Global Lithuanian Net:    san-taka station:
Kaip kūrė TKS?  

Taip pat skaitykite Prasideda nauja kosminė era

Tarptautinė Kosminė Stotis (TKS) –
Svoris: 450 t
Ilgis: 72,8 m
Plotis: 108,5 m
Aukštis: 20 m
Orbitinis greitis: 7,6 km/sek.
Apsisukimo periodas: 92 min.
Orbitos aukštis: 337-430 km
Gyvenamoji erdvė: 916 m3
Įgula: 6 žm.
unikalus kompleksas. Po „Mir“, tai tik antroji daugiamodulinė orbitinė stotis. Ji sudarytas iš 14 modulių, sukurtų Rusijos ir JAV inžinierių. Amerikietiškąją dalį sudaro „Harmonija“, „Quest“, „Trankvility“, „Unity“, „Kupolas“, „Destiny“ ir „Leonardo“, o rusiškąją – „Pirsas“, „Patekėjimas“, „Paieška“, „Aušra“ ir „Žvaigždė“. Dar po vieną modulį turi Europa („Colambus“) ir Japonija („Kibo“).

Pirmiausia į akis krenta milžiniškos Saulės baterijos, besisukančios ant dviejų kronšteinų – stoties karkaso. Jos buvo gabenamos dalimis statant stotį. Amerikietiškoji dalis turi 4-ias sparnų poras (po dvi paneles kiekviename sparne). Vieno sparno ilgis – 35 m, o plotis – 11,6 m. Rusų segmente energija gaminama moduliuose „Aušra“ ir „Žvaigždė“.

Viskas prasidėjo nuo kito projekto „Freedom“. 9-ojo dešimtm. pradžioje JAV sumanė, kaip atsaką į „Mir“, susikurti nuosavą daugiamodulinę stotį. Prie projekto buvo prijungta Europa, Kanada, Japonija. Visų sunkumų išspręsti nepavyko, ir 1992 m. prijungė ir Rusiją.

Stotis buvo renkama kosmose. Į orbitą buvo pristatyta per 100 stambių komponenčių, o montažas truko 5 m. 1993 m. paskelbta apie pradėtą „Mir-Shuttle“ programą, nors pirmąjį modulį vis tik iškėlė Rusija – 1998 m. lapkričio 20 d. “Proton-K” raketa atgabeno „Aušros“ modulį – 12 t cilindrą iš aliuminio, pradžioje užtikrinusį energijos tiekimą stočiai. Gruodžio 4 d. „Endeavor“ iškėlė „Unity“ modulį ir milžiniška ranka- manipuliatoriumi sujungė abu modulius.

Tada prasidėjo antroji fazė, kai per kelis išėjimus į atvirą kosmosą astronautai sujungė modulių elektros tiekimo ir komunikacijos sistemas, o taip pat atliktas išorinės įrangos montavimas. Pats „Unity“ yra jungiamuoju moduliu su 6-iais sujungimo mazgais.

2000 m. liepos 26 d. prie „Aušros” prijungtas tarnybinis „Žvaigždės“ modulis, o lapkričio 2 d. pirmąkart stotyje įsikūrė 3 žm. įgula: W. Shepherd, S. Krikaliovas ir J. Gidzenko. Per 4 mėn. jie paleido maisto šildymo įrenginius „Žvaigždėje“, parengė miegamąsias patalpas, sutvarkė visas gyvybės palaikymo sistemas, iškonservavo ankstesnių trumpalaikių įgulų atgabentus įrenginius.

TKS: Stivenas Robinsonas atvirame kosmose

2001 m. vasario 7 d. „Atlantis“ prijungė laboratorinį „Destiny“ modulį – gana didelį, 8,5 m ilgio. Jame buvo 5 ISPR stovai, kurių kiekvienas sveria po 540 kg.

2001 m. liepos 14 d. modulis „Quest“ suteikė prioritetinį šliuzą į atvirą kosmosą. Jis yra iš dviejų dalių: 1) skafandrų saugojimui; 2) išėjimui.

2001 m. rugsėjį „Pirsas“ tapo papildomu prisijungimo šliuzu, per kurį buvo ir išeinama į atvirą kosmosą. Jį 2017 m. turėtų pakeisti daugiafunkcinis „Mokslas“.

Pradžioje konstravimui pakako „Shuttle“ laivuose įrengtos „Kanadarm“ sistemos manipuliatorių. Augant poreikiams, 2001 m. buvo atgabentas „Kanadarm-2“ kompleksas, kuris gali būti perkeliamas, nes įrengtas ant specialių bėgių. Pilnai ištiesta sistema pasiekia 17,6 m ilgį. Ją sudaro pati ranka, mobili distancinė valdymo sistema, o taip pasukiantis specialios paskirties manipuliatorius. Perkeliamų daiktų svoris gali siekti 116 t (masę kosmose riboja tik inercinės jėgos). Specialiai rusiškai daliai EKA sukūrė 11 m. ilgio manipuliatorių ERA, galintį labai tiksliai perkelti 8 t svorio krovinius. Jis į TKS bus nugabentas 2017 m.

„Shuttle“ laivų naudojimas baigėsi 2011 m. – ir įgulos ryšiui su Žeme naudojami tik „Sojuz“ laivai. Ateityje NASA gaus tris laivus įgulos gabenimui: „Orion“, CST-100 ir SpaceX “Dragon”. Be to, tebevystomas „mini- šatlas” Dream Chaser, kurio NASA anksčiau atsisakė. Krovinius gabena amerikiečių, europiečių ir rusų transportiniai laivai.

2003 m. avariją patyrė „Columbia“, kurios metu žuvo 7 žmonės – tai paveikė ir MKS vystymą. Vis tik 2006 m. rugsėjį „Atlantis“ atgabeno saulės aterijų ir naujos įrangos. 2007 m. spalio 23 d. prijungtas „Harmonijos” modulis, skirtas Europos „Columbus“ (atgabeno 2008 m. vasario 11 d.) ir Japonijos „Kibo“ (pirma komponentė – 2008 m. kovo 14 d.) modulių jungimui. „Kibo“ yra didžiausiu moduliu – jo hermetiškas skyrius yra 11,2 m ilgio, o skersmuo – 4,4 m.

2009 m. gegužės 29 d. atvyko pirmasis ilgalaikis ekipažas iš 6 astronautų, o lapkričio 12 d. „Progress” atgabeno „Paieškos” modulį sujungimui su „Žvaigžde“. Jis skirtas rusų laivų švartavimuisi , o taip pat išėjimui į atvirą kosmosą. 2010 m. vasario 8 d. pradėjo veikti gyvenamasis modulis „Trankvility“, prie kurio jau vasario 16 d. buvo prijungtas „Kupolas” su puikiu panoraminiu vaizdu. Jis tinka Žemės ir kosmoso stebėjimui. 2010 m. gegužės 18 d. prie „Aušros“ prijungtas „Patekėjimas“, kuris panaudojamas ir krovinių saugojimui. Ir galiausiai prisijungė „Leonardo“, daugiafunkcinis tiekimo modulis.

Ateityje planuojama prijungti ir papildomus modulius. Stotį eksploatuoti ketinama iki 2024 m. – d4l to veikia keli veiksniai: ir kaina, ir įrangos susidėvėjimas, ir politiniai trikdžiai.

Vienu žinomų eksperimentų tapo „Plazmos kristalas“, susijęs su dulkių plazma. TKS vidus

TKS talismanas yra pliušinė pelėda; ji ir nesvarumo indikatorius

Barščių kelias į kosmosą

Tirti kosmosą turščiu skrandžiu neišeis. Jau ketvirtį amžiaus Biriulevo eksperimentinėje gamykloje maisto kosmosui ruošimui vadovauja V. Dobrovolskis. MKS ekipažų didžiąją maisto dalį sudaro sublimuoti produktai – kai iš jų vakuumo sąlygomis išgarinamas vanduo, o produktas virsta milteliais. Juos praskiedi – ir vėl gauni kvapnią sriubą ar kepsnį. Kosmonautų meniu sudaro apie 300 patiekalų, tarp kurių be sublimuotų yra ir konservai, saldainiai, vaisiai, duona ir net juodieji ikrai. Racionas sudarytas 16-ai dienų, per kurias patiekalai nesikartojasi. Pagrindinis meniu privalomas visiems (jokių ten veganų, žaliavalgių, žaliakalbių ir pan.) ir sudarytas pagal medicininius rodiklius. Kiekvienam kosmonautui numatytas ir papildomas meniu pagal jo pageidavimus.
Anksčiau TSRS kosmonautai maitinti iš tūbelių, tačiau dabar tūbelės išleidžiamos tik kaip suvenyrai.

Istoriniai faktai: Pirmąja orbitine stotimi buvo „Saliut“, iškelta 1971 m. balandžio 19 d., o pirmąja amerikietiška stotimi – „Skylab“ (1973 m. gegužės 14 d., stambesnė už tarybines ir išbuvusi orbitoje labai ilgai – iki 1979 m.).

Papildomai skaitykite:
Moterys kosmose
Lenktynės kosmose
Raketų eros ištakose
Ar bus grįžta į Mėnulį?
NASA tapsmas: istorija
Dulkėtais tolimų planetų takais
Gluško: metai kosminiame olimpe
Skafandrai: atsiradimas ir variantai
Žmonės Mėnulyje: „Apolono“ programa
Kosmonautikos pergalės ir pralaimėjimai
S. Koroliovas – sovietų kosmoso programos vedlys
Astronomija: Žymesnieji įvykiai (20 a.)
Kuri akis tingi? Kosmosas ir iliuzijos
Per meilės orgijas į žvaigždes
Pirmasis vežimas Mėnulyje
Nežinomi kosmonautai
Žvalgantis po dangų
Mūšis dėl Veneros
"Galileo" misija

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO skiltis
Vartiklis