Global Lithuanian Net:    san-taka station:
2019-ųjų kosminė takoskyra  

2018 m. buvo gausūs kosminiais įvykiais. Įsimena Kinijos Čang‘e-4 nusileidimas nematomoje Mėnulio pusėje, Japonijos-Europos „BepiColombo“ misiją į Merkurijų ir JAV PSP („Parker“) prie Saulės. 2019 m. nežada būti tokiais turtingais kosmonautikoje, tačiau jie bus ypač svarbūs Rusijai ir JAV, kai pirmoji praras monopoliją pilotuojamiems skrydžiams į TKS, o antroji pradės savarankiškai skraidinti savo astronautus į Žemės orbitą. Savaip įdomi ir „Beresheet“ misija, kurios sėkmė parodytų, kad tolimąjį kosmosą tirti pajėgi bet kuri išsivysčiusi valstybė. Čia apžvelgsime svarbiausius 2018 m. ir suplanuotus 2019 m. įvykius.

Supersunkios „Falcon Heavy“ startas Falcon Heavy startas

Ši „SpaceX“ raketa-nešėja, išskraidinusi „Tesla Roadster“ automobilį, pakilo 2018 m. vasario 6 d. Šiuo metu manekenas jo vairą sukioja heliocentrine trasa, kertančia Žemės ir Marso orbitas. Deklaruojamas „Falcon Heavy“ krovinio svoris į Žemės orbitą yra 64 t, o į Marso orbitą – 17 t. Iki tol supersunkią „Energiją“ raketą 1988 m. lapkričio 15 d. buvo iškėlęs TSRS daugkartinio panaudojimo laivas “Buran” – daugiau tuo Rusijoje ir neturi kuo pasidžiaugti, nes tiek „Energijos“, tiek „Burano“ jau ir kvapas išgaravo.

2019 m. kovą planuojamas ir antrasis „Falcon Heavy“ startas į geostacionarinę orbitą iškeliant Saudo Arabijos telekomunikacinį palydovą „Arabsat 6A“, o balandį ji iškels jau net 30 kosminių aparatų, kurių svarbiausiu bus DSX, skirtas kosminių sistemų darbo agresyvios radiacinės aplinkos sąlygomis tyrimas.

2018-ais savo raketomis pasižymėjo ir kitos kompanijos. Amerikiečių „Rocket Lab“ iš starto aikštelės Naujojoje Zelandijoje sausio 21 d. vienintele pasaulyje superlengva „Electron“ raketa pirmąkart iškėlė nanopalydovus „Dove Pioneer“ (kompanijos „Planet“) ir „Lemur-2“ („Spire Global“), o Kinijos „OneSpace Technology“ gegužės 17 d. išbandė raketą-nešėją „Chongqing Liangjiang Star“.

Rusijos nesėkmės

2018 m. spalio 11 d. iš Baikonuro startavus „Sojuz MS-10“, dėl pirmos pakopos vieno iš 4 šoninio bloko atsiskyrimo nuo antrosios pakopos sutrikimo antroji pakopa išsijungė. Rusas A. Ovčininas ir amerikietis T.N. Heigas sėkmingai evakavosi nusileidimo kapsule. Tyrimas parodė, kad avariją sukėlė surinkimo metu raketoje „Sojuz FG“ padarytas defektas. Tai sugadino „Roskosmos“ reputaciją, pakėlė draudimo kainas ir tuo pačiu rusų paslaugų kainą.

Įdomesnis incidentas su „Sojuz MS-09“, kuriame maždaug 2 mm skersmens skylė sukėlė oro nuotėkį TKS, apie kurį pranešta rugpjūčio 30 d. Jo įgulai pavyko sustabdyti oro praradimą – skylę užkišo marlės tamponu su hermetiku. Tyrimas parodė, kad skylė grąžtu padaryta tyčia. „Roskosmos“ netgi apkaltino tuo esančius kosmose, kas sukėlė ypatingą JAV pasipiktinimą. Gruodžio 11 d. rusų kosmonautai išėjo į atvirą kosmosą ir paėmė pavyzdžių nuo „Sojuz MS-09“ išorės.

Nusileidimas Marse

2018 m. lapkričio 26 d. Eleziejaus lygumoje nusileidęs „InSight“ modulis buvo jau 8-sis NASA nusileidimas Marse. Rusai mėgsta nurodyti, kad pusė tokių nusileidimų buvo nesėkmingi, tačiau iš tikro būtent Rusijos nesėkmių kiekis didžiausias, o vienintelis jų dar 1971 m. gruodžio 2 d. nusileidęs „Mars-3“ aparatas teveikė vos pora minučių.

Palikta Saulės sistema

2018 m. lapkričio 5 d. „Voyager 2“ įskriejo į tarpžvaigždinę erdvę (skriejanti nuo 1977 m.) už 18 mlrd. km nuo Žemės. Tai jau antroji stotis, po „Voyager 1“, palikusi Saulės sistemą. Apie Saulės paribius žr. >>>>>

Asteroidų tyrimas

2018 m. gruodžio 3 d. OSIRIS-Rex pasiekė Benu asteroidą, 500 m skersmens ir apie Saulę apsisukantį per 1,2 m. Jis kelia grėsmę Žemei, o 2135 m. praskries pro ją tik 300 tūkst. km atstumu. Vėliau jis bandys paimti jo pavyzdžių ir juos pargabenti į Žemę (2023 m.). Daugiau apie šią misiją >>>>>

O štai japonų „Hayabusa 2“ ant Ryugu asteroido rugsėjo 12 d. nuleido du MINERVA asteroieigius, o spalio 3 d. ir stambesnį MASCOT. Ketinama iš jo irgi parvežti asteroido pavyzdžių (2020 m. gruodį). Daugiau apie šią misiją >>>>>

Arčiau Saulės

2018 m. rugpjūčio 12 d. „Delta IV Heavy“ raketa iškėlė „Parker“ stotį, skrendančią tirti Saulės karūną. 2024 m. gruodį ji prie Saulės priartės iki 8,9 Saulės skersmens atstumo. Daugiau apie šią misiją >>>>>

Tačiau ne mažiau įdomi bendra Japonijos ir Europos „BepiColombo“ misija, skirta Merkurijaus tyrimui. Stotis „Ariane 5“ raketa iškelta 2018 m. spalio 20 d. iš Kuru kosmodromo Prancūzijos Guanoje ir po kelių praskridimų pro Žemę ir Venerą, 2025 m. pasieks Merkurijų pristatydama ten pora orbitinių aparatų. MPO sudarys daugiabangį jo paviršiaus žemėlapį, o MMO tirs magnetosferą. Iki tol Merkurijų 2011-2015 m. tetyrė NASA „Messenger“.

Nusileidimas nematomoje Mėnulio pusėje

Ir galiausiai Kinija pirmąkart pirmomis 2019 m. minutėmis nuleido mėnuleigį nematomoje Mėnulio pusėje ir jau perdavė pirmąsias paviršiaus nuotraukas. Daugiau apie šią misiją >>>>>


2019 m. ketinimai

Rusijos monopolijos pabaiga ir planai

Demonstracinis „SpaceX“ pilotuojamo „Dragon 2“ skrydis, iškeliant „Falcon 9“ raketa, numatytas 2019 m. sausio gale, o skrydis į TKS – birželį. „Boeing“ laivo „Starliner“ misija planuota kovui, o su ekipažu – rugpjūtį. Tad JAV turi du pilotuojamus laivus, kurių keliamoji galia ir talpa gerokai viršija „Sojuz MS“, tebesantį pusės amžiaus senumo kūriniu. NASA dar neatsisakys „Sojuz“ naudojimo, tačiau kontraktas su Rusija baigiasi 2020 m. vasarį. Starliner
Ir čia neverta pamiršti ir Kinijos planų turėti savo orbitinę stotį, kurios pirmas modulis turėtų būti iškeltas dar 2019 m. Žr. Kinijos kosminės ambicijos

Mėnulio tolimesnis trypimas

2019 m. Kinija planuoja startuoti „Čang‘e-5“, su nusileidimu Mėnulyje ir grunto parvežimu į Žemę, kas būtų pirmas kartas po 40 m. pertraukos. Ir tuo Kinija gerokai pritemdys JAV pasiekimus Mėnulyje. Žr. Kinijos kosminės ambicijos

Indija antroje 2019 m. pusėje į Mėnulį ketina siųsti „Chandrayaan-2“ su 6-račiu mėnuleigiu, tirsiančiu Pietų ašigalio regioną. Bet dar iki tol „Falcon-9“ turėtų iškelti ir į Mėnulį skrisiantį Izraelio „Beresheet“ (sukurtą „SpaceIL“) su nusileidimo moduliu – Izraeliui tampant 5-a Mėnulį pasiekusia šalimi.
„Beresheet“ startavo iš Kanaveralo iškyšulio vasario 22 d. Zondas nusileisti Giedros jūroje (Mare Serenitatis) turėtų 2019 m. balandį.

Marso ir asteroidų kasinėjimai

NASA tebebandys atstatyti ryšį su marsaeigiu „Opportunity“, nutrūkusį 2018 m. birželį per dulkių audrą [ Deja, vasarį NASA paskelbė, kad ryšis su juo nutrūkęs galutinai ]. Gerai, kad ten dar yra „Curiosity“, o prie jo prisijungs ir „InSight“, sausį ar vasarį pradėsiantis Marso grunto gręžimą.

Tebesitęs ir japonų „Hayabusa 2“ misija, 2019 m. gruodį, prieš išskrendant į Žemę, į Ryugu asteroidą nuleisianti trečią „Minerva“ roverį. Iki tol bus bandoma paimti grunto pavyzdžių. Daugiau apie šią misiją >>>>>
O Benu asteroidą tebetirs Daugiau apie šią misiją OSIRIS-Rex, irgi bandysiantis parvežti grunto pavyzdžių (2023 m.).

Rusijos planai

Iš to, kas minėta iki šiol, gali pasirodyti, kad Rusijos kosmose neliko. Tačiau „Roskosmos“ 2019-iems yra numatęs plačią programą. Planuojama iš Baikonuro atlikti 19 startų, iš jų 8-i – į TKS (pilotuojamų ir krovininių). Rugsėjį „Sojuz-2.1a“ turėtų iškelti nepilotuojamą „Sojuz MS-14“, siekiant išbandyti avarinį laivo gelbėjimą ir skaitmeninį raketos valdymą. Dar laukiami 7-i „Proton-M“ raketos startai, iš jų 5-i būtų pačios Rusijos reikmėms. Balandį numatytas observatorijos „Spektr-RG“ iškėlimas, tada ryšių palydovo „Jamal-601”, gegužę ar birželį – karinio „Blagovest“, rugpjūtį ar rugsėjį – „Ekspres-80“ ir „Ekspres-103“ poros. Galiausiai, metų pabaigoje į TKS būtų pristatytas naujas „Nauka“ (Mokslas) modulis. Komerciniai „Proton-M“ skrydžiai: gegužę su britų ryšio palydovu „Eutelsat 5 West B“ ir amerikiečių transportu MEV-1, o metų pabaigoje – Kanados palydovu „Anik G2V“.
Iš Kuru kosmodromo Prancūzijos Guanoje panuojami 4-i „Sojuz ST-B“ startai: vasarį iškeliant 6-is britų ryšių palydovus „OneWeb“, balandį – 4-is britų palydovus „O3b“, spalį – Europos Žemės zondavimo palydovus „CSG-1“ ir eksoplanetų paieškos teleskopą CHEOPS, lapkritį - dar 34-is „OneWeb“ palydovus. Vienok „Arianespace“ atsisakė pasiūlymo dalį „OneWeb“ iškelti iš „Rytinio“ (Vostočnij) kosmodromo. Neaišku, kam jis buvo statytas.
Rusija bandys ir raketas: „Angara-A5” ir lengvąją nešėją „Sojuz 2.1v“.

Papildomai skaitykite:
Žmonės Mėnulyje
Kasinėjimai Marse
Lenktynės kosmose
Privačiai – į kosmosą
Vėl žvalgantis į dangų
Pirmasis Mėnulio kiberis
Kinijos kosminės ambicijos
Kam priklauso Mėnulio dulkės?
2018 m. atradimai fizikoje ir astronomijoje
Mėnulis ir jo įsisavinimo ypatybės
Kuri akis tingi? Kosmosas ir iliuzijos
Mėnulis atskleidžia savo nematomą veidą
Astronomija: Žymesnieji įvykiai (20 a.)
Nesklandumai įsisavinant kosmosą
NASA liečiasi su privačiu verslu
Saturno keisčiausias palydovas
Paprasti ir neįprasti asteroidai
Dulkėtais tolimų planetų takais
Pirmasis vežimas Mėnulyje
Ateitis - elektrinės raketos
"Pioneer" anomalijos
Ateities kapinės
"Galileo" misija

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Vartiklis