Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Paprasti ir neįprasti asteroidai
 

Taip pat skaitykite Lenktynės kosmose - apie numatomą misiją į asteroidą      
bei Bijokime žmonių, o ne asteroidų      
Kometų tyrimų istorija      

Apie tai, kad Saulės sistemoje egzistuoja planetos-grumstai, prieš 200 m. nežinojo net astronomai. O pasirodo, kad jų - šimtai tūkstančių, Asteroids belt o daugiausia jos išsidėstę Asteroidų juostoje tarp Marso ir Jupiterio.

Jas imta vadinti asteroidais (iš graikų – „panašiais į žvaigždes“), nes per teleskopą jos atrodo kaip blyškios žvaigždelės, spindintys taškai. Tai gerokai juos skiria nuo planetų, kurios priartinus atrodo tarsi diskai.

Astronomai ištyrė, aprašė ir surašė kelis tūkstančius asteroidų, kurie, kaip ir planetos, sukasi aplink saulę savomis orbitomis. Jų yra įvairiausių – didelių ir mažų, dvigubų ir net trigubų (su vienu ar dviem palydovais). Rutulio forma jiems labiau išimtis nei taisyklė. Didžiausias iš žinomų asteroidų Pagrindiniame žiede yra Cerera, atrastas dar 19 a. pradžioje, ir yra panašus į 900 km skersmens rutulį.

20 a. viduryje buvo atrastas dar vienas asteroidų žiedas, esantis už Neptūno orbitos, kuris pavadintas Koiperio žiedu. Jame yra Plutonui prilygstančių asteroidų.

Antžeminiais teleskopais įžiūrėti ką nors asteroidų paviršiuje neįmanoma. Ir tik 20 a. pabaigoje sugebėta iš arčiau pažvelgti į asteroidus. 1991 m. amerikiečių „Galileo“ zondas nufotografavo Gasprą vos iš 10 tūkst. km atstumo. Tai gana įprastas asteroidas, pavadintas mažo miestelio Krymo pietinėje pakrantėje vardu, nuotraukoje panašus į milžinišką bulvę (19x12x11 km) su daugybe „duobių“ (kraterių), kurių skersmuo 1-2 km. Jo „metai“ daugiau kaip tris kartus ilgesni už žemiškus. Sužinota, kad Gaspra apie ašį sukasi sparčiau už Žemę – jo „para“ – 7 val. - vis tik jis ne rekordininkas sukimosi atžvilgiu.

Įdomi asteroido 2008 HJ atradimo istorija. Jį 2008 m. balandį atrado anglų astronomas-mėgėjas Ričardas Mailzas, turėjęs nuotolinį ryšį su Australijos automatizuotu Folkeso teleskopu. Anglijos mokomasis projektas suteikė galimybę Didžiosios Britanijos moksleiviams, studentams ir mėgėjams naudotis dviem galingais teleskopais: Australijoje ir Havajuose. Pagal asteroidų periodinius šviesumo pokyčius Mailzas nustatė, ka asteroidas apsisuka greičiau nei per minutę (faktiškai, 42,67 sek.). Tačiau gali būti atrasti ir dar „vikresnių“.

Gaspra asteroid
Gaspra asteroidas Itokawa asteroid
Itokawa asteroidas Ida - Dactyl
Ida su Daktiliu
O nufotografuota jau ir daugiau asteroidų, o ant „Eros“ netgi nusileista (2001 m. vasaris), paimta grunto nuo „Itokawa“ (2005 m. rugsėjis, japonų "Hayabusa" zondo). O minėtas „Galileo“ zondas padarė dar vieną atradimą – 1993 m. atrado Ida asteroido palydovą. Ida ilgis apie 60 km, o jo palydovas, pavadintas Daktiliu, tėra vos 1,5 km.

Tačiau dar neįprastesnis asteroidas „Silvija“, esantis trigubu. Jį atrado 1866 m. Jis gana stambus (366x264x232 km) ir yra 3,6 AE atstumu nuo Saulės. Jo orbita trunka 6,5 m., o apie ašį apsisuka per 5 val. 11 min. Jį pavadino Romos įkūrėjų Romulo ir Remo motinos Rėjos Silvijos vardu. Palydovams (atrastiems 2001 ir 2004 m.) suteikti Silvijos sūnų vardai. Romulo skersmuo – 18 km, atstumas nuo Silvijos – 1360 km, apsisukimo trukmė – 87,6 val. Remo skersmuo – 7 km, atitolęs nuo Silvijos per 710 km, apsisuka aplink ją per 33 val. matyt, asteroidų palydovai yra jų susidūrimų pasekmė.

Ypač domina labai prie Žemės priartėjantys asteroidai. Pavojingais laikomi 100-200 m skersmens asteroidai, galintys priartėti per 7,5 mln. km. Tokių asteroidų gali būti keli tūkstančiai. Globalią katastrofą gali sukelti kilometro skersmens asteroidas. Paskutiniais metais Žemę asteroidai aplankė ne kartą. 2004 m. rugsėjo 29 d. Toutatis (pavadinimas iš keltų mitų) praskriejo 1,5 km atstumu. Ir nors jis priartėja prie Žemės kas 4 m., kitą kartą taip arti jis priskris tik 2562-ais. Šio asteroido forma labai neįprasta: jis panašus į milžinišką arachisą (4,7x2,4x1,9 km), susidedantį iš dviejų luitų, ant kurių yra 100-600 m skersmens kraterių bei kalnagūbrių. Beje, 2012 m. gruodžio 11 d. jis praskriejo irgi gana arti – maždaug už 6,9 mln km (18 kartų toliau nei randas Mėnulis).

O 2008 m. sausio 29 d. 250-600 m skersmens asteroidas, kurio masė keli milijonai tonų, prazvimbė vos 0,5 km atstumu. Toks rėžęsis į Žemę galėtų sukelti baisų žemės drebėjimą ir cunamį, nekalbant apie kitas pasekmes. Pavojingu laikomas 2004 MN4, pavadintas Apofisu, senovės Egipto tamsos ir griovimų dievo vardu. Jis sukasi aplink Saulę 323 d. trukmės orbita. Tarybiniai astronautai paskaičiavo, kad jo orbita gali pakisti ir 2036 m. jis gal netgi susidurti su Žeme. O jis ne toks jau ir smulkutis – apie 400-600 m. patikslinti duomenis ketinama 2029 m., kai jis prie Žemės priartės vos per 40 tūkst. km.

Nekreipti dėmesio į asteroidų keliamą pavojų negalima. Manoma, kad dinozaurus sunaikinęs asteroidas buvo 10 km skersmens. Paslaptingas Tunguskos sprogimas buvo 3-20 megatonų galios. Manoma, kad ten nukrito nedidelė kometa, tačiau galėjo būti ir asteroidas. Tokį sprogimą sukeltų apie 60-80 m skersmens asteroidas, taigi, puikiai nušluotų miestą, jei į jį pataikytų.

O asteroidai, nepaisant visų pastangų, kartais išnyra netikėtai, tiesiog „iš niekur“. Štai minėtą 2012 m. gruodžio 11 d. dieną vos 226 tūkst. km atstumu (perpus nei iki Mėnulio, kas kosminiu masteliu tėra vos plaukelis) praskriejo vos gruodžio 9 d. atrastas 2012 XE54 asteroidas. Jis tebuvo 28 m skersmens, tačiau nustebino tuo, kad spėjo pasislėpti Žemės šešėlyje ir leido stebėti ypač retą reiškinį – asteroido užtemimą.

O jau galim rengtis naujo svečio sutikimui – 2013 m. vasario 15 d. pas mus lankysis 2012 DA14. Ar neatneš jis mums dovanos Nepriklausomybės dienos proga? Anot paskaičiavimų jis vos nekliudys Žemės – tebus vos už 35 tūkst. km (t.y. arčiau, nei kai kurie žmonių iškelti palydovai) – o tikimybė, kad klius Žemei, anot astronomų, yra 1:83000. Tačiau neatmetama galimybė, kad jis vis tik vožtels mums 2020-aisiais.

Tai ką žinom apie šį asteroidą? Jį tik 2012 m. pradžioje atrado Ispanijos La Sagra astronomai. Jo skersmuo apie 46 m (nors tiksliai ir nenustatytas), tad kokį Niujorką nuskintų tarsi gėlelę laukų. Tačiau 70% Žemės padengta vandenynais, tad didesnė tikimybė jam nerti į ten. Nelaimei, šio asteroido orbita nepaprastai artima Žemei, tad jį reikia ypač atidžiai stebėti, tuo labiau, kad mes „bučiuojamės“ su juo kasmet. Jo priartėjimo metu jį pamatyti bus galima net ir nedideliu teleskopu, tad kiekvienas galime spėti pasirengti jo apžiūrai.
2012 DA14 Orbit
2012 DA14 kelias vasario 15-ai
Beje, ir šis asteroidas pademonstruos mums 18 min. trukmės savo užtemimą – ir kas gi jiems visiems dabar užėjo?!

Atnaujinimas: Asteroidas 2012 DA14 praskriejo taip, kaip ir buvo planuota, tačiau įdomiausia, kad tos pačios dieną nustebino, o gal ir perspėjo, kad grėsmė iš kosmoso tikrai egzistuoja greta Čeliabinsko nukritęs meteoritas, dėl kurio smūgio bangos sukeltų pasekmių netgi buvo sužeista šimtai žmonių. (o apie šią ir kitas Čeliabinsko keistenybes žr. >>>>>).

Pavelo Spurny vadovaujama Prahos astronomų grupė atliko 7-is šio 9:20 driokstelėjusio meteorito (stambiausio nuo 1908 m. Tunguskos katastrofos) videoįrašus ir trianguliacijos metodu pabandė nustatyti jo trajektoriją iki įeinant į atmosferą. Jie įsitikinę, kad „akmenukas“ sukosi aplink Saulė elipsine orbita. Nutįsusia kažkur nuo Veneros iki asteroidų juostos tarp Marso ir Jupiterio. Taip pat jie nustatė, kad pagrindinė meteorito dalis pataikė į Čebarkulio ežerą, o 2-3 didesni ir tūkstančiai smulkių atskilo dviejų stambiausių žybtelėjimų metu. Analizė rodo, kad meteoritas regimas tapo 92 km, o sprogo – 32 km aukštyje, po 11 sek. Sprogimas išdaužė namų stiklus. Iki patenkant į atmosferą jo masė turėjo būti apie 9 tūkst. tonų, o dydžiu prilygti namui.

Prof. Viktoro Grachovskio grupė surinko 53 jo fragmentus, kurių stambiausias svėrė beveik 2 kg. Jo numanomas amžius apie 4,5 mlrd. m. (maždaug tokio amžiaus ir pati Saulės sistema). Jį klasifikavo kaip akmeninį meteoritą, chondritą, kuriame yra geležies, alavo ir sulfitų. Skeveldrose yra smūginių stiklo gyslų (su žadeito mineralu), rodančių susidūrimų su kitais asteroidų juostos objektais pasekmes. Toks susidūrimas turėjo įvykti maždaug prieš 290 mln. m. Matyt dėl tų susidūrimų ir susidarė plyšiai, sukėlusią įspūdingą sprogimą atmosferoje. Nesutrūkę kūnai gali pasiekti Žemės paviršių vientisi ir smūgis būtų juntamesnis.

Reikia rengti asteroidų medžiokles!

Kai vienas apie 50 m skersmens asteroidas 2012 m. vasario 15 d. turėjo prazvimbti pro pat Žemę, kitas, kiek mažesnis (kaip spėjama - iki 15 m), žiebė prie Čeliabinsko, sukeldamas apie 470 kilotonų stiprumo sprogimą, t.y. prilygstantį atominės bombos sprogimui (ir kaip čia užmirši hipotezę, kad asteroidai skraido poromis, žr. >>>>> ). Jis svėrė iki 10 tūkst. tonų ir susidūrimo su Žemės paviršiumi metu skriejo apie 64,4 km val. greičiu – šie duomenys patikslinti pagal duomenis, gautus iš 5-ių infragarsą registruojančių stočių (tame tarpe ir iš esančios Aliaskoje, 6500 km atstumu nuo Čeliabinsko). Išdaušti langai maždaug 100 tūkst. butų – o Čeliabinske turėtų būti labai šalta šiuo metu.

Tokie ir panašūs bolidai krenta maždaug kas dešimtmetį, tačiau daugiausia į vandenynus, dykumas ir kitas mažai gyvenamas vietas, tad nesukeldavo tokio dėmesio – ir vis tik, vienas toks įvykis Japonijoje įjungė DEFCON (Signalas pasirengimui gintis) signalą NORAD (Šiaurės Amerikos oro ir kosmoso apsaugos gynybos štabas) sistemoje.

Kelioms valandoms praėjus po asteroido 2012 DA14 prasilenkimo su Žeme (2013 m. vasario 15 d.) San Francisco gyventojai (buvo bent 35 paliudijimai) danguje stebėjo neįprastus žybsnius. O Kuboje tą pačią dieną irgi įvyko kosminio svečio sprogimas, kurį apie 8 val. (vietos laiku) girdėjo Rodaso salos centre esančio Cienfuegos miesto gyventojai. Kai kurie matė ir krentantį "ugnies kamuolį". Apie nukentėjusius nebuvo paskelbta.

Visa tai rodo, kad mes Žemėje nesame tokie jau saugūs. Paaiškėjo, kad pavojus didesnis, nei manyta ankščiau (žr. Asteroidai skraido poromis). Kometos gali atlėkti praktiškai iš bet kurios pusės, bet kurią akimirką. Ir daugelio fantastų aprašyti panašių nutikimų scenarijai labai jau įtikėtini.

1998-ais JAV kongresas įpareigojo NASA surasti visus arti Žemės praskrendančius asteroidus, kurių skersmuo didesnis už 1 km. Tokie “akmenukai” galėtų nulemti Žemės civilizacijos lemtį. Dabar jau nustatyta apie 95% iš 980 asteroidų, kurie, kaip manoma, kursuoja Žemės apylinkėse. Laimei, nė vienas jų artimiausiu metu dar negraso Žemei. Tačiau padėtis ne tokia gera su smulkesniais. Anot B612 fondo, pagal WISE kosminio teleskopo duomenis apie 4700 asteroidų siekiančių bent 100 m skersmenį gali priartėti pavojingai arti Žemės. O bendrai, mokslininkai mano, kad gali būti iki 1 milijono asteroidų, turinčių galimybę pasiekti Žemę, iš kurių šiai dienai nustatyta tik 9600.

Efektyviausia tokių asteroidų ieškoti infraraudonųjų spindulių diapazone. Ne pelno siekiantis B612 fondas planuoja 2018 m. iškelti „Sentinel“ kosminį teleskopą į orbitą, panašią į Veneros orbitą. Jis per 6 m. turėtų suregistruoti apie 500 tūkst. arti Žemės galinčių praskrieti asteroidų – ir dar prieš dešimtmečius nuspėti, kurie jų galės grėsti Žemei.

Cerera ir jos paslaptingos šviesos
Tebevykdomi du projektai artimų Žemei objektų paieškai – „Catalina Sky Survey“ ir PanSTARRS. Jie naudoja antžeminių observatorijų tinklus ir pagrindinius duomenis gaus maždaug po 2 m. O NASA finansavo „Atlas“ projektą Havajuose, leisiantį aptikti pavojingų trajektorijų smulkius objektus. Tačiau tai neapsaugos nuo asteroidų, atlekiančių dienos metu nuo Saulės pusės. Juos aptikti galėtų palydovai, besižvalgantys iš Veneros orbitos pusės.

Cerera - pirmasis asteroidas

Cerera (A899 OF; 1943 XB) – nykštukinė planeta, iki 2006 metų buvo laikyta asteroidu Nr. 1 (pirmasis atrastas asteroidas). Dydis - 930x970 km. Perihelis ir afelis: 2,55 ir 2,99 a.v. Apie savo ašį apsisuka per 9,1 val.
1801 m. sausio 1 d. atrado Džuzepė Pjacis iš Palermo, kai pamatė į žvaigždę panašų šviesulį, kuris kasnakt pastebimai judėjo danguje. Paaiškėjo, kad jis yra tarp Marso ir Jupiterio. Jis pavadintas Sicilijos globėjos deivės Cereros vardu.

Vesta - atlaikęs likimo smūgį

Vesta (oficialiai 4 Vesta) – antrasis pagal dydį asteroidų žiedo tarp Marso ir Jupiterio asteroidas, kurio skersmuo apie 530 km. Perihelis – 2,57 a.v., afelis – 2,15 a.v. Temperatūra paviršiuje svyruoja nuo -20oC (asteroido vasarą, kai saulė zenite) iki -190oC (žiemą, ašigalyje). Dienos nakties vidutinė temperatūra svyruoja nuo -60 iki -130oC. Asteroidas labai greitai sukasi, jo para trunka 5,342 valandos. Jis pakankamai šviesus ir matomas plika akimi.
Asteroidą 1807 m. kovo 29-ąją atrado vokiečių astronomas H. Olbersas. K. Gauso pasiūlymu jis pavadintas Vestos, romėnų bendruomenės, namų židinio ir šeimos deivės, vardu. Šventąją Vestos ugnį saugojo vestalės, kurių viena buvo ir Rėja Silvija, kuri su Marsu susilaukė Romulo ir Remo, Romos įkūrėjų.

Žemėje turime nemažą kiekį potencialių pavyzdžių iš Vestos – tai 1200 HED meteoritai (Vestos achondritai).
O 2011 m. liepos 16 d. Vestos orbitą pasiekė NASA zondas „Dawn“ ir jį tyrė iki 2012 m. rugsėjo 5 d. Išskirtiniausia asteroido ypatybe yra 460 km smūginis Rėjos-Silvijos krateris. Jo dugnas yra 13 km žemiau vidutinio lygio, kraštai virš aplinkos iškilę 4-12 km, o centrinio kalno aukštis – 18 km (tad žymiai aukštesnis už aukščiausius Žemės kalnus). Net keista, kaip asteroidas pajėgė išgyventi tokį baisų kataklizmą. Prieš tai jo paviršiaus ypatybės buvo tirtos orbitiniu Hubble teleskopu.

Paruošė Cpt.Astera's advisor

Papildomai skaitykite:
Planeta X
Lenktynės kosmose
"Galileo" misija
Nykštukinės planetos
Pakeliui į Saturną
Sprogimas virš Jukono
Kada bus pasaulio pabaiga?
Bijome žmonių, o ne asteroidų
Iš kosmoso atskriejanti mirtis
Kuri akis tingi? Kosmosas ir iliuzijos
Astronomija: Žymesnieji įvykiai (20 a.)
Paskutinį ledynmetį sukėlė meteorito ar kometos smūgis
Mūsų palydovo kilmės klausimai
Kometos, meteorai, krintančios žvaigždės ir kt.
Kosmosui reikia geros šluotos
Merkurijaus baisioji tragedija
Saulė yra dvinarė žvaigždė?
Saturno keisčiausias palydovas
R. Vaičekauskas. Kometos stebėjimas
Mėnulio nuolaužos Žemėje
Tektitai, lydytas akmuo
Kokia yra Visata? Sukasi?
Kitų žvaigždžių planetos
Įvairios trumpos žinutės
Naujas randevū kometai
Saga apie neutronus
Samsonas ir Marsas
Žvalgantis po dangų
"Pioneer" anomalijos
Saulės kreiseriai
Marso emisaras
Tunguskos sprogimas
Dangaus ženklai
Nibiru planeta

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Vartiklis