Global Lithuanian Net:    san-taka station:
Kinijos kosminės ambicijos    

Čia bus paminimos Kinijos kosmoso programos, numatytos iki 2030 m. Jos dar gali keistis.

„Tolimasis” kosmosas

Numatomos 4 misijos: dvi jų į Marsą, viena asteroidų tyrimams ir viena į Jupiterį. Per pirmąją Marso misiją 2020-ais „Changzheng-5“ raketa, pakilusi iš Wenchang’o ,nuskraidins orbiterį, nusileidimo modulį ir marsaeigį. Jos tikslai: atlikti topografiją, tirti geocheminę sudėtį, vidinę Marso struktūrą ir pan.; nustatyti dirvos charakteristikas ir vandens ledo pasiskirstymą Marse, tirti atmosferos charakteristikas.
Antrosios Marso misijos tikslas: gauti geologinės informacijos nusileidimo vietoje, surinkti ir parskraidinti į Žemę Marso grunto pavyzdžių.

Asteroidams skirta misija apims priskridimą prie asteroido, tyrimą per atstumą, nusileidimą ir pavyzdžių parvežimą. Jos tikslai: išmatuoti asteroido fizines charakteristikas, paviršiaus sudėtį, vidinę struktūrą, patikrinti vandens ir organinių medžiagų buvimą.

Jupiterio misijoje bus iš orbitos tiriamas Jupiteris ir 4-i pagrindiniai jo palydovai. Jos tikslai: ištirti magnetinius laukus Chang E-4 rover ir plazmos sąveikas Jupiterio sistemoje, Jupiterio atmosferos sudėtį ir struktūrą, kosmines sąlygas, palydovų paviršiaus savybes (Kalisto arba Ganimedo). Taip pat tirs Saulės vėjo struktūrą ir evoliuciją tarpplanetinėje erdvėje.

Mėnulio tyrimai

2004 m. Kinija parengė robotizuotų Mėnulio tyrimų programą. 2005 m. CLEP vyr. mokslininkas Ziyuan Ouyang’as iškėlė 14 svarbiausių klausimų, tapusių gairėmis Mėnulio tyrimų strategijai ir planavimui. CLEP iki 2020 m. buvo suskirstyta į tris fazes: a) Mėnulio apskridimai; b) nusileidimas; c) sugrįžimas iš jo.

Jau sėkmingai startavo Chang’E-1 orbiteris (2007 m. spalio 24 d.). Chang’E-2 (2010 m. spalio 1 d.; fotografavo, grįžo į L2 ryšio galimybių patikrinimui; 2012 m. gruodžio 13 d. praskrido pro asteroidą 4179 Toutatis ir išskrido į tarpplanetinę erdvę) bei Chang’E-3 (2013 m. gruodžio 2 d. gabendamas Yutu mėnuleigį, kuris vis tik nesuveikė).

2018 m. gruodžio 8 d. startavo Chang’E-4, kurį iškėlė Long March 3B raketa, į nematomą Mėnulio pusę gabenanti mėnuleigį Yutu-2 – tai bus pirmas mėnuleigis nugabentas į nematomą Mėnulio pusę; į Aitkeno rajoną, nusileidžiant Von Karmano krateryje, esančiame rytiniame pakraštyje. Kartu bus nugabentas 198 mm aukščio ir 173 mm skersmens konteineris su bulvėmis ir vairenio, medvilnės, rapsų sėklomis, drozofilos kiaušinėliais ir mielių grybeliais biologinių (fotosintezės) bandymų atlikimui. Sausio 3 d. sėklos aplietos vandeniu. Sausio 12 d. užėjus Mėnulio nakčiai su žema temperatūra, konteinerio maitinimas buvo išjungtas – eksperimentas baigėsi. Sausio 15 d. praneša, kad išdygo viena medvilnės sėkla.

Prieš tai gegužės 21 d. į Lagranžo tašką L2 buvo pristatytas 425 kg svorio kosminis aparatas „Queqiao“, turėsiantis užtikrinti misijos ryšį su Žeme.
2019 m. sausio 3 d. Chang’E-4 nusileido nematomoje Mėnulio pusėje Aitkeno baseine Pietų ašigalio rajone. Jis yra stambiausiu iš smūginių kraterių Saulės sistemoje, kuriame, kaip manoma, yra likę Mėnulio lavos, kurią ketininama ištirti. Taip pat bus bandoma nustatyti, kodėl pluta storesnė nematomoje pusėje ir kaip tos pusės jūros skiriasi nuo matomos pusės jūrų. Bus aiškinamasi Mėnulio panaudojimo astronominiams stebėjimams galimybės.

Vasario 4 d. patvirtinti nauji vardai Mėnulyje: Čang‘E-4 nusileidimo vieta pavadinta Statio Tianhe, senoviniu Paukščių tako pavadinimu, o trys krateriai Karmano kraterio viduje pavadinti žvaigždynų senoviniuose kinų žvaigždėlapiuose vardais: Zhinyu, Hegu, Tianjin. Iškilimas Karmano kraterio centre pavadintas Mons Tai, šv. Taišano kalno vardu. krateriukas su gelio struktūrą

Ar kinai Mėnulyje surado „medūzą“?

Yutu-2 „pabudo“ po Mėnulio nakties sausio 29 d. ir per pirmąją Mėnulio dieną (iki kovo 4 d.) nuvažiavo 120 m. Karmano krateryje aptikta piroksenų ir olivinų – tankių mineralų su mažu kalcio ir dideliu geležies kiekiu. Manoma, kad šios uolienos pradžioje buvo viršutinės mantijos dalimi, į paviršių išmestos meteoritų smūgių.

O neseniai Yutu-2, tyrinėdamas vieną iš nedidelių krateriukų, aptiko nežinomą medžiagą. Ji matoma liepos pabaigoje darytoje nuotraukoje. Operatorius pastebėjo, kad mažame krateriuke yra keistos spalvos medžiaga, besiskiriati nuo aplinkos. Jis nurodė mėnuleigiui prisiartinti ir ją ištirti. Mėnuleigio VNIS spektometras leidžia nustatyti medžiagos sudėtį pagal nuo objekto atspindėtą šviesą, tačiau mokslininkai nesugebėjo nustatyti iš ko sudarytas tas radinys – tik jį apibūdino kaip „gelio struktūrą“ su „neįprasta spalva“. Radinį aptiko prieš pat išsijungiant „vidurdienio miegui“ (kadangi Yutu-2, maitinamas saulės baterijomis, tai jis miega ir naktį). Apie jį paviešino tik rugpjūčio gale (per tą laiką jau nuvažiuota apie 270 m). Pagal vieną hipotezių, tai per meteorite kritimą išsilydęs stiklas.

2020 m. pradžioje numatyto Chang’E-5 tikslas yra pargabenti į Žemę Mėnulio grunto pavyzdžių. Jis turėtų nusileisti ant Audrų vandenyno šiaurinėje dalyje esančio santykinai jauno Riumkero ugnikalnio ir ištirti, kaip ten vyko eroziniai procesai ir kaip jie susiję su Mėnulio atvėsimu.

Maždaug po 3 m. trukusių diskusijų buvo pasiūlyta Mėnulio Pietų ašigalyje įrengti tyrimų stotį per 3-4 naujas misijas. Pirmąją sudarys telekominikacinis aparatas, orbiteris, nusileidimo modulis ir mėnuleigis ir jos tikslas bus atlikti nusileidimo rajono topografiją, mineralų sudėtį, ištirti kosmoso sąlygas, paieškoti vandens neapšviečiamose vietose, stebėti žemę ir sukurti VLBI sistemą aplink Mėnulį. Chang E-4 pirmoji Menulio nuotrauka

Antrąja misija būtų Chang’E-5 rezervinis variantas gražinant paviršiaus pavyzdžių iš Pietų ašigalio rajono. Trečioji misija būtų su mėnuleigiu siekiant ištirti nusileidimo vietą, Mėnulio resursų panaudojamumą, atlikti Žemės stebėjimus matuojant Žemės energijos disbalansą, tiriant jos plazmosferą ir magnetosferą.

Iki 2030-ųjų Kinija ketina įvykdyti dar tris misijas: CE-6 – pargabenti grunto pavyzdžių iš Pietų ašigalio rajono; CE-7 – išžvalgyti aplinką ir resursus Pietų ašigalio rajone; CE-8 – išbandyti svarbias technologijas, tokias kaip konstrukcijų Mėnulyje „3D spausdinimas“. Šių misijų pagalba Mėnulyje būtų pastatytas mokslinės stoties prototipas.

Po 2030-ųjų Mėnulio tyrimai būtų tęsiami tiek robotizuotomis, tiek pilotuojamomis misijomis.

Kiti planai

Kinija kuria daugiamodulinę kosminę stotį Žemės orbitoje ir pirmąjį jos modulį ketina iškelti 2020 m., o antrąjį – 2022 m. Rimtas žingsnis, atsižvelgiant į tai, kad TKS ateitis tampa neaiški.

Kinija taip pat vysto Saulės jėgainės orbitoje projektus ir 2025 m. planuoja parengti pirmąją jos demonstraciją, o 2035 m. jau turėti veikiančią elektrinę.

Kam Kinijai jūrų astronautika?

2019 m. vasarą Kinija pirmąkart startavo nuo plaukiojančios platformos. O tuo tarpu statomi dar keli (3-4) plaukiojantys kosmodromai. Kam Kinijai prisireikė tokios gausios „jūrų astronautikos“?

CZ11 starte O kartu „startas iš jūros“ lieka viena išmaniausių ir perspektyviausių idėjų. Juk kosmodromas tuo geresnis, kuo jis arčiau pusiaujo, nes galima išnaudoti didesnį Žemės paviršiaus sukimosi kampinį greitį, t.y. sunaudoti mažiau kuro ir iškelti sunkesnį krovinį. Ekonomija (pvz., lyginant su Baikonūru) – 10-15% - ir ypač juntama iškeliant sunkius ryšio aparatus į geocentrines orbitas.

Kitas aspektas – skrydžio trajektorija. Startams sausumoje jas reikia parinkti taip, kad panaudotos raketų pakopos nekristų ant gyvenamųjų rajonų, o dar svarbiau – ant kitų šalių teritorijų. Tad galimų kosmodromų vietų kiekis gana ribotas. Ir ekstremaliausias variantas teko Izraeliui, kuris priverstas lengvuosius nešėjus iš „Palmachimo“ Oro pajėgų bazės leisti prieš Žemės sukimosi kryptį, t.y. į Viduržemio jūros pusę.

Plaukiojantys kosmodromai pašalina tas problemas. Tačiau tai nėra taip paprasta. Vienintelis panašus projektas, realizuotas Rusijos-JAV-Norvegijos konsorciumo, taip ir nerado užsakovų. Poporos startų ir poros dešimčių metų prastovos „Jūrų startas“ buvo parduotas su visomis skolomis S7 Space, bandančiai jį reanimuoti. Kol kas toji platforma užkonservuota Los-Andželo uoste. Tad Kinijos atliktas startas nugriaudėjo tarsi perkūnas iš giedro dangaus – viskas buvo atlikta absoliutaus slaptumo ir skubos sąlygomis. 2019 m. birželį taip Chang Zheng 11 (CZ11) į orbitą iškėlė 7 nedidelius palydovus. Kinai net nepasivargino tempti platformą iki pusiaujo – lengvajai raketai tai ne taip ir svarbu. Tai koks tolkas iš to – ši raketa gali kelti tik 700 kg.

Nuotraukose matosi, kad naujų platformų paleidimo bokštų dydžiai skirtingi, tad ir raketos-nešėjos iš jų kils skirtingos. O dėl slaptumo, tai spėjama, kad jie skirti strateginės paskirties 094 tipo (Jin) povandeninių laivų balistinių raketų išbandymams. Bet juk CZ11 sukurta tarpžemyninių kieto kuro DF-31 raketų pagrindu ir veikia „minosvaidžio“ principu – išmetama išorinio šaltinio ir tik vėliau įjungia savo variklį. Nerimta ir išbandymų hipotezė – jiems kinai turi specialų povandeninį laivą, iš kurio būtent 2019 m. birželį iššovė perspektyvią raketą JL-3.

Bet matyt viskas gerokai paprasčiau. Kinija turi 4 kosmodromus, kurių 3 – šalies gilumoje. Lengvosios CZ11 kyla iš kosmodromo Gobi dykumos pakraštyje, esančio gana nuošaliai – tad raketų pristatymas į jį reikalauja nemažai laiko ir pastangų. B to kai kurios trasos iš jo net negalimos, nes pakopos gali kristi ant Japonijos. Logistiniu požiūriu plaukiojanti paltforma gerokai patogesnė. Be to, iki 2019 m. pabaigos CZ11 planuojama modernizuoti iki CZ11A, galėsiančios iškelti iki 1500 kg, tad ir bokštai šiai turėtų būti didesni.

Kita vertus, nereikia atmesti ir karinės paskirties – didėjant įtampai pasaulyje vis daugiau šalių bando parengti priemones greitam palydovinio ryšio atstatymui. Tokiam tikslui plaukiojantys kosmodromai gali būti labai parankiu sprendimu.

Ankstesni Kinijos riboženkliai kosmose

1970 m. balandžio 14 d. Kinija iškėlė savo pirmąjį palydovą Dong Fang Hong I (dar vadinamą Mao-1; 173 kg). Antruoju buvo ShiJian-1 (1971 m.; 221 kg).
1999 m. lapkričio 20 d. pakilo nepilotuojamas „Shenzhou 1” laivas pilotuojamų skrydžių patikrinimui. Jis smarkiai primena tarybinį „Sojuz“ laivą.
2003 m. spalio 15 d. su „Shenzhou 5” pakilo pirmasis kinų taikonautas Yang Liwei orbitoje išbuvęs 21 val (14 apsisukimų aplink Žemę).
2007 m. sausio 11 d. išbandytas priešpalydovinis ginklas, kai raketa numušė 865 m. poliarinėje orbitoje buvusį seną meteorologinį palydovą (ir taip paskleidė daugybę šiukšlių Žemės orbitoje; žr. Kosmosui reikia šluotos).
2011 m. pirmoji tarplanetinė stotis „Incho-1“, turėjusi tapti dirbtiniu Marso palydovu, nukrito į vandenyną kartu su Rusijos „FobosGrunt“ stotimi.
2015 m. spalio 30 d. išbandyta priešpalydovinė raketa Dong Neng-3 - jau trečia tokio tipo.

Čan ge - kinų Mėnulio deivė. Keliose legendose sutinkami tokie elementai: lankininkas Houyi, už kurio ji ištekėjo, gerasis arba blogasis imperatorius, gyvybės eliksyras, Mėnulis. Su ja susijusi Mėnulio šventė rudenį. Gilioje senovėje danguje patekėjo 10 saulių ir degino žemę. Lankininkas Yi nušov 9-ias jų, už ką gavo nemirtingumo eliksyrą. Ji sjo iškart nesunaudojo, o leido Čan ge jį saugoti, nes nenorėjo būti nemirtingas be mylimos žmonos. Tačiau Yi medžiojant, jo mokinys Fengmeng įsilaužė į jo namus ir bandė priversti Čan ge atiduoti eliksyrą. Kad jo neprarastų, ji išgėrė eliksyrą. Tada ji pakilo į dangų pasirinkusi Mėnulį savo buveine. Yi labai nuliūdo, kad ėmė vaisius ir pyragus aukoti jai.

Papildomai skaitykite:
Žmonės Mėnulyje
Lenktynės kosmose
Kasinėjimai Marse
Mėnulis: Pirmoji raketa
Pirmasis Mėnulio kiberis
Koks tas mūsų palydovas?
2019-ųjų kosminė takoskyra
Kam priklauso Mėnulio dulkės?
Ankstyvieji Mėnulio tyrinėjimai
Mėnulis ir jo įsisavinimo ypatybės
Mėnulis: Septintasis kontinentas
Mėnulis atskleidžia savo nematomą veidą
E. ir I. Chaliai. Gyvenimas vietoje gyvenimo
E. Po. Kažkokio Hanso Pfaalio nepaprasti nutikimai
Barmingradas – projektas, aplenkęs laiką
Astronomija: Žymesnieji įvykiai (20 a.)
Paprasti ir neįprasti asteroidai
Dulkėtais tolimų planetų takais
Saturno keisčiausias palydovas
Apollo: Aklas nusileidimas
Istorinė Mėnulio nuotrauka
Pirmasis vežimas Mėnulyje
Ateitis - elektrinės raketos
Mėnulio kronikos kine
"Pioneer" anomalijos
"Galileo" misija
Baikonūro tremtyje
Projektas "Farside"
Ateities kapinės

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Vartiklis