Global Lithuanian Net: san-taka station: |
Lyginamoji kosmologija
"Nors iš jo kilo visos visatos, jis be formos ir nesąlygojamas", Naujausios kosmologijos aprašo Visatą kaip daugianarę ir daugiamatę. Bet tokia
koncepcija nėra nauja, jos ištakos sanskrito ir kinų raštuose. Pagal Vedų kosmologiją, visatų
kiekis nesuskaičiuojamas ir jos plakasi kaip putos Priežasčių vandenyne. Vieną nuo kitos jas
skiria 8 sluoksnių šarvas, kuriuo aptraukta kiekviena visata. Sąveikos tarp visatų nėra. Tad
kiekviena visata yra tarsi kamuolys ir turi ribas. Šarvas sudarytas iš pirmapradės medžiagos
elementų. Anapus jo tuštuma Visaapimančio rutulio viduje. Čia telpa visos gyvenamos planetos.
Naujausia fizikos teorija yra superstygų
arba M-teorija [vaizdžiai apie ją],
kurioje Visata išreiškiama 10 matavimų, kurių 6-i nėra suvokiami ir sutraukti į nepaprastai mažas erdves, mažesnes už
Planko konstantą. Pasak kai kurių, suberdvės (branes), sudarančios visatą, gali būti
daugianarės ir sąveikauti tarpusavyje. Galimos net formos su apvalkalais.
Stygos vibruoja skirtingais dažniais ir taip kuria skirtingas elementariąsias daleles, kaip
braukiant per gitaros stygas išgaunamos skirtingos natos. Kuo didesnis dažnis, tuo
sunkesnės ir daugiau energijos el.dalelės. Bet ir materijos vibracijos idėja nėra nauja. "Laikas yra Dievo duota priemonė, apsauganti, kad viskas neįvyktų vienu metu".
Laikas sunkiai apibūdinama sąvoka. Atmintis atkuria buvusius dalykus, vaizduotė bando
įsibrauti į ateitį. O dabartis visada sprunka ir nepajuntama. Mes galime suvokti laiko tėkmę ir
matuoti jį laikrodžio tiksėjimu...
Bet kas yra laikas? Atrodo, kad jis erdvės, energijos ir materijos savybė, kurią galima
išmatuoti per periodinius judesius. Bet kuri dalelė ar planeta, turinti pastovų periodinį judėjimą,
gali būti laiko matavimo priemone. Mes žemės apsisukimą aplink ašį laikome para ir
pasirinktinai dalijame į 24 valandas.
Specialioji reliatyvumo teorija nurodo, kad laikas keičiasi priklausomai nuo greičio. Laiko priklausomybės lygtis yra Kas, jei egzistuoja visuotinė vibracija? Stygos (ar žiedo) vibracija gali nusakyti el.
dalelių elgseną. Bet ar ji gali būti aptikta? Ar laiko vibracija gali sąlygoti Visatą?
Viena iš pagrindinių vibracijų sub-atominiame lygmenyje yra sukiniai. Paėmę fotono energiją ir masę, gausime sukinio dažnio lygtį Jei sukinio greitis kinta, tai įmanoma, kad tokia materija nesąveikauja su fotonais ir todėl
mums nematoma. Kaip besisukančio ventiliatoriaus mentės "išnyksta" padidėjus greičiui.
Pasakojimai apie vizijas gali būti tų neregimų pasaulių fragmentai.
Objektų ištempimas į kitus erdvės matavimus yra būdingas šiuolaikinėms teorijoms,
kuriose naudojami matematiniai modeliai: Kuluza-Kleino superstygų,
M-teorijai.
M-teorijoje papildomi matavimai sudaro uždarus ciklus, kurie mažesni už 10 -33 cm.
Įvedus aukštesnius matavimus stipri ir silpna branduolinės sąveikos bei elektromagnetinės
jėgos gali veikti mūsų 3D erdvėje (tos daugiamatės erdvės poerdvėje), tačiau gravitacija nuo
jų skiriasi - ji sudaryta iš erdvėlaikio judesių veikiančių visuose matavimuose.
Tad Randall'as ir Sundrum'as įsivaizduoja 4D pasaulį, kuriuose gravitacija veikia visuose
4-iuose matavimuose, o kitos jėgos 3D. Jie sako, kad gyvename 3-erdvėje esančiame kažkur 4D.
Nemažai fizikų tas teorijas laiko vien teorinėmis spekuliacijomis, tačiau jos sėkmingai
paaiškina elementarių dalelių masės ir energijų apraiškas.
1957 m. Hugh Everet'as III
pasiūlė "Daugelio pasaulių" koncepciją, pagal kurią egzistuoja daugybė galimybių, o Visata padalinta į daugelį pasaulių - po pasaulį kiekvienai iš galimybių.
Visuose tuose pasauliuose visa yra identiška, išskyrus tos galimybės realizaciją. Visi tie
pasauliai vystosi nepriklausomai ir tarp jų (taigi ir jų gyventojų) nėra jokios sąveikos.
Jei turite begalinę aibę pasirinkimų, atsišakojančių kiekvienu praeities momentu,
nežinote, kurioje iš atšakų esate, o kai kuriems kitiems (atsišakojusiose kitu metu) tas jūsų
pasirinkimas gali atrodyti tiesiog neįmanomas. Bet žmonės kitose šakose tebėra tie patys Jūs. Protinga Visata
Fred Hoyle [žr. apie jo propaguotą panspermia idėją], miręs 86 m. amžiaus, yra vienas
išskirtiniausių ir prieštaringiausių 20 a. asmenų. Po Antrojo pasaulinio karo, jis tapo žinomas
kaip naujos Visatos kilties teorijos sukūrėjas. Pasak jo pastovios būsenos
teoriją, Visada nuolat buvo ir amžinai bus. F. Hoyle tvirtino, kad atsitiktinai
gyvybė atsirasti negali (kaip tornado sąvartyne atsitiktinai
surinktų Boeing 747) ir turi egzistuoti kosminė valdymo sistema, kad egzistuoja žmogui
neprieinama proto hierarchija. Mes ją įvardijame Dievu. Vėliau Hoyle parašė "Evoliucijos
matematiką", kurioje bandė paneigti bet kokias Darvino evoliucijos apraiškas.
Ar F.Hoyle klysta? Naujausi atradimai rodo, kad Visatos plėtimasis spartėja, o mūsų
Visata užpildyta tamsiąja energija ir tokiu pat paslaptingos tamsiosios materijos kiekiu.
Plinta "Protingo projekto" (Intelligent Design) judėjimas. Tai ne krikščioniškasis
kreacionizmas, nes, pvz., Richard Thompson propaguoja Rytų religinę filosofiją. Vienijo
lyderių yra filosofas ir logikas A. Dembskis bei biochemikas Michael Behe. Dembskis sako,
"Protingą projektą" galima perteikti kaip informacijos teoriją. Visata sklidina informacijos. David Foster knygoje "Protinga Visata" kalbama apie
duomenų visatą. Duomenys yra apdorojami, tad yra kažkas panašaus į kompiuterį. Bet tada
turi būti ir Programuotojas (Matematikas), parašęs tą programą.
Alan Guth'as sukūrė
"Infliacinės Visatos" teoriją,
kurioje Visata nepaprastai sparčiai plėtėsi po Didžiojo sprogimo ir netikro
vakuumo fliuktuacijos leido rastis visatų, "išburbuliuojančių" iš
vakuumo, koncepcijai. Mūsų Visata tik viena jų toje super-erdvėje. Egzistuoja apie 50 šios teorijos variacijų. Holografija Plačiau skaitykite Holografinė visata Fred Alan Wolf'as knygoje "Kvantinis šuolis" sako, kad Visata yra milžiniška holograma,
sudaryta iš materijos ir sąmonės kaip vienos visumos. Taip mano fizikas David Bohm'as (buvęs
Einšteino protežė) ir neurofiziologas Karl Pribram'as. Šis požiūris paaiškina
daugelį reiškinių, tokių kaip telepatija, OBE ir artima mirčiai patirtis, "ryškūs" sapnai ir net
religinis vienybės su kosmosu jutimas bei stebuklingi pagydymai.
Sąlygota tvarka (implicate order). Holograma guli virš bangų interferencijos. Dvi skirtingo
ilgio ir dažnio bangos gali interferuoti ir sukurti struktūrą, kuri, kartu, yra talpi informacijos
laikmena. Holograma perteikia, kaip visa turinys, įdėtas į bangų judėjimą kiekviename taške.
Bet kuris 'filmo" taškas yra visiškai determinuotas interferuojančių darinių. Net mažas
holografinio filmo fragmentas gali atskleisti 3D objekto visumą.
Sąlygota tvarka, - kai "viskas įdėta į viską". Tikroji tvarka įrašyta sudėtinguose
elektromagnetinių laukų judesiuose šviesos bangų forma. Toks šviesos bangų judėjimas
vyksta visur ir kiekvienoje vietoje ir savyje apima visą erdvėlaikio visatą. Toks įtalpinimas yra
ne tik EM laukų, bet ir visų kitų (elektroninių, protoninių ir kt.) judėjimuose. Tie laukai tenkina
kvantinės mechanikos dėsnius sukeldami netolydumo ir vietos neturėjimo savybes. Tie įdėto
ir neįdėto judėjimai gali būti platesni, nei stebime. Tai halo judėjimas. D. Bohm'as mano, kad "sąlygota tvarka"
gali būti išplečiama į kitus matavimus, kurių kiekis neribotas. Tame yra nepriklausomos sub-esybės (fizikiniai elementai
ir žmogus) su tam tikra autonomija. Sąlygotos tvarkos lygiai gali nueiti gilyn iki visiškai
nepažinaus klodo, kuris ir yra halojudėjimas, visos materijos pagrindas.
Prieinamas pasaulis yra "aiški tvarka" (explicate order) ir yra visiškai išvestinis iš
sąlygotos tvarkos - tam reikia turėti visaapimantį protą, kaip priežastinę galią. Visatos variantai 1929 m. E. Hubble pastebėjo, kad Visata plečiasi. Kad Visata privalo kisti, sekė jau iš
bendrosios reliatyvumo teorijos lygčių (1917). Dar iki Einšteino
lygtis nagrinėjo rusų matematikas Aleksandras Fridmanas ir belgų fizikas bei kunigas
Georges Lemaitre. 1931 m. G. Lemaitre
straipsnyje teigiama, kad, atseit, Visata atsirado ėmus dalintis nestabiliam priešistoriniam atomui, sukaupusiam visą Visatos
masę. Iki tol nebuvo nei erdvės, nei laiko. Tai gimė Didžiojo sprogimo teorijos užuomazga, o ją toliau
vystė rusas Georgijus Gamovas, teigęs, kad mažiausių Visatos dalelių pasiskirstymas liudija, kad
pradžioje Visata buvo labai tanki ir karšta.
Visuotinio pripažinimo Big Bang teorija sulaukė 1964 m. Arno Penziasui1)
ir Robertui Wilsonui2) atradus reliktinį mikrobanginį spinduliavimą, kuris silpnėja Visatai plečiantis.
Bet teorija turėjo ir silpnų vietų, nepaaiškindama, kaip atsirado el. dalelės ar kaip susidarė izotropija.
Ją iš dalies 1980 m. patikslino Alano Gutho pasiūlyta
infliacinė teorija.
Pagal ją el. dalelės susiformavo, kai liovėsi veikti stūmos jėga.
Tai leido paaiškinti ir plokščią Visatos geometriją (apie geometrijas žr. >>>>> ),
t.y., kad dvi lygiagrečios tiesės joje niekada nesusikerta. Infliacijos teoriją patvirtina
COBE ir WMAP surinkti
duomenys. Bet lieka neaiškus tamsiosios energijos egzistavimas ir kodėl dabartinės Visatos plėtimosi
greitis spartėja.
Pulsuojanti Visata. Ši teorija paaiškina, kas buvo iki Didžiojo sprogimo, be to jai nereikalinga infliacijos teorijos stūmos
jėga. Tačiau nepaprastai sunku matematiškai aprašyti branų susidūrimą kritikai sako, kad teorija pernelyg paini.
Multivisatų teorija
Plačiau apie jas skaitykite >>>>>
9-ojo dešimtm. infliacijos teoriją tobulinti ėmėsi
Andrejus Lindė, apskaičiavęs, kad stūmos jėga
pamažu silpnėja ir išnyksta, tačiau dalis dėl kvantinių fliuktuacijų gali atsinaujinti ir tada gimsta nauja
visata. Tai tarsi muilo putos kiekvienas burbulas yra atskira visata. Ir tų visatų laikui bėgant daugėja. Ši
amžina infliacija iš dalies remiasi stygų teorija. Tik štai galimų sprendinių yra 10500. Iš
kitos pusės, yra tikimybė, kad vienoje jų bus gyvybei palankios sąlygos (išsprendžiama tinkamumo
problema, - žr. Nepaprastai suderintos konstantos).
Kitos visatos nematomos, tačiau yra įvairių galimų jų buvimo pėdsakų. Pvz., didelė beveik tuščia sritis (žr.
>>>>>) gali būti atsiradusi dėl kaimyninės visatos poveikio. Tad ir mūsų Visatos erdvėlaikis yra ne
plokščias, o kiek iškreiptas (ką leidžia teigti nauji stebėjimai). Blogai, kad šios teorijos įrodyti negalime. 1)
Arnas Penzias (Arno Allan Penzias, g. 1933 m.) - žydų kilmės iš Vokietijos amerikiečių
astrofizikas, radijo astronomas, Nobelio premijos laureatas (1978) už
kosminio mikrobanginio
spinduliavimo atradimą. Tas atradimas, padarytas 1964 m. kartu su R. Vilsonu matuojant signalus iš
Kasiopėjos A, yra svariu argumentu Didžiojo sprogimo teorijai.
2)
Robertas Vilsonas (Robert Woodrow Wilson, g. 1936 m.) - amerikiečių astrofizikas,
Nobelio premijos laureatas (1978) ) už
kosminio mikrobanginio spinduliavimo atradimą
(kartu su A. Penzias). 3)
Neilas Turokas (Neil Geoffrey Turok, g. 1958 m.) latvių kilmės PAR fizikas, Perimeter
teorin4s fizikos ins-to direktorius (nuo 2008 m.). Darbuojasi matematinės fizikos ir kosmologijos srityse,
žinomas kosmologinės konstantos indėlio ir ciklinio Visatos modelio tyrimais. 20 a. pabaigoje jo grupė
parodo, kaip gali koreliuoti poliarizacija ir temperatūros anizotropijos CMBR spinduliavime, ką vėliau
patvirtino WMAP duomenys. 4)
Edvardas Vitenas (Edward Witten, g. 1951 m.) amerikiečių fizikas-teoretikas,
dirbantis matematinės fizikos srityje, kur užsiima tyrinėjimais stygų teorijos,
kvantinės gravitacijos, simetrinių kvantinių laukų ir kitose srityse. Taip pat dėmesio skiria ir grynajai matematikai ir 1990 m. tapo
pirmuoju fiziku, gavusiu Fieldso medalį. 1995 m. konferencijos Pietų Kalifornijos un-te metu pasiūlė m-
teoriją, kurią naudojo anksčiau atrastiems stygų dvilypumams paaiškinti. Parengė Cpt.Astera's Advisor Papildomai skaitykite:
|