Global Lithuanian Net: san-taka station: |
Nobelio premijos laureatas ir ateiviai
Papildomai skaitykite: 2002 m. Nobelio taikos premijos laureatas, buvęs JAV prezidentas Džimis Karteris (Jimmy Carter) ilgus metus rūpinosi taikiu žmonių sambūviu mūsų planetoje. Jei istoriniai įrašai yra bent koks paliudijimas, tai, atrodo, jis laikėsi ir taikių santykių su ateiviais nuostatos - nuo tada, kai 1969 m. regėjo keistą NSO Leary mieste, Džordžijoje. Karteris visada atvirai pasisakydavo apie 1969 m. stebėtą reiškinį, kurį yra apibūdinęs "iškiliausiu reginiu" bei "išskirtiniausiu dalyku iš kada nors regėtų". Apie tai yra pasisakęs daugybę kartų. Neseniai atskleistoje 1976 m. juostoje, atsakinėdamas į "National Enquirer" reporterio Jim McCandlish klausimus, Karteris pasisakė, tapęs prezidentu, ketinąs atskleisti NSO bylų turinį. Kl.: Gubernatoriau, kadaise matėte NSO. Jei būtumėte Prezidentu ar atnaujintumėte NSO tyrimus? Karteris: Taigi, ne. Ką aš galėčiau, tai padaryti visą informaciją apie tuos pamatymus prieinamus visuomenei (trys žodžiai neaiškūs). Niekada nebandžiau nustatyti, ką mačiau. Kaip žinote, tai buvo labai neįprasta šviesa vakarų pusės danguje. Niekad jos iki tol nemačiau. Buvo apie 20 tai matančių. Nė vienas negalėjo nusakyti, kas tai. Nemanau, kad tai buvo tvirtas kūnas. Tai buvo daugiau kaip šviesa. Tai buvo įdomus pasireiškimas ir neišjuokiu žmonių, kurie sakosi matę NSO danguje. Kl.: JAV turėjo grupę tyrinėjusį NSO, bet jos veikla buvo nutraukta. Ar ją atnaujinsite? Karteris: Dar nežinau.
Panašų pažadą kandidatas į prezidentus padarė ir 1976 m. kovo 31 d. rytą Appleton,
Viskonsino valstijoje spaudos konferencijos metu. Thomas Heiman'as, NSO mokymo
centro asociuotasis direktorius, jo paklausė, ar tapęs prezidentų "išleistų į orą tai, kas yra už uždarų durų" NSO kontekste. Tačiau Karteriui tapus Prezidentu, visi įrašai rodo, kad Baltųjų rūmų
administracija padarė viską, kad neleistų jam surengti pažadėto susirinkimo "greitai po rinkimų" su
Viskonsino grupe, kai būtų peržiūrėta turima NSO medžiaga. Nuo tada Karteris,
paklaustas apie NSO reikalus, kalbą iškart nukreipdavo į 1969 m. stebėjimo aptarimą.
Tai gali pailiustruoti ir pernykštis (2001 m.) jo atsakymas į dokumentalistų Tim Coleman'o
ir James Fox'o klausimą. Jie jį užklausė tuo metu, kai jis pasirašinėjo savo knygą. Jiedu
planavo epizodą panaudoti naujajame dokumentiniame filme "Iš Mėlynosios".
Paklaustas apie jo susidūrimą su NSO, Karteris greitai atsakė, kad tai buvo įdomus ir paslaptingas įvykis.
Bet po antrojo klausimo apie tai, ar, būdamas prezidentu, nagrinėjo NSO reikalus, jo entuziasmas dingo.
"Taip, bet į tai yra daugybė skirtingų atsakymų ir niekas nežino ... tų dalykų įrodymo".
Šis vengimas aptarinėti vyriausybės vaidmenį, gali būti, iš dalies, dėka tuo metu CŽV
direktoriumi buvusio Džordžo Bušo (George Bush) skambučio neseniai Prezidentu
išrinktam Karteriui. Pasak piliečių teisių teisėjo Danny Sheehan'o, Bušas perspėjo Karterį
vengti NSO aptarimų. Sheehan rėmėsi Marcia Smith, tuo metu buvusia Kongreso
bibliotekos Mokslo ir technologijų skyriaus direktore, atveju. 1977 m. jos paprašė
padaryti dvi studijas Atstovų rūmų Mokslo ir technologijų komitetui. Sheehan tuo metu
buvo JAV jėzuitų pagrindinis patarėjas ir buvo įtrauktas į tas dvi studijas, kurias jis
apibūdino kaip "ypač slaptą NSO reiškinių ir nežemiško proto apraiškų įvertinimą".
Pagal tai, ką Marcia 1977 m. pasakė Danny, Karteris 1976 m. lapkričio mėnesį
vykusiame brifinge su CŽV paprašė Bušo medžiagos apie NSO. Bušas, pasak Marcia, atsakęs:
"Ne... jis nebuvo linkęs jč atiduoti... turima informacija [duodama] tik žinomu pagrindu. Paprasto smalsumo iš prezidento pusės nepakanka".
Sheehan spėjo, kad Bušas patarė Karteriui elgtis kitaip - kreiptis į Atstovų rūmus, kad kai
kurie dokumentai šiam tikslui būtų išslaptinti. Karteris paklausė patarimo ir Marcia Smith
paruošė dvi ataskaitas, kurios niekada nebuvo paviešintos. Viena apie NSO, o kita apie
nežemišką protą. Sheehan teigia, kad vienoje iš jo peržiūrėtų buvo išvada: Egzistuoja
nuo dviejų iki šešių aukštai protiškai ir technologiškai išsivysčiusių civilizacijų mūsų
galaktikoje, kurių lygis viršija mūsų. Sheehad pridūrė, kad ataskaitoje buvo paminėta,
kad tyrimas negalėjo atmesti galimybės, kad viena tų transporto priemonių priklausė vienai tų civilizacijų.
Pirmaisiais savo prezidentavimo mėnesiais Karteris padarė keletą kitų užklausimų
NSO tema. Tarp jų ataskaita, vadinama Karterio nežemiško ryšio studija, kurią atliko
Stanfordo universiteto Socialinės politikos studijų centras. Kontraktą su Baltaisiais
rūmais pasirašė Steward Eisenstatt'as. Pranešama, kad po 3 mėn. jį nužudė Pentagonas.
Karteris darė pastangas susitikti su NSO tyrėjais: Robert Barrow, Jacques Vallee,
J. Allen Hynek'u ir Bill Pitts'u.
Pvz., R. Barrow'as buvo pasamdytas nenustatyto tyrimo atlikimui, bet daugiau kontaktų su juo nebuvo užfiksuota ir neaišku, ar tyrimas buvo baigtas.
Kitas Karterio iniciuotas tyrimas vadinamas LA studija, kurią atliko Los Angeles NSO tyrinėjų grupė. Bibliotekoje nėra įrašų apie šią ataskaitą.
Karterio aplinkos žmonės NSO klausimu bandė kreiptis į įvairias vyriausybines
agentūras. Sekretorius spaudai Jody Powell bendravo su FTB, kuri pateikė nedaug informacijos, gal dėl to, kad buvo bendrauta telefonu.
Karterio patarėjas mokslo klausimas Dr. Press parašė NASA administratoriui
Robert Frosh'ui prašydamas padėti NSO klausimu. Buvo sakoma, kad tokių mokslininkų kaip Carl
Sagal'as įtraukimas galėtų padėti pranešimų apie NSO tyrimą. NASA atmetė Dr. Press'o prašymą.
Ir nors Karterio bandymai gauti NSO medžiagą buvo nesėkmingi, jo prezidentavimo metai vadinami
"aukso amžiumi" NSO terpei. Buvo atskleista tūkstančiai dokumentų iš FTB, NSA, NASA, Oro pajėgų, Karinio jūrų laivyno ir Peantagono.
Karinė pramonė glaudžiai susijusi su respublikonais turėjo pykti ant Karterio, kad jis
nutraukė B-1 programą, 5 mlrd. dolerių sumažino gynybos išlaidas, ketino atidėti
neutroninės bombos kūrimą, vetavo atominio lėktuvnešio pastatymą. 1980 m. rinkimų
kompanijos metu netgi viešai prasitarė apie slaptus darbus kuriant "Stealth". Džordžas
Bušas ir žvalgyba irgi turėjo griežtidantį ant karterio, Bušas buvo pirmasis (CŽV)
direktorius iš keturių, atleistų valdant Karteriui. Šimtai CŽV agentų paliko tarnybą. Bušas
savo autobiografijoje Karterio antpuolius prieš CŽV pavadino dažnais ir nepagarbiais, kad jis jautė gilią antipatiją CŽV.
Grįžtant prie Nobelio premijos klausimo, reiktų paminėti, kad atsiimdamas
Nobelio taikos premiją 1957-ais buvęs Kanados premjeras Lester B. Pearson'as irgi minėjo taikos su ateiviais aspektą: Parengė Cpt.Astera's Advisor Papildomai skaitykite:
|
![]() ![]() J. Carter NSO matymo vieta ![]() Ovaliajame kabinete ![]() ![]() |