Keltuvas į kosmosą tampa realesnis

Tai idėja, ilgai laikyta tik fantastų "fantazija". Bet ji leistų atsisakyti raketų riaumojimo ir kaulus gniaužiančių perkrovų. Ir kosmoso transporto kaina nukristų. Pasikėlimas į erdvę būtų iki 62 tūkst. mylių ilgio kabeliu - į orbitą aplink Žemę, Mėnulį, Marsą, Venerą, asteroidus ir kitur. Pagrindą šiai galimybei sudaro anglies nanoskaidulos. Išskirtos smulkutės skaidulos sudedamos viena greta kitos sudarydamas nenutrūkstamą juostą daug tvirtesnę nei plienas. JAV ir japonų firmos ir greitai jos turėsime tonomis.

Mokslinė fantastika šią mintį puoselėjo dešimtmečius: 8-me dešimtmetyje Artūras Klarkas "Rojaus fontanuose", Kim Stanley Robonson "Raudonajame Marse". Ji nuolat šmėkščiojo techniniuose žurnaluose. Kai kurie ją vadino "minties eksperimentu", o kiti laikė, kad B.C. ("Before Cable") kosmoso tyrinėjimas pasikeis po 10-15 metų.

Keltuvui reikia lyno, kurio vienas galas pritvirtintas prie Žemės paviršiaus, o kitas siekia geosinchroninę orbitą (21700 mylių aukštį). Toliau - paprasta fizika. Skirtingų krypčių gravitacijos ir išcentrinė jėgos nuolat laiko lyną įsitempusiu. Tereikia sukurti tinkamą medžiagą.

Pirmojo keltuvo įkūrimui reikės dviejų skrydžių. Pirmiausia į geosinchroninę orbitą turi būti iškeliama 20 tonų lyno ir ritė. Tada lynas nuleidžiamas į Žemę ir pritvirtinamas prie platformos vandenyne (prie pusiaujo). Tada nuo platformos lazeriais perduodama energija kylantiems "alpinistams". Tai robotai keliantys juostą, kuri sustiprintų lyną. Maždaug per 2,5 metų ir panaudojus apie 300 "alpinistų" sistema būtų paruošta ir pajėgi pakelti iki 20 tonų. Visa tai kainuotų apie 20 mlrd. dolerių. Ja krovinį būtų galima iškelti kas trys dienos.

Tai nėra didelės išlaidos. Žemėje yra panašios kainos projektų. 'Tūkstantmečio dangoraižio" Honkonge projektas yra 13,5 mlrd. dolerių, o tiltas per Gibraltaro sąsiaurį sujungsiantis Ispaniją ir Maroką kainuotų 20 mlrd. dolerių.

Luotas į kosmosą

Yra išradimų, be kurių buvo galima apsieiti. Daugkartinis kosminis laivas pasirodė esąs ir brangus, ir nebuvo saugus.

Daugeliui amerikiečių keltas į kosmosą arba „Shuttle“ ne tik įkūnija NASA veiklą, bet ir žmogaus veržimąsi į kosmoso platybes. Tad reikia paaiškinti, kodėl šios programos nutraukimas 2011-ais buvo pateisinamas. Nemažai yra manančių, kad „Shuttle“ gali skristi į Mėnulį ir toliau. Iš tikro, jie tegali pasiekti tik 643 km aukštį. Faktiškai, „Shuttle“ tebuvo eksperimentinis aparatas, kuris turėjo atsakyti į klausimą, ar kosminius skrydžius galima paversti rutinine veikla. Ir atsakymas buvo – ne.

Kodėl NASA kosmodromui pasirinko Floridą, nors ten nepalankios oro sąlygos?

Florida buvo pasirinkta 1961 m. „Mercury“ projekto apimtyje dėl kelių priežasčių. Pirma, saugumo sumetimais kosmodromas turėjo būti mažai gyvenamame rajone. Be to, Atlanto pakrantė buvo priimtinesnė, nes kilimas rytų kryptimi leido išnaudoti Žemės sukimąsi, o ne „ropštis“ prieš jį – ir taip sutaupyti degalų.

Antra, Florida yra arčiau pusiaujo, ties kuriuo paviršiaus judėjimo greitis yra didžiausias. Šiuo metu geriausios starto sąlygos yra Europos kosmoso agentūros kosmodrome Prancūzijos Gvianoje, esančiam vos 5% šiauriau pusiaujo.

Be to, Merito sala, kurią pasirinko Kenedžio kosmoso centrui, jau turėjo išvystytą materialią-techninę infrastruktūrą. Joje buvo gana padorūs keliai, nes greta buvo karinės ir jūrų laivyno bazės, o ir gyventojų praktiškai nebuvo – tad buvo galima statyti, ką tik nori. Tiesa, JAV turėjo ir arčiau pusiaujo esančią vietą – Puerto Rike ir Havajuose – tačiau su jomis buvo prastesnis susisiekimas.

Beje, nors Florida ir pasižymi audringu subtropiniu oru, tačiau įvairūs oro reiškiniai būdingi daugeliui vietų. JAV centrinėse srityse siaučia viesulai, o pietuose – dažni uraganai. Oro siurprizai galimi visur.

O kai kosmodromas jau pastatytas, analogiškos infrastruktūros sukūrimas kitur kainuos brangiai.

Kur dingo dievai?

Kur vakardienos dievai? Kadaise pasaulis buvo politeistinis ir daug buvo šlovinamųjų. Ne visada jie buvo palankūs žmogui, kartais medžiojo mus savo pramogai. Jie reikalavo aukų.

Maždaug prieš 2500 m. žmogus sukilo. Dievai buvo nuversti. Graikijoje ir Kinijoje juos pakeitė filosofija, Vidurio Rytuose - etinis monoteizmas, Indijoje - monizmas, budizmas - Indijoje ir ryčiau.

Kvaila tikėtis, kad jie išėjo. Dievai nemirtingi. Tik neliko daugiau aukų.

Kas nutiko su jais? Europoje jie pasitraukė į dykynes, tapo "pagoniškais' dykynės įnamiais. Jie pasitraukė, tapo gamtos dalimi, "fėjomis", t.y. "likimais". Vidurio Rytuose jie pasirinko tamsą - olas, užmirštas lempas.

Korėjoje? Pasitikrinkite periferinį regėjimą. Kai lenkiatės Budai šventykloje, jų grupė gali stebėti iš už dešinės alkūnės. Prieblandos jų grupelė marga - kiaulių ir karvių galvos, kardai, šakės, papildomos akys ir rankos.

Tai dvasių namas. Tai dievai. Budizmui plintant dvasioms buvo pasirinkimas: atsiversti, įsidarbinti ar savintis aukas šventyklose. Ar būti ignoruojamiems, kaip krikščioniškame pasaulyje...

Paslaptys Vietname

Keisti reiškiniai stebimi Vietnamo Ha Tay provincijoje prie Huong Tič kalno. Vietnamiečiai taiso trūkusį lako sluoksnį, esantį ant 17 a. budistų vienuolio Vu Khak Minh kūno, esančio jo pagodoje 32 km į pietvakarius nuo Hanojaus. Radiologiniai tyrinėjimai rodo, kad visi kūno kaulai ir organai tebėra tose pačiose vietose, kaip buvo mirties metu. Tai, kad jie išliko kelis šimtmečius, yra mįslė.

Kai Vu 1939-ais buvo arti mirties, jis paliepė mokiniams jį palikti 100 dienų, nes jis nori medituoti. Kai jie vėl užsuko į šventyklą, rado jo kūną tebesantį lotuso pozoje. Tikėdami, kad jis pasiekė nirvanos būseną, jie užkonservavo kūną raudonu laku.

Vos 20 km nuo Vu pagodos yra slėpiningiausia Vietnamo vietovė - Huong Tič (Dangaus šlovinimo) kalnas, kurio džiunglėmis apaugusiuose šlaituose yra keletas garsių pagodų. Išskirtiniausia yra Thay (Mokytojų), 12 a. pastatyta budistų arbato (vienuolio) Tu Dao Hanh. Joje yra 18 nirvaną pasiekusių vienuolių užlakuoti kūnai bei karaliaus Ly Nhan Tong, vėliau inkarnavusio į Tu Dao Hanh, mumija.

Liudijama, kad šioje pagodoje žiemos mėnesiais kvepėjo šviežiomis rožėmis. "Paslaptingos šviesos" regėtos ir kitose kalno pagodose: Thien Ču (Dangaus vartų) ir Huong Tič Ču (Malonių kvapų vartai).

Huong Tič metų pradžioje lankė "dangaus princesė" klajojanti mistikė Kong Čua Yeu Thuat. Apsirengusi tradiciniu baltu ao dai , ji aplankė Giai Oan Ču pagodą, kurioje kelias dienas meditavo ir išdalino pinigų vargšams.

Yeu Thuat apsireiškė 1998 m save vadinusi "Slaptųjų Tong Yao mokytojų emisare". Tong Yao yra požemio karalystė, vietnamietiška Šambalos atmaina. Ji yra arba tiesiai po Huong Tič arba tunelis į ją veda iš kažkur Ha Tay provincijoje.

Krikščionių koplytėlė išpuošta žmonių kaulais

Kutna Hora yra miestelis Čekijoje, apie 70 km į rytus nuo Prahos. Jis klestėjo 14 a. dėl gausių sidabro kasyklų jo apylinkėse. Tuo metu Europai jis tiekė didžiąją dalį sidabro, skirto monetoms. Miesteliui plečiantis buvo statomos naujos cerkvės, o senosios remontuojamos ir plečiamos. Žinomiausia yra Šv. Barboros cerkvė miestelio globėjai.

Kita ir mažiau žinoma yra Sedlec, apie 2 km nuo miestelio centro. Ji dabar gerokai išplėsta nauja koplyčia prie senųjų pastatų. Sisteriečiai (Cisterians) tai padarė jai kartu su kapinėmis tapus populiaria vieta.

1278 m. abatas Henry nukeliavo į šv.Žemę (Palestiną), kas tuo metu buvo populiaru tarp šventikų. Ten jis aplankė Galgotos kalvą ir iš ten atsivežė ąsotį žemės, kurią vadino šv. žeme. Jis ją išbarstė Sedlec kapinėse, kurios pradėtos laikyti savotišką šv.žeme, populiaria centrinėje Europoje, kur palaidoti norėjo būti daugelis. Taip kapinėse susikaupė didelis kaulų kiekis - ypač po marų. Iki 1318 m. buvo palaidota virš 30 tūkst. kūnų.

Tai paskatino pastatyti ossuary, kuris yra Visų Šventųjų koplyčioje (pastatytoje apie 1400 m.), aplink kurią tebėra tebeveikiančios kapinės. Atidžiai įsižiūrėję į bokšto viršų, pastebėsite, kad vietoje įprastinio krikščionių kryžiaus yra "linksmasis juokdarys", t.y. kaukolė su sukryžiuotais kaulais.

Ossuary datuojamas po 1511 m., kai pusakliui vienuoliui liepta surinkti kaulus iš apleistų kapų taip padarant vietos naujiems "klientams". Taip "medžiaga" buvo surinkta ir laukė, kam kils jos panaudojimo idėja.

Apie 1870 m. kunigaikštis Shwartzenberg pasamdė vietinį medžio drožėją Frantisek Rindt, kad šis papuoštų koplyčią žmonių kaulais. Jam prieinama buvo apie 40 tūkst. žmonių kaulų.

Ossuary yra tikras. Kaulai tikri. Ir mirties dvelksmas tikras. Argi neverta ją aplankyti?

Pabrėšiu, kad tai normali krikščioniška cerkvė yra įprasta iš akmens ir plytų, su Kristumi ant kryžiaus. Nepriklauso jokiai sektai ar kokiems nors satanistams. Apie ją čekų animatorius Jan Svankmajer 1970 m. sukūrė nespalvotą 10 min. trukmės filmą su nuostabia džiazo muzika. Jį galima net užsisakyti iš www.musicshop.co.uk

Kreacionizmo veržimasis

Ohajo valstijos Mokymo valdyba siekia, kad gyvybės tikslingumo (kreacionizmo) mokymas būtų privalomas. Sąlyginai, nieko tokio, jei šalia evoliucijos teorijos būtų mokoma gyvybės tikslingumo. Bet sąlyginai kalbant, nieko tokio, jei būtų mokoma, kad ateiviai "pasėjo" gyvybę Žemėje, kad Dzeusas su Olimpo dievų svita reguliuoja gyvenimą Žemėje ir kad pasaulis sutvertas iš skruzdžių ekskramentų (Pangwa genties Tanzanijoje tikėjimas). Kaip ir tai, kad pasaulį tvėrė girtas Dievas ir todėl darė klaidas (Nigerijos Yoruba genties tikėjimas).

Kuo šios "teorijos" skiriasi viena nuo kitos? Vienu - kad tvėrimo mitai nesiekia būti "mokslu". Tai tėra "siekimas paaiškinti Visatą ir savo svarbą joje" (Edward O.Wilson, skruzdžių specialistas). Sokratas, Archimedas, Hipokratas niekada nekėlė klausimo apie jų dievų svarbą. Tuo tarpu kreacionistai nesistengia paaiškinti reiškinį, o tik "muša būgną". Gyvybės tikslingumas nėra mokslinė teorija. Tai mitologija mokslinių sąvokų drabužiuose.

Daugiau: Naujausias kreacionizmo veidas

Gravitacija užprogramuota smegenyse

Kamuolio gaudymas atrodo paprastas žaidimas, tačiau tai daugiau nei atidumas ir vikrumas. Tyrimai kosmose parodė, kad žmogaus smegenys turi įprogramuotą gravitacijos modelį.

Akimirką prieš pačiumpant kamuolį ranka nežymiai pasisuka. Raumenys įsitempia, tad ranka nenustumiama smūgio jėgos. Akimirka nepaprastai tiksli: raumenys susitraukia viena šimtąja sekundės dalimi iki paliečiant kamuolį.

Smegenys kamuolio pagavimui pasiruošia dar anksčiau. Ranka pajuda vien todėl, kad jai nurodo smegenys. O signalai iš ten keliauja dvi šimtąsias sekundės dalis. Uždavinys sudėtingėja jei prisiminsime, kad lanku sklendžiančio kamuolio greitis dėl gravitacijos nuolat kinta.

Kaip smegenys tai apskaičiuoja?

Pasak Joe McIntyre iš Prancūzijos koledžo, smegenyse įdėtas gravitacijos modelis ("Nature Neuroscience" žurnalas). Astronautai 1998 m. 17 d. skrydžio metu erdvėlaivyje atliko bandymą - gaudė kamuoliukus išmetamus spyruoklinės šaudyklės. Nesvarume kamuoliukai skriejo pastoviu greičiu (skirtingai nei greitėdami Žemėje). Infraraudonųjų spindulių kameros fiksavo jų rankų judesius, o elektrodai perduodavo rankose kylančius elektros impulsus.

Astronautai visada pagaudavo kamuoliuką, tačiau jų reagavimas buvo "ankstyvas". Jie veikė taip, tarsi kamuoliuko greitis turėtų būti didesnis, t.y. "kaip Žemėje". Jų gravitacijos įsivaizdavimas buvo nuolat - visas 15 d.

Pats astronautas prisitaiko prie nesvarumo maždaug per 2-3 d. Tačiau gravitacijos "jausmo" gaudant kamuoliukus nepavyksta užslopinti. Tiesa, jie kamuoliukus gaudydavo geriau. Reakcija prasidėdavo tuo pat metu, tačiau judesio amplitudė mažėjo.

Kai eksperimentą pakartojo žemėje, astronautai stebėjosi, kaip greitai krenta kamuoliukai. Tačiau prisitaikė daug greičiau. Gali būti, kad žmogaus smegenys gali saugoti kelis greitėjimo modelius.

Yra ir kitų pagrindimų. Pvz., jei kūdikį uždėsime saugiai ant permatomo stalo, per kurį matosi grindys, vaikas jaus baimę, - net jei ir nėra niekada kritęs.

Šie tyrimai atrodo tėra žaidimai, tačiau jų tikslas yra nustatyti, kaip astronautai prisitaiko veiksmams netikėtose situacijose - nuo to gali priklausyti misijos sėkmė.

Jupiterio dariniai

Analizuodami "Cassini" perduotus vaizdus tyrinėtojai išskyrė paslaptingą tamsią dėmę netoli Jupiterio šiaurės poliaus pavadintą "Jovian". Jie jos vystymąsi stebėjo virš dviejų mėnesių laikotarpyje. Piešiniai daryti nuo 2000 m. spalio 1 d. iki gruodžio 15 d. - "Cassini" artėjant prie Jupiterio.

Ji didesnė už visą Žemę ir panaši į šios ozono "skylę" tuo atžvilgiu, kad yra netoli poliaus. Ir tikriausiai nėra "skylė" fizine prasme. Greičiausiai ją sukėlė pašvaistės energetikos sukelta cheminė reakcija. Ji sukosi kaip sūkurys ir stebėjimų pabaigoje beveik išnyko. Taip pat arčiau poliaus pastebėta ir antra, bet mažesnė dėmė.

Jupiteris yra "laukinė" planeta su įvairiausių stiprumų audromis. Didžiausioji vadinama Didžiąją Raudonąja dėme yra į pietus nuo ekvatoriaus ir tęsiasi 15 tūkst. mylių. Dujos virš matomų debesų yra skaidrios. Tik ties poliais įžiūrimos kažkokios struktūros. Tikėtiniausia, kad tamsios dėmės susidaro kaip rūkas aukštai atmosferoje. Migla dengia ir Raudonąją dėmę ją tamsindama.

Taip pat skaitykite:
Fermi paradoksas
Įvairios trumpos žinutės, 4
Antigravitacijos paieškų istorija
Nepaprastas durininko kūrinys
Ankstyvieji pranešimai apie NSO
Nobelio premijos laureatas ir ateiviai
Sliūkintojas pas karalienę Viktoriją
Įvairios trumpos žinutės, 3
Gyvenimas 2021 metais
Kas gali būti - tas yra!
Žemė-2? Naujienos trumpai
Inua: Reptilija Manyje
Raketų eros ištakose
Fermi paradoksas
Žymesnieji įvykiai
CEFAA, Čilė
Paštas raketa

san-taka station Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius naktiniame danguje ar patirtus sapno metu... įspūdžius, klausimus ar komentarus prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šio puslapio gale.

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life. Review of our site in English