Pirmiausia į akis krenta milžiniškos Saulės baterijos, besisukančios ant dviejų kronšteinų – stoties karkaso. Jos buvo gabenamos dalimis statant stotį. Amerikietiškoji dalis turi 4-ias sparnų poras (po dvi paneles kiekviename sparne). Vieno sparno ilgis – 35 m, o plotis – 11,6 m. Rusų segmente energija gaminama moduliuose „Aušra“ ir „Žvaigždė“.

Viskas prasidėjo nuo kito projekto „Freedom“. 9-ojo dešimtm. pradžioje JAV sumanė, kaip atsaką į „Mir“, susikurti nuosavą daugiamodulinę stotį. Prie projekto buvo prijungta Europa, Kanada, Japonija. Visų sunkumų išspręsti nepavyko, ir 1992 m. prijungė ir Rusiją.

Stotis buvo renkama kosmose. Į orbitą buvo pristatyta per 100 stambių komponenčių, o montažas truko 5 m. 1993 m. paskelbta apie pradėtą „Mir-Shuttle“ programą, nors pirmąjį modulį vis tik iškėlė Rusija – 1998 m. lapkričio 20 d. “Proton-K” raketa atgabeno „Aušros“ modulį – 12 t cilindrą iš aliuminio, pradžioje užtikrinusį energijos tiekimą stočiai. Gruodžio 4 d. „Endeavor“ iškėlė „Unity“ modulį ir milžiniška ranka- manipuliatoriumi sujungė abu modulius.

Tada prasidėjo antroji fazė, kai per kelis išėjimus į atvirą kosmosą astronautai sujungė modulių elektros tiekimo ir komunikacijos sistemas, o taip pat atliktas išorinės įrangos montavimas. Pats „Unity“ yra jungiamuoju moduliu su 6-iais sujungimo mazgais.

2000 m. liepos 26 d. prie „Aušros” prijungtas tarnybinis „Žvaigždės“ modulis, o lapkričio 2 d. pirmąkart stotyje įsikūrė 3 žm. įgula: W. Shepherd, S. Krikaliovas ir J. Gidzenko. Per 4 mėn. jie paleido maisto šildymo įrenginius „Žvaigždėje“, parengė miegamąsias patalpas, sutvarkė visas gyvybės palaikymo sistemas, iškonservavo ankstesnių trumpalaikių įgulų atgabentus įrenginius.

2001 m. vasario 7 d. „Atlantis“ prijungė laboratorinį „Destiny“ modulį – gana didelį, 8,5 m ilgio. Jame buvo 5 ISPR stovai, kurių kiekvienas sveria po 540 kg.

2001 m. liepos 14 d. modulis „Quest“ suteikė prioritetinį šliuzą į atvirą kosmosą. Jis yra iš dviejų dalių: 1) skafandrų saugojimui; 2) išėjimui.

2001 m. rugsėjį „Pirsas“ tapo papildomu prisijungimo šliuzu, per kurį buvo ir išeinama į atvirą kosmosą. Jį 2017 m. turėtų pakeisti daugiafunkcinis „Mokslas“.

Pradžioje konstravimui pakako „Shuttle“ laivuose įrengtos „Kanadarm“ sistemos manipuliatorių. Augant poreikiams, 2001 m. buvo atgabentas „Kanadarm-2“ kompleksas, kuris gali būti perkeliamas, nes įrengtas ant specialių bėgių. Pilnai ištiesta sistema pasiekia 17,6 m ilgį. Ją sudaro pati ranka, mobili distancinė valdymo sistema, o taip pasukiantis specialios paskirties manipuliatorius. Perkeliamų daiktų svoris gali siekti 116 t (masę kosmose riboja tik inercinės jėgos). Specialiai rusiškai daliai EKA sukūrė 11 m. ilgio manipuliatorių ERA, galintį labai tiksliai perkelti 8 t svorio krovinius. Jis į TKS bus nugabentas 2017 m.

„Shuttle“ laivų naudojimas baigėsi 2011 m. – ir įgulos ryšiui su Žeme naudojami tik „Sojuz“ laivai. Ateityje NASA gaus tris laivus įgulos gabenimui: „Orion“, CST-100 ir SpaceX “Dragon”. Be to, tebevystomas „mini- šatlas” Dream Chaser, kurio NASA anksčiau atsisakė. Krovinius gabena amerikiečių, europiečių ir rusų transportiniai laivai.

2003 m. avariją patyrė „Columbia“, kurios metu žuvo 7 žmonės – tai paveikė ir MKS vystymą. Vis tik 2006 m. rugsėjį „Atlantis“ atgabeno saulės aterijų ir naujos įrangos. 2007 m. spalio 23 d. prijungtas „Harmonijos” modulis, skirtas Europos „Columbus“ (atgabeno 2008 m. vasario 11 d.) ir Japonijos „Kibo“ (pirma komponentė – 2008 m. kovo 14 d.) modulių jungimui. „Kibo“ yra didžiausiu moduliu – jo hermetiškas skyrius yra 11,2 m ilgio, o skersmuo – 4,4 m.

2009 m. gegužės 29 d. atvyko pirmasis ilgalaikis ekipažas iš 6 astronautų, o lapkričio 12 d. „Progress” atgabeno „Paieškos” modulį sujungimui su „Žvaigžde“. Jis skirtas rusų laivų švartavimuisi , o taip pat išėjimui į atvirą kosmosą. 2010 m. vasario 8 d. pradėjo veikti gyvenamasis modulis „Trankvility“, prie kurio jau vasario 16 d. buvo prijungtas „Kupolas” su puikiu panoraminiu vaizdu. Jis tinka Žemės ir kosmoso stebėjimui. 2010 m. gegužės 18 d. prie „Aušros“ prijungtas „Patekėjimas“, kuris panaudojamas ir krovinių saugojimui. Ir galiausiai prisijungė „Leonardo“, daugiafunkcinis tiekimo modulis.

Ateityje planuojama prijungti ir papildomus modulius. Stotį eksploatuoti ketinama iki 2024 m. – d4l to veikia keli veiksniai: ir kaina, ir įrangos susidėvėjimas, ir politiniai trikdžiai.

Vienu žinomų eksperimentų tapo „Plazmos kristalas“, susijęs su dulkių plazma.

Istoriniai faktai: Pirmąja orbitine stotimi buvo „Saliut“, iškelta 1971 m. balandžio 19 d., o pirmąja amerikietiška stotimi – „Skylab“ (1973 m. gegužės 14 d., stambesnė už tarybines ir išbuvusi orbitoje labai ilgai – iki 1979 m.).