Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Nykštukinės planetos
 

Plutonas (skersmuo 2322 km, periodas 248 m.), dar neseniai laikytas 9-ąja Saulės sistemos planeta, 2006 m. Prahoje vykusiame Tarptautinės astronomų sąjungos Generalinėje asamblėjoje neteko planetos statuso (nors dabar jau pakalbama, kad jį reiktų gražinti) ir tapo viena iš nykštukinių planetų.

Tad ką astronomai laiko planeta? Tai kūnas, kuris sukasi aplink žvaigždę, tačiau pats nėra žvaigždė ar kitos planetos palydovu ir, kas labai svarbu, turi pakankamą masę, kad gravitacijos jėgų dėka įgautų rutulio formą.

Tad rutulio formos Plutonas visai tinka būti planeta. Jį 1930 m. atrado Klaidas Tombo, o vardą jam sugalvojo 11-metė Venetia Burney, laimėjusi surengtame pavadinimo konkurse. Didžiausią jo palydovą Charoną 1978 m. atrado amerikietis astrofizikas James Christy, jį pamatęs Karinio jūrų laivyno observatorijoje Arizonoje padarytoje nuotraukoje. Plutoną su Charonu būtų galima laikuti dvinare planeta (Plutono skersmuo – 2284 km, Charono – maždaug pusė to, o palydovo masė vos 6-8 kartus mažesnė už jo planetos masę). Beje, kartais ir Žemę su Mėnuliu pavadina dvinare planeta (12742 ir 3475 km, o masė 1:81). 2005 m. gegužę E. Hubble vardo kosminiu teleskopu atrasti dar du mažyčiai Plutono palydovai. Vieną jų pavadino Niktė (apie 40 km skersmens), o kitą – Hidra (apie 160 km). Graikų mitologijoje Niktė (Nyx) yra Charono motina, nakties deivė. Tačiau kadangi jau buvo taip pavadintas asteroidas (nr.3908), tai pavadino Nikte (Nix), pasinaudoję analogu Egipto mitologijoje. O Hidra (Hydra) – devyngalvė pabaisa, gyvenanti mirusiųjų karalystės upėje, per kurią keltininkas Charonas kelia mirusiųjų vėles. Šie pavadinimai duoti palydovams dar ir todėl,kad jų pirmosios raidės („N“ ir „H“) yra ir JAV zondo „New Horizons“ pirmosios raidės – ta tarpplanetinė stotis, paleista 2006 m. sausio 19 d., 2015 m. liepą turėtų priartėti prie Plutono ir atlikto jo paviršiaus fotografavimą.

Nuo 2008 m. astronomai nykštukines planetas, kurių vidutinis atstumas nuo Saulės yra už Neptūno orbitos, vadinti plutoidais. Neptūnas, viena iš 4-ių planetų-milžinių, turi 13 palydovų. Ji nutolusi nuo saulė beveik už 30 a.v. (1 AV beveik 150 mln. km), kai Plutonas yra vidutiniškai už 40 a.v., apsisukdamas aplink Saulę per 250 m. Mike Brown

O kas dar sudaro Plutono draugiją? [ Beje daugumą plutoidų (Eridą, Makemake, Kvavarą, Sedną) ir kt. objektų už Neptūno aptiko Maiklas Braunas su komanda Palomaro observatorijoje.]
Kai astronomai būriais atranda ekzoplanetas. Galite pamanyti, kad Saulės sistemoje jau viskas žinoma. Tačiau nesenas 2012 VP113, 450 km skersmens objekto, aplink Saulę apsisukančio ilgiau nei 4000 m., atradimas sako apie tai, kad mes, galbūt, matom tik aisbergo viršūnę. Mūsų kosmoso apylinkėse gyvena toli gražu ne vien 8 mums žinomos planetos. „Sritis už Neptūno orbitos knibžda dangaus kūnų, judančių beprotiškomis orbitomis“, sako Maikas Braunas.

Eridę (Eris), vieną stambiausių (skersmuo 2326 km) plutoidų pavyko nufotografuoti 2003 m. spalį Palomaro observatorijoje, tačiau nuotraukose jį pastebėjo tik 2005 m. sausio 5 d. Kūnas pavadintas senovės graikų nesantaikos deivės vardu. Jis netgi didesnis už Plutoną (o sunkesnis net 27%) ir skrieja labai ištempta orbita (perihelyje – 38 a.v., afelyje – per 97 a.v., , periodas 560 m.). Jo paviršių greičiausiai dengia metano sniegas. Jis turi palydovą Disnomiją (150 km), pavadintą Eridės dukters vardu, apsisukantį aplink Eridę per 16 parų.

Makemakė (Makemake, periodas 310 m.) atrastas 2005 m. kovo 31 d. ir pavadintas Velykų salos rapanuicų dievybės vardu. Jo skersmuo 1300-1900 km, jis yra Koiperio žiede 42-48 a.v. atstumu. „Spitzer“ kosminio teleskopo dėka gauta kažkiek informacijos apie jo paviršių – jis rausvokas ir, paviršiaus temperatūrai esant žemesnei už -240o, padengtas metano ledu. Kol kas nerasta jo palydovų - ir tuo ji skiriasi nuo kitų nykštukinių planetų.

Kvaharas (Quaoar, skersmuo apie 900 km) atrastas 2002 m. birželio 4 d. Jo pavadinimas susijęs su vietove, kur stovi Palomaro observatorija – vienos vietinių genčių kalba taip vadinama galinga kuriančioji galia. Dydžiu prilygsta Charonui, skrieja beveik apskrita orbita (42 ir 45 a.v.) ir apsisuka per 286 m. Kaip ir kiti Koiperio žiedo objektai, sudarytas iš uolienų ir vandens ledo. 2007 m. vasarį atrastos jo palydovas, kurio skersmuo apie 100 km.

Chaumėja (Haumea, atrasta 2004 m., skersmuo apie 1400 km) yra mažesnis, tačiau sukasi labai sparčiai ir jo parą sudaro vos 4 val., o jo metai trunka 283 metai. Forma primena regbio kamuolį. Yra 35 a.e. (perihelyje) ir 43 a.v. (afelyje) atstumu nuo Saulės. Jo paviršių daugiausia dengia vandens ledas. Jam duotas Havajų vaisingumo deivės vardas, nes ji laikoma liekana stambesnio kūno, kuriam suirus susidarė ne tik Chaumėja, bet ir jos palydovai. Turi du palydovus: Chijaka (350 km) ir perpus mažesnis Namaka, pavadinti Chaumėjos dukrų vardais.

Orkas (Orcus), kaip ir Plutonas, šoka gravitacinį šokį su Neptūnu. Per tris šio apsisukimus aplink saulę, Orkas ir Plutonas atlieka po du. Kiekvieną kūną, demonstruojantį tokį orbitinį-rezonansinį elgesį, vadina „plutino“. Orkas su savo palydovu Vantu (Vanth) turi Trans-Neptunian small planets beveik tokias pat proporcijas, kaip Plutonas su Charonu. Atrastas 2004 m., atstumas nuo Saulės: 30-48 a.v., orbitos periodas: 245 m., skersmuo: apie 850 km.

Sedna (taip pat žr. >>>>>) atrastas 2003 m. lapkričio 14 d. ir įdomus ne tik savo dydžiu (1500 km), bet ir nepaprastai ištęsta orbita (perihelyje – 76 a.v.; afelyje – 940 a.v.), kuria apsisuka net per 10500 m. Jis pavadintas eskimų jūros gyvūnų dievybės vardu. Matyt tai tolimiausias Koiperio žiedo objektas – ir panašiomis orbitomis skrieja kometos, atskriejančios prie Saulės iš tolimo Oorto debesies ir vėl sugrįžtančios prie mūsų šviesulio kartais tik po tūkstančių metų. Tokie dangaus kūnai vadinami turinčiais ilgą periodą. Gali būti, kad Saulės jaunystės laikais kitos žvaigždės buvo arčiau jos ir Saulė galėjo prisitraukti Sedną iš kitos žvaigždės planetų sistemos. Tai rodo, kad Saulės sistemos ribos yra labai toli, gal net už 100 tūkst. a.v. – ir jas 2012 m. pabaigoje pasiekė pirmasis dirbtinis kūnas – zondas „Voyager“.

2007 OR10 - į Chaumėją dydžiu panašus mažasis dangaus kūnas, vis dar neturintis pavadinimo. Jos atradėjai Meganas Švombas ir Maikas Braunas ją pavadino Snieguole, nes manė, kad ji iš ledo. Tai buvo patvirtinta, nors ir su išlygomis. Atrastas 2007 m., skersmuo apie 1535 km, periodas 551 m., atstumas nuo Saulės 34-101 a.v. Tad jis yra 3-iąja dydžiu mažąja planeta (po Plutono ir Eridos). Atspindimosios gebos tyrimai leidžia spėti esant mažą sukimosi apie ašį greitį (44,8 arba 22,4 val. periodu) ir formą (Makloreno elipsoidas). Greta gali būti azoto ir metano dujų forma.
Oficialiai apie atradimą paskelbta 2009 m. Duomenis apie jį 2016 m. pavyko patikslinti apjungus Herschel (IR spektre) ir K2 (optines spindesio kreives) teleskopais gautus duomenis.

2012 VP113 - naujausias Skoto Šepardo atradimas. Apie Saulę skrieja labai ilgai, tačiau vis tik nusileidžia Sednai. Neoficialiai pavadintas Baidenu JAV viceprezidento garbei. Jis rausvokas, kas rodo, kad paviršiuje dominuoja metano ledas su uolienų priemaišomis. Atrastas 2012 m., paskelbta apie atradimą 2014 m., skermuo apie 450 km, periodas 4300 m, atstumas nuo Saulės – 80-449 a.v.

2015 KH162. S. Šepardas su kitais atrado dar vieną kandidatą į nykštukines planetas - 400-800 km skersmens kūną 2015 KH162, esantį už 9,3 mlrd. km nuo Saulės. Jis pirmąkart Havajų Keko teleskopu pastebėtas 2015 m. gegužę pusiaujo juostos Gyvatės žvaigždyne, tačiau kelis mėnesius truko duomenų tikslinimas.

Papildomai skaitykite:
Ar tai Žemė-2?
Hubble teleskopas
Žvalgantis po dangų
Naujas randevū kometai
Tolimų planetų nuotraukos
Kometos: dangaus ženklai
Merkurijaus baisioji tragedija
Mėnulis: Septintasis kontinentas
Panspermia: užkratas iš kosmoso
Paprasti ir neįprasti asteroidai
Mūsų palydovo kilmės klausimai
Dulkėtais tolimų planetų takais
Kokoni, Morisonas. Tarpžvaigždinio ryšio paieškos
Astronomija: Žymesnieji įvykiai (20 a.)
Saturno keisčiausias palydovas
Vieta, kur gimsta žvaigždės
Nepaprastai masyvios ir ryškios
Saulė yra dvinarė žvaigždė?
Kai susiduria galaktikos...
Ar Europoje yra gyvybė?
Kitų žvaigždžių planetos
Gyvybės paieškos Marse
Žmogaus misija kosmose
Kasinėjimai Marse
Pačiupinėti Visatą
Lenktynės kosmose
Planeta X

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Fantastikos puslapis
Vartiklis