Kai susiduria galaktikos...
Ne be reikalo Gulbę kai kas Kryžiumi vadina. Pavasarį iš rytų iš rytų kylantis žvaigždynas labiau panašus į
gulbę; ilgas kaklas aukštyn tiesiasi, plačiai išskleisti sparnai, atrodo, nešte neša mitinę paukštę į dangaus
vidurį. Dabar kas kita. Tarytum įveikusi dangaus aukštybes, Gulbė tolsta į vakarus, kol apie 3 val. nakties
snapu paliečia horizontą. Vėlų gruodžio vakarą patys pamatysite: ne paukštis, o kryžius šiaurės vakaruosna
įbestas. Dabar dar aukštai, bet vis tiek kryžius. Sakoma kančios, iš tikrųjų žmogaus simbolis. Visi mes
tokie, su savo vargais, džiaugsmais ir viltimis. Tik vieni jau palinkę ar net palūžę, kiti dar ąžuolu kvepiantys ir
aukso karūnom besipuikuojantys. Bet juk ne amžinai.
|
|
Taigi išėję apie 11 val. vakaro į lauką, pakelkite akis į giedrą dangų. Vakaruose pamatysite
besileidžiančią Gulbę-Kryžių. Šiek tiek žemiau ir į dešinę ryški Lyros Vega, dar žemiau ir į kairę Erelio
Altayras. Daugiau ryškių žvaigždžių vakaruose nėra. Ties šiaurės horizontu nesunkiai atpažinsite Didžiųjų
Grįžulo ratų septynetuką. Rytuose aukščiausiai spindi Vežėjo kapela. Po ja šiek tiek į dešinę trikampė Tauro
galva su šiaurėn pakreiptais ragais ir mentėje žaižaruojančiu Sietynu. Dvyniai ką tik išsiropštę iš už rytų
horizonto, o štai Oriono dar tik galva ir platūs pečiai kyšo.
O dabar pažvelkite į pietus. Ten įspūdingiausias Pegaso keturkampis. Šiek tiek suplotas ir platėjantis į
apačią. Ties viršutiniu dešiniuoju kampu mažas trikampėlis, tarytum balnakilpė raiteliui įsispirti. Ties apatiniu
kitos trys žvaigždutės, primenančios žemyn išriestą žirgo kaklą. Pegasas mūzų numylėtinis, šuoliuoja
aplink dangaus polių, į žemę didelio dėmesio nekreipdamas. Kas pasivys bus apdovanotas. Kas ne ž bent
jau nebus sutryptas. Į kairę nuo Pegaso atsišakoja keturių žvaigždučių virtinė. Tai Andromeda. Rankom
įsitvėrusi Pegaso balno, kojom įsispyrusi į Paukščių Taką. Poetų įkvėpimas, dailininkų vizija. Kodėl gi ne
Pegasui su Andromeda skelbti Meilę ir Viltį Bet dabar ne apie tai..
Skrydis į Andromedą
Giedrą be Mėnulio vakarą atidžiai įsižiūrėkite į Andromedą: matote nuo jos viduriniosios žvaigždės
aukštyn kylančią atšaką? Jei stebėsite ne mieste, o kaime toli nuo pašalinių šviesų, toje vietoje pamatysite
balzganą dėmę. Tai Andromedos ūkas, artimiausia spiralinė galaktika ir vienintelė, šiaurės danguje įžiūrima
plika akimi. Maždaug 300 mlrd. žvaigždžių, jų spiečių,švytinčių ir tamsiom properšom žioruojančių kosminių
debesų sistema, lėtai ir didingai besisukanti aplink paplokščią švytintį branduolį. Kas jame? Ogi taip pat
gausybė žvaigždžių ir debesų. Centre juodoji skylė. Gravitacinis šulinys, į kurį patekusios amžiams dingsta
žvaigždės, planetos ar apdriskusios debesų rankovės.
Andromedos ūkas maždaug pusantro karto didesnis už mūsiškę Paukščių tako galaktiką. Ir žvaigždžių, ir
kosminių debesų jame daugiau. Gaila, įžiūrėti sunku. Pirmiausia, jis pasisukęs į mus vos 13o
kampu. Antra iki jo 2,12 mln. šviesmečių. Lyg ir nedaug 20 Paukščių tako galaktikos skersmenų. Kita
vertus, Andromedos ūko žvaigždžių šviesa sklinda iki mūsų daugiau negu 2 mln. metų. Tas pats ir iš tenai:
jei kas nors galėtų stebėti Žemę, tai matytų ne mus su jumis, o 2 mln. metų praeitį, kai būsimasis homo
sapiens dar tik stojosi ant dviejų kojų ir mokėsi laikyti pagalį.
Taigi dvi kaimynines galaktikas skiria ne tik milžiniškas erdvės, bet ir laiko atstumas. Ir vis dėlto Gamta
ėmėsi tam tikrų žygių, kad mes susitiktume; Andromedos ūkas artėja į mus 300 km/s greičiu. Jeigu niekas
nesutrukdys, po 2 mlrd. metų priartėjusi Andromedos spiralė užgoš visą dangaus skliautą, sujaukdama
žvaigždynus ir išblukindama Paukščių tako juostą. Abi žvaigždžių sistemos iš tolo pajus viena kitos trauką ir
pastebimai deformuosis. Jei netyčia išvengtų susidūrimo ir prasilenktų, visos veikiausiai būtų plačiai
išdraikytos, o spiralių plokštumos sulankstytos it skrybėlių bryliai. Jei susidurtų kaktomuša, susilietų it du
vandens lašai. It dvi ląstelės, kiekviena su savo branduoliu. Bandę modeliuoti tokį susidūrimą kompiuteriais
sako, jog buvusios spiralinės struktūros nė kvapo neliktų: vietoj dviejų milžiniškų spiralių po kelis milijardus
metų trukusio kosminio uragano nusistovėtų nauja elipsinė galaktika.
Įdomu, kas bus su mumis. Tapsime androidais? Vargu, nes mūsų tiesiog nebebus. Saulė, ir ta bus
gerokai senstelėjusi, šiek tiek paraudusi ir išsipūtusi. Kas žino, gal žemiškoji gyvybė bus apsiautusi ne tik
Saulės sistemą, bet ir paplitusi Galaktikoje. Tik va bėda: žemiškoji atmintis tokia trumpa, kas aprėps
milijardus metų trukusią evoliuciją. Vargu ar kokia nors civilizacija sugebės suvokti, kas iš tikrųjų vyksta.
Stebint iš šalies
Pirmojoje nuotraukoje 8,2 m teleskopu nufotografuota viena didžiausių spiralinių galaktikų, kuri yra
pietų pusrutulio danguje Povo žvaigždyne už 300 mln. šviesmečių. Gal ir nebūtų taip plačiai išsiskleidusi, jei
ne kita, daug mažesnė galaktika. Skriedama pro šalį, ji kliudė vieną milžinės rankovę ir ją tempia paskui save.
Kas žino, kiek žvaigždžių bus iškreiptos iš savo įprasto kelio, nuviliotos ar net paliktos skrieti nykioje
tarpgalaktinės erdvės tuštumoje.
Kitai Laimės rato galaktikai dar labiau nepasisekė. Čia dvi galaktikos susidūrė kaktomuša: mažesnioji
it audimo staklių šeiva neria kiaurai didesniąją, o į šalis ritasi galinga smūginė banga. Ji šluoja, spaudžia ir
gniuždo kosminius debesis tol, kol juose it durpynų liepsnelės įsižiebia naujos žvaigždės. Matote, kiek jų
tame žaižaruojančiame Laimės Rate, vos pastebimais vijų stipinais sujungtame su neprašytąja įsibrovėle.
Kas liks centre? Veikiausiai mažylė kiaurai neišlėks: masyvus didesnės galaktikos branduolys susiurbs ją it
bala lašelį. Lieka pridurti, kad iki šios įspūdingos katastrofos 500 mln. šviesmečių. Skulptoriaus žvaigždyne
esantį Laimės ratą nufotografavo Hablio kosminis teleskopas.
O štai trečiojoje nuotraukoje tikrų tikriausias kosminio kanibalizmo atvejis: milžiniška galaktika traukia
aplinkui susispietusias mažyles. Veikiausiai visų jų laukia toks pat likimas būtu prarytoms kaip anos
penkios, kurių branduoliukai blausiai šviečia didžiosios galaktikos viduje. Iki šios kanibalo puotos 1,5 mlrd.
šviesmečių.
Galaktikos, kaip ir žvaigždės, nemėgsta vienumos: jos buriasi į grupes, spiečius ar net milžiniškus
superspiečius. Spiečių centre paprastai išsiskiria viena ar kelios itin masyvios galaktikos, evoliucijos metu
prarijusios daugybę mažesnių. Beje, kuo toliau į Visatos praeitį, tuo daugiau mažų galaktikų. Tai verčia
manyti, jog kosminė evoliucija vyko ne dalybų, o jungimosi linkme. Gerai tai ar blogai?
Blogai, nes lieka mažiau savarankiškų galaktikų, o ir atstumai tarp jų kur kas didesni nei prieš milijardus
metų. Gerai, nes galaktikų susidūrimai prailgina jų amžių. Pagalvokime: jeigu žvaigždėdaros procesas būtų
vienkartinis, tai žvaigždėms išdegus nebebūtų kam šviesti ir galaktika užgestų. Galaktikų tarpusavio sąveikos
ir susidūrimai išjudina, sujaukia kosminius debesis ir skatina naujų žvaigždžių susidarymą. Tačiau kur naujos
žvaigždės, ten ir planetos. O planetose gali ir gyvybė atsirasti. Sužaliuoti, sulapoti. Išlipti iš pradžių į krantą,
paskui iš medžio. Pasidaryti teleskopą ir nustebusiu balsu paklausti: Dieve, ir visa tai Tavo kūryba?
Priedai
Gulbė (Cygnus, Cyg) - 16-as pagal dydį šiaurės pusrutulio
žvaigždynas, esantis Paukščių Tako plokštumoje. Lietuvoje matomas ištisus metus, geriausiai - vasarą ir
rudenį. Ryškus žvaigždynas, šviesiausia žvaigždė Denebas kartu su Vega ir Altayru
sudaro Vasaros trikampį. Žvaigždynas žinomas nuo seniausių laikų (aprašytas dar
Ptolemėjaus). Kartais vadinamas [Šiaurės] Kryžiumi. Arabų šalyse vadinamas Višta,
Babilone - miško paukščiu. Kinijoje yra Juodojo Šiaurės Vėžlio dalimi.
Mitologiniai motyvai:
- Po gulbės sparnu;
- Dzeusas pasivertęs gulbe, norėdamas patekti pas Ledą;
- Po mirties Orfėjas tapo gulbe ir buvo įkeltas į dangų su savo lyra;
- Po to, kai Fajetonas nukrito į Eridano upę, gulbė rado jo kūną:
Fajetonas ir Gulbė buvo artimi draugai, kurie nuolat rungėsi. Vieną dieną jie nusprendė surengti lenktynes danguje, aplink Saulę. Tačiau, norėdami išsiveržti į priekį,
abu pernelyg priartėjo prie Saulės ir jų vežimai užsidegė. Abu nukrito į Žemę ir gulėjo be sąmonės. Atsipeikėjus Gulbė, ėmė dairyti Fajetono ir pamatė jį Eridano upės dugne
įstrigusį tarp šaknų. Ji daug kartų nėrė, tačiau negalėjo jo pasiekti, kad galėtų ištraukti draugo kūną ir jį tinkamai palaidoti. Tada atsisėdo ant kranto ir ėmė prašyti
Dzeuso pagalbos. Dzeusas pasakė, kad jei suteiktų gulbės kūną, tada jis galėtų panerti pakankamai giliai. Tačiau jis prarastų savo nemirtingumą Dzeusas už jo
pasiaukojimą perkėlė į dangų.
- Neptūno sūnus buvo nenugalimas karys, pralaimėjęs Achilui Trojos kare, tačiau Neptūnas jį išgelbėjo, paversdamas gulbe.
- Ovidijaus Metamorfozėse yra trys asmenys, vadinti Cygnus, visi virtę gulbėmis. Jis mini ir berniuką, kuris nusižudė, kai Phyllius
atsisakė jam dovanoti prijaukintą bulių, tačiau jis virto gulbe ir nuskrido.
- Kartu su kitais paukščiais galėjo simbolizuoti Stimfelo paukščius, kuriuos nukovė Heraklis;
- Kinų mitologijoje šis žvaigždynas - tiltas, sujungiantis mylimuosius Niu Lang ir Zhi Nu;
- Kunigaikščio Gvidono valdos
- Rigvedos himnas Nenurimstanti gulbė
Žvaigždės
- Albirėjas (Cygnus b) dvinarė žvaigždė Gulbės galvoje, jos nariai (žydroji ir gelsvoji žvaigždės) gerai matomi per teleskopą.
- Denebas (Cygnus a) uodegoje esanti žydroji milžinė, už Saulę ryškesnė beveik 60 tūkst. kartų (tik yra už 1800 šviesmečių; tokiu atstumu kaip Sirijus šviestų tarsi Mėnulis). Denebas su Vega ir Altairu sudaro Vasaros trikampį.
- Sadiras (Cygnus g)
- Gienachas (Cygnus e)
- Cygnum 16 trinarė žvaigždė su dviem į Saulę panašiomis žvaigždėmis ir planeta. 1999 m. link jos pasiųstas radijo signalas, skirtas nežemiškoms būtybėms.
- Cygnum OB2-12 žydroji milžinė (12,2 dydžio), labai šviesi žvaigždė. Jos ryškumas artėja prie maksimalios žvaigždžių ryškio ribos.
- Chi Cygnum ryški kintanti žvaigždė, kurios ryškumas pakinta nuo regimos plika akimi iki nematomos kai kuriais teleskopais.
- Naujoji Gulbė (V1500 Cygnum) 1975 m. nova, ryškiausia per 60 m.
- SS Cygnum katastrofiškoji kintanti žvaigždė.
Gulbės žvaigždyne yra keletas žvaigždžių spiečių ir ūkų. Difuzinis Šiaurės Amerikos ūkas (NGC 7000) yra kiek į rytus nuo Denebo ir savo kontūrais primena Amerikos žemyną. Netoliese yra ir Pelikano ūkas (IC 5070).
Tinklo ūkas (NGC 6826) yra supernovos liekana.
Šiaurės Anglių maišas ()
Mirguliuojantis ūkas planetarinis ūkas, kuriame išryškėja vidinė struktūra, stebint šoniniu regėjimu.
Pusmėnesio ūkas (NGC 6888), esantį tarp Sadiro ir Gienacho, suformavo Wolf-Rayet tipo žvaigždė HD 192163.
Raganos šluotos ūkas
Į pietus nuo Gienacho randasi Vualio ūkas (NGC 6960, 6962, 6979, 6992, 6995), supernovos liekana, uždengianti apie 3o dangaus.
Kiti įdomesni objektai:
Fejerverkų galaktika (NGC 6946) pirmaujanti užregistruotų supernovų skaičiumi (9);
A Cygnum stipriausias užgalaktinis radijo šaltinis (dvi radiogalaktikos);
X-1 Cygnum stiprus rentgeno šaltinis, numatoma juodoji skylė dvinarėje žvaigždžių sistemoje. Randasi netoli Gienacho;
61 Cygnum kintanti žvaigždė, kandidatė į juodąsias skyles.
Šiame žvaigždyne rastos kelios planetos, tarp jų ir Gliese 777 b ir c. 2010 m. sausį
Keplerio misija atrado ir Kepler-5b ir Kepler-6b.
Gulbės žvaigždyne yra ir keista žvaigždė KIC 8462852, pritraukiusi astronomų ir žiniasklaidos dėmesį.
Yra iškelta hipotezė, kad joje stebimi reiškiniai yra nežemiškos civilizacijos veiklos požymiai.
Nežemiečių rasės
Anot W. Stevens, gulbiečiai priklauso Andromedos Tarybos juridikcijai. Jų išvaizda labai skiriasi nuo
žmonių. Jie turi dideles išvirtusias akis, plačią kastuvo formos burną, neturi plaukų, jų odą tamsi tarsi
ištepta alyva, atrodo tarsi būtų drėgna.
Kai kurie šaltiniai mini Denebo gyventojus, kurie, atseit, maždaug prieš 53 tūkst. m. dažnai lankė
Lemūriją. Jie taip pat yra Andromedos Planetų federacijos nariai. Atrodo, kad jie labiau panašūs į Vegos
gyventojus, panašoki į žemiečius. A. Collier sako, kad jie artimi andromediečiams ir banginiečiams iš Banginio Tau
( Cetus). Jie labai pažengę akustinių technologijų srityje. Keli jų randasi Žemėje. Anot jo, delfinai yra
žinduolių iš Sirijaus ir Denebo hibridas.
Manoma, kad Egipto
Hatorės šventykla Denderoje
[daugiau apie ją žr. >>>>> ]
buvo skirta Denebui.
Daugiau apie nežemiečių rases žr. >>>>>
Pegasas (Pegasus, Peg) - 7-as pagal dydį šiaurinio pusrutulio
žvaigždynas. Lietuvoje matomas rudenį. Žvaigždynas žinomas nuo seniausių laikų
(aprašytas dar Ptolemėjaus), danguje lengvai randamas pagal būdingą beveik taisyklingą
kvadratą. Lietuviški pavadinimai - Stalas (rečiau - Bažnyčia), arabai iki šiol vadina
Didžiuoju Žirgu.
Mitologiniai motyvai:
- Pegasas graikų mitologijoje - sparnuotas žirgas, gimęs iš jūros putos ir Medūzos kraujo lašų.
- Viduramžiais nesėkmingai buvo bandyta žvaigždyną pavadinti Bažnyčia.
Povas (Pavo, Pav) - 44-as iš 88 pagal dydį pietų pusrutulio žvaigždynas.
Lietuvoje nematomas. Žvaigždyną į žvaigždėlapius įtraukė Johann Bayer 1603 m. veikale Uranometria.
Ryškiausia žvaigždė (? Pav, 1m,94) taip pat vadinama Povas angl. Peacock.
Skulptorius (Sculptor, Oct) 36-as iš 88-ių pagal dydį pietinio pusrutulio
žvaigždynas. Šiame žvaigždyne yra galaktikos pietinis polius. Rudenį Lietuvoje matoma
tik šiaurinė žvaigždyno dalis. Blyškus. 1763 m. žvaigždynui pavadinimą suteikė Nicolas
Louis de Lacaille. Žvaigždyne yra Skulptoriaus galaktikų grupė (artimiausia Vietinei
galaktikų sistemai) bei Vežimo Rato galaktika.
Papildomai skaitykite:
Visatos modeliai
Sprogimai Visatoje
Didysis sprogimas
Andromedos ūkas
Ateitis - elektrinės raketos
Juodųjų skylių portretas
Kitų žvaigždžių planetos
Pinaino paieškos peripetijos
Mėnulis ir jo įsisavinimo ypatybės
Mėnulis: Septintasis kontinentas
Didysis sprogimas ar Didysis atšokimas
Greičiais C besiplečiančiosbesitraukiančios erdvės B
Nepaprastai suderinta Visatos sandara
Astronomija: Žymesnieji įvykiai (20 a.)
Saturno keisčiausias palydovas
JAV antigravitacinė eskadrilė
Gyvybės paieškos Marse
Kometos: dangaus ženklai
Vieta, kur gimsta žvaigždės
Nepaprastai masyvios ir ryškios
Saulė yra dvinarė žvaigždė?
Ar sulauksime apokalipsės?
Raudonojo poslinkio kilmė
Žmogaus misija kosmose
Apnuoginti singuliarumai
Jie buvo pirmeiviais...
"Wow" signalas
Erdvės ratilai
Planeta X
Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius
Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu:
san-taka@lithuanian.net
arba pateikti šiame puslapyje.
|
UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky.
Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during
your night dreams, or in the other fields of life.
Review of our site in English
|
NSO sklitis
Vartiklis
|
|