|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
NASA tapsmas: istorija
1957 m. spalio 4 d. pakilęs tarybinis Sputnik suklibino JAV, kaip techniškai pirmaujančios šalies, reputaciją. Jis siuntė amerikiečius erzinančius pypsėjimus tris savaites, kol nenusėdo baterijos. Panika apėmė karines ir mokslines bendrijas, o labiausiai politikus. Kilęs šokas buvo žvalgybos ir mokslinio įvertinimo apsiskaičiavimo rezultatas. Įkvėptas JAV ir pasaulio visuomenės susirūpinimo, Nikita Chruščiovas įsakė rengti tolimesnis startus. Po mėnesio pakilo Sputnik-2, kurio svoris su įranga buvo 508 kg o jis dar gabeno ir gyvą krovinį, šunį Laika. JAV kosmosą tyrinėjo keli centrai. Verneris fon Braunas ir jo eks-vokiečių, Fau-2 kūrėjų komanda Hantsvilyje (Alabamos v.) kūrė Redstone raketą (apie to meto periperijas žr. >>>>>). Reaktyvinio judėjimo laboratorija Pasadene (Kalifornijos v.) užsiėmė taktinėmis artimojo poveikio raketomis, o Karinis oro laivynas kūrė tolimojo veiksmo raketas. Didžiausią poveikį kosmoso projektams padarė Nacionalinis oro laivybos konsultacinis komitetas, vadovaujamas Chiu Draideno. Šis komitetas eksperimentavo su X serijos lėktuvais, vieninteliais pasaulyje galintys skraidinti žmogų viršgarsiniais greičiais beveik prie pat ribos su kosmosu. Tai nulėmė spendimus, rengiantis į kosmosą siųsti astronautus. Mėnesiui praėjus po Sputnik starto, Ch. Draidenas įkūrė specialų Kosminių tyrinėjimų komitetą, kad būtų apjungtos ir koordinuojamos federaliniai departamentai, privačios kompanijos ir universitetų tyrimų grupės. O prieš 2 m. Eizenhaueris patvirtino ambicinius planus paleisti palydovą Tarptautinių geofizinių metų proga. Pasirinktas Oro pajėgų projektas Avangard vietoje V. fon Brauno su Jupiter raketa, esančia Redstone modifikacija. Netgi pagadino viršutines Jupiter pakopas, kad sutrukdytų Braunui laimėti prieš Avangard. Kilus panikai po Sputnik starto, Eizenhauris privertė Oro pajėgų komandą skubėti. Tačiau Avangard sprogo starto aikštelėje viso pasaulio žurnalistų akyse. Spauda raketą pakrikštijo flopiška (flop žlugti).
NASA gimimas 1957 m. žiemą gauta patirtis JAV paveikė blaivinančiai. Chiu Daidenas ir Palydovų komiteto mokslininkai ėmėsi lobizmo Kosmoso tyrimų ir įsisavinimo energetinei programai, kurią valdė civilinė agentūra, į kurios vadovo postą, aišku, Draidenas pasiūlė save. Kitais metais Eizenchaueris Kongrese pristatė Nacionalinės kosminės agentūros sukūrimo idėją ir liepos 29 d. JAV Kongresas priėmė Aeronautikos ir kosmoso tyrimų įstatymą. NASA oficialiai įkurta 1958 m. spalio 1 d. perėmusi Nacionalinis oro laivybos konsultacinis komitetą su 8000 jo darbuotojų, 3 tyrimų laboratorijas ir šimtamilijoninį budžetą (dabartiniu kursu būtų apie 0,5 mlrd.). NASA paveldėjo ir Oro pajėgų Mokslinių tyrimų laboratoriją, Reaktyvinio judėjimo laboratoriją, įrangą iš Hantsvilio ir V. fon Brauną su jo raketine komanda. Daugelio nuostabai, Draidenas atsisakė NASA direktoriaus posto ir tapo Tomo Glenano pavaduotoju. Pirmuoju NASA direktoriumi nuo 1958 m. rugpjūčio 19 d. tapo Tomas Keitas Glenanas. Iki tol jis spėjo pabūti Paramount ir Samuel Goldwyn studijų menedžeriu, Karinio jūrų laivyno Hidroakustinių matavimų laboratorijos direktoriumi, Keiso taikomųjų mokslų mokyklos prezidentu, Atominės energetikos komisijos nariu. Būtent jis kuravo Oro pajėgų Mokslo tyrimų laboratorijos (dabar Hodardo vardo Kosminių skrydžių centras) ir Reaktyvinio judėjimo laboratorijos perdavimą NASA, o taip pat Karinės balistinių raketų agentūros įkūrimą 1961 m. Dž. Maršalo vardo Kosminių skrydžių centre Hantsvilyje. NASA struktūra Motto: Viskas visų naudai Lenktynės kosmose 1959 m. NASA pradėjo programą Mercury, kurios vieninteliu tikslu buvo į kosmosą iškelti žmogų. Planai buvo kuriami aplink patyrusių karinių lakūnų komandą Mercury-7. Ir kol V. fon Braunas bandė Redstone raketą pritaikyti Mercury kapsulės su astronautu iškėlimui, raketoplano X-15 pilotai skaidė 80 km aukštyje, - maksimaliame, kurį gali pasiekti lėktuvas. Prie jų prijungti prietaisai fiksavo, kaip žmogaus organizmas priima fizines ir psichologines perkrovas. Vienu tų pilotų buvo Nilas Armstrongas, vėliau pirmuoju žengęs Mėnulyje (žr. >>>>>). 1961 m. balandžio 12 d, J. Gagarinas tapo pirmuoju į kosmosą pakilusiu žmogumi. Tais pačiais metais Alanas Šepardas tapo pirmuoju amerikiečiu kosmose, tačiau jo skrydis buvo suborbitinis. Tikslas - Mėnulis Nepaisant sėkmių, JAV tebeatsiliko nuo TSRS. Tada Draidenas kreipėsi į jauną ir energingą prezidentą Džoną F. Kenedį siūlydamas surengti pilotuojamą skrydį į Mėnulį, galintį tapti puikiu šansu aplenkti TSRS. Po mėnesio Kenedis paskelbė ambicingą planą išlaipinti žmogų Mėnulyje. Mercury programą sekė Gemini, o vėliau ir Apollo misijos, suteikęs Braunui didžiausią jo pasiekimą gigantišką Saturn-5 raketą. 1969 m. birželį, pusmetis iki Kenedžio nustatyto termino, NASA laimėjo Mėnulio lenktynes. Tačiau Draidenas tos akimirkos nesulaukė mirė 1965 m. Taip pat skaitykite: Laiko škalė:
...naujoji socialistinė visuomenė net drąsiausias svajones pavertė tikrove, TASS, 1957 m. spalio 4 d. Papildomai skaitykite:
|
O Brauno projektą atnaujino mėnesį prieš nesėkmingą Avangard startą. Jo raketa, pervadinta į
Junona, netrukus buvo parengta startui. Tuo tarpu Reaktyvinio judėjimo laboratorijos komanda,
vadovaujama Viljamo Pikeringo, dirbo ties Explorer-1 palydovu. Junonos startas buvo sėkmingas ir
1958 m. sausio 31 d. Explorer-1 buvo iškeltas į orbitą.
Penki tyrimų centrai:
