Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Žvalgantis po dangų

Žemė yra laivas kosmoso jūroje.

Šiame puslapyje surinkome trumpus straipsniukus apie įvairius kosmoso reiškinius.

Baltoji Marso uola 

Baltosios uolos ir daugiau Marso paslaptingų nuotraukų: NSO grupės failų srityje

Jos pirštai atrodo tarsi išsikišę ledo durklai niūriame Marso peizaže. Neoficialius šio Marso paviršiaus darinio pavadinimas yra Baltoji uola. Ji pirmąkart tyrinėta 8 dešimtmečio pradžioje "Mariner 9" misijos metu. Vėlesnė papildomų duomenų analizė parodė, kad Baltoji uola nėra nei balta, nei kieta, nei ledas, nei uola.

Regimas jos šviesumas tėra vien dėl kontrasto su ja supančia labai tamsia aplinka. "Mars Global Surveyor" parodė apie ją ir jos plyšiuose esančias tamsaus smėlio kopas.

Nors buvo spėjama, kad Baltoji uola gali būti druska išdžiūvusio ežero dugne, bet TES prietaiso spektrinė analizė tos spėlionės nepatvirtina. Labiau tikėtina ją esant erozijos paveikta praeityje didesnio nuosėdų (vulkanų pelenai ar supustytos dulkės) sankaupa.

THEMIS padaryta nuotrauka paremia spėjimą, kad kadaise ji dengė daug didesnę sritį. Maždaug 10 km į pietryčius nuo jos nedidelio kraterio dugne yra tos mačios medžiagos kelios nedidelės kalvelės.

Viena yra tikra: nė vienas, pasižiūrėjęs į šį vaizdą, nepasakys, kad Marsas yra nyki vieta. Jis turėtų patikti visiems, kurie mėgsta Ansel Asams nespalvotą fotografiją.


Gamta turi didelę vaizduotę kurdama įvairių formų landšaftus, kurie žmonėms kartais primena atpažįstamus dalykus. Per pilnatį Mėnulyje regime vyrą... Žemėje - tai Kupranugario kalnas Arizonoje, Besibučiuojantys kupranugariai Kolorado "Dievų sode", "Mieganti gražuolė" prie Ludlow (Kalifornija), kai kalnų grandinė primena atsilošusią moterį.

Ir ne tik Žemėje. "Mars Pathfinder" komanda uolas nusileidimo vietoje primenančias barzdotą vyrą pavadino Yogi. Jame yra ir Valentino dienos širdies formos krateris, linksmo veido krateris ir, be abejo, paslaptingasis Veidas. Jo vaizdą pirmąkart 8 dešimtmetyje perdavė "Viking". Nuo to laiko jis žmones intriguoja žmonės iki šiol. Deja, orbitinės kameros nerodo nieko neįprasto - tik gerokai apirusią kalvą. Ir vis tik sritis yra geologo svajonė. Bet nereikia manyti, kas viskas suprantama ir paaiškinama.

Mokslininkų dėmesį patraukė neįprasta medžiaga (ypač šiaurinėje kalvų pusėje). Atrodo, tarytum būtų sumaišyta vanduo su dulkėmis ir gauta masė "užtepta" ant uolų. Kitas paaiškinimas gali būti, kad vyksta paviršinio sluoksnio slydimas žemyn, ypač, esant ledui.

Papildomai skaitykite: Kasinėjimai Marse
Gyvybės ženklai Marse? 
Saulės vėjas nupūtė Marso atmosferą?
Vaikų vardus į Marsą
 

Kandis painting

Berenikės garbanos

Kita Berenikė      
Hubble nufotografavo keistą galaktiką     

Maždaug vidurnaktį beveik tiesiai virš galvos yra žvaigždynas, turįs būti dėkingas už savo vardą vagišiui. Tai Coma Berenicus, arba Berenikės garbanos.

Eratosthenes 3 a. pr.m.e. buvo vienas pirmųjų paminėjęs šią neryškią žvaigždžių grupę. O iš tikro jis yra didelis ir išsibarstęs žvaigždžių klasteris esantis maždaug už 250 šviesmečių ir giedrą naktį (be Mėnulio) atrodantis kaip blausi dėmė.

Berenikė II buvo Egipto karalienė, Ptolemėjaus Euerfenes (arba Ptolemėjaus III, valdžiusio apie 250 m.pr.m.e.) žmona. Ji paaukojo savo nuostabias kasas Zephyrium miesto Afroditės šventykloje tesėdama pažadą, kad vyras iš karo su Sirija grįš su pergale. Bet netrukus plaukai paslaptingai dingo, greičiausiai pavogti iš šventyklos.

Bet Konono iš Somoso, rūmų astronomas ir matematikas, įtikino karalienę, kad dievai paėmė jos plaukus ir patalpino danguje.

Kitoje pasakojimo versijoje Conon žvaigždyną parodė Ptolemėjui, kuris labai pyko, nes jam nepaprastai patiko žmonos plaukai.

Pasakojimas apie Berenikę būtų užmirštas, jei ne graikų poeto Callimachus poema "Berenikės garbanos". Po Atėnų žlugimo "Garbanas" romėnų lyrikas Catullus 1 a.pr.m.e. išvertė ir įtraukė savo raštų rinkinį (nr.66).

Keisčiausia, kad poemoje pasakoja patys Berenikės plaukai. Mat jie nebuvo labai patenkinti buvimu tarp žvaigždžių.

Nors padėti aukštai, liūdną netektį raudam,
Pasmerkti, kad nesusijungsim su karaliene daugiau...

Į dausas mus pakėlė deivė, išmaudė ašaromis,
Ir padidino žibėjimą žvaigždžių sferoms.

Tačiau ši dangaus sritis kaip žvaigždynas nebuvo pripažįstama iki pat 17 a. pradžios. Iš pradžių, tos eros žvaigždžių atlasai šio klasterio nežymėjo kaip dangaus plaukų kuokštą. Vienok vėlyvųjų Viduramžių laikotarpiu klasteris buvo nurodomas kaip ropių ar ievos žiedų vainikas, o kartais kaip kviečių pėdas netoliese esančios Mergelės rankose. Kiti jame matė Samsono, o ne Berenikės, plaukus arba Liūto uodegos galiuko plaukų kuokštą. Pirmasis kaip Coma Berenices 1602-ais jį į katalogą įtraukė Tycho Brahė.

Iškart į rytus nuo jo yra Paukščių tako galaktikos šiaurės polius. Tad klasteriui esant vos ne virš galvos, pats Paukščių takas yra ties horizontu pranykstantis migloje. Bet klasteriui tekant ar leidžiantis, paukščių takas išsilenkia lanku beveik virš galvos.

"Taigi, kalbant dangaus kalba, joks plaukas neįkris į pieną", A.Rey. The Stars, A new way to see them.

Papildomai skaitykite: Mitologijos puslapis 

Nauja dangaus kūnų klasė

Ieškodami kamuolinių žvaigždžių klasterių, astronomai atrado didesnius ir blankesnius objektus. Pirmiausia jie buvo pastebėti Hubble teleskopu padarytose NGC 1023 lęšio formos galaktikos nuotraukose. Jie gali paaiškinti tokių galaktikų susidarymo dėsningumus.

Juos atrado Kalifornijos un-to profesorius Jean Brodie su Soeren Larsen. Anksčiau jų niekas nepastebėjo, nes jie yra labai neryškūs. Hubble archyve tėra tik 4 galaktikos, kuriose jie gali būti aptikti (iš jų rasti tik 1023 ir 3384).

Astronomai žinojo dviejų tipų žvaigždžių spiečius: atviruosius iš santykinai nedaug jaunų žvaigždžių (nuo keliasdešimt iki tūkstančių) ir tankių kamuolinių iš dešimčių tūkstančių senyvų žvaigždžių. Kamuolinių spiečių randama visose galaktikose.

Naujieji objektai atrodo esą tokio pat amžiaus kaip ir kamuoliniai, bet atrodo ir elgiasi kitaip. Jei ryškūs kamuoliniai tėra 15-20 šviesmečių skersmens, tai blyškūs naujieji - 50- 100. Taipogi jie susiję su galaktikos centru, o dauguma kamuolinių turi savo trajektoriją aplink galaktiką. Tų objektų šviesa rausva, tad spėjama juos esant sudarytus iš senyvų žvaigždžių. Jie sukasi aplink galaktikos centrą kartu su kitomis galaktikos žvaigždėmis.

Lęšio formos galaktikos panašios į spiralines tik yra be rankovių ir sudarytos iš senų žvaigždžių. NGC 1023 turį ryšį su nykštukine bendrakeleive galaktika iš labai jaunų žydrųjų žvaigždžių. Praeityje NGC 1023 galėjo įtraukti kitas nykštukines galaktikas. Tačiau ši teorija nepaaiškina, kodėl tie klasteriai tokie dideli.

Papildomai skaitykite: Pasaulio tvėrimosi puslapis 

Kosmoso spindulius skleidžia nusenę kvazarai?

Netolimos "išsibaigę" kvazarinės galaktikos, praėjus milijardams metų nuo jų, kaip ryškiausių Visatos objektų, dienų, gali būti labai aukštos energijos spindulių šaltinis. Jie yra greičiausiai judantys materijos elementai ir jų kiltis iki šiol paslaptyje.

Mokslininkai išskyrė keturias elipsines galaktikas, galinčias būti jų "fabriku". Visos jos virš Kaušo rankenos (Didžiųjų Grįžulo ratų) ir regimos mėgėjiškais teleskopais. Kiekvienos jų centre yra "juodoji skylė" mažiausiai 100 mln. Saulių masės, kuri, greitai besisukdama, gali beveik šviesos greičiu sėti atominių dalelių srautą.

Kvazarinės galaktikos yra tūkstančius kartų ryškesnės nei įprastinės, nes "maitinamos" centrinės "juodosios žvaigždės" ryjančios didelius tarpžvaigždinių dujų kiekius. Mokslininkai kol kas negali nustatyti, ar jos sukasi.

Ypatingai aukštų energijų kosminiai spinduliai yra reti (dažnumas - vienas į kvadratinį kilometrą per dešimtmetį) ir lieka viena didžiausių paslapčių. Kiekvienas jų, dažniausiai atskira elementarioji dalelė tokia kaip protonas, lėkdama greičiu artimu šviesai, turi tiek energijos, kiek beisbolo smūgis.

Ir jų šaltinis turėtų būti ne toliau nei 200 mln. šviesmečių, kad neprarastų energijos lėkdama per Visatą persmelkusią mikrobangę radiaciją.

Papildomai skaitykite: Visatos gyvenimas ir mirtis 
Pirmapradis karštis
 

Astronomas, nustatęs Velykų datas

Ar niekada nesusimąstėte, kaip nustatoma Velykų data? Ji gali svyruoti nuo kovo 22 d. iki balandžio 25 d. 325 m. buvo nutarta, kad Velykos turi būti švenčiamos per pirmą pilnatį po pavasario lygiadienio. Bet kelis amžius tų dienų nustatymas "į priekį" buvo problematiškas. Trukdė nuostata, kad Saulė sukasi apie Žemę.

1651 m. ant Bolonijos San Petronio bazilikos stogo Giovani Cassini (1625-1712 m.) įrengė projekcinę kamerą. Ją naudojo Saulės judėjimo paskaičiavimams. Cassini Saulės vaizdą, suprojektavęs jį pro skylę lubose. Stebėjo ant katedros grindų.

Jis rėmė Keplerį, 1609 m. išsakiusį mintį, kad planetos juda elipsinėmis orbitomis. Pastebėjęs, kad Saulės skritulys ant grindų susitraukia ir vėl išsiplečia, Cassini spėjo, kad atstumas iki Saulės kinta. Jis pirmasis pakankamai tiksliai jį nustatė.

Pastaba: 1543 m. Nicolaus Copernicus išdėstė teoriją, kurioje Saulė yra Visatos centras.

Šiandien tikslus planetų judėjimo paskaičiavimas yra svarbus kosminių aparatų skrydžiams. Maždaug prieš 2,5 m. "Cassini" laivu skraidinamas "Huygens" zondas Saturno mėnuliui tirti. Jis panaudoja kitų planetų gravitacijos trauką skrydžiui paspartinti. O tam reikia turėti labai tikslius paskaičiavimus.

Giovanni
Sun Calendar

Skverbiantis prie galaktikos centro

Tarpžvaigždinės dulkės slepia nuo mūsų žvilgsnių Paukščių Tako centrą. Tačiau 5-ių metų VLBA teleskopo (sudaryto iš 10 lėkščių, išdėstytų 8000 km atstumu - nuo Havajų iki St.Croix; jo tikslumas 500 kartų tikslesnis už Hubble teleskopą) stebėjimai leidžia pažvelgti pro šią uždangą.

Pirmiausia nustatyta, kad Saulė skrieja aplink galaktikos centrą 217 km/s greičiu - kelyje užtrukdama 226 mln. metų. Taip pat įtariama. Kad galaktikos centre yra labai masyvus kūnas (vadinamas Sagittarius A), kuris yra 1000-2,6 mln. kartų sunkesnis už Saulę.

Pasinaudodama šiais duomenimis kita komanda su Hubble teleskopu bando patikslinti Visatos plėtimosi būseną (Hubble konstantą, daugiau skaitykite šiame puslapyje) ir jos amžių (spėjama, kad praėjo 12 mlrd. metų nuo Didžiojo sprogimo)..

Parengė Cpt.Astera's Advisor

Papildomai skaitykite:
Gyvatės žvaigždynas
Kasinėjimai Marse
Kai susiduria galaktikos...
Gyvybės ženklai Marse?
Mūšis dėl Veneros
Dangaus ženklai
Kitų žvaigždžių planetos
Kosmoso eskadrilės sutiktuvės?
Paprasti ir neįprasti asteroidai
Kometos, meteorai, krintančios žvaigždės ir kt.
Tarpžvaigždinio skrydžio ir kontakto įvertinimas
Gamtos mįslė ar nežemiškos civilizacijos buveinė?
Nežemiški roko muzikos ryšiai
Kosmosui reikia geros šluotos
„Pinaino“ paieškos peripetijos
Įvairios trumpos žinutės
Raketų pionierius
Nibiru planeta
Mūsų palydovo kilmės klausimai
Keistas sprogimas virš Jukono
NASA tapsmas: istorija
Dangaus žemėlapiai
Pakeliui į Saturną
Saga apie neutronus
Nykštukinės planetos
Slibino žvaigždynas

 

san-taka
station

UFO phenomenas over and under Lithuanian sky
NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius naktiniame danguje ar patirtus sapno metu...

įspūdžius, klausimus ar komentarus prašome siųsti el.paštu:
san-taka@lithuanian.net arba pateikti šio puslapio gale.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT svetainė
Vartiklis