Global Lithuanian Net:    san-taka station:
Kas gali būti - tas yra! 

Nesame žmonės, turintys dvasingumą;
esame dvasios, turinčios žmogiškąjį patyrimą.

Įvairios trumpos žinutės, 2

Ankstesnis „trumpienų“ rinkinys  

Keltuvas į kosmosą tampa realesnis

Tai idėja, ilgai laikyta tik fantastų „fantazija“. Bet ji leistų atsisakyti raketų riaumojimo ir kaulus gniaužiančių perkrovų. Ir kosmoso transporto kaina nukristų. Pasikėlimas į erdvę būtų iki 62 tūkst. mylių ilgio kabeliu - į orbitą aplink Žemę, Mėnulį, Marsą, Venerą, asteroidus ir kitur. Pagrindą šiai galimybei sudaro anglies nanoskaidulos. Išskirtos smulkutės skaidulos sudedamos viena greta kitos sudarydamas nenutrūkstamą juostą daug tvirtesnę nei plienas. JAV ir japonų firmos ir greitai jos turėsime tonomis.

Mokslinė fantastika šią mintį puoselėjo dešimtmečius: 8-me dešimtmetyje Artūras Klarkas „Rojaus fontanuose“, Kim Stanley Robonson „Raudonajame Marse“. Ji nuolat šmėkščiojo techniniuose žurnaluose. Kai kurie ją vadino „minties eksperimentu“, o kiti laikė, kad B.C. („Before Cable“) kosmoso tyrinėjimas pasikeis po 10-15 metų.

Keltuvui reikia lyno, kurio vienas galas pritvirtintas prie Žemės paviršiaus, o kitas siekia geosinchroninę orbitą (21700 mylių aukštį). Toliau - paprasta fizika. Skirtingų krypčių gravitacijos ir išcentrinė jėgos nuolat laiko lyną įsitempusiu. Tereikia sukurti tinkamą medžiagą.

Pirmojo keltuvo įkūrimui reikės dviejų skrydžių. Pirmiausia į geosinchroninę orbitą turi būti iškeliama 20 tonų lyno ir ritė. Tada lynas nuleidžiamas į Žemę ir pritvirtinamas prie platformos vandenyne (prie pusiaujo). Tada nuo platformos lazeriais perduodama energija kylantiems „alpinistams“. Tai robotai keliantys juostą, kuri sustiprintų lyną. Maždaug per 2,5 metų ir panaudojus apie 300 "alpinistų" sistema būtų paruošta ir pajėgi pakelti iki 20 tonų. Visa tai kainuotų apie 20 mlrd. dolerių. Ja krovinį būtų galima iškelti kas trys dienos.

Tai nėra didelės išlaidos. Žemėje yra panašios kainos projektų. 'Tūkstantmečio dangoraižio" Honkonge projektas yra 13,5 mlrd. dolerių, o tiltas per Gibraltaro sąsiaurį sujungsiantis Ispaniją ir Maroką kainuotų 20 mlrd. dolerių.

Luotas į kosmosą

Yra išradimų, be kurių buvo galima apsieiti. Daugkartinis kosminis laivas pasirodė esąs ir brangus, ir nebuvo saugus.

Daugeliui amerikiečių keltas į kosmosą arba „Shuttle“ ne tik įkūnija NASA veiklą, bet ir žmogaus veržimąsi į kosmoso platybes. Tad reikia paaiškinti, kodėl šios programos nutraukimas 2011-ais buvo pateisinamas. Nemažai yra manančių, kad „Shuttle“ gali skristi į Mėnulį ir toliau. Iš tikro, jie tegali pasiekti tik 643 km aukštį. Faktiškai, „Shuttle“ tebuvo eksperimentinis aparatas, kuris turėjo atsakyti į klausimą, ar kosminius skrydžius galima paversti rutinine veikla. Ir atsakymas buvo – ne.

NASA misija

Pagerinti gyvybės sąlygas čia;
Išplėsti gyvybę į ten;
Surasti gyvybę kitur.

Suprasti ir gimti mūsų namus, Žemę;
Į ją žvelgti kaip vieningą sistemą – pvz., kai smėlio audra Saharoje paveikia grūdinių kultūrų derlių Amerikoje;
Tirti visatą ir ieškoti gyvybės;
Įkvėpti naują tyrėjų kartą.

Daryti taip, kaip tik NASA gali!

Taigi, NASA dirba:
Įkvepia amerikiečius ir vienija žmones;
Leidžia geriau suprasti gyvybę, save ir visatą;
Sukuria prielaidas naujoms pramonės šakoms investuodama į naujas technologijas;
Moko naują vadovų ir tyrėjų kartą.

Kodėl NASA kosmodromui pasirinko Floridą, nors ten nepalankios oro sąlygos?

Taip pat skaitykite: NASA tapsmas: istorija

Kennedy soace center

Florida buvo pasirinkta 1961 m. „Mercury“ projekto apimtyje dėl kelių priežasčių. Pirma, saugumo sumetimais kosmodromas turėjo būti mažai gyvenamame rajone. Be to, Atlanto pakrantė buvo priimtinesnė, nes kilimas rytų kryptimi leido išnaudoti Žemės sukimąsi, o ne „ropštis“ prieš jį – ir taip sutaupyti degalų.

Antra, Florida yra arčiau pusiaujo, ties kuriuo paviršiaus judėjimo greitis yra didžiausias. Šiuo metu geriausios starto sąlygos yra Europos kosmoso agentūros kosmodrome Prancūzijos Gvianoje, esančiam vos 5% šiauriau pusiaujo.

Be to, Merito sala, kurią pasirinko Kenedžio kosmoso centrui, jau turėjo išvystytą materialią-techninę infrastruktūrą. Joje buvo gana padorūs keliai, nes greta buvo karinės ir jūrų laivyno bazės, o ir gyventojų praktiškai nebuvo – tad buvo galima statyti, ką tik nori. Tiesa, JAV turėjo ir arčiau pusiaujo esančią vietą – Puerto Rike ir Havajuose – tačiau su jomis buvo prastesnis susisiekimas.

Beje, nors Florida ir pasižymi audringu subtropiniu oru, tačiau įvairūs oro reiškiniai būdingi daugeliui vietų. JAV centrinėse srityse siaučia viesulai, o pietuose – dažni uraganai. Oro siurprizai galimi visur.

O kai kosmodromas jau pastatytas, analogiškos infrastruktūros sukūrimas kitur kainuos brangiai.

Beveik visuose Žemės kosmodromuose startuojama Žemės sukimosi kryptimi. O izraeliečiai daro atvirkščiai: tai padidina kuro sąnaudas, tačiau neleidžia pakopoms nukristi nedraugiškų šalių teritorijose. Jos krenta į Viduržemio jūrą.


*) Kanaveralo iškyšulys (Cape Canaveral; 1963-73 – Kenedžio iškyšulys) – iškyšulys į Atlanto vandenyną maždaug per vidurį Floridos valstijos pakrantės, į rytus nuo Merito salos, nuo kurios skiria Banano upė. Jį 1513 m. atrado ispanai. Jis yra “Kosminės pakrantės” dalis, kurioje įsikūrusi Kanaverelo kyšulio Oro pajėgų stotis ir Kenedžio Kosminių skrydžių centras (Merito saloje). Jai suteiktas 321 telefoninis kodas (užuomina apie atgalinį skaičiavimą prieš startą). Kosmodromas pradėtas įrenginėti 1950 m., o pirma raketa iš jo pakilo 1950 m. liepos 24 d. (V-2 raketa pavadinta „Bumper 8“). 1959 m. vasarį atliktas pirmasis sėkmingas tarpžemyninės balistinės raketos „Titan“ išbandymas. Iš čia kilo „Mercury“, „Gemini“ projektų ir „Apollo“ misijų raketos.
Čia dar yra švyturys, Moskito lagūna, Nacionalinis Merito salos gamtos draustinis, Nacionalinė Kanaverelio pakrantė ir kt.

NASA susidomėjimas antigravitacija

Taip pat skaitykite:
Antigravitacijos paieškos 
Antigravitacija: praeityje ir dabartyje 

NASA ruošiasi nusipirkti prieštaringo rusų mokslininko Jevgenijaus Podkletnovo antigravitacinį įtaisą. Jį sumontavo SCI, kurioje Jevgenijus sėkmingai pakartojo 1992 m. eksperimentus. SCI sakosi nebuvę gravitacijos ekspertai ir net nebuvo tikri, ar įtaisas veiks. Jie tik surinko mašiną pagal pateiktas specifikacijas.

Podkletnovo tyrinėjimai buvo tokie saviti, kad jis prarado darbą Suomijos Tamperės un-te atsisakęs pilnai atskleisti mokslinių tyrinėjimų rezultatus. Jis nerimavo, kad už atradimus nebus tinkamai pagerbtas. Jis minėjo, kad jo bandymus norėtų pakartoti ne tik „Boeing“, bet ir Kanados Toronto un-to mokslininkai, CNR5-Prancūzijos tyrimų agentūra...

Rusų fizikas tebetvirtino, kad jo atrastas gravitacijos skydas gali pasireikšti tik esant tam tikroms sąlygoms ir NASA BPP projektas finansavo SCI Podkletnovo eksperimentų pakartojimui.

Dauguma mokslininkų tebemano, kad tai tik laiko švaistymas paremtas įtartinu moksliniu pagrindu.

1998 m. „Wired Magazine“ analizavo Podkletnovo pareiškimus. Straipsnyje aprašytas ir savamokslio, tvirtinusio galinčio pakartoti Podkletnovo efektą, bandymas. Padaryta išvada, kad objektą kelia burbuliukai, panašiai, kaip kiaušinį verdančiame vandenyje.

Ankstyviausią tvirtinimą apie antigravitaciją pateikė paslaptingas amerikietis Thomas Townsend Brown, tikėjęs, kad laboratoriniai bandymai sukeliantys Biefield-Brown efektą, patvirtina jo elektrogravitacijos teoriją. Jo kuriamos teorijos reputacija sugedo pradėjus sakyti, kad ji gali paaiškinti neįprastus NSO judesius.

Ar NASA išleidžia apie 1,5 mln. USD už dėžutę, apie kurią neaišku, ar ji veiks?

Taip pat skaitykite:
Antigravitacija: praeityje ir dabartyje

Gravitacija užprogramuota smegenyse

Kamuolio gaudymas atrodo paprastas žaidimas, tačiau tai daugiau nei atidumas ir vikrumas. Tyrimai kosmose parodė, kad žmogaus smegenys turi įprogramuotą gravitacijos modelį.

Akimirką prieš pačiumpant kamuolį ranka nežymiai pasisuka. Raumenys įsitempia, tad ranka nenustumiama smūgio jėgos. Akimirka nepaprastai tiksli: raumenys susitraukia viena šimtąja sekundės dalimi iki paliečiant kamuolį.

Smegenys kamuolio pagavimui pasiruošia dar anksčiau. Ranka pajuda vien todėl, kad jai nurodo smegenys. O signalai iš ten keliauja dvi šimtąsias sekundės dalis. Uždavinys sudėtingėja jei prisiminsime, kad lanku sklendžiančio kamuolio greitis dėl gravitacijos nuolat kinta.

Kaip smegenys tai apskaičiuoja?

Pasak Joe McIntyre iš Prancūzijos koledžo, smegenyse įdėtas gravitacijos modelis („Nature Neuroscience“ žurnalas). Astronautai 1998 m. 17 d. skrydžio metu erdvėlaivyje atliko bandymą - gaudė kamuoliukus išmetamus spyruoklinės šaudyklės. Nesvarume kamuoliukai skriejo pastoviu greičiu (skirtingai nei greitėdami Žemėje). Infraraudonųjų spindulių kameros fiksavo jų rankų judesius, o elektrodai perduodavo rankose kylančius elektros impulsus.

Astronautai visada pagaudavo kamuoliuką, tačiau jų reagavimas buvo „ankstyvas“. Jie veikė taip, tarsi kamuoliuko greitis turėtų būti didesnis, t.y. "kaip Žemėje". Jų gravitacijos įsivaizdavimas buvo nuolat - visas 15 d.

Pats astronautas prisitaiko prie nesvarumo maždaug per 2-3 d. Tačiau gravitacijos "jausmo" gaudant kamuoliukus nepavyksta užslopinti. Tiesa, jie kamuoliukus gaudydavo geriau. Reakcija prasidėdavo tuo pat metu, tačiau judesio amplitudė mažėjo.

Kai eksperimentą pakartojo žemėje, astronautai stebėjosi, kaip greitai krenta kamuoliukai. Tačiau prisitaikė daug greičiau. Gali būti, kad žmogaus smegenys gali saugoti kelis greitėjimo modelius.

Yra ir kitų pagrindimų. Pvz., jei kūdikį uždėsime saugiai ant permatomo stalo, per kurį matosi grindys, vaikas jaus baimę, - net jei ir nėra niekada kritęs.

Šie tyrimai atrodo tėra žaidimai, tačiau jų tikslas yra nustatyti, kaip astronautai prisitaiko veiksmams netikėtose situacijose - nuo to gali priklausyti misijos sėkmė.

Jupiterio dariniai

Analizuodami „Cassini“ perduotus vaizdus tyrinėtojai išskyrė paslaptingą tamsią dėmę netoli Jupiterio šiaurės poliaus pavadintą „Jovian". Jie jos vystymąsi stebėjo virš dviejų mėnesių laikotarpyje. Piešiniai daryti nuo 2000 m. spalio 1 d. iki gruodžio 15 d. - „Cassini“ artėjant prie Jupiterio.

Ji didesnė už visą Žemę ir panaši į šios ozono „skylę“ tuo atžvilgiu, kad yra netoli poliaus. Ir tikriausiai nėra „skylė“ fizine prasme. Greičiausiai ją sukėlė pašvaistės energetikos sukelta cheminė reakcija. Ji sukosi kaip sūkurys ir stebėjimų pabaigoje beveik išnyko. Taip pat arčiau poliaus pastebėta ir antra, bet mažesnė dėmė.

Jupiteris yra „laukinė" planeta su įvairiausių stiprumų audromis. Didžiausioji, vadinama Didžiąja Raudonąja dėme, yra į pietus nuo ekvatoriaus ir tęsiasi 15 tūkst. mylių. Dujos virš matomų debesų yra skaidrios. Tik ties poliais įžiūrimos kažkokios struktūros. Tikėtiniausia, kad tamsios dėmės susidaro kaip rūkas aukštai atmosferoje. Migla dengia ir Raudonąją dėmę, ją tamsindama.

Elektrinė kosmose

Japonijos JAXA (kaip ir kitos kosmoso agentūros) vysto kosminės elektrinės projektą (SSPS). Jam vadovavo „Mitsubishi Heavy Industries“. Teoriškai perduoti energiją į Žemę galima mikrobangų pagalba, tačiau praktikoje viskas sudėtingiau. Siekiama 36 tūkst. km aukštyje turėti 1 GW galingumo stotį. Tada prie jos būtų prijungta 4 km2 ploto Saulės baterijų masyvas. Tai būtų įgyvendinta ne anksčiau 2030 m.

Saulės elektrinė kosmose turi privalumų lyginant su tokia Žemės paviršiuje. Praeinant atmosferą prarandama apie 70% Saulės energijos, o kosmose ji nepriklausoma nuo oro sąlygų ir paros meto. Tad tas pats saulės baterijų plotas gali sugeneruoti iki 5 kartų daugiau elektros energijos. Tiriamos galimybės perduoti gautą energiją mikrobangomis bei lazerio spinduliu. Mikrobangos patrauklios tuo, kad lengvai praeina pro debesis, tačiau jų trūkumas yra energijos praradimai verčiant elektros energiją į jas ir atgal. Perduotant lazerio spindulio, saulės šviesa nukreipiama tiesiai į lazerio spindulį be energijos praradimų. Tačiau debesys yra didelė kliūtis. Abu būdai nėra pavojingi tiek paukščiams, tiek lėktuvams, net jei tie atsidurs perdavimo zonoje.

Perdavimo lazeriu galimybė pranuojama patikrinti 2018 m. pabaigoje panaudojant TKS įrengtą „Kibo“ modulį.

Duchoborai

Maždaug prieš šimtmetį, 1899 m. sausio mėn. tūkst. duchoborų, pacifistinės religinės sektos Rusijoje, iš Juodosios jūros uosto Batumio patraukė į Kanadą laivu SS Lake Haron'ą. Tačiau čia jų sekta skilo į tris grupes, iš kurių aktyviausi "Laisvės sūnūs", pagarsėję nuogalių eitynėmis ir smurto aktais.

Stipraus dvasinio lyderio poreikis egzistavo nuo pirmųjų dienų Rusijoje. Lyderiai, turėję vizijas ar "vizitus" buvo pašalinti dėl erezijos. Iš jų įtakingiausias 19 a. pabaigoje buvo Piotras Vasiljevičius Veriginas, Piotras Viešpatis. Jo įtaka išlaikė juos drauge, caro valdžiai ištrėmus į Sibirą. Jo paliepimu, duchoborai sukėlė didelius gaisrus 1895 m. – kaip protestą prieš karinę tarnybą.

Susirašinėjama su L. Tolstojumi, kuris žavėjosi jų idealais ir vertė Veriginą ieškoti vietos, kur sektos nariai galėtų gyventi pagal savo bendruomenės nuostatais. Veriginas rašė, kad žemės rojus yra įmanomas tik grįžus prie primityvių sąlygų ir dvasinio būvio, kurį prarado Adomas ir Ieva. Prabanga leistina tik Kristaus tarnyboje, pinigai gražinami ciesoriams, gyvuliai išlaisvinami. Metalinių daiktų atsisakoma, nes kalnakasyba pavergia žmones, o maistas turi augti tik Saulės dėka. Naujoji vieta turėjo būti arčiau Saulės ir Dievo. Doukhobors harvesting Rye

Veriginas siekė pasaulio be prievartos (žmogaus ir gamtos išnaudojimo), kuriame apstu maisto ir kančios nepatiria net žvėrys.

Bet nemažai Doakhobors atsiskyrė kaip "Nepriklausantys", įkūrę asmeninius ūkius.

Savo trumpo buvimo bendruomenėje metu jis skatino įsikūrimus ir propagavo "juodo darbo" pabaigą ir derėjosi dėl 400 arsonistų paleidimo iš kalėjimo. Pabrėždamas poreikį surasti naująją "pažadėtąją žemę", jis paėmė skirtus pinigus ir įsikūrė Urugvajuje.

Iš 2500 Douhkobors tikėtina, kad tik apie 800 įsitraukė į konfliktus ir 200 į smurto akcijas. Sorokinas ragino atsisakyti erzinančių praktikų. Tačiau dalis tęsė aršias akcijas 1962 m. sukėlę 274 padegimus ir teroro aktus. Geležinkeliai ir elektros tiekimo linijos buvo jų taikiniai. Tad nuogybė ir padegimai buvo mėgstamiausi jų pasirinkimai.

Kreacionizmo veržimasis

Pastaba: skyrelis perkeltas kitur, žr. >>>>>

Taip pat skaitykite:
Moterys kosmose
Fermi paradoksas
Tamsioji materija
Įvairios trumpos žinutės, 4
NASA liečiasi su privačiu verslu
Antigravitacijos> paieškų istorija
Nepaprastas durininko kūrinys
Ankstyvieji pranešimai apie NSO
Skafandrai: atsiradimas ir variantai
Gamtos mįslė ar nežemiškos civilizacijos buveinė?
Nobelio premijos laureatas ir ateiviai
Sliūkintojas pas karalienę Viktoriją
Paprasti ir neįprasti asteroidai
Ateivių rasės: driežažmogiai
Įvairios trumpos žinutės, 3
JAV antigravitacinė eskadrilė
Gyvenimas 2021 metais
Kas gali būti - tas yra!
Žemė-2? Naujienos trumpai
Inua: Reptilija Manyje
Raketų eros ištakose
Fermi paradoksas
Žymesnieji įvykiai
CEFAA, Čilė
Paštas raketa
DM=XF

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Vartiklis