Įkvėptas JAV ir pasaulio visuomenės susirūpinimo, Nikita Chruščiovas įsakė rengti tolimesnis startus. Po mėnesio pakilo „Sputnik-2“, kurio svoris su įranga buvo 508 kg – o jis dar gabeno ir gyvą krovinį, šunį Laika.

JAV kosmosą tyrinėjo keli centrai. Verneris fon Braunas ir jo eks-vokiečių, „Fau-2“ kūrėjų komanda Hantsvilyje (Alabamos v.) kūrė „Redstone“ raketą (apie to meto periperijas žr. >>>>>). Reaktyvinio judėjimo laboratorija Pasadene (Kalifornijos v.) užsiėmė taktinėmis artimojo poveikio raketomis, o Karinis oro laivynas kūrė tolimojo veiksmo raketas. Didžiausią poveikį kosmoso projektams padarė Nacionalinis oro laivybos konsultacinis komitetas, vadovaujamas Chiu Draideno. Šis komitetas eksperimentavo su X serijos lėktuvais, vieninteliais pasaulyje galintys skraidinti žmogų viršgarsiniais greičiais beveik prie pat ribos su kosmosu. Tai nulėmė spendimus, rengiantis į kosmosą siųsti astronautus.

Mėnesiui praėjus po „Sputnik“ starto, Ch. Draidenas įkūrė specialų Kosminių tyrinėjimų komitetą, kad būtų apjungtos ir koordinuojamos federaliniai departamentai, privačios kompanijos ir universitetų tyrimų grupės.

O prieš 2 m. Eizenhaueris patvirtino ambicinius planus paleisti palydovą Tarptautinių geofizinių metų proga. Pasirinktas Oro pajėgų projektas „Avangard“ vietoje V. fon Brauno su „Jupiter“ raketa, esančia „Redstone“ modifikacija. Netgi pagadino viršutines „Jupiter“ pakopas, kad sutrukdytų Braunui laimėti prieš „Avangard“.

Kilus panikai po „Sputnik“ starto, Eizenhaueris privertė Oro pajėgų komandą skubėti. Tačiau „Avangard“ sprogo starto aikštelėje viso pasaulio žurnalistų akyse. Spauda raketą pakrikštijo „flopiška“ („flop“ – žlugti).

O Brauno projektą atnaujino mėnesį prieš nesėkmingą „Avangard“ startą. Jo raketa, pervadinta į „Junona“, netrukus buvo parengta startui. Tuo tarpu Reaktyvinio judėjimo laboratorijos komanda, vadovaujama Viljamo Pikeringo, dirbo ties „Explorer-1“ palydovu. „Junonos“ startas buvo sėkmingas ir 1958 m. sausio 31 d. „Explorer-1” buvo iškeltas į orbitą.

Per spaudos konferenciją iškeltas realaus dydžio „Explorer-1” maketas

Explorer-1

1958 m. sausio 31 d. vakare pakilo pirmasis JAV dirbtinis palydovas „Explorer-1”, - kaip dalis JAV dalyvavimo Geofizikinių metų (IGY) programoje. Joje, nuo 1957 m. liepos 1 d. iki 1958 m. gruodžio 31 d. dalyvavo 67 šalys. Tiek Rusija, tiek JAV paskelbė, kad iškels savo dirbtinius Žemės palydovus. Ir daugelis Amerikoje buvo priblokšti, kad jau 1957 m. spalio 4 d. pakilo rusų „Sputnik-1”, o po mėnesio jau skriejo ir “Sputnik-2” su Laika.

Amerika savo palydovą pradėjo planuoti dar 1954 m. ir nepaisant stipraus ABMA palaikymo Eizenhauerio administracija pasirinko Karinio jūrų laivyno „Vanguard“ projektą. Tačiau pirmas bandymas iškelti „Vanguard“ palydovą 1957 m. gruodžio 6 d. baigėsi starto platformos sprogimu. Tada jau paskirta ABMA, o už palydovo parengimą atsakinga buvo Kalifornijos Technologijų inst-to JPL laboratorija, kuriai vadovavo William Pickering’as. Pagrindiniu buvo Jovos un-to fizikos ir astronomijos prof. James Van Allen’as, kuris tyrinėjo kosminius spindulius. 1958 m. sausio 11 d. 30,8 svarų svorio „Explorer-1“ buvo surinktas. Jupiter C pirmoji pakopa buvo pastatyta Kanaverio iškyšulio „Missile Annex“ aikštelėje sausio 16 d. Kitos pakopos atvežtos sausio 24 d.

Sausio 31 d. vakare 57 inžinierių grupė stebėjo, kaip atskaičiuojamas laikas iki starto. Pickering’as, von Braun’as ir Van Allen’as laukė Pentagone. 10:48 PM EST raketa suriaumojo ir pakilo į dangų. 12:45 PM Pickering’as gavo patvirtinimą: „Kalifornija turi paukštį“.

Per spaudos konferenciją Mokslų akademijoje Pickering’as, von Braun’as ir Van Allen’as pranešė, kad „Explorer-1” skrenda elipsine orbita kiek aukštesne, nei planuota. Jis Žemę apsuka per 114 min., aukščiausias taškas 1594 km, žemiausias 225 km. Palydovo kosminių spindulių daviklis aptiko Žemės radiacines juostas, kurios buvo pavadintos Van Allen’o vardu.

NASA gimimas

1957 m. žiemą gauta patirtis JAV paveikė blaivinančiai. Chiu Daidenas ir Palydovų komiteto mokslininkai ėmėsi lobizmo „Kosmoso tyrimų ir įsisavinimo energetinei programai“, kurią valdė civilinė agentūra, į kurios vadovo postą, aišku, Draidenas pasiūlė save.

Kitais metais Eizenhaueris Kongrese pristatė Nacionalinės kosminės agentūros sukūrimo idėją ir liepos 29 d. JAV Kongresas priėmė Aeronautikos ir kosmoso tyrimų įstatymą. NASA oficialiai įkurta 1958 m. spalio 1 d. perėmusi Nacionalinis oro laivybos konsultacinis komitetą su 8000 jo darbuotojų, 3 tyrimų laboratorijas ir šimtamilijoninį budžetą (dabartiniu kursu būtų apie 0,5 mlrd.). NASA paveldėjo ir Oro pajėgų Mokslinių tyrimų laboratoriją, Reaktyvinio judėjimo laboratoriją, įrangą iš Hantsvilio ir V. fon Brauną su jo „raketine“ komanda. Daugelio nuostabai, Draidenas atsisakė NASA direktoriaus posto ir tapo Tomo Glenano pavaduotoju.

NASA struktūra

Motto: „Viskas visų naudai“
Pagr. ofisas: Vašingtonas
2014 m. biudžetas: 17,71 mlrd. USD
Vadovas: Čarlzas Frenkas Boldenas-jaunesnysis (nuo 2009 m.)
Penki tyrimų centrai: