Yra nemažai civilizacijos ženklų Marse. Reikšmingiausi yra stiklo vamzdžiai, nes žymi tunelius kaip galimą transporto sistemą. Jokie žinomi gamtos procesai negali paaiškinti tokių struktūrų. Jų plotis iki 60 pėdų pločio.

Andras Horvath, Tibor Ganti ir Eors Szathmary iš Budapešto spėja jas esant Marso mikrobų kolonijomis, kurios sezoniškai suklesti ir nunyksta.

Malcolm Fridlun iš "Darwin" projekto (ESA misija gyvybėms paieškoms kitose planetose) mano, kad sunku tikėtis, jei Marse prieš 3,5 mln. metų klestėjo gyvybė, ją esant visiškai išnykus. Gerai, kad Europa tebesidomi Marso tyrinėjimu, nes NASA nukapojo biudžetus fondų palikus praktiškai tik kariniams tikslams.

Marse gali tebebūti vandens

Po Marso paviršiumi nemažai vandens ledo, sako William Boyton, nustatęs vandenilio (vandens sudėtinės dalies) požymius. Jis spėja jį esant po šiaurės poliaus anglies dioksido ledo kepure. Daugiau paaiškės pavasarį ištirpus anglies dioksido kepurėms. Tai spėjama iš "Mars Odyssey: perduotų duomenų. Pirmąkart galima daryti Marso paviršiaus cheminę analizę. Apie tai buvo paskelbta ir JPL spaudos konferencijoje.

Mokslininkai jau senokai įtikėję, kad kadaise (kažkur prieš 10 mln. metų) vanduo gausiai tekėjo Marso paviršiumi. Įrodymų pagausino jau senokai apie Marsą besisukantis "Mars Global Surveyor". Skystas vanduo tekėjo iš šalia ekvatoriaus buvusių lūšių, tų pačių, pro kuriuos gausiai veržėsi lava. Devon Burr ir Alfred McEven iš Arizinos un-to rado įrodymų lava padengtose Cerberus lygumose [jų straipsnis kartu su Susan Sakimoto išspausdintas "Geophysical Research letters"].

Kai Marsas prieš milijonus metų atvėso, paviršiaus vanduo sušalo arba išgaravo. Bet kažkiek sušalusio jo galėjo likti požeminėse ertmėse. Periodiškai jo kažkiek ištirpsta. Jau 8-o dešimtmečio "Viking" perduoti vaizdai nuteikė mokslininkus Marse buvus milžiniškus vandens srautus, kurie išgraužė milžiniškas griovas. Athabacka slėnis [kiek į šiaurę nuo ekvatoriaus] yra gana nesenas darinys.

Bet gyvybei reikalingas skystas vanduo, tad tirpstantis ledas gali palaikyti gyvybę. Marse galėjo likti geoterminių reiškinių padedančių savo šiluma išlaikyti skystą vandenį.

"Odyssey" yra 300 mln. dolerių vertės projektas. 2001 m. balandžio 7 d. startavęs zondas yra 7,2 pėdų (2,2 m) ilgio, 5,6 pėdų (1,7 m) aukščio ir 8,5 pėdų (2,6 m) pločio. Iš jo Marsas bus tiriamas iš 249 mylių (400 km) aukščio regimojo ir infraraudonojo spektro dalyse. Planuota buvo tirti radiacijos lygį paviršiuje, bet vis dar nepavyksta sutvarkyti MARIE prietaiso. Ir pagaliau yra pora marsueigių, galėsiančių sijoti gruntą ir trupinti akmenėlius, viską fotografuojant ir darant chemines analizes. Duomenis pradėjo tiekti po to, kai 2001 m. spalio 23 d. pradėjo suktis orbita apie Marsą, nors oficialiai Marso misija prasidėjo 2002 m. vasario 19 d.

Gyvybė be fotosintezės

Idaho valstijos Beaverhead kalnuose yra Lidy karštieji šaltiniai. Methanogenais vadinami mikroorganizmai gyvena 660 pėdų gylyje hidroterminiuose vandenyse. Jiem išgyventi tereikia vandenilio ir anglies dioksido. Jie nesinaudoja fotosinteze. Jie dalis Archaea, pirmąkart atrastų 8 dešimtmetyje. Archaea gyvena tokiose nepalankiose sąlygose kaip vandenynų dugnas, naftos telkiniai ir karvių virškinimo traktas.

Archaea gerokai skiriasi nuo įprastų bakterijų, kurios reikia organinės anglies ir kurios naudoja fotosintezę. Archaea nereikia organinės anglies. Idaho rytuose ugnikalnių veikla sudegino beveik visą organinę anglį. Bet vanduo turėjo nemažą kiekį geologiškai išsiskyrusio vandenilio. Ištyrus DNR paaiškėjo, kad virš 95 % mikroorganizmų yra Archaea, o vėliau nustatyta juos esant methanogenais, gaminančiais metaną iš vandenilio.

Antarktidos ledynų mikroorganizmai

David Donaldson Wynn Williams (1946.07.16-2002.03.24), mikrobiologas, ypatingą dėmesį skyrė fotosintezę naudojančių mikroorganizmų ekologijai ir išgyvenimui Antarktidos ledynuose. Jis vystė idėją, kad jie gali būti analogas gyvybei kitose planetose, ypač Marse. Jis domėjosi, kaip tokios gyvybės formos reaguoja į aplinkos (ypač, klimato) pasikeitimus ir padidintą UV-B spinduliavimą. Tam jis panaudojo įvairias technologijas: epifluorescencinę mikroskopiją, vaizdų apdorojimą, FT Raman spektroskopiją (su Bradford un-tu) - ieškodamas UV atsparių pigmentų ir kt, Jo domėjimasis astronomija sudarė pagrindą jo idėjoms apie gyvybės kilmę.

Pasak jo, jūros dugne gyvenančios bakterijos pirmosios panaudojo fotosintezę ir palaipsniui kolonizavo Žemę.

Juodasis vanduo Floridoje

Paslaptingas juodo vandens prie Floridos darinys, pastebėtas iš palydovo, greičiausiai yra algae bakterijų telkinys.

Pasiekęs savo piką apie 2002 m. vasario 4 d., darinys yra giminingas "raudonajai bangai", plakančiai pietvakarių Floridą nuo rugpjūčio. Spėjama jį nesant žalingu žmogui ir, panašu, nėra susidaręs iš upės atneštų teršalų ir jo nesukėlė paslaptingos priežastys.

Jo nuotraukas padarė NASA "SeaWiFS" palydovas. Nuotraukos paskelbtos kovo 22 d. Pilotai, ieškodami žuvų būrių, tamsaus vandens sritį buvo pastebėję jau sausio mėn. Nors nebuvo rasta nugaišusių žuvų, žvejai minęjo nežuvingą periodą ir keistą kai kurių žuvų elgseną.

Spalvos išnykimas buvo iki tol neregėtas, - ir gali būti sukeltas papildomos augalinės medžiagos kiekio vandenyje. Jai nusėdus jūros dugne gali kilti problemų ten įsikūrusiems augalams ir gyvūnams.

Reiškinį sukėlė diatomų mikroorganizmai. Kodėl jie taip pradėjo visti, nežinia. Gal sukėlė kitų organizmų poveikis (bei "raudonosios bangos" poveikis).

Stebėjimai rodo reiškinį nykstant. Jis suskilo į kelias dalis esančias už šimtų mylių nuo pietvakarių Floridos ir į vakarus nuo Majamio bei Meksikos srovės.

Va, tik kodėl NASA pusantro mėnesio laikė nukišus tas nuotraukas?