Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Tarpplanetinės erdvės tyrinėjimai

Mūšis dėl Veneros

Pirmųjų tarybinių palydovų skrydis JAV aeronautikai buvo tarsi spyris į tarpukojį. Ir kai šios "nesėkmės" viešas linksniavimas kiek aprimo, buvo dedamos milžiniškos pastangos stengiantis įsiveržti į priekį. 1958 m. kovo mėn. Prezidentas Eisenhover įteisino "Mona" operaciją, USAF planą pirmiesiems skrydžiams į Mėnulį finansuojamiems ARPA (Advanced Research Projects Agency). Tačiau tai tebuvo prielaida siekiant aplenkti SSSR kitame etape - tiriant Saulės sistemos planetas.

Beveik pavyko zondas į Venerą

Tebekurdama pirmuosius "Pioneer" Mėnulio zondus, STL (Space technology Laboratory) pradėjo kurti zondą į Venerą. 170 kg (375 svarų) svorio 1 m.(39 colių) skersmens rutulio formos zondas galėjo į Venerą skraidinti prietaisus maitinamus -ių Saulės baterijų. "Thor-Able" raketa gebanti pakelti pirmuosius Mėnulio zondus buvo per silpna skrydžiui į Venerą. Viršutinis modifikuotas viršutinės "Able" pakopos variantas išsivystė į "Atlas D" raketą, kuri tiko ne tik zondo skraidinimui į Venerą, bet ir panašios konstrukcijos zondų skrydžius į Mėnulį. Startas buvo numatytas 1959 m. birželį.

Tačiau pasikeitė JAV politika kosmoso įsisavinimo srityje ir 1958 m. spalio 1 d. buvo įkurta civilinė NASA. Ji perėme "Pioneer" ir skrydžio į Venerą projektus. Tačiau 1959 m. sausio 1-osios sėkmingas "Luna-1" startas ir pirmųjų 4-ių "Pioneer" nesėkmės privertė keisti nuostatas - vietoje Veneros su sovietais reikia varžytis dėl Mėnulio. Finansų trūkumas privertė atidėti "šūvį į Venerą" iki kito tinkamo "erdvės lango" (t.y. iki 1961 m.). Ši pauzė leido sovietams "sumušti amerikonus" dar kartą. Nors šansas pakilti iš purvo dar buvo - nuskraidinti mažesnį (66 cm skersmens) zondą, kurį pakeltų "Thor-Able" raketa (t.y. panašų į STL sukurtą "Explorer 6" palydovą). Jis galėjo talpinti minimalų prietaisų kiekį tebeturėdamas 4-ias Saulės baterijas. Tačiau ir jo sukūrimas būtų nespėtas per 6 mėn., o tai reiškė, kad galimybė skrieti į Venerą 1959-ais yra praleista. Dar gerai, kad SSSR nebandė tais metais varžytis dėl Veneros. Tiesa sakant Vakaruose nežinojo apie sovietų planus tų metų birželį į Venerą skraidinti du zondus, tačiau delsimai kuriant sudėtingesnės konstrukcijos zondus bei tai, kad nebuvo tinkamos raketos, ir sovietus privertė laukti kito tinkamo momento.

Misijos pasikeitimas

Tačiau Veneros zondas perkrikštytas į P-2 liko svarbiu įtaisu ateities kosmoso tyrinėjimams. Jį buvo galima pasiųsti į orbitą aplink Saulę talpinant sunkesnius prietaisus (18 kg). Jis erdvėje galėjo skrieti vieną mėn. Rinkdamas duomenis būsimoms "pionierių" misijoms į Venerą. Vienas tos misijos tikslų buvo surasti Forbušo efekto priežastį. 1937-ais Scott E.Forbush Vašingtono Kernegio instituto Žemės magnetinio lauko skyriuje nustatė, kad kosmoso spindulių intensyvumas netrukus po Saulės žybsnio staigiai sumažėja. Buvo manoma, kad tai sukelia viena iš dviejų priežasčių: Saulės išmesta materija kažkaip blokuoja juos arba ji šiuo aspektu kažkaip paveikia Žemės magnetinį lauką. Abi šios galimybės buvo aptartos 1959-ųjų simpoziume Vašingtone. Mokslininkai nusprendė, kad išspręsti šį klausimą padėtų matavimai nutolus nuo Žemės magnetinio lauko poveikio zonos. P-2 tam tiko nuostabiai.

Tad tarp P-2 prietaisų buvo daviklis nustatantis protonus ir elektronus turinčius atitinkamai 75 ir 13 MeV energiją. Jonų gaudytuvas ir Anton 302 Geigerio skaitliukas galėjo aptikti protonus ir elektronus, kurių energijos slenkstis tebuvo 25 ir 1.6 MeV. Tie prietaisai galėjo stebėti ne tik tarpgalaktinį spinduliavimą bet ir Saulės bei Žemės radiacijos aukštos energijos daleles.

Tarp kitų prietaisų buvo magnetometras galintis matuoti magnetinio lauko reikšmes nuo 1 mikrogauso iki 12 miligausų. O paskutinis prietaisas buvo mikrometeoritų skektometras, leidžiantis tirti tarpplanetinės erdvės dulkes. Duomenis į Žemę analoginiu ir skaitmeniniu būdais perdavinėjo 5 W siųstuvas. Svorio ribojimai neužtikrino nuolatinio jo veikimo - į parą buvo numatytos 4-ios transliacijos po 25 min (tuo metu, kai zondas buvo Havajų stoties ar didžiojo Anglijos 300 pėdų skersmens Jodrell Bank radioteleskopo akiratyje. Daugiau ryšio seansų galėjo būti esant ypatingiems įvykiams (Saulės žybsniui). Bvo gabenamas ir specialus bandomasis 150 W siųstuvas bei temperatūros davikliai.

Misija

Praėjus 9 mėn po užplanuotos starto dienos 1960 m. kovo 11 d. "Thor-Able " pagaliau iš Floridos iškyšulio išskraidino P-2, pervadintą į "Pioneer 5". Jis 11.03 km/s greičiu pasiekė planuotą orbitą aplink Saulę (148,5 mln. km aphelionas ir 120,5 mln. km perihelionas). Neveikė tik mikrometeoritų skeptometras siunčiantis beverčius duomenis. Kovo 30-ąją šis "pionierius" gavo progą išbandyti save - buvo užregistruotas milžiniškas Saulės žybsnis po 21 val. (atkeliavusi plazma spirale 1000 km/s greičiu) Žemėje sukėlęs baisią magnetinę audrą.

Kanados Deep River stotyje buvo užfiksuotas Forbušo efektas. Tuo pat metu už 5 mln. km nuo Žemės kosmoso spindulių intensyvumo sumažėjimą užfiksavo ir "pionierius", o jo magnetometras parodė padidėjusi tarpplanetinį magnetinį lauką. Susidaręs magnetinis "butelis" nustumdavo kosmoso spindulius nuo Žemės. Po dviejų dienų įvyko naujas Saulės žybsnis ir tąkart "pionierius" užfiksavo 100 MeV protonų srautą.

Pioneer 5" tebesiuntė duomenis ir balandžio mėn viršydamas numatytą gyvavimo laiką. Tačiau jam tolstant signalas buvo vis silpnesnis ir vis sunkiau buvo jį priimti gaunant naudingus duomenis. Pagaliau balandžio 30 d. signalas visai nusilpo. Tačiau gegužės 8-ąją "pionierius" atliko sėkmingą bandymą pasinaudodamas 150 W galingumo siųstuvu (būdamas už 12,3 mln. km). Paskutinė jo žinutė buvo birželio 26 d. esant už 36,2 mln. km (šis ryšio nuotolio rekortas išsilaikė net 2 m.).

Tai buvo JAV aeronautikos sėkmė trukusi 106 d. (t.y. projektinis laikas viršytas 3 kartus). Pionierius atsiuntė per 3 mln. bitų informacijos, o bendras ryšio laikas buvo 139 val. Tačiau "pionierių" viltis pasiekti Venerą neišsipildė. 1960-ųjų vasarą NASA nutraukė šią kryptį ir pradėjo kurti galingesnį zondą, kurį išskraidinti turėjo "Atlas-Centaur" raketa. Pirmojo šios šeimos zondo (Mariner A) startas buvo numatytas 1962-ųjų vasarai.

Parašykite, ar norite daugiau straipsniukų apie kosmoso įsisavinimo istoriją. Kviečiu ir jus atlikti (parašyti bei atsiųsti) šios srities tyrinėjimus.
Adresas: info@nso.lt

Bibliografija:
Eugenne M.Emme. Aeronautics and Astronautics 1915-60, NASA, 1961
Keneth Gatland. Robot Explorer, macmillan, 1972
Richard S.Lewis. Appointment on the Moon, Viking Press, 1968
Robert Reeves. Superpower Space Race, Plenum Press, 1994
NSSDC Master Catalog: Pioneer 5
Results of Space Research: The Solar Wind, STL Space Log, Vol 3, No.1, March 1963

Parengė Cpt.Astera's advisor

Papildomai skaitykite:
Žmonės Mėnulyje
Kasinėjimai Marse
Nykštukinės planetos
Septintasis kontinentas
Žodis apie Gagariną
Tolimų planetų nuotraukos
Pirmasis vežimas Mėnulyje
Kosmosui reikia geros šluotos
Mūsų anūkai pasieks žvaigždes...
Paprasti ir neįprasti asteroidai
Mūsų palydovo kilmės klausimai
Kuri akis tingi? Kosmosas ir iliuzijos
Civilizacijos: Paskaičiavimai pagal Gindilį
Tarpžvaigždinio skrydžio ir kontakto įvertinimas
Baisioji tarybinės kosmonautikos paslaptis
Kosmonautikos pergalės ir pralaimėjimai
Dulkėtais tolimų planetų takais
Ankstyvieji Mėnulio tyrinėjimai
Merkurijaus baisioji tragedija
Žmogaus misija kosmose
Kitų žvaigždžių planetos
Saga apie neutronus
Andromedos ūkas
Lenino marsiečiai
Moterys kosmose

Atsiliepimus ir pastabas galite palikti pagrindinio san-taka station puslapio gale.

san-taka
station

UFO phenomenas over and under Lithuanian sky
NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius naktiniame danguje ar patirtus sapno metu...

įspūdžius, klausimus ar komentarus prašome siųsti el.paštu:
san-taka@lithuanian.net arba pateikti šio puslapio gale.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Vartiklio naujienos


 
 
Sputnik 1
Sputnik 1

 

Thor-Able
Venus photo
Venus photo

Thor-Able raketa ir
Veneros vaizdai (ultravioletiniame spektre)

Gula Mons
Gula Mons kompiuterio sugereruotas vaizdas

Venera 14
Venera-14 pateiktas Veneros paviršiaus vaizdas
 
 
 
Taip pat skaitykite: Nežinomi kosmonautai
Ateitis - elektrinės raketos