Global Lithuanian Net: san-taka station: |
Kaip kūrė TKS?
Taip pat skaitykite Prasideda nauja kosminė era Tarptautinė Kosminė Stotis (TKS)
Pirmiausia į akis krenta milžiniškos Saulės baterijos, besisukančios ant dviejų kronšteinų stoties karkaso. Jos buvo gabenamos dalimis statant stotį. Amerikietiškoji dalis turi 4-ias sparnų poras (po dvi paneles kiekviename sparne). Vieno sparno ilgis 35 m, o plotis 11,6 m. Rusų segmente energija gaminama moduliuose Aušra ir Žvaigždė. Viskas prasidėjo nuo kito projekto Freedom. 9-ojo dešimtm. pradžioje JAV sumanė, kaip atsaką į Mir, susikurti nuosavą daugiamodulinę stotį. Prie projekto buvo prijungta Europa, Kanada, Japonija. Visų sunkumų išspręsti nepavyko, ir 1992 m. prijungė ir Rusiją. Stotis buvo renkama kosmose. Į orbitą buvo pristatyta per 100 stambių komponenčių, o montažas
truko 5 m. 1993 m. paskelbta apie pradėtą Mir-Shuttle programą, nors pirmąjį modulį vis tik iškėlė Rusija
1998 m. lapkričio 20 d. Proton-K raketa atgabeno Aušros (Zaria) modulį 12 t cilindrą iš aliuminio, pradžioje
1,5 m užtikrinusį energijos tiekimą stočiai. Taip pat jis atlieka orientacijos ir temperatūros palaikymo funkcijas. Plečiantis TKS, jo funkcijos
siaurėjo, - pastovia paskirtimi liko kaip sandėlys ir kuro saugykla. Dar joje yra vietos automatiniams bandymams. Tada prasidėjo antroji fazė, kai per kelis išėjimus į atvirą kosmosą astronautai sujungė modulių
elektros tiekimo ir komunikacijos sistemas, o taip pat atliktas išorinės įrangos montavimas. Pats Unity
yra jungiamuoju moduliu su 6-iais sujungimo mazgais.
2000 m. liepos 26 d. prie Aušros prijungtas tarnybinis Žvaigždės (Zvezda) modulis, skirtas gyvybės palaikymo funkcijų užtikrinimui.
Pradžioje Žvaigždė dar atliko skaičiavimo ir daugelį kitų funkcijų. Jis sunkiausias rusiškas modulis (20,3 t; 75 m3 tūris. 2001 m. vasario 7 d. Atlantis prijungė laboratorinį Destiny modulį gana didelį, 8,5 m ilgio. Jame buvo 5 ISPR stovai, kurių kiekvienas sveria po 540 kg. 2001 m. liepos 14 d. modulis Quest suteikė prioritetinį šliuzą į atvirą kosmosą. Jis yra iš dviejų dalių: 1) skafandrų saugojimui; 2) išėjimui. 2001 m. rugsėjį Pirsas tapo papildomu prisijungimo šliuzu, per kurį buvo ir išeinama į atvirą kosmosą. Jį 2017 m. planavo pakeisti daugiafunkcinis Mokslas (Nauka) - o įgyvendinta tik 2021 m. liepos 29 d., žr. >>>>> Pradžioje konstravimui pakako Shuttle laivuose įrengtos Kanadarm sistemos manipuliatorių. Augant poreikiams, 2001 m. buvo atgabentas Kanadarm-2 kompleksas, kuris gali būti perkeliamas, nes įrengtas ant specialių bėgių. Pilnai ištiesta sistema pasiekia 17,6 m ilgį. Ją sudaro pati ranka, mobili distancinė valdymo sistema, o taip pasukiantis specialios paskirties manipuliatorius. Perkeliamų daiktų svoris gali siekti 116 t (masę kosmose riboja tik inercinės jėgos). Specialiai rusiškai daliai EKA sukūrė 11 m. ilgio manipuliatorių ERA, galintį labai tiksliai perkelti 8 t svorio krovinius. Jis į TKS bus nugabentas 2017 m. Shuttle laivų naudojimas baigėsi 2011 m. ir įgulos ryšiui su Žeme naudojami tik Sojuz laivai. Ateityje NASA gaus tris laivus įgulos gabenimui: Orion, CST-100 ir SpaceX Dragon. Be to, tebevystomas mini- šatlas Dream Chaser, kurio NASA anksčiau atsisakė. Krovinius gabena amerikiečių, europiečių ir rusų transportiniai laivai. 2003 m. avariją patyrė Columbia, kurios metu žuvo 7 žmonės tai paveikė ir MKS vystymą. Vis tik
2006 m. rugsėjį Atlantis atgabeno saulės baterijų ir naujos įrangos. 2007 m. spalio 23 d. prijungtas
Harmonijos modulis, skirtas Europos Columbus (atgabeno 2008 m. vasario 11 d.) ir Japonijos Kibo
(pirma komponentė 2008 m. kovo 14 d.) modulių jungimui. Kibo yra didžiausiu moduliu jo
hermetiškas skyrius yra 11,2 m ilgio, o skersmuo 4,4 m.
2009 m. gegužės 29 d. atvyko pirmasis ilgalaikis ekipažas iš 6 astronautų, o lapkričio 12 d. Progress atgabeno nedidelį (3,7 t) Paieškos (Poisk) modulį sujungimui su Žvaigžde. Jis skirtas rusų laivų švartavimuisi, o taip pat išėjimui į atvirą kosmosą bei mokslinių eksperimentų atlikimui. 2010 m. vasario 8 d. pradėjo veikti gyvenamasis modulis Trankvility, prie kurio jau vasario 16 d. buvo prijungtas Kupolas su puikiu panoraminiu vaizdu. Jis tinka Žemės ir kosmoso stebėjimui. 2010 m. gegužės 18 d. prie Aušros prijungtas Patekėjimas(Rassvet, 8 t), kuris panaudojamas krovinių saugojimui. Ir galiausiai prisijungė Leonardo, daugiafunkcinis tiekimo modulis. Ateityje planuojama prijungti ir papildomus modulius. Stotį eksploatuoti ketinama iki 2024 m. dėl to veikia keli veiksniai: ir kaina, ir įrangos susidėvėjimas, ir politiniai trikdžiai. Vienu žinomų eksperimentų tapo Plazmos kristalas, susijęs su dulkių plazma. TKS talismanas yra pliušinė pelėda; ji ir nesvarumo indikatorius
TKS ateitis? Rusijos vaidmuo TKS sukūrime buvo didelis, tačiau dabar jos ateitis miglota, o Sojuzai ir Progresai gali atsidurti istorijos savartyne. Iš pradžių nebuvo planuojama, kad TKS bus tarptautinė. 9-me dešimtm prie projekto Freedom pavadinimu ketino prijungti tik JAV, Kanados, Europos ir Japonijos specialistus. Ir tai turėjo būti atsakas TSRS bandymams susigražinti pirmavimą kosmoso srityje. Ir šiai iš dallies pavyko ji pirmoji orbitoje sumontavo daugiamodulinę Mir stotį. O laikas bėgo ir Vakarų projektas brango. O tada dingo TSRS ir neliko geopolitinės komunizmo ir kapitalizmo priešpriešos. O kartu tapo aišku, kad TKS taps brangiausiu kosminiu projektu. Paskutinį 20 a. dešimtmetį projekto vadovai suprato, kad geriausia išeitimi bus prijungti ir tarybinius specialistus. Rusija privalėjo prisiimti dalį išlaidų.... - tuo metu Mir dar veikė visu pajėgumu: ji atiduota eksploatacijai 1986 m.
Toliau vyko nuobodus derinimų procesas, kol pagaliau Rusija pirmoji iškėlė pirmą TKS modulį - Zaria (viso pas ją 5; apie juos daugiau >>>>>). Dabar visos rimtos kalbos sukasi tik apie Mokslą (Nauka). Tai stambus (20 t) modulis, skirtas moksliniams instrumentams, ERA manipuliatoriui, transporto laivų prisijungimui, krovinių saugojimui ir gyvybinių funkcijų užtikrinimui, kuro tranzitui, stoties valdymui. Apie jį vis dar tebekalbama (2018 m. pabaiga) ir visa tai tėra teorija. Jis pradėtas kurti daugiau kaip prieš 20 m. Pradžioje jį iškelti ketino 2007 m., atidėjo iki 2014 m., o tada sutrukdė nehermetiškas ventilis ir kuro sistemos užteršimas metalo milteliais ir modulis gražintas taisyti gamintojui, Chruničiovo centrui. O per tą laiką paseno dar ir guminiai elementai... Iš esmės, problema pats Chruničiovo centras. Kadaise pažangi įmonė dabar išgyvena sunkius laikus. Ne tai, kad reorganizuota ir iš Maskvos perkelta į Omską toli nuskambėjo 2017 m. skandalas, kai beveik visuose Proton antros ir trečios pakopos varikliuose aptiko broką. Tai pakirto jo prestižą. Vis tik atrodo, pagal skurdžius duomenis, kad Mokslą bandys iškelti iki 2019-ų. Bet tai jau ne pirmą kartą garantuotai žada. Galiausiai prie TKS šis 20-tonis modulis prijungtas 2021 m. liepos 29 d. tiesa neapsieita be incidento. Iškeltas Proton M raketos, po 8 val. skrydžio modulis prišvartuotas prie TKS stoties, tačiau 19:45 (Maskvos laiku), kai kosmonautai atidarė jo liuką ir perėjo į modulį, staiga netikėtai įsijungė modulio varikliai, dėl ko TKS stotis pasisuko 45o. Nauka modulio kontrolę pavyko susigražinti, tačiau jo varikliai veikė apie valandą, kol išsibaigė kuras, o TKS stabilizavimui buvo panaudoti Zvezda, o vėliau ir Progress varikliai. Ekipažui pavojaus nebuvo kilę; NASA irgi pareiškė, kad stotis nepatyrė jokių pažeidimų, tačiau vėlesniam laikui perkėlė planuotą Starliner testinio skrydžio datą (šio užlaikymo kaina keli milijonai dolerių). Nauka modulis rusų kosmonautams suteiks daugiau darbinės erdvės, vietos kroviniams saugoti, vandens ir oro regeneravimo aparatūrai, o taip pat antrąjį tualetą. Modulis turi europietišką manipuliatorių ERA, leisiantį atlikti kai kuriuos darbus neišeinant į atvirą kosmosą. Tačiau miglotas ir pačios TKS likimas. JAV yra nemažai ketinančių nuskandinti ją jau 2020-ais. Žinoma, kad NASA nustos finansuoti TKS 2025 m. Bet gal tai ne galas?! Mat savo daugiamodulę stotį (sumažintą Mir modelį) sukurti ketina kinai ir vargu ar JAV leis sau neturėti stoties, kai Kinija turės. Juk orbitinė stotis ne tik mokslo tyrimai, bet ir platforma ginklams. O juk šaltasis karas tarp tų šalių jau prasideda... Tad TKS dar patarnaus, ko gero, bent vieną dešimtmetį... Kokiu pavidalu jau kitas klausimas!? Neseniai sužinota, NASA galva Dž. Braidenstainas ieško privačių investuotojų, pasirengusių perimti amerikietišką TKS dalį. Nors vargu, ar TKS gali būti komerciškai pelninga į ten sunku patekti, iš jos sunku sugrįšti. Ir viskas labai brangu. Kaip bebūtų, amerikiečių TKS atsisakymas būtų mirtinas smūgis Roskosmos. Visiškai nereikalingais tada pataps ir Sojuz, ir Progress laivai. O gal Rusijos nacionalinė stotis išliks ir be amerikiečių prijungus numatytus Nauka, NEM ir Pričal (Prieplauka) modulius? Bet apie technines problemas net neverta kalbėti Nauka modulio parengimas parodė tuos sunkumus... Dar svarbesni finansiniai reikalai... Kalbama, kad Roskosmos negaus didelės pinigų sumos, o tai kelia pavojų net ir prioritetiniams darbams (pvz., Sojuz-5 raketos sukūrimui), nekalbant jau apie nacionalinę stotį. Tad vieninteliu variantu belieka bendradarbiavimas su Vakarais tarptautinės stoties Mėnulio orbitoje projekte (Lunar Orbital Platform-Gateway). Be jo atkrenta būtinybė tiek laivui Federacija, tiek supersunkiai raketai, kurią Rusija vis dar ketina sukurti. Jų nereiks, nes tiesiog nebus kur skristi! Barščių kelias į kosmosą Tirti kosmosą turščiu skrandžiu neišeis. Jau ketvirtį amžiaus Biriulevo eksperimentinėje gamykloje maisto
kosmosui ruošimui vadovauja V. Dobrovolskis. MKS ekipažų didžiąją maisto dalį sudaro sublimuoti
produktai kai iš jų vakuumo sąlygomis išgarinamas vanduo, o produktas virsta milteliais. Juos praskiedi
ir vėl gauni kvapnią sriubą ar kepsnį. Kosmonautų meniu sudaro apie 300 patiekalų, tarp kurių be
sublimuotų yra ir konservai, saldainiai, vaisiai, duona ir net juodieji ikrai. Racionas sudarytas 16-ai dienų,
per kurias patiekalai nesikartojasi. Pagrindinis meniu privalomas visiems (jokių ten veganų, žaliavalgių,
žaliakalbių ir pan.) ir sudarytas pagal medicininius rodiklius. Kiekvienam kosmonautui numatytas ir papildomas meniu pagal jo pageidavimus. Istoriniai faktai: Pirmąja orbitine stotimi buvo Saliut, iškelta 1971 m. balandžio 19 d., o pirmąja amerikietiška stotimi Skylab (1973 m. gegužės 14 d., stambesnė už tarybines ir išbuvusi orbitoje labai ilgai iki 1979 m.). Papildomai skaitykite:
|