Global Lithuanian Net:    san-taka station:
Augalai nesvarumo sąlygomis  

Žmonėms ateityje kosmose gali tekti praleisti nemažai laiko. Darvino evoliucijos teorija apėmė daugelį veiksnių, bet beveik neatsižvelgė į Žemės trauką. Tiesa, jis žinojo I. Niutono visuotinės traukos dėsnį. Šis viename savo veikalų buvo rašęs, kad Žemės trauka gali įtakoti organizmų funkcijas. Bet tai tebuvo užuominos, kurių Niutonas neplėtojo ir eksperimentų nedarė.
1806 m. Anglijos Karališkosios draugijos narys T. Naitas2), pasižymėjęs labai griežta eksperimentų logika, sugebėjo įrodyti, kad augalų orientaciją erdvėje lemia būtent Žemės traukos vektorius. Dėl to stiebai ir šakos stiebiasi aukštyn, o šaknys – gilyn. Ir Č. Darvinas senatvėje susidomėjo Žemės traukos sukeliamais bei kitais augalų judesiais. Jo darbai davė mokslo sričiai apie fitohormonus. Galiausiai fiziologai susidomėjo šio reiškinio mechanizmu. Kaip augalas „žino“, kur jam augti, kaip jis išlaiko vertikalią padėtį? Kaip tai paaiškinti fiziologiškai? Tam prireikė cheminių ir biocheminių tyrimų. Buvo sukurta įvairių teorijų, bet tikrovę labiausiai atitiko Kijevo prof. N. Chilodno ir Utrechto (Olandija) un-to prof. F. Vento teorija (1928-32). Jiedu nepriklausomai vienas nuo kito skelbė apie fitohormonų reikšmę augalų erdvinei orientacijai. Ištirta, kad su tuo susijęs hormonas auksinas. Vėliau atrasti ir kiti hormonai – giberelinai, citokininai, abscizo rūgštis, etilenas.

Lietuvoje nuo 1957 m. šioje srityje ėmė dirbti lietuviai (akad. Alfonsas Merkys), tyrė augimo medžiagų
Kopūstai kosminėje stotyje
Kopūstai „Mizuna“ auga TKS
funkcijas augaluose, tyrė tropizmus. Buvo tiriama augalų erdvinė padėtis, nuo ko ji priklauso, kaip augalai orientuojasi pagal šviesą ir kitus dirgiklius. Nustatė, kad šaknų ir stiebų sistemos turi skirtingas orientavimosi fiziologines savybes.

O ar augalai gali augti nesvarume? Tuo apie 1960-uosius abejojo tiek tarybiniai, tiek Amerikos botanikai. Ar aplamai gyvastis, ar net žmogus gali išlaikyti skrydį į kosmosą? Gagarinas sėkmingai sugrįžo, tačiau jau antrojo kosmonauto, G. Titovo skrydžio metu paaiškėjo, kad nesvarumas veikia savijautą.

Buvo susirūpinta šiuo reiškiniu ir imta jį tirti. Pvz., 1968 m. aplink Mėnulį pirmieji, kartu su kitais gyviais, apskriejo du vėžliai, apie tai žr. >>>>>
Jau buvo žinoma, kad gravitacija veikia biologines sistemas, orientaciją ir net elgseną, pvz., stovėseną, judėjimą... Lietuvai skirta kuruoti tyrimų programos dalį tyrinėjant augalų fiziologiją. Komandoje dirbo R. Laurinavičius, A. Jarošius ir kt. Jie sukūrė prietaisą „Biogravistatą“, kuriame buvo sudaromos besikeičiančios traukos sąlygos. Paaiškėjo, kad užblokavus erdvinės orientacijos sistemą, augalai vis tiek auga. Kartu nustatyta, kad augančios salotos junta 2,9x10-3 g, o šaknys dar dešimt kartų jautresnės...

Vis tik ar galima išauginti augalus kosmose, kad jei ne tik augtų, bet ir žydėtų, brandintų gyvybingas sėklas? 1978 m. lietuviai ėmė tirti svogūninius augalus. Žemėje galima priversti svogūną pražysti ir suformuoti generatyvinius organus. Tad tai tinkamas augalas žydėjimo ir embriogenezės procesų tyrimams. Tik kosmonautai tuos bandymus vertino kiek kitaip: vienus svogūnus augino taip, kaip jų prašė, o kitus – savo nuožiūra.

Vėliau kosmonautas P. Klimukas rašė, kaip kosmonautai džiaugėsi, kai jų kosminės stoties „Oazėje“ sužaliavo svogūnų laiškai – svogūnais jie pasmaguriavo tarsi nežemišku skanėstu... Svogūnų žiedus grąžindavo į Žemę laboratoriniams tyrimams. Paaiškėjo, kad jei augalo augimas ir generatyvinis vystymasis iš anksto indikuotas Žemės traukos sąlygų, tai besvorėje erdvėje jis auga ir formuoja generatyvinius organus.

Buvo ir pokštų. 1980 m. orbitinėje stotyje „Saliut-6“ buvo tiriamos žydinčios orchidėjos (žr. daugiau apie biologinius „Saliut-6“ tyrimus). Kosmonautai L. Popovas ir V. Riuminas reguliariai pranešinėjo į Žemę, kaip jos gyvuoja. Netrukus žiedai nuvyto. Ir staiga mokslininkai gavo pranešimą, kad ant vienos orchidėjos atsirado žiedas. Kosmonautai perdavė į Žemę duomenis apie jų spalvą ir dydį. Specialistai paprašė užfiksuoti tuos žiedus specialiame tirpale, o kosmonautai atsakė: „Gaila su tais žiedais skirtis, bet jeigu mokslui reikia – ką gi...“ Grįždamas į Žemę transportinis laivas parvežė orchidėjas, suvyniotas į celofaną. Nenustygdami biologai jau malūnsparnyje išvyniojo siuntinį, kad pasižiūrėtų į žiedus, kurių pagal teoriją niekaip negalėjo būti. Viskas paaiškėjo, kai visiškai išaušo. Specialistai ilgai juokėsi, pamatę, jog orchidėjos žiedas meniškai susiūtas iš popieriaus ir segtuku pritvirtintas prie augalo stiebo... Jeigu kosmonautai sugeba pokštauti, tai geras požymis...
[ skaitykite ir apie incidentą su muse „Saliut-6” stotyje ]

Aplamai kosmonautai labai mėgsta daryti bandymus su augalais. Būdami visapusiškai išsilavinę, jie žino ir apie evoliucinę augalų prigimtį, svorio jėgos reikšmę gyvybės raidai ir net atskirų mokslininkų nuomones tuo klausimu. Ir matydami, kad augalai neblogai laikosi kosmose, daro išvadą, kad ir žmonėms turi būti neblogai. Todėl augalai juos nuteikia gerai psichologiškai [ štai J. Romanenko į „Sojuz-38”, žemiečių prašymu, paėmė Orienburgo kviečių varpų ].

Vis tik kosmose augalai anksčiau ar vėliau žūdavo nesubrandinę sėklų. Buvo sudaryta speciali sistema „Fitonas-3“ ir 1982 m. stotyje „Saliut-7“ imta eksperimentuoti su baltažiedžiu vaireniu (Arabidopsis). Šis augalėlis patogus tuo, kad gali augti mitybinėje terpėje steriliomis sąlygomis ir jo vegetacijos ciklas trunka tik 30 dienų, o žiedams apdulkinti nereikia nei vėjo, nei vabzdžių, nes yra savidulkis.

Bet tik Saliut-7 ir Sojuz T-7 skrydžio metu pavyko uždaryti „gyvybės ratą“ (pilnas ciklas nuo gimimo iki vaisių). 1982 m. lapkričio 2 d. V. Lebedevas pranešė, kad mato daug žiedpumpurių, pasirodo pirmieji vairenio žiedai. Po 17 dienų kosmonautas užklausė Žemę, kas iš žiedų susidaro, ar tai gali būti ankštarėlės, kokios spalvos jos turi būti. Kai jam buvo paaiškinta, nusprendė, kad viskas gerai – jose turėtų būti sėklos (7 subrendusios ir daug bręstančių ankštarėlių). Kosminis daržas Prisišvartavus „Sojuz-7“, atsidarius liukui tarp laivų ir į stotį įplaukus Svetlanai Savickajai, Valentinas Lebedevas jai įteikė neįprastą puokštę, - biobloką su gėlėmis. Nors tai ir ne visai gėlės, o arabidopsis, turintis labai trumpą vystymosi ciklą.

Prietaisas su augalais buvo gražintas į Žemę. Jame buvo per 200 baltažiedžio vairenio sėklų. Kosmose „gimusio“ ir ten subrendusio vairenio sugrįžimas buvo plačiai rodomas per centrinę TV ir aprašomas spaudoje. Įdomu, kad šis kuklus augalėlis, plačiai išgarsėjęs ir patekęs į kosminių tyrimų istoriją, yra apie 15 cm aukščio, o jo žiedai – apie 2 mm skersmens...

Vėliau „kosminės sėklos“ buvo sodinamos Žemėje, stebima, ar bei kitų pakitimų, ar neatsirado mutacijų ir t.t. Paaiškėjo, kad jos biologiškai pilnavertės – tad išvada, kad augalai nesvarumo sąlygomis gali praeiti visą ontogenezės ciklą.

Bet tai neatsakė į klausimą – ar augalams visai nereikia svorio jėgos? Mat vairenio sėklos buvo išaugusios Žemėje – ir „atmintį“ apie svorio jėgą galėjo nusinešti į kosmosą. Beje, JAV botanikai turėjo kitą darbų programą – bet tai jau atskira tema...

Biologiniai eksperimentai „Saliut-6” stotyje

Priimta laikyti, kad kosminėse stotyse yra visiškas nesvarumas, tačiau iš tikro nėra taip. Aerodinaminis stabdymas viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, šviesos slėgis ir kiti veiksniai sukuria nežymią trauką (vos 10- 5-2x10-5 g), nukreiptą į įvairias puses. Tačiau net ir tokios mizernos jėgos veikia gyvų organizmų vystymąsi. Pvz., ribinė reikšmė augalų ūgliams yra 1,4x10-3 g, o jų šaknims – apie 10-3- 10-4 g. Panašus slenkstis yra ir smulkiems gyvūnams. Tad nesvarumo poveikio gyviems organizmams tyrimai reikalauja specialios įrangos, kompensuojančios net tokias nežymias traukas. Būtent todėl “Sojuz-22“ laive (V. Bykovskis ir V. Aksionovas) bandymai su kukurūzų ūgliais buvo atliekamas „Biografitat“ prietaise. Jo dėka pavyko parodyti, kad pašalinant minėtas traukas ūgliai vystosi gerokai lėčiau.

Visi tie tyrimai parodė, kad trumpalaikio skrydžio metu nesulėtino kviečių ir žirnių sėklų dygimo ir pradinio ūglių augimo; struktūra iš esmės nepakito, mutacijų ir chromosomų aberacijų skaičius nepadidėjo. Tačiau kai kurie Oranžerija Malachit Saliut-6 pakitimai atsirado: sutriko erdvinė ūglių, šaknų ir lapų orientacija, pakito kai kurių fermentų aktyvumas bei kvėpavimo intensyvumas. Kviečių grūdų ląstelės dalijosi lėčiau, tačiau ištįsdavo greičiau nei Žemėje; susidarydavo daugiau daugiabranduolinių ląstelių...

Pagal vieną teorijų geotropizmo paslaptis glūdi statolituose – ląstelių viduje esančiose krakmolo granulėse. Veikiant gravitacijai statolitai tarsi nusėda ant apatinių membranų ir tampa biocheminių reakcijų centrais, kuriuose, be kitų procesų, sintezuojamos ir augimo medžiagos, indoliluksinės rūgšties, molekulės. Tuo tarpu nesvarumo sąlygomis statolitai pasiskirsto tolygiai visame ląstelės citoplazmos tūryje, neslegia apatinės membranos, nesukelia būtent čia augimo medžiagos susidarymo.

O štai vandenilinės bakterijos nesvarume vystosi net geriau nei Žemėje. Chlorela išvis ne naujokė kosmose: ji buvojo jau „Kosmos-578” palydove, “Sojuz-13“ ir kituose aparatuose. O „Saliut-6” skrydžio metu buvo panaudotas prietaisas, leidžiantis į orbitą iškelti mikroorganizmus anabiozės būsenoje. Tai parodė, kad chlorelos dumblių ląstelių augimas nesvarumo sąlygomis gerokai intensyvesnis...

Bendro su prancūzais eksperimentas „Citos“ tikslas buvo ištirti ląstelių dalijimosi kinetiką pas pirmuonis ir mikroorganizmus. Prancūzai pasirinko infuzoriją, o tarybiniai mokslininkai – protėją paprastąją, galinčią gyvuoti plačiame temperatūrų diapazone. Gyvi organizmai buvo patalpinti į polietilenines pagalvėles (berlingas) su maitinamąja terpe ir ampule su fiksatoriumi. Buvo surinktos 8 sekcijos po 20 berlingas, kurios konteineryje termostatu “Bioterm” pristatytos į „Sojuz-6” esant +8oC temperatūrai, kuriai esant nevyksta aktyvūs biologiniai procesai. Stotyje konteineris perkeltas į prancūzų prietaisą „Citos“, kurio viduje temperatūra buvo jau +25oC, esanti optimalia abiem mikroorganizmų rūšims. Kas 12 val. G. Grečko paleisdavo fiksacijos mechanizmą ir visuose berlingose sudušdavo ampulės su fiksatoriumi. Viso atliktos 8 fiksacijos, po kurių konteineris gražintas į Žemę.

O „Sojuz-6” turėjo ir dar vieną įdomų objektą – vandens gyvių (varlių) kiaušinėlius „Emkon-T“ prietaise, nes apie gyvūnų embrionų vystymąsi nesvarume žinota gerokai mažiau.

Siekiant padidinti galimybes aprūpinti astronautus papildomu maistu ilgalaikių skrydžių metu, NASA 2019-ais TKS stotyje vykdė Veg PONDS-02 eksperimentą. Dabartinis augalų auginimas kosmose yra naudojant sėklų maišelius, vadinamus pagalvėlėmis, į kuriuos astronautai švirkštu įšvirkščia vandens. Tačiau šis metodas nelabai leidžia užauginti kai kurias daržoves, kurias gali „nuskinti ir valgyti“, nebent tik salotas. Tokioms daržovėms kaip pomidorai reikia daug vandens ir „pagalvėlės“ negali užtikrinti jiems reikiamo jo kiekio.

Alternatyva yra PONDS, kurie yra pigesni, leidžia didesnį vandens kiekį, suteikia daugiau vietos augalų šaknims ir yra visiškai „pasyvūs“, t.y. augalams tiekia orą ir vandenį neeikvodami jokios papildomos energijos. Eksperimentas truko 21 d. su 12 augalų auginimo elementų 3-ų skirtingų konfigūracijų – ir baigėsi 2019 m. gegužės 16 d.

Ankstesniais metais PONDS buvo patikrinti Žemėje, tačiau orbitoje salotų sėkloms jie pylė” perdaug vandens. Dabar buvo patobulinti ir į TKS atgabenti balandžio 19 d. Visuose juose buvo raudonųjų salotų (Lactuca sativa) sėklos. Jos įrengtos dviejuose sistemose, vadinamose Veggie. Christina Koch pradėjo eksperimentą viršutiniame rezervuare balandžio 25 d.; kanadietis David Saint-Jacques apatinį rezervuarą užpildė gegužės 2 d. 6 PODS bus pargabenti atgal į Žemę tolimesniems tyrimams. Ateityje bus išbandomi PONDS ne vien salotų auginimui.

Daržas kosmose

Daržininkystės ypatybės kosmose:

  • Dirva išsilakstytų po patalpą. Reikia sodinti į kažką kita. Matyt idealia terpe būtų porėta medžiaga, galinti sugerti tiek drėgmę, tiek maisto medžiagas.
  • Kosminis daržas LADA viduje, NASA Atstumu iki Marso pakanka ir Saulės šviesos. Toliau nuo Saulės šviesos poreikį gali užtikrinti šviesos diodai. Juos galima suderinti norimam bangos ilgiui.
  • Nesvarumo sąlygomis augalų nepalaistysi – vanduo išsilakstys po visą patalpą. Čia irgi tinka porėta medžiaga.
  • Didelis „daržas“ privalo būti automatizuotas. Davikliai privalo stebėti visus rodiklius, o valdymo sistema imtis atitinkamų reguliavimo veiksmų.
  • Augalų priežiūrai bei derliaus nuėmimui reiks sukurti savus įrankius, pritaikytus kosmoso sąlygoms.

Daržovės:

  1. Braškės – jau augintos kosmose. Jų privalumas, kad reikalauja mažai šviesos.
  2. Špinatai, kuriuos galima valgyti žalius, nereikalauja ypatingos priežiūros.
  3. Sojos pupos. Tiesa, kosminė radiacija veikia jų skonį, tačiau tai galima pataisyti prieskoniais.
  4. Batatai. Jis suteikia daug kalorijų ir auga praktiškai bet kokiomis sąlygomis.
  5. Salota (Lactuca) – irgi jau augintas TKS. Jo privalumas, kad, kaip ir kitas salotas, galima valgyti šviežią. Tik sunku išauginti pakankamą kiekį, kurio užtektų naudojant maistui.
  6. Kviečiai – irgi auginti TKS. Mažas santykis tarp valgomos ir nevalgomos masės. Nevartojami žali. Tačiau ilgų skrydžių metu jie praverstų kaip pagrindas duonai ir makaronams.

Žuvys ir varliagyviai nesvarume

Skaitykite  Kosmose skridę gyvūnai

„Sojuz-Apollo“ skridimo metu (1975) amerikiečių laive buvo speciali kapsulė su 495 žuvų ikrais – ir beveik iš visų jų išsirito žuvytės. Jas ilgą laiką stebėjo du Luisvilio un-to (Kentukio v.) mokslininkai, nustatę nesuprantamą reiškinį: jei Žemėje žuvys visada plaukioja giliai, neakildamos į paviršių, tai nesvarumo sąlygomis jos visad plaukioja arti paviršiaus, nesileisdamos gilyn.

O „Saliut-4“ stotyje (1975) specialaus „Emkon“ konteinerio mėgintuvėliuose išsirito žnypliuotos ksenopuso varlytės buožgalviai (ikrai buvo „Sojuz-17“ atvežti iš Žemės) [eksperimentas kartotas ir „Saliut-6“ stotyje atvežant ikrus „Sojuz-26” (1977) ir “Sojuz-36” (1980)]. Kito „Bioterm“ konteinerio trijuose nedideliuose akvariumuose taip pat vystėsi buožgalviai, meiliai vadinti „žuvytėmis“. Oro burbuliukai akvariumuose susiliejo į vieną didelį burbulą, apie kurį nesustodami sukosi buožgalviai. Tai rodo jų sugebėjimą orientuotis nesvarumo sąlygomis.

Uždaras ciklas Yarrowia lipolytica

Dėl suprantamų priežasčių kosminėse stotyse viskas turėtų būti panaudota. Jose kiekvienas papildomas kilogramas gerokai padidina išlaidas startui. O jei skrydis truks kelis metus?! Tad ieškoma būdų, kaip geriausia panaudoti gyvybinės veiklos išskyras.

Taip genetiškai modifikuotas Yarrowia lipolytica mielių štamas gali perdirbti šlapimą ir jį versti riebiomis Omega-3 rūgštimis. Tam joms reikia azoto ir anglies dvideginio: azotą gali gauti iš šlapime esančio karbamido, o anglies dvideginį galima išskirti iš astronautų iškvepiamo oro. Tačiau mielėms, kad įsisavintų anglies dvideginį, rekia „agento“, kuriuo gali būti ciano bakterijos ar dumbliai.

Kitas genetiškai modifikuotas mielių štamas gali gaminti monomerus ir juos jungti į ilgas polieterio molekules. Vėliau tai gali tapti žaliava 3D spausdintuvui, iš kurio galima atspausdinti skrydyje reikalingus instrumentus ir atsargines dalis.

Beje, procesą galima panaudoti ir Žemės sąlygomis, pvz., dirbtinai veisiant žuvis būtinos Omega-3 rūgštys, kurias galima gauti mielių pagalba.

Grėsmės kosmose

[ taip pat skaitykite: Rizika skrendant į Marsą  bei  Kosmoso poveikis smegenims]  

Kosmosas gali padaryti žmogų silpnapročiu. Tai dėl aukštų energijų galaktinio spinduliavimo, kurį skleidžia sprogusios žvaigždės. Mokslininkai greitintuvuose bandymams panaudojo geležies atomus, lengvai praninkančius pro kietus objektus. Paaiškėjo, kad kontaktai su tokiomis dalelėmis mažina gyvūnų protinius sugebėjimus. Bandomosios pelės rodė blogesnius rezultatus pereidamos labirintus bei atlikdamos kitas užduotis.

Be radiacijos, dar didesnį pavojų kelia nesvarumas. Mat evoliucijos eigoje žmogus išvystė daugybę mechanizmų gyvenimui žemės traukos sąlygomis.

Visų pirma, kyla grėsmė pagrindiniams raumenims – šlaunų, blauzdų ir nugaros – mat nesvarumo sąlygomis jie negauna krūvio ir organizmas ima juos naikinti kaip nereikalingus. Kaulai – irgi žemės traukos darinys. Skeletas nuolat kinta priklausomai nuo apkrovimo, stengdamasis apsaugoti kaulus nuo perkrovų. Svorio jėgos nebuvimas sukelia kalcio šalinimą iš kaulų. Tapęs nereikalingu, jis patenka į kraują, sukeldamas naujas problemas nuo kraujagyslių užkalkėjimo iki psichinės depresijos.

Pavojus gresia ir galvos smegenims – širdis gali „atsipalaiduoti“ ir nepakankamai aprūpinti smegenis deguonimi. Be to, sutrikimai gresia ir vestibuliariniam aparatui, kurio vestibuliariniam aparatui, kurio veikimas paremtas žemės trauka (skaitykite Kosmoso poveikis smegenims).

Kita vertus, nesvarumas gali prailginti žmogaus gyvenimo trukmę. Mat jos veikiama sumažėja ne tik raumenų masė, bet ir toksiškų baltymų kiekis, - tie kaupiasi senstant raumenims. Kartu rasta ir genų grupė, kurių aktyvinimas pratęsia gyvenimo trukmę laboratorijos sąlygomis. Mokslininkų nuomone, jie veikia adaptaciją aplinkos poveikiui. Vienas genų valdo insulino, susijusio su metabolizmu ir gyvenimo trukme, išskyrimą. Taigi, prisitaikę prie kosmoso sąlygų, organizmai gali gyvuoti ilgiau.

Be to, gana neapibrėžtas meteoritų srautų pavojus. Apie juos tarpplanetinėje erdvėje mažai žinoma.

Kas pavojingiausia?

A. Klarko1) romane „Mėnulio dulkės“ rašo, kad yra viena priežastis, kuri gali nužudyti kosmose – gal ne taip greitai kaip oro trūkumas, tačiau taip pat neišvengiamai. O ir mirtis gerokai baisesnė. Tą priežastį V. Visockis3) paminėjo dainoje „Apie Kuką“ – kodėl jį suvalgė aborigenai?

Tai – nuobodulys.  V. Visockio viename juodraštiniame dainos variante buvo:

Kodėl aborigenai suėdė Kuką?
Ta priežastis rimta – nuobodoka!

O apie pavojus tarpžvaigždinių skrydžių metu skaitykite Gyvenimas uždaroje aplinkoje


1) Artūras Klarkas (Sir Arthur Charles Clarke, 1917-2008) - britų fantastas, futurologas, mokslo populiarintojas, išradėjas, TV laidų vedėjas. Nuo 1956 m. gyveno Šri Lankoje (buvo nardymo entuziastas ir aktyviai tyrinėjo povandeninį pasaulį). Jo kūriniams būdingas optimistinis požiūris į mokslo vystymąsi ir kosmoso įsisavinimą; ateities vaizdavimas šiek tiek utopinis. Kartojasi motyvas, kad išsivysčiusios būtybės galiausiai priartės prie dieviško lygio. Geriausiai žinomas pagal S. Kubriko filmą „2001 metų kosminė odisėja“ (1968), kuriam parašė scenarijų. Vėliau tapo daugiau mokslo ir technologijos patarėju, ypač „Apollo“ kosminei programai. Gyvenimo pabaigoje stipriai pablogėjo sveikata, - tai privertė jį bendradarbiauti su kitais rašytojais. Rengė TV programas, kuriose aptarinėjo paranormalius reiškinius.
1945 m. straipsnyje „Orbitiniai retransliatoriai“ išdėstė playdovinio ryšio sistemos idėją. Buvo aktyvus kosminio lifto idėjos propaguotojas (aprašytą „Rojaus fontanuose“, 1979). 1961 m. pelnė UNESCO Kalinga apdovanojimą už mokslo populiarinimą. Jo garbei pavadintas kalnas Plutono palydove Charone, asteroidas 4923, dinozaurų rūšis...
Taip pat žr. >>>>>

2) Tomas Naitas (Thomas Andrew Knight, 1759–1838) – anglų botanikas ir selekcininkas, žinomas augalų tropizmo (augimo krypties), tame tarpe ir gravitropizmo tyrimais. Ši tema buvo karštai aptarinėjama 18 a., - ir viena idėjų buvo, kad tai vyksta dėl Žemės traukos. 1806-tais T. Naitas atliko eilę bandymų šios hipotezės patikrinimui.

3) Vladimiras Visotskis (1938-1980) – savitas rusų dainininkas, poetas ir aktorius, savo tekstais perteikęs socialinius ir politinius tarybinio gyvenimo aspektus – neretai humoristiniu ar gatvės žargonu. Ignoruotas oficialios kultūros, buvo labai populiarus tarp klausytojų. Taip pat suvaidino apie 20 vaidmenų teatre, o taip pat aktyviai filmavosi kino filmuose, kurių paminėtini: „Susitikimo vietos pakeisti negalima“ (1979), „Taigos šeimininkas“ (1968), „Vertikalė“ (1967), „Tarnavo du draugai“ (1968), „Blogas geras žmogus“ (1973) ir kt.

Papildomai skaitykite:
Jei žūtų Žemė?..
Lenktynės kosmose
Kosmose skridę gyvūnai
Dulkėtais planetų takais
Kinijos kosminės ambicijos
Paprasti ir neįprasti asteroidai
Merkurijaus baisioji tragedija
Astronautai - gyvieji organizmai
NASA liečiasi su privačiu verslu
Astronomija: Žymesnieji įvykiai (20 a.)
Kodėl NASA kosmodromui pasirinko Floridą?
Baisioji tarybinės kosmonautikos paslaptis
Skafandrai: atsiradimas ir variantai
Mėnulis ir jo įsisavinimo ypatybės
Per meilės orgijas į žvaigždes
Kosmoso poveikis smegenims
JAV antigravitacinė eskadrilė
Juodųjų skylių paradoksai
Ateitis - elektrinės raketos
Kitų žvaigždžių planetos
Išsigelbėjimo arkos
Kasinėjimai Marse
Privačiai – į kosmosą
Bėgimas į kosmosą
Mūšis dėl Veneros
"Galileo" misija

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT svetainė
Vartiklis