuolat buvo ir amžinai bus.

F. Hoyle tvirtino, kad atsitiktinai gyvybė atsirasti negali (kaip tornado sąvartyne atsitiktinai surinktų Boeing 747) ir turi egzistuoti kosminė valdymo sistema, kad egzistuoja žmogui neprieinama proto hierarchija. Mes ją įvardijame Dievu. Vėliau Hoyle parašė "Evoliucijos matematiką", kurioje bandė paneigti bet kokias Darvino evoliucijos apraiškas.

Ar F.Hoyle klysta? Naujausi atradimai rodo, kad Visatos plėtimasis spartėja, o mūsų Visata užpildyta tamsiąja energija ir tokiu pat paslaptingos tamsiosios materijos kiekiu.

Plinta "Protingo projekto" (Intelligent Design) judėjimas. Tai ne krikščioniškasis kreacionizmas, nes, pvz., Richard Thompson propaguoja Rytų religinę filosofiją. Vienijo lyderių yra filosofas ir logikas A. Dembskis bei biochemikas Michael Behe. Dembskis sako, "Protingą projektą" galima perteikti kaip informacijos teoriją.

Universe in Kabbala
Pasaulis Kabaloje

Visata sklidina informacijos. David Foster knygoje "Protinga Visata" kalbama apie duomenų visatą. Duomenys yra apdorojami, tad yra kažkas panašaus į kompiuterį. Bet tada turi būti ir Programuotojas (Matematikas), parašęs tą programą.

Alan Guth'as sukūrė "Infliacinės Visatos" teoriją, kurioje Visata nepaprastai sparčiai plėtėsi po Didžiojo sprogimo ir netikro vakuumo fliuktuacijos leido rastis visatų, "išburbuliuojančių" iš vakuumo, koncepcijai. Mūsų Visata tik viena jų toje super-erdvėje. Egzistuoja apie 50 šios teorijos variacijų.

Holografija

Plačiau skaitykite Holografinė visata

Fred Alan Wolf'as knygoje "Kvantinis šuolis" sako, kad Visata yra milžiniška holograma, sudaryta iš materijos ir sąmonės kaip vienos visumos. Taip mano fizikas David Bohm'as (buvęs Einšteino protežė) ir neurofiziologas Karl Pribram'as. Šis požiūris paaiškina daugelį reiškinių, tokių kaip telepatija, OBE ir artima mirčiai patirtis, "ryškūs" sapnai ir net religinis vienybės su kosmosu jutimas bei stebuklingi pagydymai.

Sąlygota tvarka (implicate order). Holograma guli virš bangų interferencijos. Dvi skirtingo ilgio ir dažnio bangos gali interferuoti ir sukurti struktūrą, kuri, kartu, yra talpi informacijos laikmena. Holograma perteikia, kaip visa turinys, įdėtas į bangų judėjimą kiekviename taške. Bet kuris 'filmo" taškas yra visiškai determinuotas interferuojančių darinių. Net mažas holografinio filmo fragmentas gali atskleisti 3D objekto visumą.

Sąlygota tvarka, - kai "viskas įdėta į viską". Tikroji tvarka įrašyta sudėtinguose elektromagnetinių laukų judesiuose šviesos bangų forma. Toks šviesos bangų judėjimas vyksta visur ir kiekvienoje vietoje ir savyje apima visą erdvėlaikio visatą. Toks įtalpinimas yra ne tik EM laukų, bet ir visų kitų (elektroninių, protoninių ir kt.) judėjimuose. Tie laukai tenkina kvantinės mechanikos dėsnius sukeldami netolydumo ir vietos neturėjimo savybes. Tie įdėto ir neįdėto judėjimai gali būti platesni, nei stebime.

Fred Alan Wolf
Fred Alan Wolf'as

Tai halo judėjimas. D. Bohm'as mano, kad "sąlygota tvarka" gali būti išplečiama į kitus matavimus, kurių kiekis neribotas. Tame yra nepriklausomos sub-esybės (fizikiniai elementai ir žmogus) su tam tikra autonomija. Sąlygotos tvarkos lygiai gali nueiti gilyn iki visiškai nepažinaus klodo, kuris ir yra halojudėjimas, visos materijos pagrindas.

Prieinamas pasaulis yra "aiški tvarka" (explicate order) ir yra visiškai išvestinis iš sąlygotos tvarkos - tam reikia turėti visaapimantį protą, kaip priežastinę galią.

Visatos variantai

1929 m. E. Hubble pastebėjo, kad Visata plečiasi. Kad Visata privalo kisti, sekė jau iš bendrosios reliatyvumo teorijos lygčių (1917). Dar iki Einšteino lygtis nagrinėjo rusų matematikas Aleksandras Fridmanas ir belgų fizikas bei kunigas Georges Lemaitre. 1931 m. G. Lemaitre straipsnyje teigiama, kad, atseit, Visata atsirado ėmus dalintis nestabiliam „priešistoriniam atomui“, sukaupusiam visą Visatos masę. Iki tol nebuvo nei erdvės, nei laiko. Tai gimė Didžiojo sprogimo teorijos užuomazga, o ją toliau vystė rusas Georgijus Gamovas, teigęs, kad mažiausių Visatos dalelių pasiskirstymas liudija, kad pradžioje Visata buvo labai tanki ir karšta.

Visuotinio pripažinimo „Big Bang“ teorija sulaukė 1964 m. Arno Penziasui1) ir Robertui Wilsonui2) atradus reliktinį mikrobanginį spinduliavimą, kuris silpnėja Visatai plečiantis. Bet teorija turėjo ir silpnų vietų, nepaaiškindama, kaip atsirado el. dalelės ar kaip susidarė izotropija. Ją iš dalies 1980 m. patikslino Alano Gutho pasiūlyta infliacinė teorija. Pagal ją el. dalelės susiformavo, kai liovėsi veikti stūmos jėga.

Tai leido paaiškinti ir plokščią Visatos geometriją (apie geometrijas žr. >>>>> ), t.y., kad dvi lygiagrečios tiesės joje niekada nesusikerta. Infliacijos teoriją patvirtina COBE ir WMAP surinkti duomenys. Bet lieka neaiškus tamsiosios energijos egzistavimas ir kodėl dabartinės Visatos plėtimosi greitis spartėja.

Pulsuojanti Visata.
Didysis sprogimas kilo mūsų regimos Visatos branai susidūrus su neregima „šešėlinės“ Visatos brana. Tai kartojasi kas keli trilijonai metų. Pulsuojančios visatos teorija paplito paskelbus bendrąją reliatyvumo teoriją (BRT), o jų pagausėjo 4-e dešimtm. 7-me dešimtm. Rogeris Penrosas ir Stephenas Hawkingas įrodė, kad, pagal BRT, kartą susitraukusi Visata vėl išsiplėsti jau negali. 2001 m. amerikietis Paulas Steinhardtas ir PAR mokslininkas Neilas Turokas3) 2002 m. išvystė m-teoriją, praplečiant Edwardo Witteno4) (1995) superstygų teoriją. Tarp 5-me matavime judančių dviejų 4-mačių branų lyg spyruoklė įsiterpusi tamsioji energija (aptikta 1998 m.). Kai regima Visata atšals ir ištuštės – įvyks susidarymas. Ir viskas iš pradžių.

Ši teorija paaiškina, kas buvo iki Didžiojo sprogimo, be to jai nereikalinga infliacijos teorijos stūmos jėga. Tačiau nepaprastai sunku matematiškai aprašyti branų susidūrimą – kritikai sako, kad teorija pernelyg paini.

Multivisatų teorija

Plačiau apie jas skaitykite >>>>>

9-ojo dešimtm. infliacijos teoriją tobulinti ėmėsi Andrejus Lindė, apskaičiavęs, kad stūmos jėga pamažu silpnėja ir išnyksta, tačiau dalis dėl kvantinių fliuktuacijų gali atsinaujinti – ir tada gimsta nauja visata. Tai tarsi muilo putos – kiekvienas burbulas yra atskira visata. Ir tų visatų laikui bėgant daugėja. Ši „amžina infliacija“ iš dalies remiasi stygų teorija. Tik štai galimų sprendinių yra 10500. Iš kitos pusės, yra tikimybė, kad vienoje jų bus gyvybei palankios sąlygos (išsprendžiama „tinkamumo problema“, - žr. „Nepaprastai suderintos konstantos“).

Kitos visatos nematomos, tačiau yra įvairių galimų jų buvimo pėdsakų. Pvz., didelė beveik tuščia sritis (žr. >>>>>) gali būti atsiradusi dėl kaimyninės visatos poveikio. Tad ir mūsų Visatos erdvėlaikis yra ne plokščias, o kiek iškreiptas (ką leidžia teigti nauji stebėjimai). Blogai, kad šios teorijos įrodyti negalime.


Trumpos biografijos

1) Arnas Penzias (Arno Allan Penzias, g. 1933 m.) - žydų kilmės iš Vokietijos amerikiečių astrofizikas, radijo astronomas, Nobelio premijos laureatas (1978) už kosminio mikrobanginio spinduliavimo atradimą. Tas atradimas, padarytas 1964 m. kartu su R. Vilsonu matuojant signalus iš Kasiopėjos A, yra svariu argumentu Didžiojo sprogimo teorijai.

2) Robertas Vilsonas (Robert Woodrow Wilson, g. 1936 m.) - amerikiečių astrofizikas, Nobelio premijos laureatas (1978) ) už kosminio mikrobanginio spinduliavimo atradimą (kartu su A. Penzias).
2016 m. pasirašė laišką, adresuotą „Greenpeace“, JTO ir visų valstybių vyriausybėms, kviečiantį liautis trukdyti GMO (genetiškai modifikuotus organizmus).

3) Neilas Turokas (Neil Geoffrey Turok, g. 1958 m.) – latvių kilmės PAR fizikas, Perimeter teorin4s fizikos ins-to direktorius (nuo 2008 m.). Darbuojasi matematinės fizikos ir kosmologijos srityse, žinomas kosmologinės konstantos indėlio ir ciklinio Visatos modelio tyrimais. 20 a. pabaigoje jo grupė parodo, kaip gali koreliuoti poliarizacija ir temperatūros anizotropijos CMBR spinduliavime, ką vėliau patvirtino WMAP duomenys.
Sukūrė atviros infliacijos teoriją. Vėliau su S. Hokingu sukūrė instantonų sprendinius, galinčius aprašyti infliacinės Visatos atsiradimą. O galiausiai su P. Steinhardtu sukūrė ciklinės Visatos modelį, kuriame Didysis sprogimas įvyksta susidūrus dviem m-teorijos briaunoms.
Su P. Steinhardtu parašė populiarią knygą „Begalinė Visata“ (2007), o 2012 m. paskelbė paskaitų medžiagą „Visata iš vidaus: nuo kvantų iki kosmoso“.

4) Edvardas Vitenas (Edward Witten, g. 1951 m.) – amerikiečių fizikas-teoretikas, dirbantis matematinės fizikos srityje, kur užsiima tyrinėjimais stygų teorijos, kvantinės gravitacijos, simetrinių kvantinių laukų ir kitose srityse. Taip pat dėmesio skiria ir grynajai matematikai ir 1990 m. tapo pirmuoju fiziku, gavusiu Fieldso medalį. 1995 m. konferencijos Pietų Kalifornijos un-te metu pasiūlė m- teoriją, kurią naudojo anksčiau atrastiems stygų dvilypumams paaiškinti.
Jo brolis Metas yra kelių populiarių TV serialų scenaristas ir prodiuseris.

Parengė Cpt.Astera's Advisor

Papildomai skaitykite:
Visatos modeliai
Didysis sprogimas
Papildomas matavimas
Kas tas laikas?
Nepastovios konstantos
Hipotezės: sliekangės
Apnuoginti singuliarumai
Trumpa laiko istorija
Juodųjų skylių paradoksai
Kokia yra Visata? Sukasi?
Kvantinio pasaulio katinai
Laiko ir erdvės atskyrimas
Bendroji reliatyvumo teorija
Tolimojo poveikio reiškinys
Tėkmė: kas atvedė prie LHC?
Juodosios skylės ne tokios jau ir juodos
Stivenas Hokingas – nenurimstantis invalidas
Didysis sprogimas ar Didysis atšokimas
Savaime besiorganizuojantis kvantinis pasaulis
Greičiais C besiplečiančios–besitraukiančios erdvės B
Visata: nuo čia link begalybės
Stabilios būsenos teorija
Tamsioji materija ir tamsioji energija
Erdvės ratilai: Visatos darinių kilmė
Antigravitacija: praeityje ir dabartyje
Kabalistinė "Didžiojo sprogimo" teorija
Higso bosonas: labai prasta balerina
Neapibrėžtumas, tikimybė ir prognozė
Jie degino eretikus, ar ne?
Juodųjų skylių portretas
Greičiau už šviesą!
Visatos pirmapradis karštis
Nepaprasti Visatos skaičiai
Pasikėsinimas į multivisatas
Pasaulio sukūrimo puslapis
Antigravitacijos paieškos
Paralaksas: matavimai kosmose
Holografinė visata
Virpesio-sukinio teorija
Visatos mechanika
Kvantinis chaosas

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Vartiklis