Mokslininkų pasisakymai apie NSO. UFO Page. Lithuanian

Maurice Biot, vienas žymiausių aerodinamikos ir teorinės fizikos atstovų
Mažiausiai neįtikėtinas paaiškinimas, kad tie NSO yra dirbtiniai ir valdomi. Kurį laiką maniau, kad jie nežemiškos kilmės.
Life, 1952 m. balandžio 7 d.

Werner von Braun'as, raketų konstruktorius kūręs nacių V2, vėliau Amerikos erdvės programą
Susiduriame su galiomis stipresnėmis nei iki šiol manėme ir kurių esmė iki šiol nežinoma; po 6 ar 9 mėn. galima bus pasakyti tiksliau.
News Europa, 1957 m. sausis - kalbant apie keistus nutikimus bandant Juno 2 raketą

Neįmanoma patvirtinti [ NSO ] dabar, kaip neigsime juos ateityje.
Pastaba skirta NASA mokslininkui Clark McClelland

Louis Breguet, prancūzų orlaivių kūrėjas
Diskai varomi kitokio tipo energija. Kito paaiškinimo nėra. Skraidančios lėkštės atvyksta iš kito pasaulio.

Richard F. Haines, NASA Ames tyrimų centro vyr.mokslininkas
Ką radau [rinkdamas medžiagą knygai] buvo aiškumas, kad daugelis tų oro objektų labai aplenkia žemiškąją technologiją - to laikmečio, kai buvo regimi. Turėjau pripažinti, kad labai panašu, kad Žemė lankoma išvystytų orlaivių valdomų "labai protingų" [būtybių].
Iš knygos "Delta projektas" pratarmės, 1998

Frank Halsted, Darling observatorija, Minesota
Daug astronomų įsitikinę, kad skraidančios lėkštės yra tarpplanetiniai erdvėlaiviai.
1957 m.

J. Alien Hynek^*), buvęs Šiaurės Vakarų un-to Astronomijos fakulteto direktoriumi, "Mėlynosios knygos" konsultantas (1952-1969)
Pirmąkart įsitraukęs į tą sritį daugeliu atvejų buvau skeptiškas dėl žmonių pasisakymų mačius NSO ir visiškai netikėjau tvirtinimais apie paėmimą į vidų. Bet pakeičiau nuomonę.
1972 m.

Tas man primena Galilėjų, bandžiusį įkalbėti pažvelgti į Saulės dėmes. Jam sakė, kad Saulė yra Dievo ženklas, Dievas tobulas, todėl Saulė yra tobula, tad dėmių būti negali - tad nėra ko žiūrėti.
Newsweek, 1977 m. lapkričio 21 d., p.97

Buvau "Mėlynojoje knygoje" ir žinau, ką jie darė. Jiems buvo liepta nejaudrinti publikos, nesupti valties... Jie nutikdavo atvejis, kurį galėjo paaiškinti - kurių buvo nedaug - jie tai atžymėdavo ir leisdavo pasirodyti žiniasklaidoje. Prie atvejų, kuriuos paaiškinti buvo labai sunku, jie žiniasklaidos neprileido. Jie turėjo padaryti darbą, gerai ar blogai, išlaikydami nesujaudrintą visuomenę.
Iš nufilmuoto interviu

Lee Katchen, NASA metereologas
NSO matymai tokie dažni, kad kariškiai neturi laiko rūpintis jais. Jie tiediog ignoruoja NSO. Neįprasti taikiniai ignoruojami, nes juos tedomina rusų, galimo priešo, taikiniai. Kažkas plevenantis ore, o tada šaunantis 5000 mylių per valandą greičiu nedomina, nes negali būti priešu. NSO "pagauti" nuo žemės paviršiaus bei oro radarų ir buvo nufotografuoti. Danguje tiek daug NSO, kad Oro pajėgos turi specialų radarų tinklą jiems stebėti.
1968 m, birželio 7 d. pranešimas remiantis 7000 liudijimų

Robert J. Low, Kolorado un-to NSO projekto (kitaip Condon) kooerdinatorius
Triukas galėtų būti tame, kad viešai projektas nusakomas taip, kad atrodytų kaip objektyvi studija, bet mokslo bendrijai perduotų supratimą apie grupę netikinčiųjų bandančių būti kuo objektyvesniais, bet nė trupučio nesitinkiais rasti skraidančią lėkštę.
1966 m. rugpjūčio 9 d. memorandume

Clark McClelland, Apolono programos techninis pavaduotojas, prisidėjo beveik prie 600 skrydžių iš Kanaverio iškyšulio, dirbo Mercuri, Gemini ir kt. programose

Kai "Gemini" kapsulė įėjo į orbitą, RCA sekimo komanda per savo telemetrijos sistemą, vizualinį theodolitą ir kt. prietaisus, aptiko, kad ji nėra viena. Mūsų kapsulė turėjo 4 "svečius". RCS komandai buvo liepta patikrinti situaciją, kad būtų tikra, kad priežastimi nėra kokie vaiduokliški vaizdai.

Titan II pakopa irgi pašalinta iš galimų priežasčių... Po apsistumdymų ir ginčų buvo prieita išvados, kad šalia mūsų Gemini kapsulės yra kiti objektai... Oficialus NASA paaiškinimas buvo, kad tai buvo paskutinės pakopos likučiai patekę į orbitą. Buvau konferencijoje spaudai ir beveik pradėjau juoktis. Kaip gali sudužusi pakopa aplenkti kapsulę ir sustoti tiesiai prieš ją lydėdama ją visa orbita aplink Žemę? Bet sulaikiau juoką, kad neprarasčiau darbo.
Komentuojant 1964 m. balandžio 9 d. startą

Ateis diena, kai Žemės vyriausybės galutinai pripažins, kad nesame vieni, kad žmonės susiduria su kitomis gyvybės formomis iš kosmoso.
Iš Clark svetainės "Stargate Chronicles"

James E. McDonald^**), Arizonos un-to Atmosferos fizikos prof, 1967-ais:
Neturiu jokio supratimo, iš kur pasirodo NSO ir kaip jie veikia, tačiau po 10 m. tyrimų žinau, kad jie kažkas ateinantis iš už atmosferos.

J.C. MacKenzie, Kanados atominės energijos kontrolės valdybos vadovas, buvęs nac. Tyrimų konsiliumo prezidentas
Atrodo fantastiška, kad tokie dalykai gali būti. Pirma, pagunda yra pasakyti, kad tai nesąmonė, optinių iliuzijų virtinė. Bet buvo tiek daug pranešimų iš patikimų stebėtojų, kad jų negalima ignoruoti. Sunkiai įtikėtina, kad visi tie pranešimai tebuvo dėl optinių iliuzijų.

Harry Messel, Sidnio un-to Fizikos profesorius
Faktai apie skraidančias lėkštes buvo nusekami toli atgal ir padėtis senai žinoma slaptuose gynybos sluoksniuose daugiau nei vienoje šalyje.
1965 m. pareiškimas

C.B. Moore, meteorologas ir balionų specialistas
Pagal aprašymus galiu aiškiai paneigti. 1947-ais ar dabar tai nebuvo balionas, kurį galime laikyti to įvykio priežastimi.
Į klausimą, ar Rozvelo incidentas gali būti Mogul balionas

Herman Oberth, laikomas šiuolaikinių raketų tėvu
NSO sukurti ir valdomi labai aukštos tvarkos protingų būtybių ir jie varomi įveikiant gravitacinį lauką, verčiant gravitaciją į vartojamą energiją. Aš neabejoju, kad tai tam tikros rūšies tarpplanetiniai laivai. Aš ir mano kolegos sutariam, kad jie nekilę Saulės sistemoje, tačiau jaučiame, kad jie gali Marsą ar kitą kūną panaudoti kaip kokią stotį. Tikėtina, kad jie nesukurti Saulės sistemoje, o gal ir net mūsų galaktikoje.
Kažkur 1954-ais, jis siejasi su citata iš "The American Weekly", 1954 m. spalio 24 d.

Sakau, kad skraidančios lėkštės yra tikros ir yra erdvėlaiviai iš kitos saulės sistemos.

Negalime prisiimti garbės vien sau už pasiekimus tam tikrose mokslo srityse. Mums padėjo. [Reporteris paklausė: Kas?] "Kitų pasaulių gyventojai."
Pareiškimas reporteriams po atsistatydinimo 1960-ais

Walther Riedel^***), vokiečių Peenemunde raketų tyrimo centro tyrimų vyr.projektuotojas, po karo dirbęs JAV
Esu visiškai įsitikinęs, kad [NSO] kilę ne šiame pasaulyje.

John Sathco, Pietų Kalifornijos un-to astronomas
Buvo per 200 pranešimų, kuriuos gavome iš Luizanos, žmonių, sakančių, kad turėjo tiesioginį kontaktą su erdvėlaiviu pilnu ateivių. Manau, 200 pranešimų yra labiau patikima, jei ne daugiau, nei tų žmonių....

Wilbert Smith, elektrotechnikos inžinierius įkalbėjęs Kanados vyriausybę pradėti "Magneto projektą" NSO tyrimams (skaitykite W.C.Fitch intervu su juo)
Ši medžiaga JAV vyriausybės vertinama labiausiai, net aukščiau už vandenilinę bombą. Skraidančios lėkštės egzistuoja. Jų modus operandi nežinomas, bet sutelktos pastangos padarytos grupės, kuriai vadovauja Vannevar Bush.
1950 m. lapkričio 21 d. Kanados vyriausybės memorandumo.

... netrukus paaiškės, kad yra didelė spraga tarp ateivių mokslo ir to, kurį mokiausi. Tam tikri svarbūs bandymai pasiūlyti ir atlikti, ir visais atvejais rezultatai rodė ateivių mokslo pagrįstumą. Už to taško ateivių mokslas atrodo kaip tiesiog nesuprantamas.
1958 m. kovo 31 d., kalba apie EBE (Nežemiškos biologinės esybės) tyrimus

Layne Meade, BSRF direktorius, pagal Weisberg, Kanados fiziko, tyrusio kai kuriuos diskus Edwards oro pajėgų bazėje, nusakymą
Kaip vėžlio nugara, su kabinos vidumi apie 15 pėdų diametru. 6-ių narių kūnai sudegę ir disko vidus smarkiai pažeistas didelio karščio.
1949 m.

Zhang Zhousheng, Yunnan observatorija, Kinijos Chengdu mieste
Kas ypač svarbu, kad 180 km atstumu, dviejų nepriklausomų stebėtojų liudijimai apie orlaivio judėjimo kryptį yra tokie pat... Iki šiol tas keistas reiškinys tinkamai nepaaiškintas, net ir turint tūkstančius stebėtojų.
Zhang Zhousheng ir kiti stebėjo keistą švytintį spiralės formos objektą apie 5 min. skriejusį dangumi 1977 m. liepos 26 d.

^*) Džozefas Chainekas (Josef Allen Hynek, 1910-1986) – amerikiečių astronomas ir ufologas. Mokslinėje veikloje iki karo specializavosi žvaigždžių evoliucijos ir dvinarių žvaigždžių spektrografijos srityse. Nuo 1956 m. dalyvavo geodezinių raketų kūrime bei amerikiečių palydovų stebėjime (tarp kitko, jis patvirtino „Sputnik“ faktą ir paskaičiavo jo orbitą).
Kaip mokslinis patarėjas dalyvavo trijuose su NSO susijusiuose Oro pajėgų projektuose: „Sign“ (1947–1949), „Grudge“ (1949–1952) ir „Blue Book“ (1952–1969). Vėliau atliko nepriklausomus NSO tyrimus, sukurdamas „Close Encounter“ (Artimo kontakto) klasifikavimo sistemą. Buvo nežemiškos NSO kilmės hipotezės priešininku.

^**) Džeimsas MakDonaldas (James Edward McDonald, 1920-1971) – amerikiečių fizikas, meteorologas. Jis specializavosi debesų susidarymo ir fizikos srityje, pasižymėjo kaip oro reiškinių žinovas.
1954 m., važiuodamas Arizonos dykuma su dviem meteorogais, pastebėjo NSO – tai jį pastūmėjo jų tyrimui. Anot jo, dauguma jų paaiškintini, tačiau apie 1% lieka neaiškių. Jis kaltino Dž. Chaineką, kad tasai neatskleidė keleto įdomiausių pranešimų, šio žinomų iš „Blue Book“ projekto. Prieštaravimai tarp jų išliko visam laikui. 1967 m. jis sakė, kad „nėra kitos patikimos alternatyvos šokiruojančiai hipotezei, kad NSO yra nežemiečių zondai“. Jis pasisakė už tai, kad vyriausybė imtųsi formalaus NSO reiškinių tyrimo. 1969 m. jo paskaita „Mokslas į priekį“ laikoma „vienu stipriausių mokslinių NSO realumo gynimų“.
>>>>>

^***) Valteris Rideris (Walter J H „Papa” Riedel, 1902-1968) – vokiečių inžinierius, „Peenemunde“ konstruktorių biuro vadovas ir pagrinfinis „Fau-2” raketų konstruktorius. Po karo buvo pamtas į JAV, tačiau 1947 m. persikėlė į Angliją, kur dirbo MoS Raketų skyriuje Vestkote. Mirė lankydamasis Rytų Vokietijoje.