Global Lithuanian Net: san-taka station: |
Nykštukinės planetos
Plutonas (skersmuo 2322 km, periodas 248 m.), dar neseniai laikytas 9-ąja Saulės sistemos planeta, 2006 m. Prahoje vykusiame Tarptautinės astronomų sąjungos Generalinėje asamblėjoje neteko planetos statuso (nors dabar jau pakalbama, kad jį reiktų gražinti) ir tapo viena iš nykštukinių planetų. Tad ką astronomai laiko planeta? Tai kūnas, kuris sukasi aplink žvaigždę, tačiau pats nėra žvaigždė ar kitos planetos palydovu ir, kas labai svarbu, turi pakankamą masę, kad gravitacijos jėgų dėka įgautų rutulio formą. Tad rutulio formos Plutonas visai tinka būti planeta. Jį 1930 m. atrado Klaidas Tombo, o vardą jam sugalvojo 11-metė Venetia Burney, laimėjusi surengtame pavadinimo konkurse. Didžiausią jo palydovą Charoną 1978 m. atrado amerikietis astrofizikas James Christy, jį pamatęs Karinio jūrų laivyno observatorijoje Arizonoje padarytoje nuotraukoje. Plutoną su Charonu būtų galima laikuti dvinare planeta (Plutono skersmuo 2284 km, Charono maždaug pusė to, o palydovo masė vos 6-8 kartus mažesnė už jo planetos masę). Beje, kartais ir Žemę su Mėnuliu pavadina dvinare planeta (12742 ir 3475 km, o masė 1:81). 2005 m. gegužę E. Hubble vardo kosminiu teleskopu atrasti dar du mažyčiai Plutono palydovai. Vieną jų pavadino Niktė (apie 40 km skersmens), o kitą Hidra (apie 160 km). Graikų mitologijoje Niktė (Nyx) yra Charono motina, nakties deivė. Tačiau kadangi jau buvo taip pavadintas asteroidas (nr.3908), tai pavadino Nikte (Nix), pasinaudoję analogu Egipto mitologijoje. O Hidra (Hydra) devyngalvė pabaisa, gyvenanti mirusiųjų karalystės upėje, per kurią keltininkas Charonas kelia mirusiųjų vėles. Šie pavadinimai duoti palydovams dar ir todėl,kad jų pirmosios raidės (N ir H) yra ir JAV zondo New Horizons pirmosios raidės ta tarpplanetinė stotis, paleista 2006 m. sausio 19 d., 2015 m. liepą turėtų priartėti prie Plutono ir atlikto jo paviršiaus fotografavimą. Nuo 2008 m. astronomai nykštukines planetas, kurių vidutinis atstumas nuo Saulės yra už Neptūno
orbitos, vadinti plutoidais.
Neptūnas, viena iš 4-ių planetų-milžinių, turi 13 palydovų. Ji nutolusi nuo saulė
beveik už 30 a.v. (1 AV beveik 150 mln. km), kai Plutonas yra vidutiniškai už 40 a.v., apsisukdamas aplink Saulę per 250 m.
O kas dar sudaro Plutono draugiją? [ Beje daugumą plutoidų (Eridą, Makemake, Kvavarą,
Sedną) ir kt.
objektų už Neptūno aptiko Maiklas Braunas su komanda Palomaro observatorijoje.] Eridę (Eris), vieną stambiausių (skersmuo 2326 km) plutoidų pavyko nufotografuoti 2003 m. spalį Palomaro observatorijoje, tačiau nuotraukose jį pastebėjo tik 2005 m. sausio 5 d. Kūnas pavadintas senovės graikų nesantaikos deivės vardu. Jis netgi didesnis už Plutoną (o sunkesnis net 27%) ir skrieja labai ištempta orbita (perihelyje 38 a.v., afelyje per 97 a.v., , periodas 560 m.). Jo paviršių greičiausiai dengia metano sniegas. Jis turi palydovą Disnomiją (150 km), pavadintą Eridės dukters vardu, apsisukantį aplink Eridę per 16 parų. Makemakė (Makemake, periodas 310 m.) atrastas 2005 m. kovo 31 d. ir pavadintas Velykų salos rapanuicų dievybės vardu. Jo skersmuo 1300-1900 km, jis yra Koiperio žiede 42-48 a.v. atstumu. Spitzer kosminio teleskopo dėka gauta kažkiek informacijos apie jo paviršių jis rausvokas ir, paviršiaus temperatūrai esant žemesnei už -240o, padengtas metano ledu. Kol kas nerasta jo palydovų - ir tuo ji skiriasi nuo kitų nykštukinių planetų. Kvaharas (Quaoar, skersmuo apie 900 km) atrastas 2002 m. birželio 4 d. Jo pavadinimas susijęs su vietove, kur stovi Palomaro observatorija vienos vietinių genčių kalba taip vadinama galinga kuriančioji galia. Dydžiu prilygsta Charonui, skrieja beveik apskrita orbita (42 ir 45 a.v.) ir apsisuka per 286 m. Kaip ir kiti Koiperio žiedo objektai, sudarytas iš uolienų ir vandens ledo. 2007 m. vasarį atrastos jo palydovas, kurio skersmuo apie 100 km. Chaumėja (Haumea, atrasta 2004 m., skersmuo apie 1400 km) yra mažesnis, tačiau sukasi labai sparčiai ir jo parą sudaro vos 4 val., o jo metai trunka 283 metai. Forma primena regbio kamuolį. Yra 35 a.e. (perihelyje) ir 43 a.v. (afelyje) atstumu nuo Saulės. Jo paviršių daugiausia dengia vandens ledas. Jam duotas Havajų vaisingumo deivės vardas, nes ji laikoma liekana stambesnio kūno, kuriam suirus susidarė ne tik Chaumėja, bet ir jos palydovai. Turi du palydovus: Chijaka (350 km) ir perpus mažesnis Namaka, pavadinti Chaumėjos dukrų vardais. Orkas (Orcus), kaip ir Plutonas, šoka gravitacinį šokį su Neptūnu. Per tris šio
apsisukimus aplink saulę, Orkas ir Plutonas atlieka po du. Kiekvieną kūną, demonstruojantį tokį
orbitinį-rezonansinį elgesį, vadina plutino. Orkas su savo palydovu Vantu (Vanth) turi
Sedna (taip pat žr. >>>>>) atrastas 2003 m. lapkričio 14 d. ir įdomus ne tik savo dydžiu (1500 km), bet ir nepaprastai ištęsta orbita (perihelyje 76 a.v.; afelyje 940 a.v.), kuria apsisuka net per 10500 m. Jis pavadintas eskimų jūros gyvūnų dievybės vardu. Matyt tai tolimiausias Koiperio žiedo objektas ir panašiomis orbitomis skrieja kometos, atskriejančios prie Saulės iš tolimo Oorto debesies ir vėl sugrįžtančios prie mūsų šviesulio kartais tik po tūkstančių metų. Tokie dangaus kūnai vadinami turinčiais ilgą periodą. Gali būti, kad Saulės jaunystės laikais kitos žvaigždės buvo arčiau jos ir Saulė galėjo prisitraukti Sedną iš kitos žvaigždės planetų sistemos. Tai rodo, kad Saulės sistemos ribos yra labai toli, gal net už 100 tūkst. a.v. ir jas 2012 m. pabaigoje pasiekė pirmasis dirbtinis kūnas zondas Voyager. 2007 OR10 - į Chaumėją dydžiu panašus mažasis dangaus kūnas, vis dar neturintis
pavadinimo. Jos atradėjai Meganas Švombas ir Maikas Braunas ją pavadino Snieguole, nes manė, kad ji iš
ledo. Tai buvo patvirtinta, nors ir su išlygomis. Atrastas 2007 m., skersmuo apie 1535 km, periodas 551 m.,
atstumas nuo Saulės 34-101 a.v.
Tad jis yra 3-iąja dydžiu mažąja planeta (po Plutono ir Eridos). Atspindimosios gebos tyrimai leidžia spėti
esant mažą sukimosi apie ašį greitį (44,8 arba 22,4 val. periodu) ir formą (Makloreno elipsoidas). Greta
gali būti azoto ir metano dujų forma. 2012 VP113 - naujausias Skoto Šepardo atradimas. Apie Saulę skrieja labai ilgai, tačiau vis tik nusileidžia Sednai. Neoficialiai pavadintas Baidenu JAV viceprezidento garbei. Jis rausvokas, kas rodo, kad paviršiuje dominuoja metano ledas su uolienų priemaišomis. Atrastas 2012 m., paskelbta apie atradimą 2014 m., skermuo apie 450 km, periodas 4300 m, atstumas nuo Saulės 80-449 a.v. 2015 KH162. S. Šepardas su kitais atrado dar vieną kandidatą į nykštukines planetas - 400-800 km skersmens kūną 2015 KH162, esantį už 9,3 mlrd. km nuo Saulės. Jis pirmąkart Havajų Keko teleskopu pastebėtas 2015 m. gegužę pusiaujo juostos Gyvatės žvaigždyne, tačiau kelis mėnesius truko duomenų tikslinimas. Papildomai skaitykite:
|