Agresyviosios civilizacijos. UFO Page. Lithuanian

Viena iš agresyviųjų civilizacijų yra iš Oriono. Dauguma jos atstovų panašūs į labai aukštus žmones (per 240 cm), ilgomis kumpomis nosimis, pilkoka oda ir kai kuriais reptoidų požymiais. Jie siekia pavergti Žemę, atlieka bandymus kurdami hibridus ir tuo tikslu žudo gyvūnus bei grobia žmones.

1963 m. keli milžiniški jų laivai priartėjo prie Žemės ir perėjo į orbitą prie pusiaujo. 1964 m. nuo jų atsiskyręs nedidelis laivas nusileido Niu Meksikos Holomeno aviacijos bazėje. Iš jo išlipo 3 humanoidai ir pareiškė, kad atvyko iš Betelgeizės žvaigždės. Jų oda buvo melsvai pilka, labai ilgos kumpos nosys ir pikta išvaizda. Rankose laikė pasikalbėjimo įrenginius.

Bazės vadas juos sutiko – ir tai nufilmuota spalvota juosta. Telelaidoje „NSO slepiama“ buvęs bazės darbuotojas P. Šartlas pavirtino, kad matė tą juostą. Ją prodiuserei Chovel minėjo ir specialių tarnybų bendradarbis R. Douti, parodęs 20 aiškių ateivių atvaizdų.

1984 m. žurnalistą iš Rostovo-prie-Dono V. Burikovą pačiupo dvi humanoidinės būtybės, kurių ūgis buvo per 2 m. Jos išėjo iš nusileidusio laivo, nusitempė Burikovą į vidų ir nusviedė ant grindų veidu žemyn. Vėliau jis atsidūrė kažkokioje jų bazėje, kur stovėjo 7 tokie laivai ir vaikštinėjo tokio pat ūgio ateiviai. Vienas jų Burikovui į galvą dūrė kažkuo panašiu į štatyrą, ir jis jautė baisų skausmą. Tada jį vėl nutempė į laivą ir vėl grubiai numetė ant grindų. Tada jis atsidūrė vietoje, iš kurios buvo paimtas. Žurnalisto sveikata prastėjo, buvo paralyžiuotos rankos ir kojos, o po 3 mėn. jis mirė. Jo pasakojimą patvirtina laivo nusileidimo vietoje rasti du pageltusios žolės ratai su trimis stačiakampėmis įdubomis juose.

Taip 1992 m. nutiko ir Jabobspilio žurnalistui A. Zilgalvisui, kuris irgi mirė po 3 mėn.
O 1992 m. netoli Kamensko-Šachtinsko miesto Rostovo srityje buvęs kriminalinės paieškos darbuotojas N. Železniakas tapo liudininku, kaip per 250 cm ūgio ateiviai prievarta pagrobė visą grupę žmonių. Tada jis išvydo virš žemės pakibusį kupolo formos laivą, aplink kurį stovėjo 7 aukšti ateiviai. Du tokie milžinai atvedė 15-18 paprastų žmonių grupę ir po tris sulaipino į laivą, tada sulipo ir ateiviai, o laivas pakilo.

Tačiau kartais ateiviai, prisistatę iš Oriono, nerodė žiaurumo. Taip buvo 1960 m. su pienininku iš Baisumai

Sidnio, 1965 m. su gydytoju ir dviem verslininkais netoli Karakaso Venesueloje, 1990 m. su Nalčiko gyventoja Tbilisyje ir moterimi Jakaterinburge. Krasnodaro krašte su orioniečiais susidūrė du afganai, o 1990 m. Jaroslavlio gyventoja, kuriai ateiviai pasakė atvykę iš Zaro planetos prie Areso žvaigždės.

Kita agresyvioji civilizacija yra iš Slibino žvaigždyno, kur gyvena reptoidai – kažkas tarpinio tarp reptilijų ir žmonių. Nuo pakaušio iki burnos jiems eina skiauterė. Jų rankos su keturiais žnyplės formos pirštais, kūnai padengti žvynais, o akys su vertikaliais lęšiukais. Bendrauja telepatiškai, o balsas panašus į žvėrių riaumojimą. Lytis neatskiriama.

Dalis jų persikėlė į Oriono žvaigždyno Belatrikso žvaigždės planetą, kur susidarė orioniečių ir drakanoidų 250-300 cm ūgio hibridai, vaikščiojantys dviem galūnėmis, turintys po 6 pirštus su nagais, į krokodilo panašią odą, dideles raudonas akis ir, kartais, trumpą uodegą.

1988 m. Floridos gyventoją D. Sparksą pagrobė 12-a 2 m ūgio reptoidai, kurių priekyje galvų buvo žmogaus veidų hologramos. Jų kūnus dengė žvynai, o pirštų galiukai buvo sustorėję. Jie bendravo telepatiškai ir paaiškino, kad gali tapti nematom, pereiti per kietas užtvaras ir iškart būti keliuose matavimuose. Jų kontaktai su Sparksu truko 8 m. ir jis sužinojo, kad be aukštų jų atstovų yra ir mažų, tarnaujančių aukštiems. Reptoidai atlieka bandymus su pagrobtais žmonėmis arba iš jų išima vidaus organus. Jie sakė, kad neturi jokių planų Žemės gelbėjimui, jie ją laiko autonomiškai gyvuojančia ferma, - o žmones – bandomaisiais triušiais. Savo tikrų veidų nerodė, nes tai gali žmogui sukelti siaubą. Vis tik vėliau Sparksas pamatė, kad jie yra kažkas tarp driežo ir gyvatės, su rombo formos akimis ir raudonomis lėlytėmis.

1999 m. Maria V. Iš salos prie Vyborgo atsidūrė po pakibusiu disko formos objektu ir neteko sąmonės. Pasijutusi nuoga ant kažkokio stalo, ji pamatė, kad prie jos slenka driežo pavidalo labai aukšta beakė būtybė – i rji vėl neteko sąmonės. Mariją rado už 200 km nuo salos be drabužių ir su daugybę įpjovimų, sumušimų ir kraujosruvų, o apatinė dalis buvo padengta kažkokia žalia mase. Ligoninėje nustatė, kad ji kelis kartus išprievartauta kažkokiu keistu organu.

Chabarovsko krašto gyventoja Tatjana Vaničeva smulkiai nupasakojo G. Belimovui, kaip keista žmogaus pavidalo būtybė su rupūžės veidu ir šalta, slidžia, žalia oda tiesiog kambaryje užgriuvo ant jos ir išprievartavo. O Stepanova iš Rostovo-prie-Dono irgi tvirtino, kad 1988 m. patyrė seksualinę prievartą iš keistos būtybės su šaltu ir kietu kūnu, tapo nėščia, o vaisius vėliau pradingo.

Amerikiečių tyrinėtojas Dž. Karpenteris (1959-2014) užfiksavo 10 reptoidų seksualinės prievartos aktų su moterimis.

Jei vis tik nežemiečiai pasiektų mūsų planetą, mums gali tekti rūpintis visai ne jų teisėmis. SETI instituto vyr. astronomas Setas Šostakas su saikingu optimizmu žiūri į kai kuriuos galimus kontaktus – tačiau reikia skirti du kontaktų tipus. Labiau tikėtina, kad pirma gausime signalus iš technologiškai išsivysčiusių civilizacijų, nei sulauksime jų vizito. Šiuo atveju nėra jokios skubos, nes bet kuris mūsų pasiųstas keliaus labai ilgai, tad galime pirmai gerai pagalvoti, ką joms atsakyti.

Tačiau jei ateiviai patys „užgrius“ pas mus, tai reikš, kad jie turi technologijas gerokai viršijančias mūsų galimybes. S. Šostakas sako: „Jei jie atvyktų, prisipirkčiau daug šaldytų picų ir pasitraukčiau į kalnus“ – nes šiuo atveju gali kilti klausimas: ar jie mums paliks mūsų teises? Tai gali būti panašu į neandertaliečio susidūrimą su JAV Oro pajėgomis: neandertalietis gali turėti kokią nori politiką, tačiau ji neturės jokios reikšmės.