|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Marso traukai paveikus
| |||||
|
2020 lenktynėse
Jungtiniai Arabų Emiratai (JAE) gali netrukus įsijungti į lenktynes skrendant į Marsą: 2020 m. rugpjūčiui suplanuota
Emiratų Marso misija (EMM) su Mars Hope (Al Amal - Viltis) zondu, kuris turėtų imti suktis apie Marsą 2021 m. vasarį. Misijos tikslas
vystyti sudėtingas sistemas ir plėsti mokslo galimybes. EMM rengiama nuo 2014 m. siekiant padidinti supratimą apie
Marsą, o ne vien pademonstruoti technologines galimybes. Iki tol JAE jau buvo sėkmingai iškėlę Žemės palydovus.
Zondas gabens tris instrumentus: EXI (vaizdų apdorojimo), EMIRS (infraraudonųjų spindulių spektrometras), EMUS
(ultravioletinių spindulių spektrometras). Juos naudodamas Mars Hope stebės Marso orus žemutinėje atmosferos dalyje,
matuos vandenilio ir deguonies pasiskirstymą viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, tikrins atmosferos išmetimą į
ekzosferą. Iškelti zondą planuojama su Japonijos raketa nešėja H-IIA. Maždaug tuo pat metu Tianwen-1 (kas reiškia klausimai dangui) zondą į Marsą planuoja išskraidinti ir Kinija (jis
startavo liepos 23 d.). Misijos metu be orbiterio planuojamas ir nusileidimas su marsaeigiu. Zonde yra 13 mokslinių instrumentų.
Tad nebloga kompanija tuo pat metu planuojamam NASA Mars 2020 Perseverance marsaeigiui. Tianwen-1 atvyko kitą dieną po arabų Vilties, t.y. 2021 m. vasario 10 d. Ši misija ambicingesnė zondas
nugabeno 7 prietaisus: pora skirtingos gebos kamerų, radijo lokatorius MOSER požeminių grunto sluoksnių tyrimui,
spektrometras MMS, magnitometras MM, jonų ir plazmos analizatorius MINPA, ir energetiškų dalelių registratorius
MEPA (matavimams viršutiniuose atmosferos sluoksniuose). Gegužės 14 d. nusileidimo modulis sėkmingai nusileido
Marso Utopia Planitia atgabendamas marsaeigį Zhurong, pavadintą kinų ugnies dievo vardu.
Čžurong ypač sudomino nusileidimo vieta: Planicijos utopijos lyguma tai didžiausias smūginių darinių regionas, kuriame gausu geologinių ypatybių,
o po juo randasi didelės apimties užšalęs ežeras. Labai įdomus ir purvo vulkanas. Tiesa, marsaeigio darbas numatomas tik 90 dienų. NASA Mars Reconnaissance Orbiter 2023 vasario 7 d. nuotraukose matyti,
kad kinų marsaeigis Zhurong nepajudėjo iš paskutinės sustojimo vietos nuo 2022 metų rugsėjo mėn., tad tikėtina, kad Kinijos marsaeigis susidūrė su
didelėmis techninėmis problemomis arba jo veikimo ir misijos laikas pasibaigė, nes jis tada buvo perėjęs į snaudimo režimą, iš
kurio turėjo pabusti gruodžio mėn. Iš kai kurių šaltinių aiškėja, kad valdymo stočiai nepavyko atkurti ryšio su marsaeigiu.
Mars 2020 Perseverance atvyko paskutiniu, vasario 18 d. ir jame nusileido. Jis be marsaeigio
atgabeno ir malūnsparnį Ingenuity, kuris buvo sėkmingai išbandytas 2021 m. balandžio 30 d.
Plačiau apie jų startus ir Perseverance detalesnį aprabymą žr. >>>>>
Vartai į tolimąjį kosmosą
Jei kada nors pasieksime skrydžių į Marsą erą, ar neturės prasmės pradžioje atlikti keli bandomieji
skrydžiai? Tokia NASA Vartų į tolimąjį kosmosą (DSG) prasmė tarpinė bazė skrydžiams į Raudonąją
planetą ir kitur. Įsikūrusi netoli Mėnulio, ji leistų misijoms grįžti į Žemę per kelias dienas. NASA planuoja pastatyti stotį pirmųjų SLS megaraketų su Orion kapsule įgulai skrydžių metu
jie planuojami 2018 m. pabaigoje. DSG sudarytų 3 moduliai: energetinė ir variklio sistema; gyvenamasis
modulis ir logistikos modulis tyrinėjimams. Įrengus stotį, agentūra planuoja po vieną skrydį į tolimąjį kosmosą (po 2020-ųjų). Svetima planeta turi nesvetingą orą Ar tokiomis sąlygomis gali egzistuoti gyvybė. Kai kurios gyvybės formos, pvz., žemiškasis Deinococcus radiodurans mikrobas gali ištverti radiaciją. Taip pat gyvybės gali būti akmenyse bei dirvoje. 95,9% Marso atmosferos sudaro anglies dvideginis (Žemėje tik 0,04%). Jau išbandomi įrenginiai, iš jo išskiriandys deguonį (schema: 2CO2 -> CO + O2). MARIE jau įjungtas ir patikrintas. Jis gali aptikti įelektrintas daleles - elektronus, protonus, branduolius, kurių energija yra 15-500 MeV (1 MeV atitinka milijoną elektrono voltų). Kosmose veikia arba elektromagnetinis (pvz., rentgeno ar gama) bei elementarių dalelių (pvz., protonų) radiacija. Dauguma įelektrintų dalelių yra iš dviejų šaltinių - Saulės žybsnių paskleidžiančių pavojingą protonų lietų (apie 70 MeV) ir tolimų supernovų sprogimų, kurie baisiu greičiu išsvaidė atomų branduolius (kosmoso spindulius, apie 300-500 MeV - bet jie perskrodžia žmogaus kūną taip greitai, kad jų energija nepersiduoda audiniams). Saulės protonai jonizuoja atomus savo kelyje ir sukuria laisvus radikalus, kurie gali būti pavojingi, pvz., net pakeisti ar perkirsti ląstelių DNR. Ilgas jų poveikis sukelia vėžinių susirgimų pavojų. Bendras suomių, italų ir rusų projektas MarsNet ketino siųsti į Marsą keletą nedidelių (iki 20 kg) meteorologinių stočių MetNet, skirtų ilgalaikiam meteorologinių duomenų rinkimui skirtingose planetos vietose. Jis pradėtas 2000 m., planuotas 2016 m., vėliau nukeltas iki 2021 m. o paskutiniu metu apie jį jau nebekalbama. *) Deinococcus radiodurans - poliekstremofilinė bakterija, atspariausia radiacijai iš visų
žinomų Žemės organizmų net esant milžiniškai 15000 Gy (grėjų) išlieka 37% gyvybingų bakterijų (palyginimui, 10
Gy yra mirtina doze žmogui). Be to bakterija atspari dehidracijai, karščiui, šalčiui, gali išgyventi vakuume ir rūgštyje.  Deborah Zabarenko. Astronautai Marse Ar tikrai Saulės vėjas nupūtė Marso atmosferą? Skautas, į Marsą pasiėmęs kompasą, paklystų, Pagal InSight zondo atsiųstus paaiškėjo, kad Marsas kiek svyruoja, tad greičiausiai tai sukelia skysto branduolio siūbavimai. Tada Marso branduolys turėtų būti apie 3600 km skersmens ir visas skystas (todėl Marsas ir neturi magnetinio lauko). Be to, dar paaiškėjo, kad Marso sukimasis nežymiai spartėja, tačiau priežastis dar neaiški. Jei būtų galima magijos pagalba iš Žemės į Marsą perkelti puoduką vandens, skystis greitai išgaruotų, nes Marso atmosfera yra labai reta (tik 1% lyginant su Žemės) - tad vanduo skystame pavidale negali ilgai egzistuoti. Tai yra mįslė mokslininkams, nes Marso paviršiuje gausu vandens buvimo ženklų. Išdžiūvę upių vagos, nuosėdos ir netvarkingos tarsi kadaise užtvindytos lygumos - tai leidžia spėti, kad prieš milijonus metų Raudonojoje planetoje galėjo teliūškuoti vanduo. Tai kur tada dingo Marso oras? Dabar MGS (Mars Glogal Surveyor) paremia senai iškeltą hipotezę, kad jis buvo tiesiog "nupūstas" Saulės vėjo. Tai greitai skriejančios Saulės plazmos dalelės. Saulės karūna yra apie milijono laipsnių karščio - ir Saulės gravitacinis laukas negali jų nulaikyti. Jos atitrūksta ir skrieja visomis kryptimis 400-800 km/s greičiu.
Žemę nuo Saulės vėjo saugo 50 tūkst. km nuo jos besitęsiantis magnetinis burbulas. Tokios magnetosferos neturi Marsas. Šimtų kilometrų aukštyje Saulės ultravioletiniai spinduliai jonizuoja oro daleles. JAs tolyn nustumia magnetinių savybių turintis Saulės vėjas. 1989 m. Rusijos "Fobos" zondas atliko tiesioginius Marso atmosferos erozijos matavimus. Zondui nuskriejus už Marso, prietaisai aptiko jonus iš Marso atmosferos. Jei atliktume skaičiavimus, gautume, kad Marsas atmosferą prarado per 4 mlrd. metų. Tai pat reikia atsižvelgti, kad praeityje Saulės ultravioletinis spinduliavimas ir Sulės vėjas buvo intensyvesni. 1998 m. MGS pietų pusrutulyje atrado magnetinių zonų tinklą. Magnetiniai laukai sklando virš Marso paviršiaus šimtų kilometrų aukštyje tarsi kokios skrybėlės. Po jomis magnetinio lauko stiprumas beveik toks pas kaip Žemėje - kelios dešimtosios gauso. Kitose vietose jis yra 100-1000 kartų silpnesnis. Bet po tomis "skrybėlėmis" Marso "jūros lygyje" nėra tankesnių oro sričių - tad nėra ko tikėtis "oro oazių"... Žemės magnetinį lauką sukelia vidinė dinama - planetos skystos metalizuotos masės judėjimas. Kažkada tokia dinama sukosi ir Marse, bet dėl nežinomų priežasčių sustojo prieš 4 mlrd. metų. Magnetinės "skrybėlės" tėra jos veikimo likučiai. Raudona ir mėlyna spalva žymi vietas, kur magnetiniai laukai stipresni už vidurkį. 
Papildomai skaitykite:
Užmirštas misijos į Marsą planas Praėjus kelioms savaitėms po N. Armstrongo žingsnių Mėnulyje (žr. >>>>>), 1969 m. birželį V. fon Braunas, tapęs NASA strategu, sukūrė skrydžių į Marsą planą. Tam reikėjo radikaliai naujų koncepcijų. Planas apėmė 4 pagrindinius elementus: Saturn V raketą, branduolinį šatlą (užtikrinantį didesnę trauką nei cheminės raketos), Marso modulį ir Marso ekskursijų modulį. Misija turėjo prasidėti Žemės orbitoje lygiagrečiai sujungiant 3 branduolinius šatlus raketos cilindrines pakopas (49 m ilgio, 10 m skersmens ir sveriančių po 210 t). Surinktas aparatas, skirtas 6 žmonėms, būtų milžiniškas: 82 m ilgio ir sveriantis 726 t. V. fon Braunas norėjo, kad vienu skristų du laivai, kad vienas jų būtų atsarginiu kito nesėkmės atveju. Skrydis turėjo trukti 9 mėn. ir dėl skydžio trukmės jis siūlė abu cilindrinius modulius (7,7 m skersmens ir 12,7 m ilgio) sujungti nosimis, sudarant besisukančią 164 m ilgio konstrukciją su dirbtine trauka. Skrydžio pradžia siūlyta 1981 m. lapkričio 12 d. Nuskridus 3 ekipažo nariai nusileidžia į Marsą 51 t sveriančiu MEM moduliu, kurio kūgiška forma (siūlyta 10 m skersmens ir 8,8 m aukščio) leistų palaikyti astronautų buvimą Marse 30-60 dienas. Nedidelis marsaeigis leistų daryti išvykas į nusileidimo vietos apylinkes. Išskrendama atgal būtų 1982 m. spalio pabaigoje pro Venerą, į kurią būtų galima paleisti zondus. Į Žemę būtų sugrįžta 1983 m. rugpjūčio viduryje. Vis tik šis planas buvo pernelyg ambicingas, nes rėmėsi dar nesukurtomis technologijomis ir jo įgyvendinimui būtų tekę NASA resursų bazę, finansavimą... Ir susilpnėjus dėmesiui kosmosui jis taip ir nebuvo įgyvendintas. Mama, aš noriu į Marsą! NASA vadovas Danielis Goldinas tikina, kad žmonės gali išsilaipinti Marse jau per ateinančius 20 metų. Jau suėjo 40 metų žmogaus skrydžių istorijai (Alan Shepard'as, miręs 1998 m., pakilo į kosmosą 1961 m. gegužės 5 d.) - ir pernelyg ilgai užsibūta Žemės orbitoje ir ateina laikas iš jos išsiveržti. Argi mūsų civilizacijai lemta egzistuoti tik vienoje planetoje? Ar ne laikas mūsų robotams išskrieti už Saulės sistemos ribų? 2007 m. NASA planuoja į Marsą nuskraidinti nusileidimo modulį, kuris, surinkęs Marso paviršiaus pavyzdžių, juos sugrąžintų į Žemę 2009 ar 2011 metais. Iki to laiko mokslininkai bandys išspręsti gyvybės palaikymo sistemų sukūrimą. Tad po 10 arba bent jai iki 20 m. kosmoso istorija bus pradėta perrašinėti iš naujo. Kol kas nepilotuojamais zondais bus tiriama Marso radiacinė būklė bei atliekamos vandens paieškos. Tai du veiksniai smarkiai įtakojantys žmogaus buvimo Marse sąlygas. 2001 Mars Odyssey pagamino Denverio Lockheed Martin Astronautics gamykla ir jis iš Buckley Oro pajėgų karo bazės į Floridą buvo atskraidintas C-17 lėktuvu. Sumontuotą su trim moksliniais prietaisais į dangų ją pakėlė Delta-2 raketa. 2001 m. balandžio 7 d. palikęs Žemę, Odisėja skries 7 mėn. kol spalio 24 d. padaręs 644 mln. km kelią, pasieks Raudonąją planetą. 2 m. sukdamasis orbita apie ją ji fotografuos jos paviršių ir atliks kai kuriuos matavimus. Pagrindinis tikslas - surasti vandens bei ištirti radiacinę aplinką. Zondas skraidina tris prietaisus: THEMIS, terminio spinduliavimo matuoklį, GRS, gama spindulių spektometrą ir MARIE, Marso radiacinės aplinkos matuoklį. Marso Odisėjos misijos dienoraštis Balandžio 19 d. Balandžio 20 d. Balandžio 27 d. 2001 m. spalio 24 d. zondas perėjo į orbitą aplink Marsą. Jam pavyko gauti duomenų, liudijančių apie didelius sušalusio vandens kiekius Marse. Taip pat Mars Odysey buvo retransliatoriumi marsaeigiams Spirit (2004-2010) ir Opportunity (2004-2019 m. vasario 13 d.). 2012 m. liepą jo orgita buvo pakoreguota taip, kad galėtų perduoti duomenis ir iš marsaeigio Curiosity. Tačiau dar 2012 m. birželio mėn. buvo užfiksuotos problemos su vienu iš trijų giroskopų ir 5 mėn. aparatūra buvo diagnozuojama, kol lapkričio viduryje vėl buvo perduoti duomenys iš Opportunity. Tikimasi, kad jis po to dar galės funkcionuoti kelis mėnesius (o pasirodė, kad veikė dar virš 6 m.). Parengė Cpt.Astera's advisor Papildomai skaitykite:
|
Raudonoji planeta Marsas skaičiais * 95,9% Marso atmosferos sudaro anglies dvideginis (Žemėje tik 0,04%). Jau išbandomi įrenginiai, iš jo išskiriandys deguonį (schema: 2CO2 -> CO + O2). * -63o C - vidutinė temperatūra. Svyravimai dideli: nuo -135o iki +35o C. * Svorio jėga Marse lygi 38% žemiškos (žmogus su skafandru sveria tiek pat kaip Žemėje su žieminiais drabužiais). * 6,2 min. trumpiausias apsikeitimo radijo pranešimais laikas (kai atstumas 56 mln. km). Kai atstumas iki Žemės maksimalus - šis laikas lygus 45 min. Artimiausias priartėjimas bus 2018 m. liepą. 
Ar tikrai Marse nebuvo vandens? 
Žemę nuo Saulės vėjo saugo magnetinis burbulas 
Delta-2 startas iš Kanaveralio kyšulio 
MARIE, ilgis < 12 colių; 7,3 svarai; 7 W 
Mars Odyssey | ||||
