Global Lithuanian Net:    san-taka station:
Paaukotieji kosmonautai  
Sputnik-1 palydovas

Taip pat skaitykite: Baisioji tarybinės kosmonautikos paslaptis    

Kas patikės šiandien, kai palydovinė antena puošia kas antro namo stogą, kad prieš 30 metų du italų jaunuoliai kalvose netoli Turin'o praniko į galingosios Sovietų Sąjungos paslaptis. Tai buvo per patį „šaltojo karo“ įkarštį.

Judica-Cordiglia broliai (vieno garsesniojo Europos patologo sūnūs) įsirengė radijo imtuvą, kuriuo klausėsi pirmųjų SSSR ir JAV palydovų signalų. Jie nuolat pagaudavo tarybinių palydovų signalus, kai šie virš Šiaurės Italijos skriedavo link stebėjimų bazės Kaukaze.

Vieną 1961-ųjų pradžios dieną (kelios savaitės prieš Jurijaus Gagarino skrydį) jie „Torre Bart“ pasiklausymų centre vietoje įprastinių pypsėjimų išgirdo „naujos“ žmonijos eros garsus: su niekuo nesumaišomus kosmonauto mirštančios širdies ir paskutinių įkvėpimų garsus.

Kurį laiką dėl nežinomų priežasčių šie sukrečiantys faktai nebuvo paskelbti (iki pat 1965-ųjų). Bet visa, ką perskaitysite dabar, yra tiesa!...

2007 m. broliai buvo parodyti dokumentiniame filme „Kosmoso piratai“. Dramatiška brolių istoriją „Įsiklausykite“ 2009 m. gegužę pateikė BBC Radio 4. 2011 m. jie palankiai pristatyti „Science Channel” TV šou „Tamsieji dalykai“ pirmojo sezono 5-me epizode tik trumpai paminint galimą skeptišką požiūrį.

Flight-line

Italų dangaus stebėtojai,
J.D. Ratcliff, 1965-ųjų balandis (sutrumpintas)

Vostok

Tikėtina, kad jau seniai miręs rusų kosmonautas be garso skrieja tūkstančių mylių per valandą greičiu. Tai sovietų nesėkmingo erdvėlaivio skrydžio auka. Jo kūnas, apsaugotas ledinio šalčio, galbūt šimtmečius suksis apie mūsų planetą.

Tokio makabriškojo klajoklio galimybę nustatė naujosios hobi bangos atstovai: radijo mėgėjai-dangaus stebėtojai... kelių šimtų dolerių vertės savadarbiais prietaisais, kurie vyriausybėms kainuoja šimtus tūkstančių. Jų palydovų ir astronautų stebėjimai stulbino net profesionalus.

Viena tokių mėgėjiškų stočių yra mažame San Manrizio Canavese miestelyje 12 mylių nuo Turino, Italijoje. Nors jų įranga yra savos gamybos (arba II pas. karo laikų), tačiau stebėjimų konsolė neįtikėtinai tiksliai kopijuoja Kenedžio iškyšulio konsolę...

Šią stotį įkūrė broliai Achile ir Giovanni Battista Judica-Cordiglia. Jie radijo veikla susidomėjo 1949-ais gyvendami Erboje (netoli Como ežero). Achile tada buvo 16-os, o Gian - tik 10-ies amžiaus. Mintį apie Trumpųjų bangų stotį daktariškasis tėvas nukirto trumpai: „Negaiškite laiko, o mokykitės“. Lengviau susitarta su motina. Tuo metu JAV kariškiai išpardavinėjo radijo įrangą už grašius (5 ct už svarą). Vaikinukai nusipirko 300 svarų...

1959-ais šeima persikėlė prie Turino. Pradėjo skraidyti palydovai. Vaikinai kaifavo: „Tai naujas pasaulis, ir jo dalimi norime būti!“ Jie didesnį dėmesį paskyrė Rusijai, nes ji buvo arčiau (ir labiau slėpė skrydžių detales). Savo stotį vaikinai pakrikštijo „Torre Bart“ (Torre - bokštas ir Bert - iš nusipirktos 16 a. vilos, Villa Bertalozzona, pavadinimo).

Jie norėjo sekti palydovus, tad jiems reikėjo „paslankios“ antenos. Vyriausybės tokiai įrangai skirdavo milijonus, pvz., Britanija išleido 4,5 mln. (Jodrell Bank), o JAV - 15 mln. (Tyngsloro) dolerių. Vaikinai teturėjo $30 (Turino meistrai siūlėsi pagaminti anteną už $3200). Ir jie sukūrė savo - su 4x12 pėdų dydžio ekranu, rodančiu palydovo vietą - sekantį Mėnulį; pasiklausymo konsolę su naudota įrašymo technika - palydovų signalams įrašinėti.

Neturėdami pinigų žurnalams šie mėgėjai daug ką atrado patys. Pvz., filtrą triukšmui iš kosmoso pašalinti. Jie taip pat sukūrė būdus, leidžiančius nustatyti, ar signalas ateina iš palydovo ar iš Žemės. O ypatingų gabumų reikėjo nustatant Rusijos palydovų sekimo stočių naudojamus radijo dažnius....

Netrukus jie pajuto, kad trūksta jėgų. Į darbą įsijungė dar 15 entuziastų (visi iki 20 m. amžiaus). Jų sesuo Theresa išmoko rusų kalbą... Bet jiems ir to nepakako - jie panoro aprėpti visą planetą. - nuo Taičio Ramiajame vandenyne per Angolą Afrikoje iki Argentinos. Taip gimė 17 stočių trumpabangininkų tinklas „Zeus“. „Torre Bart“ galėjo visas 24 valandas stebėti sovietų stočių aktyvumą. Tai, ką profesionalai darė su kompiuteriais, jie paskaičiuodavo rankomis. Tikslumas buvo pavydėtinas, pvz., jie nustatė, kad „Luna-4“ pro Mėnulį praskriejo 5000 mylių atstumu (iš tikro ji praskriejo 5281 mylios atstumu).

Dauguma „pilotuojamų“ laivų apskriedavo aplink Žemę per 90-120 minučių. Per savo trumpą gyvavimo laiką „Torre Bart“ užregistravo keletą svarbių kosmoso žinučių. Pvz., 1960-ųjų lapkričio 28 d. buvo pagauta šifruota žinutė, pakartota tris kartus: „SOS visam pasauliui“. Mėgėjai Teksase ir Vokietijoje irgi pagavo tą žinutę. Tik po 3 dienų Rusija pranešė apie nesėkmę patyrusį skrydį - bet nieko neužsiminė apie žmones laive.

1961-ųjų gegužės 17 d. stotis priėmė dviejų vyrų ir moters desperatišką pokalbį: „Sąlygos blogėja - kodėl neatsakote!? Mes dūstame... pasaulis niekad nesužinos apie mus..“ Tada tyla... Tuos pat žodžius pagavo Aliaskoje ir Švedijoje. Kokia jų prasmė? Niekas nesužinos, kol rusai nepasakys....

Tačiau labiausiai sukrečianti „bežodė“ žinutė buvo pagauta 1961-ųjų vasario mėn. Juostose įrašytas tankėjantis perkrautos širdies plakimas (kosmonautų širdies veikla buvo stebima automatiškai) ir sunkaus kvėpavimo garsai. Broliai nuvežė juostą garsiam širdies chirurgui A.M. Dogliotti. Jo nuosprendis buvo: „Tai mirštančio žmogaus širdis“. Broliai giliai įsitikinę, kad rusai lengva ranka aukojo žmonių gyvybes savo kosmoso užkariavimams pasiekti. Galima spėti, kad buvo iki 10 mirčių kosmose.

Kai Italijos TV paskyrė broliams $3000 prizą, už kurį jie aplankė kosmoso tyrimo centrus Alabamos, Floridos, Merilendo ir Teksaso valstijose. Ten jie apstulbino JAV mokslininkus. Kenedžio iškyšulyje jie parodė juostas, kuriose buvo Glenn'o pokalbiai su Žeme. Tyrinėtojai buvo nustebę - JAV niekada iš anksto neskelbdavo radijo dažnių. Kaip vaikinai juos aptiko? „Lengvai,“ - broliai šyptelėjo. - „Mes matėm Glenn'o kapsulės nuotrauką ir nustatėme dažnį pagal antenos dydį...“

Paruošė Cpt.Astera's advisor

Papildomai skaitykite:
Stalinas ir NSO
Moterys kosmose
Baikonūro tremtyje
Žodis apie Gagariną
Jis žuvo iki Gagarino...
Ankstyvieji Mėnulio tyrinėjimai
Kosmonautikos pergalės ir pralaimėjimai
Baisioji tarybinės kosmonautikos paslaptis
S. Koroliovas – sovietų kosmoso programos vedlys
Legendinio tėvo legendinis sūnus
Astronomų užsipuolimas TSRS
Kosmosui reikia geros šluotos
Septintasis kontinentas
NSO tyrinėjimai Rusijoje
Paranoja skverbiasi giliai
Ateitis - elektrinės raketos
Gluško: metai kosminiame olimpe
K. Ciolkovskis: Ženklas iš aukščiau
Žmogaus misija kosmose
"Sutvėrėjo" žemėlapis
Mūšis dėl Veneros
Žmonės Mėnulyje
Lenino marsiečiai

Flight-line

Rusų kosmonautai Leonovas ir Sokolovas pagarsėjo savo tapybos darbais, kuriuose vaizduojami kosmoso vaizdai. Ypač akį patraukia jų paveikslai fantastinėmis temomis. Čia pasižiūrėkite, kaip jiedu pavaizdavo Jurijaus Gagarino nusileidimą.

Vostok landing by Leonov and Sololov

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT svetainė
Vartiklis