Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Gyvybės paieškos

"Niekas nesupranta gyvybės atsiradimo", Ken Nealson*)

Taip pat skaitykite Ar kažkur Visatoje yra gyvybė?

Ir iš tikro nežinome, kaip atsirado gyvybė, ar iš viso atsirado, ir kokia ji gali būti. Mes net nežinome, kaip jos ieškoti.

Spėjama, kad pirmoji nežemiška gyvybė, su kuria susidursime, bus panaši į mikrobus. Jų paieška prasidėjo dar Žemėje tiriant paprastas formas, galinčias išgyventi atšiauriomis sąlygomis. "Gyvybė slepiasi o akmenimis. Gyvybė slepiasi akmenyse", Ken Nealson.

Kas yra gyvybė?

Ji turi formą ir struktūrą, nes to reikia vienos energijos rūšies vertimui kita, o tai esminė gyvybės savybė.
Ji dauginasi ir vystosi. Ir kadangi ji panaudoja energiją, ji sukuria perdirbtus produktus.
Ir ji atlieka kokią nors veiklą, kurių viena gali būti judėjimas.

Kiti kriterijai, bendruoju atveju, nėra visuotiniai. Ja reikia tokio kuro kaip deguonis, bet šiam tikslui gali tikti daug kitų cheminių elementų. Tarytum, gyvybei reikalingas vanduo, bet ta būtinybe irgi abejojama.

Gyvybę rasti tikimasi Marse, Jupiterio palydove Europoje, Saturno palydove Titane. Bet nė viena šių vietų nepanaši į Žemę. Daugiau šansų [ arba bent jau panašesnei į žemiškąją ] gyvybei būtų Žemės tipo planetose, kurių prie kitų žvaigždžių dar nerasta (iš dabar žinomų apie 80). Gal tai atsakys NASA 2007-2014 m. planuojamos kosminės misijos?

Bet jei nežemiškoji gyvybė kažkur yra labai išsivysčiusi, ji pati gali pasireikšti. Tai yra SETI programos, ieškančios galimų komunikacijos požymių, viltis. Deja, SETI apžvelgia vos mažą lopinėlį dangaus.

Ir gali būti, kad tos civilizacijos yra tiek išsivystę, kad mes jiems atrodome kaip kokie mikrobai.

Soliaris nėra vien fantastika!

Na jei ir ne visa planeta-vandenynas, tai bent jau jame gyvenantys gyvūnai, gyvenantys panašiose planetose – bent taip tvirtina Kinijos mokslininkai. Asimitriada

Žinoma, kad labiausiai paplitę žvaigždės Visatoje – raudonosios nykštukės, kurių daugelis turi planetas. Tačiau šios žvaigždės gana vėsios, tad jų planetos, kuriose gali būti gyvybė, privalo būti gana arti žvaigždės, o, be to, jos į šviesulį visada atsigręžusios viena puse. Tad jų viena pusė turi smarkiai kaisti, o kitą svilinti baisus speigas.

Tačiau mokslininkai nusprendė, kad tokia hipotezė neatsižvelgia į tai, kad šiluma planetoje gali skirstytis įvairiais būdais. Jie sukūrė naują planetos-okeano modelį prototipu paimdami Gliese 581g planetą, esančią už 20 šviesmečių. Ji maždaug pusantro karto masyvesnė už Žemę (tad ir gravitacija didesnė, tad ir atmosfera privalėtų būti storesnė ir tankesnė), tačiau metai ten tetrunka 36 paras.

Paaiškėjo, kad apšviestoje pusėje vandenynas visąlaik laisvas nuo ledų, o tamsiojoje pusėje sukaustytas ledų, tad visa atmosfera susitelkusi tamsiojoje pusėje. Tačiau vandenyno srovės labai efektyviai perneša šilumą, todėl palei jų kelią ties pusiauju susidarys atviro vandens juosta. O tada net šalčiausioje vietoje temperatūra neturi kristi žemiau -60o. To nepakanka, kad iš atmosferos dėl šalčio iškristų anglies dvideginis, o tad negali kristi ir atmosferos temperatūra.

Gausėjant atmosferoje anglies dioksido, ledas ištirpsta visoje planetoje, o temperatūra šviesiojoje pusėje pakyla vos 2-3 laipsniais – ir temperatūra išsilygina beveik visoje planetoje. Ir tikėtina, kad klimato sistemos tokiose planetose stabilios, o tai reiškia, kad jose galima gyvybė.


Gyvybės ženklai Marse? 

Taip pat skaitykite:
Saulės vėjas nupūtė Marso atmosferą?
Baltoji Marso uola
Vaikų vardus į Marsą
Marso paslaptingų nuotraukų rasite NSO grupės failų srityje

Yra nemažai civilizacijos ženklų Marse. Reikšmingiausi yra stiklo vamzdžiai, nes žymi tunelius kaip galimą transporto sistemą. Jokie žinomi gamtos procesai negali paaiškinti tokių struktūrų. Jų plotis iki 60 pėdų pločio.

Be pagarsėjusio Veido, Marse yra ir kitų "veidų", delfinų, žuvų ir kitų gyvūnų figūrų. O dabar Mark Carlotto "Odyssey" misijos Cydonia rajono liepos mėn. THEMIS nuotraukose, į pietus nuo Veido, įžvelgia stačiakampes struktūras - tarsi tai būtų koks archeologinis objektas - tik jis ... Marse. Ar ir tai "optinė apgaulė", kokia vadinamas Veidas?

Marso veidas

1976-ųjų liepos 25 d. NASA "Viking Orbiter" nufotografavo Marso Cydonia sritį. Vienoje nuotraukų buvo paviršiaus darinys labai primenantis žmogaus veidą. O gal jis dirbtinės kilmės?

Neigimas
Taip yra dėl apšvietimo kampo. Žemėje irgi gausu sutapimų, pvz., vyro profilis Helpšyro kalne. Žmogaus smegenys gerai atpažindamos vaizdus greitai randa panašumų gamtos objektuose, pvz., debesyse. O žmogaus veidas yra stiprus archetipas.

Įvertinimas
Kol nėra įrodymų, visa tai tėra hipotezės.

Paslaptingos dėmės

Skirtingų dydžių tamsios dėmės (iki 700 pėdų pločio, randamos apie 50-yje kraterių), pasirodančios prie Marso pietų poliaus, gali būti gyvybės požymiai. Jos užfiksuotos apie 150 MOC padarytų nuotraukų Ar ją atras "Mars Express", Marsą pasieksiantis 2003 m. pabaigoje?

Andras Horvath, Tibor Ganti ir Eors Szathmary iš Budapešto spėja jas esant Marso mikrobų kolonijomis, kurios sezoniškai suklesti ir nunyksta.

"Mars Global Surveyor" orbitinės kameros kūrėjas Michael malin ir Kenneth Edgett spėja jas atsirandant išgaruojant ir vėl sušąlant anglies dioksido ledui.

Dėmės atsiranda ant kraterių dugne esančių kopų pietų ir šiaurės poliarinėse srityse - žiemos pabaigoje ir išnyksta vasarą. Jos pirmiausia pasirodo kopų pakraščiuose ir retai ant jų keterų. Pradžioje apvalainos vėliau gali ištįsti. Jų padėtis (nepriklausomai nuo aukštumos ir kopų formos - apvalių ar pailgų) leidžia spėti esant biologinės kilmės. Tai, kad dėmės retai pasirodo kopų keterose, kur Saulės šviesos daugiausia, leidžia neigti paprastą sušalimo-atšalimo procesą.

Tokie mikroorganizmai žiemą praleistų po anglies dioksido sniego kepure. Pavasariop ryškesnė šviesa prasiskverbia pro ledą ir dėl fotosintezės įšyla aplinka. Atsirastų juos supantis skystis po ledo pluta. Sąlytyje su gruntu gauna reikiamų medžiagų. Ledo sluoksniui plonėjant mikroorganizmai pasirodo pilkos spalvos, o visai ištirpus greitai nusibaigia ir pajuosta. Tai paaiškintų, kodėl juodi dėmių centrai apsupti pilkais pakraščiais.

Bet gali būti ir nebiologinių aiškinimų, sako Marcello Coradini, Saulės sistemų misijų koordinatorius. "Giotto" zondo vaizdai rodo kometų branduolį esant kai ultravioletiniai spinduliai paveikia anglies ir vandens ledo mišinį. "Mars Express" patikrins, ar taip nutinka ir Marse.

Nepalankiose aplinkose gyvenančių juodų mikroorganizmų yra ir Žemėje. Gyvybės randama ir ypač sūriuose požeminiuose Antarktidos ežeruose. Bet Marso sąlygos gerokai atšiauresnės - temperatūra prie polių žemesnė ir ultravioletinių spindulių plona Marso atmosfera beveik nesulaiko. Bet Žemėje ciano bakterijos turi labai efektyvų ultravioletinių spindulių filtrą. Planuojama jų iškelti į stotį kosmose patikrinant atsparumą UV poveikiui.

Didžiausia problema yra vanduo. Marso ledas sudarytas išimtinai iš anglies dioksido. GianGabriele Ori (iš Italijos) abejoja vandens ledo buvimo prie kopų, bet neatmeta biologinio aiškinimo, nes gali būti kažkokie geologiniai reiškiniai, kurių metu susidaro vandens garų.

Gaila, kad prie tamsių dėmių artimiausiu metu nepasirodys joks prietaisas. "Beagle 2" nusileis 2003 m. gale į Isidis Planitia (kiek šiauriau nuo ekvatoriaus). Bet jas bus galima tirti prietaisais iš orbitos.

Malcolm Fridlun'as iš "Darwin" projekto (ESA misija gyvybėms paieškoms kitose planetose) mano, kad sunku tikėtis, jei Marse prieš 3,5 mln. metų klestėjo gyvybė, ją esant visiškai išnykus. Gerai, kad Europa tebesidomi Marso tyrinėjimu, nes NASA nukapojo biudžetus fondų palikus praktiškai tik kariniams tikslams.

Marse gali tebebūti vandens

Po Marso paviršiumi nemažai vandens ledo, sako William Boyton, nustatęs vandenilio (vandens sudėtinės dalies) požymius. Jis spėja jį esant po šiaurės poliaus anglies dioksido ledo kepure. Daugiau paaiškės pavasarį ištirpus anglies dioksido kepurėms. Tai spėjama iš "Mars Odyssey: perduotų duomenų. Pirmąkart galima daryti Marso paviršiaus cheminę analizę. Apie tai buvo paskelbta ir JPL spaudos konferencijoje.

Mokslininkai jau senokai įtikėję, kad kadaise (kažkur prieš 10 mln. metų) vanduo gausiai tekėjo Marso paviršiumi. Įrodymų pagausino jau senokai apie Marsą besisukantis "Mars Global Surveyor". Skystas vanduo tekėjo iš šalia ekvatoriaus buvusių lūšių, tų pačių, pro kuriuos gausiai veržėsi lava. Devon Burr ir Alfred McEven iš Arizinos un-to rado įrodymų lava padengtose Cerberus lygumose [jų straipsnis kartu su Susan Sakimoto išspausdintas "Geophysical Research letters"].

Kai Marsas prieš milijonus metų atvėso, paviršiaus vanduo sušalo arba išgaravo. Bet kažkiek sušalusio jo galėjo likti požeminėse ertmėse. Periodiškai jo kažkiek ištirpsta. Jau 8-o dešimtmečio "Viking" perduoti vaizdai nuteikė mokslininkus Marse buvus milžiniškus vandens srautus, kurie išgraužė milžiniškas griovas. Athabacka slėnis [kiek į šiaurę nuo ekvatoriaus] yra gana nesenas darinys.

Bet gyvybei reikalingas skystas vanduo, tad tirpstantis ledas gali palaikyti gyvybę. Marse galėjo likti geoterminių reiškinių padedančių savo šiluma išlaikyti skystą vandenį.


"Odyssey" yra 300 mln. dolerių vertės projektas. 2001 m. balandžio 7 d. startavęs zondas yra 7,2 pėdų (2,2 m) ilgio, 5,6 pėdų (1,7 m) aukščio ir 8,5 pėdų (2,6 m) pločio. Iš jo Marsas bus tiriamas iš 249 mylių (400 km) aukščio regimojo ir infraraudonojo spektro dalyse. Planuota buvo tirti radiacijos lygį paviršiuje, bet vis dar nepavyksta sutvarkyti MARIE prietaiso. Ir pagaliau yra pora marsueigių, galėsiančių sijoti gruntą ir trupinti akmenėlius, viską fotografuojant ir darant chemines analizes. Duomenis pradėjo tiekti po to, kai 2001 m. spalio 23 d. pradėjo suktis orbita apie Marsą, nors oficialiai Marso misija prasidėjo 2002 m. vasario 19 d.

Po Marso paviršiumi rasti dideli ledo klodai

Neseniai "Phoenix" atkasė ledo ir netgi užfiksavo šiaurinėse lygumose krentantį sniegą. O dabar MRO duomenys rodo, kad po Marso paviršiumi randasi nemaži ledo klodai. Tai nustatė SHARAD radaras, pajėgus nustatyti, kas randasi po paviršiumi. Jo duomenys rodo, kad Ice under Mars Surface dviejose vidutinėse platumos vietose, kurių viena plotu prilygsta Los Andželui, beveik ištisai glūdi ledo sluoksnis (iki 800 m storio - jį dengia plonas nuolaužų sluoksnis, slepiantis, tačiau kartu ir trukdantis išgaruoti).

Keista, kad ledas tebėra išlikęs. Marso klimatas nėra palankus ledo susidarymui taip arti pusiaujo. Tad praeityje turėjo būti atšalimas. Gal tai požymis, kad praeityje vanduo egzistavo ir skystu pavidalu.

Ledo buvimas yra labai svarbus veiksnys. Iš jo, jei prireiktų, būtų galima išskirti ir kvėpavimui reikalingą deguonį.

Vikingo misija

"Vikingo" misijos Marse metu buvo naudojami Gilberto Levino sukurti prietaisai, skirti gyvybės paieškai. Į grunto mėginius buvo įmaišoma šiek tiek mitybinių medžiagų, turinčių anglies-14 izotopų. Jei prietaisai užfiksuotų, kad atsirado metano, turinčio anglies-14, tai reikš, kad Marse yra gyvybė. 1976 m. liepos 20 d. "Vikingo" duomenys rodo esant teigiamą rezultatą. Tačiau kitas instrumentas, ieškojęs organinių molekulių, nieko nerodo. Beveik visi misijos mokslininkai pasirinko atsargesnį kelią paskelbdami, kad gauti duomenys yra neteisingi.

Kilo karšti ginčai, tačiau G.Levinas tebesilaiko savo nuomonės ir turi nemažai šalininkų. Joe Mileris pakartojo tų duomenų analizę ir laiko, kad pagal registruotas emisijas visgi galima nustatyti cirkadinį ritmą. O tai jau stiprus argumentas.

Levinas pateikė prašymą ESA ir NASA, kad šios agentūros į Marsą pasiųstų adaptuotą variantą, leisiantį ieškoti choralinių molekulių, kurios pasižymi tuo, kad prie anglies atomo kiti atomai gali prisijungti skirtinga tvarka. Gyvi organizmai linkę pasirinkti tik vieną kurį variantą. Negyvojoje gamtoje variantų yra maždaug po lygiai. Jei būtų nustatyta, kad dominuoja viena kuri forma, tai būtų beveik tikras įrodymas, kad Marse yra gyvybė.

Ar yra gyvybė Žemėje?

Štai jau daugelį metų kosmose ieškome kitaplanečių. Bet vis dar veltui. O ar jie ieško mūsų? Ir jei turi panašų į mūsų išsivystymo lygį, kaip jei gali mus aptikti? Kokie požymiai gali mus „išduoti“?

Vanduo ir atmosfera. Gali būti, kad jie pastebės Žemės atmosferą spektrą – tai nesunku šiuolaikiniai astronomijai. Jie gali nustatyti atmosferoje esant vandens, deguonies, metano ir ozono. Pvz., amerikiečiai Gliese 1214b planetoje nustatė esant didelį vandens kiekį. Kranas Tai jau svarus argumentas gyvybės buvimo galimybei.
Ypatybė. Nežemiečių biochemija gali būti visai kitu pagrindu, tad jų koks nors mokslininkas gali teigti: „Žemės paviršių supa deguonis ir vanduo. Tokiomis sąlygomis net geležis virsta rūdimis. Gyvybė ten neįmanoma!“.

Radijo signalai. Keisti ir sudėtingos struktūros radijo signalai diapazonuose, kurių negalima paaiškinti natūraliomis priežastimis. Jau per šimtą metų mes artimąjį kosmosą užpylėme savo spinduliavimu – tik jį sunkoka pagauti, nes sparčiai silpsta. Tačiau į žvaigždes buvo pasiųsta kelios dešimtys specialių stiprių signalų. Vieni jų buvo parasti, tokie, kaip „Taika, Leninas, TSRS“ Morzės abėcėle, o kiti sudėtingi, tokie kaip išsiųsti „Aresibo“ (žr. >>>>> ). Tai dvejetainis kodas, kurį galima vizualizuoti, jei teisingai suskaidysime į eilutes. Ir net jei vaizdo prasmė liks neaiški, bus akivaizdu, kad kažkas siuntė tokį signalą – tai negali būti atsitiktiniai trikdžiai.
Problema. Kol kas tik vienas toks signalas pasiekė tikslą – 1983 m. pasiųstas į Altairo žvaigždę, signalas ją pasiekė 1999 m. Dauguma pranešimų adresatus pasieks link šio amžiaus vidurio ar net pabaigos. Pvz., Gliese 581 (apie kurią sukasi dvi Žemės tipo planetos) juos gaus apie 2030-uosius. O „Aresibo“ žinutė Heraklio žvaigždyne esantį kamuolinį spiečių pasieks tik po 25 tūkst. m.

Šviesos. Miestų apšvietimas naktį. Žemės naktinė pusė dėl miestų apšvietimų yra ryškesnė! Tai galima pastebėti per galingus teleskopus.
Alternatyvos. Techninės problemos, daugybė alternatyvių paaiškinimų tokiam šviesumo skirtumui. Žemės teleskopai dar nepajėgūs pastebėti tokį skirtumą. Bet „Hubble“ orbitinį teleskopą pakeitus nauju, vadintiną Dž. Webb‘o vardu, tasai įstengs tai įžvelgti. Tačiau tai galima paaiškinti ir natūraliomis priežastimis. Pvz., kai kurios kalnų uolienos gali fosforizuoti. O gal veikia ypatingi ugnikalniai? O ir kitaplanečiai neprivalo apšviesti savo miestų (ar jų net nebūti).

Ieškom vienas kito Mūsų kosminiai aparatai. Saulės sistemą palikę zondai. Jau 4 zondai (du „Pioneer“ ir du „Voyager“) paliko Saulės sistemą. Kiekvienas jų kitų pasaulių gyventojams gabena pranešimus: „Pioneer“ paprasčiausiai Saulės sistemos ir žmonių pavaizdavimas metalo plokštelėje, o „Voyager“ – aukso plokšteles su grotuvo adata ir detalias instrukcijas. O plokštelėse įrašyti Žemės garsai (griaustinis, vaiko verksmas, traukinio važiavimas, choro dainavimas, Dž. Karterio kreipimasis...).
Tikimybė. Tokius aparatus pastebėti labai sunku. O ir greta artimiausių žvaigždžių jie praskries tik po dešimčių tūkstančių metų. Mes negali paskaičiuoti jų trajektorijų, o kontaktai su jais bus prarasti jau po kelių metų („Voyager“ termoelektriniai generatoriai dar veiks apie dešimtį metų). O negyvas zondas mažai skiriasi nuo paprasto asteroido, jei jo neapžiūrėsi iš arti.

Jų aparatai. O jei jie į mūsų sistemą atsiųs zondą, gal net su nusileidimo moduliu? Tarsi mūsų „Cassini-Huygens“... Ar jis aptiks, kad Žemėje yra gyvybė? Mažų mažiausia iš orbitos matosi miškai. Net jiems nežinant apie fotosintezę, jie tikrai turėtų sukelti smalsumą. O nusileidimo modulis su fotokamera lengvai pastebės gyvybę. Aišku,, jei nusileis miške ar prie miesto. O atsidūrus vandenyne nebus toks vienareikšmis. Problema. Tarpžvaigždinio ryšio trukmė ir signalo galingumas. Zondas privalo turėti galingą perdavimo aparatūrą arba ilgą retransliatorių grandinę. O kartu tai susiję ir su aparatūros susidėvėjimu, energijos šaltiniais, mikrometeoritų padarytais pažeidimais. O ir duomenis iš zondo gaus tik po daugybės metų.

Taigi, gyvybę Žemėje gali rasti – bet ar yra, kas jos gali (ar nori) ieškoti?

Gyvybė be fotosintezės

Idaho valstijos Beaverhead kalnuose yra Lidy karštieji šaltiniai. Methanogenais vadinami mikroorganizmai gyvena 660 pėdų gylyje hidroterminiuose vandenyse. Jiem išgyventi tereikia vandenilio ir anglies dioksido. Jie nesinaudoja fotosinteze. Jie dalis Archaea, pirmąkart atrastų 8 dešimtmetyje. Archaea gyvena tokiose nepalankiose sąlygose kaip vandenynų dugnas, naftos telkiniai ir karvių virškinimo traktas.

Archaea gerokai skiriasi nuo įprastų bakterijų, kurios reikia organinės anglies ir kurios naudoja fotosintezę. Archaea nereikia organinės anglies. Idaho rytuose ugnikalnių veikla sudegino beveik visą organinę anglį. Bet vanduo turėjo nemažą kiekį geologiškai išsiskyrusio vandenilio. Ištyrus DNR paaiškėjo, kad virš 95 % mikroorganizmų yra Archaea, o vėliau nustatyta juos esant methanogenais, gaminančiais metaną iš vandenilio.

Antarktidos ledynų mikroorganizmai

David Donaldson Wynn Williams (1946.07.16-2002.03.24), mikrobiologas, ypatingą dėmesį skyrė fotosintezę naudojančių mikroorganizmų ekologijai ir išgyvenimui Antarktidos ledynuose. Jis vystė idėją, kad jie gali būti analogas gyvybei kitose planetose, ypač Marse. Jis domėjosi, kaip tokios gyvybės formos reaguoja į aplinkos (ypač, klimato) pasikeitimus ir padidintą UV-B spinduliavimą. Tam jis panaudojo įvairias technologijas: epifluorescencinę mikroskopiją, vaizdų apdorojimą, FT Raman spektroskopiją (su Bradford un-tu) - ieškodamas UV atsparių pigmentų ir kt, Jo domėjimasis astronomija sudarė pagrindą jo idėjoms apie gyvybės kilmę.

Pasak jo, jūros dugne gyvenančios bakterijos pirmosios panaudojo fotosintezę ir palaipsniui kolonizavo Žemę.

Juodasis vanduo Floridoje

Paslaptingas juodo vandens prie Floridos darinys, pastebėtas iš palydovo, greičiausiai yra algae bakterijų telkinys.

Pasiekęs savo piką apie 2002 m. vasario 4 d., darinys yra giminingas "raudonajai bangai", plakančiai pietvakarių Floridą nuo rugpjūčio. Spėjama jį nesant žalingu žmogui ir, panašu, nėra susidaręs iš upės atneštų teršalų ir jo nesukėlė paslaptingos priežastys.

Jo nuotraukas padarė NASA "SeaWiFS" palydovas. Nuotraukos paskelbtos kovo 22 d. Pilotai, ieškodami žuvų būrių, tamsaus vandens sritį buvo pastebėję jau sausio mėn. Nors nebuvo rasta nugaišusių žuvų, žvejai minęjo nežuvingą periodą ir keistą kai kurių žuvų elgseną.

Spalvos išnykimas buvo iki tol neregėtas, - ir gali būti sukeltas papildomos augalinės medžiagos kiekio vandenyje. Jai nusėdus jūros dugne gali kilti problemų ten įsikūrusiems augalams ir gyvūnams.

Reiškinį sukėlė diatomų mikroorganizmai. Kodėl jie taip pradėjo visti, nežinia. Gal sukėlė kitų organizmų poveikis (bei "raudonosios bangos" poveikis).

Stebėjimai rodo reiškinį nykstant. Jis suskilo į kelias dalis esančias už šimtų mylių nuo pietvakarių Floridos ir į vakarus nuo Majamio bei Meksikos srovės.

Va, tik kodėl NASA pusantro mėnesio laikė nukišus tas nuotraukas?


*) Kenetas Nilsonas (Keneth Nealson) - Žemės ir biologijos mokslų profesorius. 1997 m. pradėjo dirbti NASA JPL Gyvybės paieškų centre, o taip pat dirbo pavyzdžių iš Marso atgabenimo projekte. Tyrinėjo mangano ir geležies biogeochemiją – bakterijas, kurios oksiduoja metalus. Tiria ekstremalias sąlygas gyvybei Žemėje: Mono ežere (JAV), vandenynų gelmėse, antarktidoje ir Sibiro amžino įšalo zonose, dykumose.

Parengė Cpt.Astera's Advisor

Papildomai skaitykite:
Marso spinduliai
Kasinėjimai Marse
Ieškantis žemės tipo planetų
Panspermia: užkratas iš kosmoso
IBM veikia ... Marse
Mūšis dėl Veneros
Raketų pionierius
Saulės kreiseriai
Ar Europoje yra gyvybė?
Nuo Dievų prie ateivių
Mūsų palydovo kilmės klausimai
Prasiplečia gyvybės ribos
M. Agrestas. Senovės kosmonautai
Didžioji Marso revoliucija
Vaikus išsiųskite į ... Marsą
Gyvybės paieškų kosmose istorijos
Ar galimas ryšis su protingomis kitų planetų būtybėmis?
10 didžiųjų senovės civilizacijų
Augalai nesvarumo sąlygomis
Tolimų planetų nuotraukos
Daugiaveidis Marsas
Kas buvo tasai Hubble?
Aplenkęs savo laiką
Lenino marsiečiai
Dangaus ženklai
Nibiru planeta

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Vartiklis