Global Lithuanian Net: san-taka station: |
Pioneer anomalijos
Pioneer 10 pakilo 1972 m. kovo 2 d., o Pioneer 1 po metų, 1973 m. balandžio 5 d.
Šiuo metu jie randasi ties Saulės sistemos pakraščiu. Dar 1998 m. mokslininkai pastebėjo,
kad jų trajektorijos tokios keistos, kad jos verčia šiais zondais domėtis ir dabar tarsi kažkas
tuos aparatus trauktų atgal.
Zondams esant už 20-70 astronominių vienetų, tyrinėtojai pastebėjo, kad mikrobangų
signalų dažnis nežymiai, tačiau pastoviai pasislinkęs. Lėtėjimas yra labai nežymus tik O ar nėra anomalijų su Voyager ir kitais zondais? "Pioneer" stabilizavimui naudoja sukinį (ir tokių aparatų neplanuojama leisti artimiausioje ateityje), o "Voyager", kaip dauguma kosminių aparatų, turi trijų ašių stabilizavimo sistemą, palaikančią zondo orientaciją erdvėje. Tomis ašimis vyksta išmetimai, kurie gali sukelti tam tikrus neapibrėžtumus, panaikinančius efektus, kurie stebimi su "Pioneer". Tokių efektų nestebima ir su "Galileo". Gal tai susiję su vidiniais "Pioneer" zondų procesais: vidine šiluma ar dujų nuotėkiu. J.Anderson 2002 m. balandžio mėn. išsami studija Anomalaus 'Pioneer' 10 ir 11 pagreičio analizė neigia tokią galimybę. Bruce Bassett'as siūlo tai sieti su alfa konstantos (apie 1/137) kitimu. Kiti
mokslininkai mano, kad traukos priežastis yra "tamsioji materija", apie kurią, deja, visiškai
nieko nežinome. Vienas egzotinis paaiškinimas susijęs su "stygų" teorija ir papildomais
matavimais. Atseit, aukštesniuose matavimuose gali egzistuoti papildomų silpnų jėgų. Kiti
aiškinimai siejami su Einšteino
bendrosios reliatyvumo teorijos (kuri laikoma būtina siejant
gravitaciją ir kvantinę mechaniką) pakeitimais. Yra laikančių, kad dideliais atstumais kūnų
Tačiau M.Mizony ir M.Lachieze-Rey 2004 m. spalio mėn. straipsnyje "Kosmologiniai efektai lokaliame statiniame freime" bando įrodyti, kad "Pioneer" anomalija nėra kosmologinės prigimties. H.Quevedo 2005 m. rugpjūčio mėn. straipsnyje "'Pioneer' anomalija ir Saulės kvadrupolio momentas" pabandė paskaičiuoti galimą Saulės kvadrupolio momento (išmatuoto tik neseniai ir lygaus 2.28 · 10-7 su 15% paklaida) poveikį zondams ir nustatė, kad jis nepakankamas, kad sukeltų tokią anomaliją. M.Nieto siūlo atlikti pradinės zondo trajektorijos analizę. Tačiau problemos sprendimui reiktų naujos kosminės misijos, kuri matuotų gravitacinius efektus Saulės sistemos pakraštyje. Tai kainuotų 300-500 mln. dolerių, o ją tektų derinti ir su kitais skrydžiais. Galima tokios misijos data būtų 2015 m. Pioneer misija Pioneer 10 buvo pirmasis kosminis aparatas, 1973 m. praskriejęs pro Jupiterį, o Pioneer 11 orbita prie Jupiterio buvo pakoreguota, ir tada jis pirmasis praskrido pro Saturną (1973 m. gruodį). Pioneer-10 pateikė naujų duomenų apie Jupiterio palydovus. Ganimedo nuotraukose įžiūrimos dvi lygios, jūrų tipo sritys, aiški poliarinė sritis ir keletas didelių meteorite kraterių. Nustatyta, kad Jo 23% sunkesnis nei manyta (1,22 Mėnulio masės), jo atmosfera 770 km storio, o jonosfera tankumu prilygsta Veneros jonosferai. Jo mažiausias atmosferą turintis Saulės sistemos kūnas. 21 val. trunkančios nakties metu jame susidaro metano dribsnių, kurie, atsigręžus į Saulę, išgaruoja per 10 min. Tada Jo turi didžiausią visoje Saulės sistemoje atspindžio galią. Pastebėtas ir Jo supantis vandenilio debesis. Iš visų 4-ių Galilėjaus palydovų, tik Kalistas yra nuošaliau intensyvios radiacijos sričių, nors ir čia būna intensyvios radiacijos periodų. Tad jie mažai tinka žmogaus išsilaipinimui. "Pioneer 10" 1983 m. birželio 13 d. išskrido už Plutono orbitos ir
taip paliko Saulės sistemą (jis skrieja kryptimi, priešinga Saulės judėjimui galaktikoje). Šiuo
metu zondai hiperbolinėmis orbitomis netoli Saulės ekliptinės plokštumos skrieja į priešingas
puses. Jie skraidina ir auksu dengtas aliuminio plokšteles su pranešimais nežemiečiams: vyro
Vienas Pioneer tikslų buvo dangaus kūnų paieška Kuiperio žiede. Apie juos būtų sužinoma pagal zondų trajektorijos pokyčius. Taip pat Pioneer programoje buvo ir žemo dažnio gravitacinių bangų paieška. Papildoma Pioneer misija yra heliopauzės paieška. Tai Saulės vėjo ir tarpžvaigždinės erdvės riba. Heliosferos krašto judėjimas tarpžvaigždine erdve gali sukelti kylančią bangą priekyje ir nusileidžiančią gale. Subatominių dalelių srautas gali sukelti Saulės vėjo terminacijos smūgį. Mokslininkai mano, kad tai gali nutikti 60-100 AU nuotolyje. Mokslinininkus glumino kai kurie Voyager 1 2012 m. pateikti duomenys. Dabar mistika, atrodo, išsklaidyta. Buvo laikoma, kad perėjimas per heliopauzę turi būti lydimas žymiu magnetinio lauko charakteristikų pokyčiu, kas nebuvo stebima. Be to, magnetikio lauko kryptis Voyager 1 rajone buvo nukrypusi nuo laukiamos per 40o. IBEX palydovo matavimai rodė, kad Voyager 1 nustatyta kryptis yra teisinga ir susijusi su Saulės sistemos poveikiu galaktikos magnetiniui laukui. Anot mokslininkų, stotis 2025 m. paliks sutrikdyto magnetinio lauko sritį. Iki to laiko dar veiks radioizotopiniai termoelektriniai generatoriai, tad tikimasi gauti ir papildomos informacijos. Literatūra:
Saulės paribiai 2008 m. spalį į greta Mėnulio esančią orbitą paleistas IBEX (Interstelar Boundary Explorer)
zondas, kuris tiria Saulės sistemos paribius, taikydamas visai naują metodą registruoja aukštų energijų
Erdvė, kurioje vyrauja Saulės vėjo sukurtas žemų energijų įelektrintų dalelių debesis, vadinama heliosfera. Saulės sistemos paribiais vadintina ta sritis, kur heliosfera ir labai retos tarpžvaigždinės dujos veikia viena kitą. Joje neutralūs atomai susidaro susidūrus Saulės vėjo elektronams su tų dujų jonais. Kai kurie atomai gauna tiek daug energijos, kad grįžta į Saulės sistemą, kur juos ir užregistruoja IBEX. Pasirodo, kad jų tankis gana didelis, tačiau pasiskirstymas nėra tolygus. 2017 m. sausio pradžioje NASA paskelbė, kad panaudos orbitinį Hubble teleskopą tarpžvaigždinės erdvės, į kurią išskrido Voyager 1 stotis, greičiausiai judanti ir toliausiai nuo Žemės nutolusi, jau 40 m. skrodžianti kosminę erdvę. Tuo metu ji buvo už 138 a.v. (šviesa šį atstumą įveikia tik per 19 val.), o Voyager 2 už 114 a.v. Stotys juda kiek greičiau nei 3,3 a.v. per metus. Be šių, Saulės sistemą jau paliko Pioneer 10 bei Pioneer 11, tik 6iedu juda gerokai lėčiau. Koiperio juostoje dar yra New Horizons, 2015 m. praskridęs pro Plutoną (žr. >>>>>). Voyager 1 2011 m. gruodį paliko heliosferą ir nustebino, užregistruodamas 100-kartinį aukštų energijų elektronų, skriejančių link Saulės, padidėjimą bei iš Saulės atskriejančių žemų energijų dalelių sumažėjimą. Visiškai Saulės vėjas dingo 2012 m. rugpjūtį. Hubble stebėjimai rodo, kad pirmąjį Saulės sistemos gaubiantį dujų debesį Voyager 1 paliks po
2000 m. Dar 90 tūkst. m. praeis, kol paliks ir antrąjį debesį. Tos struktūros skiriasi pagal cheminius elementus. Papildomai skaitykite:
|