Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Astronomija ir astronautika

Žymesnieji įvykiai

Toliau  >>>> 1900 -
taip pat: Kosmonautikos pergalės ir pralaimėjimai

Iki mūsų eros

~ 280 m. pr.m.e. Aristarchas (Aristarchus) iškėlė mintį, kad Žemė sukasi aplink Saulę.
~ 240 m. pr.m.e. Erastostenas (Eratosthenes) beveik tiksliai išmatuoja Žemės apskritimo ilgį.
~ 130 m. pr.m.e. Hiparchas (Hipparchus) apie 850 žvaigždžių pagal ryškumą suskirsto į 6 klases

0 - 1599

36 m. Kinijore užrašytas meoteorų spiečius rugpjūčio mėnesį (manoma, kad perseidų) Jis kilo, kai Swift-Tuttle kometa praskriejo labai arti Saulės ir jos ledinė galva ištirpo palikdama žirnio dydžio galelių srautą.
66 m. 5-asis užregistruotas Halley kometos pasirodymas.
apie 140 m. Klaudijus Ptolomėjus iš Aleksandrijos išvysto modelį, pagal kurį visos planetos ir Saulė sukasi aplink Žemę (geocentrinis modelis).
141 m. numatytas 6-asis Halley kometos pasirodymas.
165 m. kinai užfiksuoja Saulės dėmes.
apie 300 m. – kinų astronomas Čen Čo.
635 m. kinų astronomai pastebi, kad kometos uodega visada nukreipta nuo Saulės.
1006 m. kinai ir egiptiečiai pastebi ryškiausią supernovą Lupus žvaigždyne.
1054 m. kinai ir arabai aprašo galingą supernovą Krabo žvaigždyne. Minima ją buvus 6 kartus ryškesnę už Venerą, kuri 23 dienas matėsi net dieną.
1178 m. vienuoliai praneša apie Mėnulio "sprogimą" (spėjama, kad tai Džordano Bruno kraterio susidarymas).
1181 m. kinai ir japonai stebi supernovą Kasiopėjos žvaigždyne (daugiau >>>>). Copernicus
1345 m. Saturno-Jupiterio-Marso konjunkcija laikyta maro epidemijos priežastimi.
1512 m. Nikolajus Kopernikas pirmąkart pamini heliocentrinę sistemą savo "Commentariolus".
1519 m. Ferdinandas Magelanas smulkiai aprašo Magelano debesis.
1531 m. daugelyje šalių Halley kometa sukelia paniką.
1543 m. Kopernikas išleidžia "Apie dangaus sferų sukimąsi" (De Revolutionibus de Orbium Coelestium).
1550 m. Loeonard Digges sukonstruoją pirmąjį reflektorinį teleskopą.
1551 m. vokietis Erasmus Rheinhold paskelbia astronomines lenteles pagal N. Koperniko duomenis.
1569 m. danas Tycho Brahė (1546-1601) sukonstruoja 5,8 m kvadrantą ir 1,5 diametro dangaus gaublį (Augsburge).
1571 m. gimė J. Kepleris.
1572 m. Tycho Brahė stebi "naują žvaigždę" Kasiopėjos žvaigždyne ir ją nuodugniai aprašo "De Nova Stella" (1573), kurią pasmerkia Romos katalikų bažnyčia (daugiau >>>>).
1574 m. Tycho Brahė pastebi, kad kometa yra anapus Mėnulio.
1576 m. Thomas Digges, remdamasis tėvo L. Digges darbais, modifikuoja Koperniko visatos modelį pašalindamas iš jo išorinę gaubiančią sferą, leisdamas žvaigždėms kaboti beribėje erdvėje.
1576 m. Egnatio Danti, matematikas ir dominikonas, pastato San Petronio baziliką, kurioje yra ir Saulės observatorija. Jis pataria popiežiui Grigaliui pradėti kalendoriaus reformą.
1577 m. Tycho Brahė pastebi, kad kometos pereina planetų orbitas. Jis įrodinėja, kad jos yra tolimi objektai, o ne atmosferos reiškiniai.
1579 m. padedamas kertinis akmuo Tycho Brahės Uraniborgo observatorijai Hveen saloje, kurią jam 1575 m. pasiūlė Danijos kaarlius Frederikas.
1582 m. popiežius Grigalius XIII įveda naują kalendorių.
1584 m. Džordanas Bruno išsako mintį, kad žvaigždės yra kitos saulės, apie kurią sukasi savo "žemės".
1596 m. David Fabricius atranda Mira Ceta, pirmą periodiškai kintančio ryškumo žvaigždę.
1596 m. Tycho Brahė baigia sudaryti žvaigždžių katalogą, buvusį geriausiu iki teleskopo panaudojimo.

1600 - 1799

1603 m. Johann Bayer paskelbia "Uranometria", pateikiančia naują būdą žymint žvaigždes priskiriant graikų abėcėlės raides.
1604 m. J. Kepleris plika akimi stebi supernovą Serpens žvaigždyne.
1608 m. Han Lippershey išranda optinį teleskopą ir bando jį užpatentuoti.
1609 m. Kepleris paskelbia "Astronomia Nova", aprašančią pirmus du planetų judėjimo dėsnius. Jis įveda energijos sąvoką.
1609 m. Galilėjus pristato teleskopą Venecijos senatui, stebi dangų per teleskopą. 1610 m. liepos 1 d. atranda Jupiterio palydovus Io, Europą ir Ganimedą. Vėliau – ir Calisto. [Tais pačiais metais pirmasis Jupiterio palydomus pastebi Simon Marius, tačiau apie tai nepaskelbia]. Pastebi kraterius Mėnulyje ir Veneros fazes. Pamato Saturno žiedus, tačiau neatpažįsta jų, kaip žiedų.
1611 m. Johannes Fabricius paskelbia apie Saulės dėmes.
1611 m. Pirmąkart panaudojamas žodis "teleskopas" (princas Federico Cesi).
1613 m. Galilėjus Saulės dėmes panaudoja kaip įrodymą, kad Saulė sukasi.
1619 m. J. Kepleris paskelbia "Harmonice Mundi", pateikiančia trečiąjį planetų judėjimo dėsnį.
1619 m. J. Kepleris kometos uodegas aiškina Saulės vėjo poveikiu.
1630 m. italų jėzuitas Niccolo Zuxxhi pamato juostas Jupiterio paviršiuje (gegužės 17 d.)
1642 m. Christianas Hiugensas atranda Marso pietų ašigalio kepurę.
1644 m. piligrimai Bostone praneša apie NSO (pirmas NSO liudijimas JAV).
1655 m. Giovanni Cassini atranda Jupiterio Raudonąją dėmę.
1656 m. Christianas Hiugensas atranda ketvirtąjį Saturno palydovą Titaną ir Saturno žiedus. Atranda Oriono ūką Sturn
1656 m. gimė Edmond Halley (lapkričio 8 d.).
1659 m. Christianas Hiugensas aprašo Marso paviršiaus ypatumus.
1666 m. Giovanni Cassini išmatuoja Veneros, Jupiterio ir Marso apsisukimus; nustato Marsą turint poliarines kepures.
1557 m. Jean Ricard stebi žvaidždžių anomalijas vėliau gavusias aberacijos pavadinimą.
1668 m. I. Niutonas sukuria pirmąjį reflektorinį teleskopą.
1669 m. Geminiamo Montanari nustato, kad Algolo žvaigždės ryškumas kinta.
1671 m. Giovanni Cassini pirmąkart tiksliai išmatuoja atstumą iki Marso. 1672 m. su Jean Richer nustato, kad AU=138.370.000 km.
1675 m. Giovanni Cassini nustato Saturno žieduose esantį plyšį.
1676 m. Ole Roemer, stebėdamas Jupiterio palydovus, nustato, kad šviesa turi greitį ir jį išmatuoja esant 227 000 km/sek.
1687 m. I. Niutonas išleidžia knygą apie visuotiną gravitaciją "Philosophiae Naturalis Principia Mathematica", laikomą šiuolaikinės astronomijos pradžia.
1690 m. John Flamsteed stebi Uraną, tačiau neatpažįsta jo kaip planetos ir katalogizuoja kaip 34 Tauri.
1705 m. E. Halley nuspėja, kad kometa sugrįš 1758 m. Ji vėliau pavadinta jo vardu.
1716 m. E. Halley spėja, kad pašvaistę sukelia dalelės (effluvia), judančios Žemės magnetinio lauko linijomis.
1728 m. James Bradley nustato žvaigždžių šviesos aberaciją ir ją panaudoja nustatymui, kad šviesos greitis yra apie 283 000 km/s.
1755 m. I. Kantas postuluoja teoriją, kad visata susidarė iš besisukančio ūko.
1758 m. gruodžio 26-27 d. naktį Halley kometą stebi Johann Palitzsch.
1761 m. M. Lomonosovas atranda, kad Venera turi atmosferą.
1772 m. Johann Bode paskelbia apie Titius-Bode taisyklę, taikomą atstumams tarp planetų.
1780 m. William Herschel'is atranda pirmąją dvinarę žvaigždę, Xi Ursae Majoris.
1781 m. William Herschel'is atranda Uraną (prieš tai palaikęs jį kometa).
1781 m. Charles Messier sukatalogizuoja savo atrastus Messier objektus (galaktikas, ūkus ir žvaigždžių spiečius).
1796 m. Pierre Laplace pateikia savo hipotezę, kad Saulės sistema susidarė iš besisukančio dujų ir dulkių debesies.

1800 - 1899

1801 m. Džiuzepė Pjacis atranda Cereros asteroidą.
1801 m. Johann Ritter'is nustato Saulės ultravioletinį spinduliavimą.
1803 m. Prancūzijoje L'Aigle nukrenta meteoritas.
1814 m. Joseph von Fraunhofer'is sužymi juodas linijas Saulės spektre.
1820 m. Londone įsteigiama Karališkoji astronominė draugija.
1821 m. Aleksis Buvardas nustato Urano orbitos nukrypimus.
1825 m. Pieras Laplasas paskelbia "Mecanique Celeste".
1839 m. Louis Daguerre pirmąkart nufotografuoja Mėnulį (sausio 2 d.).
1839 m. Thomas Henderson'as paskaičiuoja pirmąjį žvaigždės paralaksą (Kentauro Alfai).
1842 m. Christian Doppler'is nustato "Doplerio efektą".
1843 m. Samuel Heinrich Schwabe nustato Saulės dėmių cikliškumą.
1845 m. H.L. Fizeu ir J.L. Foucault pirmąkart nufotografuoja Saulę.
1846 m. Johann Gottfried Galle atranda Neptūną (pagal John Adams 1843 m. paskaičiavimus iš Urano orbitos nuokrypių).
1848 m. lordas Rosse stebi M1 ir jį pavadina Krabo ūku.
1849 m. William Bond'as pirmąkart nufotografuoja Mėnulį per teleskopą.
1852 m. Edward Sabine parodo ryšį tarp Saulės dėmių aktyvumo ir Žemės magnetinio laiko pokyčių.
1857 m. F. Laggenhein'as pirmąkart nufotografuoja Saulės užtemimą.
1858 m. pirmąkart nufotografuojama kometa, Donati. Sirius with his drarf companion
1859 m. Urbain Le Verrier atranda Merkurijaus perihelio anomaliją.
1859 m. R.C. Carrington'as ir R. Hodgson'as pirmąkart stebi Saulės žybsnį.
1860-63 m. seras William Huggins tiria žvaigždžių cheminę sudėtį naudodamas spektrinę analizę.
1862 m. lordas Kelvinas nustato, kas Žemės amžius yra apie 20-400 mln. metų.
1862 m. Alvin Clark'as atranda Sirijaus kompanioną - nykštuką Sirius B.
1864 m. Džonas Heršelis paskelbia Bendrąjį ūkų ir žvaigždžių spiečių katalogą.
1864 m. Giovanni Donati pirmąkart stebi kometos spektrą.
1868 m. Pierre Janssen'as ir Norman Lockyer'is naudoja spektrometrą Saulės proturberancų tyrimui.
1871 m. Jules Janssen'as atranda Saulės karūnos spektro juodąsias linijas.
1872 m. Henry Draper'is sukuria skektro fotografavimo metodą ir nufotografuoja Vega spektrą.
1877 m. Giovanni Schiaparelli Marso paviršiuje įžvelgia linijas, vėliau pavadintas "Marso kanalais".
1877 m. Asaph Hall'is atranda Marso palydovus Fobą ir Deimą.
1878 m. išsiplečia ir gauna pavadinimą Didžioji raudonoji Jupiterio dėmė.
1880 m. Henry Draper'is nufotografuoja Oriono ūką.
1885 m. netoli Andromedos per 1 val. stebima apie 13 tūkst. meteorų.
1890 m. Albert Michelson'as pasiūlo žvaigždžių interferometrą.
1892 m. pirmąkart nufotografuojama šiaurės pašvaistė.

Toliau  >>>> 1900 -

Papildomai skaitykite:
Visatos modeliai
Gyvatės žvaigždynas
Lenktynės kosmose
Nežinomi kosmonautai
NSO per amžius
Laisvojo kosmoso piliečiai
Tycho stebėta supernova
Kosmosui reikia geros šluotos
Kosmonautikos pergalės ir pralaimėjimai
Laplasas: asmenybė ir veikla
Pulsarai ir dvinarės žvaigždės
Visatos pirmapradis karštis
Mitas apie laiko pradžią
Mokslininkų pasisakymai apie NSO
Sibiro ir šiaurės tautos
Šiluminė Visatos mirtis
Nepastovios konstantos
Lygiagrečios visatos
Fenikso šviesos
Nikola Tesla

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el. paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Vartiklis