„Pioneer 10“ pakilo 1972 m. kovo 2 d., o „Pioneer 1“ po metų, 1973 m. balandžio 5 d. Šiuo metu jie randasi ties Saulės sistemos pakraščiu. Dar 1998 m. mokslininkai pastebėjo, kad jų trajektorijos tokios keistos, kad jos verčia šiais zondais domėtis ir dabar – tarsi kažkas tuos aparatus trauktų atgal.

Zondams esant už 20-70 astronominių vienetų, tyrinėtojai pastebėjo, kad mikrobangų signalų dažnis nežymiai, tačiau pastoviai pasislinkęs. Lėtėjimas yra labai nežymus – tik
a_p = 8.74 ·10^-8 cm/s² (su galima 1,33 paklaida) arba viena šimtamilijardinė laisvo kritimo pagreičio Žemėje (g) dalis. Tačiau jo pakako, kad "Pioneer 10" nuo kurso nukryptų 400 tūkst. km. NASA su "Pioneer 11" nesusisiekia nuo 1995 m., tačiau iki tada buvo stebimas panašus jo nukrypimas. Kokia gali būti priežastis?

O ar nėra anomalijų su „Voyager“ ir kitais zondais? "Pioneer" stabilizavimui naudoja sukinį (ir tokių aparatų neplanuojama leisti artimiausioje ateityje), o "Voyager", kaip dauguma kosminių aparatų, turi trijų ašių stabilizavimo sistemą, palaikančią zondo orientaciją erdvėje. Tomis ašimis vyksta išmetimai, kurie gali sukelti tam tikrus neapibrėžtumus, panaikinančius efektus, kurie stebimi su "Pioneer". Tokių efektų nestebima ir su "Galileo". Gal tai susiję su vidiniais "Pioneer" zondų procesais: vidine šiluma ar dujų nuotėkiu. J.Anderson 2002 m. balandžio mėn. išsami studija „Anomalaus 'Pioneer' 10 ir 11 pagreičio analizė“ neigia tokią galimybę.

Bruce Bassett'as siūlo tai sieti su alfa konstantos (apie 1/137) kitimu. Kiti mokslininkai mano, kad traukos priežastis yra "tamsioji materija", apie kurią, deja, visiškai nieko nežinome. Vienas egzotinis paaiškinimas susijęs su "stygų" teorija ir papildomais matavimais. Atseit, aukštesniuose matavimuose gali egzistuoti papildomų silpnų jėgų. Kiti aiškinimai siejami su Einšteino bendrosios reliatyvumo teorijos (kuri laikoma būtina siejant gravitaciją ir kvantinę mechaniką) pakeitimais. Yra laikančių, kad dideliais atstumais kūnų trauka gali būti didesnė, nei manoma. Jie gauna ir eksperimentinių duomenų patvirtinimus, nes aptinkami galimi fundamentalių konstantų pokyčiai. Jei anomalija susijusi su naujais fizikos dėsniais, ji yra nepaprastai svarbi.

Tačiau M.Mizony ir M.Lachieze-Rey 2004 m. spalio mėn. straipsnyje "Kosmologiniai efektai lokaliame statiniame freime" bando įrodyti, kad "Pioneer" anomalija nėra kosmologinės prigimties.

H.Quevedo 2005 m. rugpjūčio mėn. straipsnyje "'Pioneer' anomalija ir Saulės kvadrupolio momentas" pabandė paskaičiuoti galimą Saulės kvadrupolio momento (išmatuoto tik neseniai ir lygaus 2.28 · 10^-7 su 15% paklaida) poveikį zondams ir nustatė, kad jis nepakankamas, kad sukeltų tokią anomaliją.

M.Nieto siūlo atlikti pradinės zondo trajektorijos analizę. Tačiau problemos sprendimui reiktų naujos kosminės misijos, kuri matuotų gravitacinius efektus Saulės sistemos pakraštyje. Tai kainuotų 300-500 mln. dolerių, o ją tektų derinti ir su kitais skrydžiais. Galima tokios misijos data būtų 2015 m.

„Pioneer“ misija

„Pioneer 10“ buvo pirmasis kosminis aparatas, 1973 m. praskriejęs pro Jupiterį, o „Pioneer 11“ orbita prie Jupiterio buvo pakoreguota, – ir tada jis pirmasis praskrido pro Saturną (1973 m. gruodį).

"Pioneer 10" 1983 m. birželio 13 d. išskrido už Plutono orbitos ir taip paliko Saulės sistemą (jis skrieja kryptimi, priešinga Saulės judėjimui galaktikoje). Šiuo metu zondai hiperbolinėmis orbitomis netoli Saulės ekliptinės plokštumos skrieja į priešingas puses. Jie skraidina ir auksu dengtas aliuminio plokšteles su pranešimais nežemiečiams: vyro ir moters atvaizdus ir diagramą, rodančią Saulės vietą galaktikoje (bei zondo trajektoriją). Joje išgraviruotas skaičius 8 dvejetaine forma.

Vienas „Pioneer“ tikslų buvo dangaus kūnų paieška Kuiperio žiede. Apie juos būtų sužinoma pagal zondų trajektorijos pokyčius. Taip pat „Pioneer“ programoje buvo ir žemo dažnio gravitacinių bangų paieška.

Papildoma „Pioneer“ misija yra heliopauzės paieška. Tai Saulės vėjo ir tarpžvaigždinės erdvės riba. Heliosferos krašto judėjimas tarpžvaigždine erdve gali sukelti kylančią bangą priekyje ir nusileidžiančią gale. Subatominių dalelių srautas gali sukelti Saulės vėjo terminacijos smūgį. Mokslininkai mano, kad tai gali nutikti 60-100 AU nuotolyje.

Literatūra:

1. J.D.Anderson & oth. Phys. Rev. Letters, 1998
2. V.Fock. The theory of space, time and gravitation, 1964

2008 m. spalį į greta Mėnulio esančią orbitą paleistas IBEX (Interstelar Boundary Explorer) zondas, kuris tiria Saulės sistemos paribius, taikydamas visai naują metodą – registruoja aukštų energijų neutralius atomus, skriejančios iš visiškai tamsios erdvės, esančios už Plutono. Nustebino jau pirmieji jo gauti duomenys, nes pasirodė, kad ties Saulės sistemos riba atomai susitelkę tam tikroje srityje.

Erdvė, kurioje vyrauja Saulės vėjo sukurtas žemų energijų įelektrintų dalelių debesis, vadinama heliosfera. Saulės sistemos paribiais vadintina ta sritis, kur heliosfera ir labai retos tarpžvaigždinės dujos veikia viena kitą. Joje neutralūs atomai susidaro susidūrus Saulės vėjo elektronams su tų dujų jonais. Kai kurie atomai gauna tiek daug energijos, kad grįžta į Saulės sistemą, kur juos ir užregistruoja IBEX. Pasirodo, kad jų tankis gana didelis, tačiau pasiskirstymas nėra tolygus.

2017 m. sausio pradžioje NASA paskelbė, kad panaudos orbitinį „Hubble” teleskopą tarpžvaigždinės erdvės, į kurią išskrido „Voyager 1“ stotis, greičiausiai judanti ir toliausiai nuo Žemės nutolusi, jau 40 m. skrodžianti kosminę erdvę. Tuo metu ji buvo už 138 a.v. (šviesa šį atstumą įveikia tik per 19 val.), o „Voyager 2“ – už 114 a.v. Stotys juda kiek greičiau nei 3,3 a.v. per metus. Be šių, Saulės sistemą jau paliko „Pioneer 10“ bei „Pioneer 11“, tik 6iedu juda gerokai lėčiau. Koiperio juostoje dar yra „New Horizons“, 2015 m. praskridęs pro Plutoną (žr. >>>>>).

„Voyager 1“ 2011 m. gruodį paliko heliosferą ir nustebino, užregistruodamas 100-kartinį aukštų energijų elektronų, skriejančių link Saulės, padidėjimą bei iš Saulės atskriejančių žemų energijų dalelių sumažėjimą. Visiškai Saulės vėjas dingo 2012 m. rugpjūtį.

„Hubble“ stebėjimai rodo, kad pirmąjį Saulės sistemos gaubiantį dujų debesį „Voyager 1“ paliks po 2000 m. Dar 90 tūkst. m. praeis, kol paliks ir antrąjį debesį. Tos struktūros skiriasi pagal cheminius elementus.
Po 40 tūkst. m. „Voyager 1“ atsidurs už 1,6 švm. nuo raudonojo nykštuko „Gliese 445“ esančio už 17,6 švm. Žirafos žvaigždyne. O „Voyager 2“ po 40 tūkst. m. praskries 1,7 švm. atstumu pro raudonąjį nykštuką „Ross 248“, esantį už 10,3 švm. Andromedos žvaigždyne. Vargu ar prie šių žvaigždžių gali būti nežemiečių civilizacijos; jos per mažos, o „Ross 248“ dar nereguliariai kintamo ryškumo – bet būtent ji tuo metu bus tapusi artimiausia mums žvaigžde. Tad mažai tikėtina, kad šiose stotyse esančias auksines plokšteles (žr. >>>>>) atras svetimos civilizacijos.

Papildomai skaitykite:
"Wow" signalas
Mūšis dėl Veneros
Raketų pionierius
Paaukotieji kosmonautai
Saga apie neutronus
NASA tapsmas: istorija
Naujas randevū kometai
Pirmasis Mėnulio kiberis
Ateitis - elektrinės raketos
Tolimų planetų nuotraukos
Žvaigždžių tipai: magnetarai
Paprasti ir neįprasti asteroidai
Dulkėtais tolimų planetų takais
Tarpžvaigždinio skrydžio ir kontakto įvertinimas
Kosmoso eskadrilės sutiktuvės?
Saturno keisčiausio palydovo paslaptys
Kuri akis tingi? Kosmosas ir iliuzijos
Bijome žmonių, ne asteroidų
Nesklandumai įsisavinant kosmosą
Merkurijaus baisioji tragedija
Laiko tėkmės pokeitimai
Privačiai – į kosmosą
Kitų žvaigždžių planetos
Nepastovios konstantos
Nykštukinės planetos
Kasinėjimai Marse
Jis atrado Planetą X
Kas buvo Hubble?
Gyvybės paieškos
Žmonės Mėnulyje

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life. Review of our site in English

NSO.LT puslapis
Vartiklis