|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
KIC 8462852: Gamtos mįslė ar nežemiškos civilizacijos buveinė?
F3 klasės žvaigždė KIC 8462852 elgiasi labai neįprastai. Jos ryškumas neperiodiškai susilnėja net
iki 20% - ir šio reiškinio priežastis neaiški.
KIC 8462852 (dar vadinama Tabby - pagal jos fliuktuacijų atradėjo vardą; arba WTF - Where's The Flux?)
yra žvaigždė Gulbės žvaigždyne, 1480 švm. nuo mūsų. Ji randasi maždaug pusiaukelyje tarp matomų
Denebo ir Gulbės Delta žvaigždžių. Ji nematoma plika akimi, tačiau įžiūrima 5 colių teleskopu. 2021 m. sausį pranešta, kad atrasta Tabby palydovė tad galimai
KIC 8462852 yra dvinarė žvaigždė; jos M2V klasės palydovas yra 0,4 Saulės masės ir nutolęs per 885 a.v.
Stebima dar nuo 1890 m.
2015 m. rugsėjį astronomų grupė paskelbė straipsnį [1.] apie jos ryškumo kitimą, patraukusį žiniasklaidos dėmesį.
Tuos pokyčius registravo Kepler kosminė observatorija ekzoplanetų paieškos
programos rėmuose. Paprastai planetai praskrendant priešais žvaigždę, trumpam laikui (ir paprastai
periodiškai) jos ryškumas nežymiai susilpnėja. Tačiau KIC 8462852 nustebino tuo, kad jos ryškumas susilpnėdavo netgi 22%. Be to, tokių
susilpnėjimų trukmė kito nuo 5 iki 80 d. Volunteristinio Planet Hunters projekto grupė pastebėjo keistą ryškumo kreivių elgseną.
Iš pradžių buvo įtarta, kad tai teleskopo ar informacijos perdavimo problemos. Vėliau atmetė ir
reiškinius pačioje žvaigždėje to neleidžia jos spektro analizė ir žvaigždės tipas. Tikėtiniausiu aiškinimu,
besiremiančiu tuo, kad nėra infraraudonosios spinduliavimo dalies, gali būti tai, kad apie ją sukasi
nedidelių kūnų spiečius, kurių susidūrimai sukelia dulkių debesį [2.] bet tai būdinga jaunoms
Kiti aiškinimai: kintama B(e)-žvaigždė, tarpžvaigždinės dulkės, milžiniškos planetos su labai plačiais žiedais...
Tačiau Tabetha Boyajianas*) pasiūlė ir dar vieną paaiškinimą, kuris ypač ir sudomino žiniasklaidą. Atseit, tai galėtų būti
astroinžinerinis įrenginys, Daisono sferos tipo ar koks nors kitas milžiniškų objektų
rinkinys, skirtas žvaigždės energijos kaupimui. Apie tai kalbėjo ir SETI direktorius Andrew Siemionas:
Galbūt, ryškumo kreivė savo nereguliarumu nurodo, kad aplink žvaigždę sukasi dirbtiniai objektai. Vėliau
mes planuojam galingų antžeminių optinių ir radijo teleskopų pamatyti kitą iš tos sistemos sklindantį
elektromagnetinį spinduliavimą. Jo buvimas rodys galimą technologiškai išsivysčiusios civilizacijos egzistavimą joje [4.].
M. Marengo 2015 m. tyrime buvo išnagrinėta ryškumo kitimas skirtinguose bangų dažniuose ir nustatyta,
kad infroraudonųjų spindulių spektre kitimas gerokai mažesnis - kas būdinga dulkių buvimui.
SETI nuo 2015 m. rugsėjo 19 d. SETI pradėjo stebėti radijo sprinduliavimą
Allen Telescope Array teleskopu. Po dviejų savaičių stebėjimų buvo paskelbta, kad neaptikta jokių
dirbtinės kilmės spinduliavimo požymių. Nepastebėta nei radijo signalų siauruose diapazonuose [7.] bei ir lazerinių signalų
[8.]. Planuojama ir kruopštūs tyrimai su galingesniais bei kosminiais teleskopais.
Astronomas Bradley E. Schaeferis, ištyręs tos srities istorines 1890-1989 laikotarpio nuotraukas, pastebėjo, kad žvaigždės ryškumas
per tą laiką sumažėjo 20%. Kad išvengtų klaidų galimybę, pats vyko į Harvardą, kad tirtū nuotraukų originalus. Anot jo, hipotezė apie kometų spiečių netinka
nes tokiam užstojimui turėtų praskristi apie 650 tūkst. kometų, kurių skersmuo po 200 km. [5.] Tačiau vėliau išsakyta
mintis, kad tas spindėjimo susilpnėjimas gali būti dėl pačių duomenų kokybės, o ne astrofizinio reiškinio [6.].
Pastaba: Du didesni aptemimai buvo buvo 750 dienų skirtumu. Gaila, kad dėl Kepler dviejų valdymo
giroskopų sutrikimo nepavyko atlikti stebėjimo 2015 m. balandį (galimam 750 d. periodui) kita tokia proga bus 2017 m. gegužę. Deja, tirdami šį reiškinį, astronomai, pasinaudoję Zonebergo observatorijos Vokietijoje duomenimis, nustatė, kad
KIC 8462852 ryškumas nekito 1934-1995 m. laikotarpyje (daugiau apie tą tyrimą >>>>>). 2017 m. balandžio 24 d. prasidėjo eilinis žvaigždės ryškumo mažėjimas (pirmąkart p 2013 m.) apie 3%. Vėliau jos ryškumas 2018 m. pradžioje atsistatė. Kepler teleskopas aptiko naują kintančio ryškumo žvaigždę jauną RIK-210 (5-10 mln. m. amžiaus) žvaigždę Skorpiono
žvaigždyne, vadinamojoje Kentauro OB asociacijoje, esančią už 472 švm. Ji stebima nuo 2014-ųjų metų rugpjūčio-lapkričio
mėn., kai nustatyta, kad ji pritemsta maždaug 5,67 paros, kartais net 15%. Nuo Tabbi ji tuo ir skiriasi, kad aptemimai periodiniai. Jei virš Žemės uždėtume žvaigždėlapį su Šiaurine virš Žemės šiaurės poliaus, gautume dangaus laikrodį, apsisukantį
kartą per parą. Vidurdienio taškas tame žvaigždėlapyje [kaip Grinvičas] būtų Gizos Didžioji piramidė.
Prieš tūkstančius metų Egiptas vadintas Khemos kraštu. Khema yra 7 svarbiausių žvaigždžių grupė [Tauro žvaigždynas] šiandien vadinama
Plejadėmis. Jei žvaigždėlapį uždėtume taip, kad Khema būtų virš Khemos krašto
[Egipto] - tada Tauro žvaigždynas atsiduria virš Tauro kalnų pietų Turkijoje, Didieji Grįžulo ratai (Didžioji Meška), užklotų Rusiją,
Slibino galva apvija Kiniją, Orionas [karys]
atsiduria virš Irano ir Irako, Avinas virš Romos, o Ožiaragis [tapatintas su dievu Panu] gula ant Panamos,
Panuko ir Majapano [senasis Jukatano pavadinimas], Erelis sklendžia virš Jungtinių valstijų. Purvas matosi iš tolo!
Astronomai bando aptikti gyvybės pėdsakus kitų žvaigždžių planetose jų spektre ieškodami dujų, kurios būtinos gyvybei arba kurias
išskiria gyvi organizmai (bent tiek, kiek apie tai žinome Žemėje). Tačiau NASA specialistų
grupė pasiūlė naują idėją jei jau mus labiausia domina protinga gyvybė, tai reiktų ieškoti tokių junginių, kuriuos sukuria
išsivysčiusi civilizacija, pvz., azoto dioksido, susidarančio degant įvairiai organikai (tame tarpe, ir kurui) bei kai kuriose
chemijos gamyklose. Nors yra ir natūralių jo šaltinių, pvz., ugnikalniai. Tad tam labai tinkamas orbitinis infraraudonųjų
spindulių teleskopas ir net yra jo projektas, kuris būtų įgyvendintas po 20 m. Paskaičiuota, kad juo per 400 stebėjimų
valandų būtų galima apčiupinėti planetų, esančių 30 švm. atstumu atmosferas. Bet, kita vertus, argi galima laikyti labai
protingomis civilizacijas, kurios taip užteršė savo planetų atmosferas, kad tai matosi net iš kelių šviesmečių atstumo?! *) Tabeta Bojadžan (Tabetha "Tabby" Suzanne Boyajian) armėnų kilmės amerikiečių astronomė ir astrofizikė Luizanos valstijos un-te. Ji dirba žvaigždžių interferometrijos, spektroskopijos, ekzoplanetų paieškos ir tikslių kampinių matavimų, ypač optiniame ir infraraudonajame spektruose, srityse. Išgarsėjo straipsniu Iš kur kitimas? (Where's the Flux?, 2015), kuriame išnagrinėjama neįprasta KIC 8462852 žvaigždės, vėliau įvardintos Tabby jos garbei, šviesos kitimo kreivė. Išleido Ekzoplanetos ir jų žvaigždės (2017; kartu su K. von Braunu). Nuorodos: [1] T.S. Boyajian et al. Planet Hunters X. KIC 8462852 Where's the Flux?// arXiv:1509.03622, 11 September 2015. Submitted to Monthly Notices of the Royal Astronomical Society [2] R. Andersen. The Most Mysterious Star in Our Galaxy// The Atlantic, 13 October 2015 [3] Eva H.L. Bodman; A.Quillen. "KIC 8462852: Transit of a Large Comet Family// arXiv:1511.08821, 27 November 2015 [4] A. Siemion. Prepared Statement by Andrew Siemion Hearing on Astrobiology, House Committee on Science, Space, and Technology, 29 September 2015 [5] B.E. Schaefer. KIC 8462852 Faded at an Average Rate of 0.165+-0.013 Magnitudes Per Century From 1890 To 1989// arXiv:1601.03256, 13 January 2016 [6] M. Hippke. D. Angerhausen. KIC 8462852 did likely not fade during the last 100 years// arXiv:1601.07314, 27 January 2016 [7] G.R. Harp et al. Radio SETI Observations of the Anomalous Star KIC 8462852// arXiv:1511.01606, 5 Nov 2015 [8] M. Schuetz, et al. Optical SETI Observations of the Anomalous Star// arXiv:1512.02388, 8 Dec 2015 Papildomai skaitykite:
|
žvaigždėms, kokia nėra KIC 8462852. Tad tai tegalėtų būti kometų ir asteroidų spiečius 
