|
Global Lithuanian Net: san-taka station:
Mokslo naujienos |
|
Skaitykite daugiau: trumpai apie įvairius kosmoso reiškinius
JAV kongresmenams rūpi NSO
JAV kongresmenai susirūpino NSO ir 2022 m. gegužės 17 d. išklausys jiems skirtus pranešimus, kuriuos perskaitys Gynybos ministro žvalgybos reikalų pavaduotojas Ronaldas Maltris ir Karinio laivyno žvalgybos direktoriaus pavaduotojas Skotas Brėjus. Demokratas iš Kalifornijos valstijos Adamas Šifas pareiškė, kad visuomenei dar daug teks sužinoti apie NSO ir galimas rizikas nacionaliniams saugumui. Siekiama, sužinoti visa, ką reikia apie su tuo reiškiniu susijusius incidentus. Beje, 2021 m. lapkritį Pentagonas įkūrė naują padalinį, duomenų apie NSO tyrimams (AOIMSG), kuris ir bus dėmesio centre. O NOR (UAP) Mokslo koalicija (SCU) pateikė eilę klausimų ir ragina Kongresą apklausti karinius liudininkus. Vienu tų SCU klausimų yra ar Gynybos departamentas planuoja išslaptinti informaciją apie mįslingus oro reiškinius, o taip pat su NOR siejamą judėjimą vandeniu. Tačiau neatpažinti objektai gali judėti įvairiose terpėse (oru, vandeniu, kosmosu). Kokius įrankius Gynybos departamentus naudoja jų aptikimui per skirtingas terpes? Pirmasis po 1966 m. Kongreso klausymas apie NSO įvyko. Tačiau laukę gausių kariškių UAP stebėjimų paaiškinimo liko nusivylę, nes kariškiai pranešimus darė už uždarų durų. O juk 2021 m. JAV žvalgyba pateikė ataskaitą apie 144 NOR pranešimus, iš kurių tik vienas gali būti paaiškintas. Vis tik S. Brėjus išsakė nuomonę, kad dauguma jų yra fizikinės kilmės. Per 90 min. trukmės klausymus buvo pateikti du nauji video įrašai, nors vieną jų iškart paneigė S. Brėjus. Jis taip pat bandė paneigti kaltinimus, kad Pentagonas šių klausimų nesiima priimti rimtai. Tačiau, nors jis ir įsteigė NOR tyrimų biurą, ši sritis Pentagone toli gražu ne prioritetinė. S. Brėjus pripažino, kad kartais teko nebūti atvirais, tačiau jie nenori, kad potencialūs priešai tiksliai žinotų, ką mes gebam pamatyti ar suprasti, arba kaip mes padarėme išvadas. Tai paaiškino požiūrį į priežastis dėl informacijos neatskleidimo, pripažįstant, kad neatpažintų objektų kiekis auga. Tačiau S. Brėjus paneigė priešo galimybę dėl stebėtų neįprastų NOR savybių. O R. Maltris aiškiai išsakė, Pentagonas nesiruošia tirti mėgėjų padarytų video ir nuotraukų. Bendrai, klausymas iškėlė daugiau klausimų, nei davė atsakymų. Kaip SCU atstovas išsireiškė, jis buvo apie tai, kokiu vieną dieną gali tapti AIMSOG. O dabar, kaip ir iki tol, žmonės nepriartėjo prie žinojimo, ar kur yra kita protinga gyvybė. 2018 m. Australija rengiasi įkurti savo kosmoso agentūrą. O štai Europoje tokios neturi tik Islandija... Lietuva ją įsteigė 2007 m. į kosmosą iškelti jau 3 lietuviški palydovai: du 2014 m. (LitSat-1 ir LituanicaSAT-1) ir vienas 2017 m. (LituanicaSAT-2).
Mūšis dėl Veneros samurajų iššūkis
2015 m. gruodžio 7 d. japonų Ataksuki (Aušra), pakilusi nuo Žemės 2010 m. gegužės 20 d.,
pagaliau perėjo į orbitą apie Venerą. Jos paskirtis yra tirti planetos debesų dangą ir paviršių
infraraudonųjų spindulių diapazone. Taip pat ji turi patikrinti žaibavimo ir vulkanizmo buvimą. Kai kitose
planetose atmosfera cirkuliuoja gana lėtai, Veneroje ties pusiauju ji sukasi aplink planetą 300 km/val. greičiu. Superlaidumas aukštoje temperatūroje 1986 m. J.G. Bednorz'o ir K.A. Muller'io superlaidumo atradimas La-Ba-Cu-O sistemoje 30o K temperatūroje sukėlė dėmesį superlaidumui aukštose temperatūrose. Pirmoji pasaulyje magnetinė kirmgrauža sukūrė magnetinį monopolį
Tai gal dar ne taip įspūdinga, kaip gravitacinės kirmgraužos, kurias panaudojo Stargate, Star Trek ir Interstellar, tačiau Barselonos un-to mokslininkai teigė, kad sukūrė kirmgraužą, magnetiškai sujungiančią dvi erdvės sritis. Panaudodami metamedžiagas ir metapaviršius, jie sukūrė sferą, kuri magnetiškai neaptinkama iš išorės. Sfera sudaryta iš išorinio sluoksnio, sudaryto ir feromagnetinės medžiagos ir vidinio sluoksnio, sudaryto iš superlaidžios medžiagos, o jos praėjimui iš vienos pusės į kitą sudarant tunelį panaudotas cilindras iš susukto feromagnetinio lakšto. Magnetinis laukas nuo magneto vienoje jos pusėje pereina per kirmgraužą ir pasirodo kitoje pusėje izoliuoto magnetinio monopolio pavidalu, t.y. kaip kažkas, kas natūraliai neegzistuoja gamtoje. Šie tyrimai tęsė ankstesnius 2014 m. darbus, kuriais komanda parodė, kad magnetinės skaidulos gali perkelti magnetinį lauką iš vieno galo į kitą. Tačiau skaidulos buvo magnetiškai aptinkamos. Iš tikro, šis įtaisas tik sukuria magnetinio lauko sklidimo tuneliu iliuziją, manoma, kad š technologija gali turėti praktinius pritaikymus ten, kur naudojami magnetiniai laukai (pvz., medicinoje, kur MRI galėtų vienu metu skenuoti įvairias kūno dalis ar skenuoti patogiau pacientui, kai detektoriai yra toliau jo).
Žemė-2?
Kepleris gražina į jį įdėtas lėšas. Kosminis teleskopas jau patvirtina, kad egzistuoja į Žemę panaši planeta, kurioje gali egzistuoti gyvybė. Tą planetą pavadino Kepler-22b. Ji sukasi aplink žvaigždę, esančią už 600 šviesmečių ir skleidžiančią 25% mažiau šviesos nei Saulė. Tačiau Kepler-22b yra maždaug 15% arčiau savo saulės, todėl jos paviršiuje turėtų būti apie 22oC temperatūra. Planeta yra 2,4 didesnė už Žemę, o jos metai trunka 290 d. Planetos sudėtis dar nežinoma, tačiau mokslininkai mano, kad ją sudaro dujos, skystis ir kietas branduolys. Planeta aptikta vadinamuoju tranzito metodu. Kepler yra pakankamai jautrus ir gali pastebėti nežymius žvaigždės ryškumo pokyčius, kuriuos traktuoja kaip įtariamas planetas, kurių egzistavimą reiks patvirtinti vėlesniais stebėjimais teleskopais iš žemės arba orbitos. Kepler-22b tranzitas fiksuotas 2009 m., 2010 m. ir tada 2011 m. gruodį. Tad pasiklausykime, ar iš ten neatsklinda kokie radijo signalai!? Apie šią planetą rašė ir laikas.lt žurnalas, pristatęs ir mūsų svetainę
(žr. >>>> ),
Fejerverkas Sraigės ūke
Sraigės ūkas vienas gražiausių ir įdomiausių Visatos darinių, esančių gana arti, tik už 710 šviesmečių. Jį 1824 m. atrado vokiečių astronomas K. L. Hardingas. Dėl jam būdingos formos, jis gavo pavadinimą Dievo akis". Mokslininkai nustatė, kad ūkas susidarė maždaug prieš 10 tūkst. m. Saulės tipo žvaigždės gyvenimo pabaigoje. Nors išorinis ūko vaizdas kelia mintis apie sprogimą, tačiau jo dujų sankaupa formavosi lėtai toks procesas gali trukti tūkstančius ar net milijonus metų. Mirštanti žvaigždė išmeta didelius ją sudarančios medžiagos kiekius. Tai lydi stiprus ultravioletinis spinduliavimas, apšviečiantis išsilakstančias dulkes. Tuo ir paaiškinamas nepaprastai gražus ūko švytėjimas (dėl tokio intensyvaus UV poveikio vandenilio molekulės turėtų suskilti, tačiau taip neįvyksta, nes jas patikimai saugo dulkių ir tarpžvaigždinių dujų dalelės, kurios sudaro sankaupas, kurių kiekviena siekia milijardus kilometrų). Neseniai įvairių šalių tyrinėtojų grupė Havajų Subaru" teleskopu padarė eilę nuotraukų infraraudonųjų
spindulių spektre. Savo nuostabai jie jose pamatė, kaip iš ūko centro į jo pakraščius lekia apie 40
tūkstančių smulkių objektų (bendra masė apie 1/10 Saulės masės). Tas vaizdas priminė fejerverką.
Neaišku, iš kur toji medžiaga tokia forma planetų likučiai ar vidinis žvaigždės turinys?
Ledynai kraujuoja senosiomis gyvybės formomis
Rūdžių dėmėm nusėti Kraujo kriokliai Antarktidoje atskleidžia ženklus, kad išgyveno priešistoriniai mikrobai giliai po ledynu esančiame sūriame jūros vandenyje. Šių smulkiųjų gyvybės formų kolonija galėjo būti įkalinta Teiloro ledynui pasiekus vandenyną maždaug prieš 1,5-4 mln. metų. Ir netgi šių organizmų mitybos ypatumai gali būti šokiruojančios Krioklių spalvos priežastimi. Dešimtmečius tyrinėtojus domino Kraujo kriokliai,
kurie keistai krenta iš sausiausios Antraktidos
vietos, vykusiai pavadintos Dry slėniais. Visi Dry slėniai yra rudi. Galima kažkiek pamatyti ir balto
J. Mikucki su bendradarbiais tyrė šiek tiek nepaprastai sūraus, gausiai geležies turinčio vandens, luris atrodo lyg būtų koncentruotas jūros vanduo, paimto iš Teiloro ledyno. Jame rasti proteinai gali būti mikrobų pasekmė. Įkalinti prieš milijonus metų mikrobai turėjo būti visiškai izoliuoti - po 400 m. storio ledu, be Saulės šviesos, būtinos fotosintezei, ir be jokio išorinio maisto šaltinio. Vienintelė galimybė generuoti gyvybės palaikymui reikalingą energiją buvo cheminės reakcijos, kuriose dalyvauja siera ir geležis. Geležies ten gausu - ledynų nugremžta nuo uolienų ir vėliau suskaidyta mikrobų ji suteikia Kraujo kriokliams jų nuostabą keliantį atspalvį. O sierą parūpino vandenyje ištirpę sulfatai. Taigi, šis gyvybės prisitaikymas energijos gavimui iš bet kokių šaltinių galėjo padėti sunkiais jai laikotarpiais - juk spėjama, kad maždaug prieš 700 mln. metų visa Žemė periodiškai būdavo padengiama storu ledo sluoksniu. Papildomai skaitykite: Raudonas sniegas
Hubble nufotografavo keistą galaktiką
Gana artimas Coma galaktikų spiečius, dar vadinamas Abell 1656, yra apie 320 mln. šviesmečių nuo Žemės ir turi apie 1000 narių. Jis yra
Šiaurės pusrutulio "Coma Berenices", Berenikos garbanų,
žvaigždyne. Ryškiausios galaktikos jame nustatytos W. Herschel'io 18 a.
Galaktikos gausiuose spiečiuose patiria daug tarpusavio poveikių ir yra linkę savo tarpžvaigždinių dujų gausias spirales transformuoti į elipsės formą, kurioje yra žemas žvaigždžių susidarymo aktyvumas. Tuo tarpu NGC 4921 yra reta išimtis ir yra aneminės spiralės pavyzdys, kurioje įprastas žvaigždžių formavimosi procesas yra ne toks intensyvus. Tad tėra susidaręs tik nežymus dulkių sūkurys žiedu juosiantis galaktiką, o joje išskiriamos kelios ryškios jaunos melsvos žvaigždės. Didžioji spiralinės struktūros dalis galaktikos pakraštyje yra neįprastai glotni ir tai galaktikai suteikia keistą išvaizdą - tarsi tai būtų milžiniška skaidri medūza. Šis vaizdas yra sudarytas iš 50 atskirų ekspozicijų naudojant geltoną filtrą ir dar 30 ekspozicijų su filtru, artimu infraraudonajam spektrui. Bendras ekspozicijos laikas buvo atitinkamai 17 ir 10 val.
Kas sukelia šizofreniją?
Taip pat skaitykite Kaip evoliucija mus atvedė į beprotybę Bandymai sustiprinti darbinę atmintį davė netikėtus poveikius dopamino receptoriams. Švedijos mokslininkai atskleidė pokyčius smegenų biochemijoje, atsirandančius lavinant darbinę atmintį, buferį, kuris saugo informaciją kelias sekundes, kad būtų išspręstos problemos ar bent suvokiama, kas skaitoma. Šis atradimas gali padėti paaiškinti sutrikimus, susijusius su darbinės atminties nepakankamumu - šizofreniją ar dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimą (ADHD). Darbinė atmintis priklauso nuo signalų perdavimo tam tikrose smegenų dalyse, atliekamo dopamino ir vieno jo receptorių, D1 - ypač smegenų žievės viršugalvio ir kaktos srityse. Darbinės atminties efektyvumas mažėja žmonėms senstant - tačiau ją galima patreniruoti. Stokholmo Karolinska instituto mokslininkai (T. Klingsberg su kolegomis) tyrė, kad vyksta jaunų sveikų žmonių D1 receptoriuose tokių treniruočių metu. Atskiru arveju, tyrinėtojai norėjo nustatyti, ar pasikeičia receptorių tankis, nes, kai dopamino yra gausiai, jo receptoriai "nuslenka žemyn", t.y. nuo nervų ląstelės membranos pasislenka gilyn, kur jie negali būti aktyvuojami. Tai apsaugo nuo per didelio stimuliavimo. Buvo organizuota 5 sav. Mokymo programa 13-ai savanorių, kurių amžius 20-28 m. Kasdien jie apie pusę valandos skirdavo 5-iems kompiuteriniams testams, skirtiems darbinės atminties sustiprinimui. Viename jų, pvz., jie klausė skaičių seką, kurią turėjo įsiminti ir atkartoti, spragtelėdami atitinkamus skaičius ekrane. Prieš ir po testo mokslininkai išmatuodavo dopamino lygį ir jo receptorių lokacijas. Jie aptiko, kad D1 receptorių tankis viršugalvio ir kaktos žievėje sumažėjo atminčiai gerėjant. Jų tankis keičiasi sergant psichinėmis ligomis, tokiomis kaip šizofrenija (ir tai laikyta ligos priežastimi), tačiau, pasirodo, kad mąstymo veikla irgi paveikia receptorių tankį. Tai gali reikšti, kad šizofrenijos atveju stebimas pakitimas gali veikti atidumą ir kitas elgesio savybes. Kartu tai gali turėti ir praktinį pritaikymą. Vaikai su ADHD dažnai gydomi vaistais (pvz., "Ritalin"), veikiančias dopamino sistemą. Gali būti, kad atminties lavinimo ir farmacinio metodų derinimas bus efektyvesnis.
Senieji smuikai atskleidžia paslaptis
10 m. kruopščiai matavęs akustines savybes smuikų, kuriuos profesionalūs muzikantai įvertino nuo "prastų" iki "puikių", George Bissinger iš Rytų Karolinos universiteto tvirtina, kad senieji italų smuikų garsinis turtingumas yra žemutinėje oktavoje. Aukštos kokybės garsą sukelia vienas oro vibracijos smuiko viduje tonas, skleidžiantis garsą per smuiko f-angas. Bissinger'is išmatavo 17 instrumentų (tarp jų du Stradivarijaus "Titianas" ir "Willemotte" bei G. del gesu "Plowden", pagaminti 1715, 1734 ir 1735 m.) garso charakteristikas. Jis sutelkė dėmesį pagrindiniams vibracijos rezonansams, užrašinėjo jų dažnius, garso skleidimą, garso sklidimo stiprumą tam tikromis kryptimis, medinių smuiko dalių lankstumą bei garso slopinimo laipsnį. Dauguma tų matavimų neparodė esminio skirtumo tarp gerų ir prastų instrumentų. Netgi abudu Stradivarijaus smuikai rodė aukščiausią ir mažiausią kryptingumo laipsnius. Tačiau geri smuikai parodė didesnį garso skleidimą generuojamų akustinių dažniųų visumoje. Atskiru atveju, didesnis stiprumas žemiausioje oktavoje gali dalinai būti atsakingas už garso turtingumą ir gerumą. Bissinger'io tyrinėjimai leidžia spėti, kad patys instrumentai yra svarbūs. Netgi kai kuriuos "blogus" instrumentus galima paversti "gerais", atsižvelgus į kai kurias pagrindines konstrukcijos detales ir suderinimą.
Ar Koka apsaugo nuo pastojimo?
Debora Anderson metų metus girdėjo gandus apie Coca-Cola kontraceptines savybes. Tad ji su kolegomis nusprendė tai patikrinti. Laboratorijoje, savaime aišku. Ir ne tik tai patvirtinusi, bet ir nustačiusi, kad Diet Coke yra efektyviausia, ji šiemet tapo vienu alternatyviosios Ig Nobelio premijos laureatų. Ji yra Bostono universiteto Medicinos mokyklos akušerijos ir ginekologijos profesorė, o jos studija išspausdinta 1985 m. New England Journal of Medicine. Vienok, Debora nerekomenduoja naudoti Kokos gimstamumo reguliavimui. Buvo pagerbta ir Taivanio gydytojų grupė, nustačiusi, kad Coca-Cola ir kiti gėrimai nėra efektyvūs kontraceptikai. D. Anderson sako, kad jų komandos naudojo skirtingas metodologijas. Coca-Cola atstovas atsisakė komentuoti šiuos tyrimus. Žaisminga premijų įteikimų ceremonija vyko Harvardo universitete. Vieną iš apdovanojimų gavo ir psichologijos prof. G. Mileris su kolegomis, nustatęs, kad striptizo ir egzotinių šokių šokėjos vaisingomis dienomis uždirba daugiau. Matyt, jie tyrimus darė ne laboratorijoje.
Arktis tirpsta
Arktikos ledai susitraukė iki rekordiškai mažo dydžio - imant nuo 1979 m., kai imta juos matuoti iš palydovų. Be to, tamsesnis vanduo (nei ledas) sugeria daugiau saulės šviesos, o tai savo ruožtu dar labiau skatina tirpimą. Jei tirpimas tebesitęs, tai gali atsitikti, kad Arktis liks visai be ledo. Pasekmės gali būti labai skaudžios. Sritis veikia kaip milžiniškas planetos oro kondicionierius, padedantis stabilizuoti globalią temperatūrą ir orus kitose platumose. Ledams išnykus, gali pasikeisti vėjo kryptys, vandenynų srovės, audrų rajonai.
Marso vanduo buvo sūrus
Harvardo ir Niujorko valstijos universitetų geochemikai nutarė pabandyti nustatyti, kokio sūrumo buvo vanduo Marso tolimoje praeityje. Jie padarė išvadą, kad Marso vanduo buvo 10- 100 kartų sūresnis, nei Žemės vandenynuose ("Science"). Be to, ankstesni tyrimai rodė, kad vanduo buvo ir didesnio rūgštingumo. Visa tai verčia manyti, kad Marso terpė nebuvo palanki Žemės tipo bakterijoms. Bakterijos turi dideles galimybes prisitaikyti prie aplinkos ir Žemėje randamos beveik visur. Tačiau kai kurie faktoriai trukdo joms augti ir daugintis - pvz., jos negyvena labai sūriuose tirpaluose. Druskos jonai "pritraukia" didelį vandens molekulių kiekį ir jų pradeda trūkti bakterijoms normalios gyvybinės veiklos užtikrinimui. Galutinai viskas paaiškės tik vietoje.
Visata yra riestainio formos
Kosmologai jau senai spėja, kad Visada begalinė, tačiau ne beribė. Tai reiškia, kad ji turi ribas, tačiau jų pasiekti neįmanoma. Hipotezė apie Visatos ribotumą išpopuliarėjo tiriant mikrobanginį kosmoso spinduliavimą. Mokslininkai laiko, kad esant beribei Visatai, joje būtų galima sutikti visų ilgių bangas, tačiau dabar reliktinis spinduliavimas stebimas tik siaurame mikrobangų diapazone. Iškelta keletas prielaidų apie galimą Visatos formą. Pačios populiariausios yra moliūgo (arba amerikietiško futbolo kamuolio), riestainio, o taip pat keistai sujungtų trijų riestainių formos. Kai kurie fizikai netgi pasiūlė modelį, matyt paimta iš Rytų filosofijos, kuriame Visata tarsi veidrodžių koridorius, kai vaizdai atsispindi daugybę kartų - nuo numanomų Visatos "sienų". F. Štaineris ėmė analizuoti 2003 m. gautus duomenis iš Vilkinsono mikrobangio anizotropinio zondo. Paaiškėjo, kad duomenys geriausiai tenkina "riestainio" formos Visatos modelį ("Science"). Netgi pabandytas paskaičiuoti galimą Visatos dydį - jis gali pasiekti 56 mlrd. šviesmečius.
Vandens požymiai kitų žvaigždžių planetoje
Mokslininkai prognozavo, kad kitų žvaigždžių planetų atmosferoje gali būti vandens garų. Atrodo, jų spėjimai pasitvirtino.
Pirmąkart rasti vandens požymiai planetos, nepriklausančios Saulės sistemai,
atmosferoje. 2007 m. balandžio 10 d. Travis Barman, suderinęs teorinius modelius su Hubble
teleskopo stebėjimais, vandens požymius nustatė HD209458b planetoje, besisukančioje apie
Pegaso žvaigždyno HD209458 žvaigždę, esančią už 150 šviesmečių. HD209458b, atrasta
1999 m., buvo pirmoji, kuri praeina pro tašką esantį tiesėje tarp savo žvaigždės ir Žemės
(šiuo metu žinoma jau 14 tokių planetų). Tai įvyksta kas 3,5 dienos. Tai leidžia išmatuoti
planetos masę ir stebėti jos atmosferą. Kitos planetos, galbūt, būtų dar tinkamesmės
kandidatės tokiai analizei, tačiau duomenys apie HD209458b buvo gauti Hubble prietaisu,
kuris dabar jau neveikia todėl nėra galimybės juo tirti kitas sistemas.
HD209458b yra 220 kartų sunkesnė nei Žemė. HD209458b (esanti 0,7 Jupiterio masės)
yra dujų planeta, tačiau apie žvaigždę sukasi orbita, artimesne nei Merkurijaus. Todėl ji
priklauso vadinamųjų "karštų jupiterių" klasei, kuriai priklauso 40% visų surastų planetų.
Tokios planetos įdomios astronomams, nes jas lengviausia stebėti, o jų gravitacija gali tiek sukurti, tiek sunaikinti Žemės dydžio planetas.
Tiesa šis tvirtinimas gali nepasitvirtinti, nes ankstesni tyrimai (pvz., J. Richardson, rašęs
apie HD209458b vasario mėn. "Nature" numeryje) vandens požymių nerado. Ir jei jo ten tikrai
nėra, kažkas ne taip yra mūsų planetų susidarymo supratime. Iš kitos pusės, vandens
molekulių mūsų Visatoje yra visur, kur bepažvelgsi. Iš esmės, mes gyvename "šlapioje" Visatoje, nors skysto vandens retai kur yra.
Straipsnis apie atradimą bus išspausdintas "Astrophysical Journal". Vokiečių "Stounhendžas" Kai archeologai Peter Biehl ir Francois Bertemes 2002 m. ėmėsi tirti 7 tūkst. metų senumo aptvarą prie Goseck'o Vokietijoje, ypatingų atradimų nebuvo tikimasi. Tačiau netrukus jie nustatė, kad du pietiniai aptvaro vartai žymi vasaros ir žiemos solsticijas - ir tai daro jį galbūt seniausia pasaulyje observatorija. Šimtai panašių medinių aptvarų buvo statoma Vokietijoje, Austrijoje ir Čekijoje maždaug 200 m. laikotarpyje apie 4600 m. pr.m.e. Ir nors jie visi skiriasi dydžiu (Goseck aptvaras apie 70 m skersmens), tačiau turi bendrumų. Apvalios formos medinę tvorą juosė siauras griovys ir vienodu atstumu buvo palikti keli platūs praėjimai. Ir nors mokslininkai apie juos žino jau kokį šimtmetį, jų paskirtis brūkšninės keramikos (STK) kultūroje nebuvo žinoma. Tačiau atrodo, kad jie galėjo būti naudojami dangaus šviesulių garbinimui. 2003 m. paskelbus tyrimų rezultatus, kilo susidomėjimas ir į vietovę, esančią apie 40 km nuo Leipcigo, plūstelėjo turistai. Saksonijos-Anhalto valdžia nusprendė pastatyti rekonstruotą aptvarą. Į žemę įkalta apie 2000 ąžuolinių baslių. 2005 m. gruodžio 21 d. į jo atidarymą susirinko apie 2000 žmonių, kad pro vartus palydėtų besileidžiančios Saulės spindulius. Papildomai skaitykite: Stounhendžas: mistinis statinys Dar vienas žvilgsnis į Jupiterį 
2006 m. sausio mėn. startavęs "New Horizons" zondas turi pasiekti Plutoną 2015 m. 2006 m. vasario 28 d. jis praskriejo arčiausiai Jupiterio esantį savo maršruto tašką - nuo milžino jį teskyrė 2, 3 mln. km. Netoli Jupiterio jis bus ir galės jį tirti iki pat birželio mėn. Jo prietaisai yra tobulesni nei "Cassini", pro Jupiterį, pakeliui į Saturną, praskriejusį 2000 m. Be nuotraukų, jis atlieka Jupiterio ir jo palydovų atmosferos matavimus infraraudonųjų ir ultravioletinių spindulių spektruose. Kitą galimybę tirti planetą milžinę suteiks 2011 m. startuosiantis "Juno". Prakaitą paverčiant šviesa Sporto klubuose degindami kalorijas galėtumėte gaminti elektros energiją. Argi keista? Juk, važiuojant dviračiu, dinamos pagamintos elektros energijos pakanka pasišviesti keliui. Honkongo Kalifornijos klubas jau prijungė bėgančius takelius prie pastato apšvietimo sistemos. Tiesa, pagaminamos energijos pakanka tik penkioms elektros lemputėms, o 15 tūkst. dolerių investicija atsipirks tik po 82 m. Tačiau klubas gali puikuotis ženklu "Galia iš jūsų" ir tai panaudoti viliojant klientus. Tai daugiau "žaliųjų viešieji ryšiai", o ne reali ekonominė nauda. Tačiau ji leidžia parodyti žmonėms, iš kur atsiranda energija. Yra ir kitų idėjų, leidžiančių panaudoti žmones energijai gaminti - laiptų pakopas pėsčiųjų perėjų apšvietimui, karinės paskirties kuprines, judesių energiją panaudojančią vėsinti medicininiams paketams. O olandų naktinis klubas net šokių aikštelės grindyse įrengė piezoelektrinius kristalus, deformacijas paverčiančius elektra, naudojama apšvietimui (ir tai kainavo 260 tūkst. dolerių). Protėviai mėgo valgyti aštriai Pasak "Science" žurnalo, Amerikoje čili pipirai buvo auginami jau prieš 6000 m. Linda Perry iš Smitsono nac. muziejaus rado įrodymų, kad jie auginti teritorijoje nuo Bahamų iki pietvakarių Peru. Seniausios vietos yra Ekvadore (Real Alto). Atradimas padarytas atsitiktinai. Mokslininkai jau senai rasdavo mikroskopines krakmolingas daleles archeologinių tyrinėjimų vietose, tačiau negalėjo jų identifikuoti. Neabejotinai jos buvo augalinės kilmės, tačiau nebuvo įprastinių kultūrų (kukurūzų, moliūgų ir pan.). Niekas nebandė palyginti su prieskoniais, nes manė, kad pirmykščiams žmonėms svarbu buvo tik pagrindinės maisto kultūros. Kartu buvo patikrinta, kad sukultūrintų Capsicum rūšių sudaromos krakmolo kruopelės yra stambesnės - ir būtent tokiu požymiu pasižymėjo ir rastosios. Atrodytų keista, kad žmonės ėmė auginti kultūras, kurių krimstelėjęs imi ašaroti. Tačiau ir mes laikas nuo laiko jais "pasimėgaujame". Saulės vėjas ir ozono sluoksnis Tyrimai, pateikti 2001 m. rugpjūčio 1 d. "Geophysical Research Letters" patikslina spėjimus, kad stiprių Saulės audrų metu sukelti įelektrintų dalelių "lietūs" naikina viršutinį ozono sluoksnį. UAR palydovo HALOE prietaisas ir NOAA-14 palydovo SBUV/2 prietaisas rinko duomenis apie atmosferos sudėtį įvairiuose Šiaurės pusrutulio aukščiuose. Saulės žybsniai ir karūnos masės atitrūkimai liepos mėn. į Žemę pasiuntė gausų teigiamai įelektrintų dalelių gūsį. Protonų aktyvumas buvo trečias per paskutinius 30 m. Protonai, susidūrę su viršutiniais atmosferos sluoksniu, suskaldo azoto ir vandens molekules, kurių skeveldros jungiasi su ozonu ir taip jį naikina, Suskaldytos azoto molekulės virsta azoto oksidais, išsilaikančiais kelias savaites ar net mėnesius (priklausomai nuo aukščio). Kai Saulės vėjas įsiskverbia į gilius stratosferos sluoksnius, azoto oksidų poveikis tampa ilgalaikis ir sunaikina kiek mažiau nei 1% ozono. Tad tai svarbu tik grynai moksliniu požiūriu. Chloridai ir bromidai yra pagrindinės ozono nykimo priežastys. Dauguma jų išsiskiria iš žmogaus sukurtų mišinių. (parengta 2002 m.) Astronautės dvasinis skausmas Kas skaitė Tom Wolfe Tikrą vyriškumą (The Right Stuff) ar matė pagal ją pastatytą filmą, žino, kad astronautai patiria dvasinę ir emocinė įtampą. Jos poveikis moterims gali būti dar didesnis, nes be darbinių stresų iš jų tikimasi daugiau grįžus. Jos balansuoja tarp dviejų pasirinkimų - būti mama ir žmona bei būti astronaute, - sakė Jon Clark, buvęs NASA gydytojas ir 2003 m. praradęs žmoną-astronautę Laurel Clark Columbia katastrofos metu.
Tačiau buvo pastebėta sumaišties požymių jos gyvenime. Lapkričio mėn. kaimynas pranešė, kad Nowak namuose girdisi daužomų indų garsai. Ji pradėjo draugauti su William Oefelein, buvusiu astronautu, išsiskyrusiu 2005 m. Tačiau lūžis įvyko 2007 m. vasario 5 d., kai ji pabandė pagrobti, tikriausiai pavydo vedima, Colleen Shipman, Oro pajėgų kapitonę iš Floridos. Policija jos automobilyje rado ginklus ir kitus įtartinus dalykus. Astronautė Lisa Nowak buvo suimta už ketinimą nužudyti ir pagrobimu. Iš kosmoso herojės ji pavirto nusikaltėle. 2007 m. vasario 7 d. ji atvežta į Hiūstono Džonsono kosmoso centrą medicininiam patikrinimui. Nowak augino dvi 5 m. amžiaus dvynukes ir paauglį sūnų. Ji su vyru Ričardu, pagal sutartį dirbusiu NASA, išsiskyrė prieš dvi savaites iki įvykio - po 19 m. bendro gyvenimo metų. Ji nepaprastai daug dėmesio skyrė karjerai aukodama šeimą. NASA sakė peržiūrės psichologinės atrankos procesą. Bus patikrinta, ar Nowak bendravime su kolegomis nebuvo problemos požymių. Tačiau yra abejojančių, ar psichologinis patikrinimas padės. Tyrimo laikas nėra pakankamas, o, be to, daugelis problemų nepaaiškėja iki misijos. Gali būti, kad skrydis į kosmosą sukelia tai, ką psichologai vadina "transformacine patirtimi". Pavyzdžiui, nemažai "Apollo" astronautų po skrydžio į Mėnulį turėjo sunkumų gyvenime Žemėje. Kamuolinis žaibas laboratorijoje Brazilijos fizikas Antonio Pavao ir jo doktorantas G. Paiva iš Pernambuvo un-to laboratorijoje sukūrė naždaug golfo rutulio dydžio elektros kamuolius. Atrodantys tarsi sudaryti iš pūkų, jie sukosi, kibirkščiavo ir vibravo. O taip pat stichiškai blaškėsi po laboratoriją, ritinėjosi grindimis, atsitrenkdavo į daiktus ir degindavo visa, ką paliesdavo. Tad viskuo priminė kamuolinius žaibus. Iš visų kamuolinio žaibo teorijų, John Abrahamsom ir James Dinnis ir N. Zelandijos Canterbury un-to pirmieji pasiūlė teoriją, tapusią Pavao eksperimento pagrindu. Pagal ją, kai žaibas trenkiasi į žemę, kurioje gausu silicio, susidaro silicio garai. Tie garai kondensuojasi ir lėtai dega ,jungdamiesi su deguonimi. Pavao tyrimai truko dvejus metus bandydami atlikti paprastą eksperimentą. Jie prie silicio plokštelių prijungdavo elektrodus ir sukeldavo iškrovą, galinčią išgarinti silicį. Dauguma dirbtinių "kamuolinių žaibų" išsilaikydavo 2-5 sekundes, tačiau vienas išgyveno net 8 sekundes. Abrahamsom atkreipė dėmesį, kad elektros kamuoliai gali susidaryti ir iš kitų medžiagų, pvz., aliuminio ar geležies, - nors tai eksperimentiškai dar nepatikrinta. Jei taip būtų, tada kamuoliniai žaibai gali susidaryti žaibui trenkus į elektros stulpus, namų stogus, lėktuvus ir kt. objektus. Deimantai iš kosmoso
Paslaptingi akmenys, vadinamieji "juodieji" deimantai, randami Brazilijoje ir Centrinėje Afrikos respublikoje, yra anglies spalvos ir yra pilni tuštumėlių. Deimantai, sveriantys per 3600 karatų, be to atrodo tarsi lydytas stiklas. Dėl savo ypatybių, jie nenaudojami juvelyriniams dirbiniams, tačiau turi pramoninį pritaikymą. Stephen Haggerty komanda iš Floridos universiteto pateikė studiją, teigiančią, kad tie akmenys yra asteroido, nukritusio į Žemę prieš milijardus metų, skeveldros (žr. Astrophysical J. Letters, Dec. 20, 2006). Jie poliruotus šių deimantų gabalus paveikė labai intensyviais infraraudonaisiais spinduliais. Tyrimas parodė esant daug vandenilio- anglies ryšių, iškeliančių prielaidą, kad jie susidarė daug vandenilio turinčioje aplinkoje. Taip pat jie turi nemažai panašumų į nano-deimantus, dažnai randamus meteorituose. Mokslininkai sukūrė teorijas, kad tie nano-deimantai susidarė supernovų sprogimų metu. Be to, Žemėje, veikiant dideliam slėgiui, susidarančiuose deimantuose ertmės negalėtų susidaryti. Laboratorijose deimantai sukuriame be didelio slėgio kondensuojantis anglies dujoms. Tokiu būdu deimantai galėtų susidaryti ir kosmose. Ne visi mokslininkai sutiko su Haggerty prielaidomis. Kritikuojamas
palyginimas su nano-deimantais, nes tie yra nepaprastai smulkūs ir be to turi "egzotiškų izotopų",
kurių neturi "juodieji" deimantai. Tačiau Haggerty nurodė, kad "juoduosiuose" deimantuose yra osborneito mineralo, rasto tik
meteorituose ir kometų dulkėse (iš "Stardust" misijos). Naujos kartos NASA erdvėlaivis 
NASA sudarė beveik 4 mlrd dolerių kontraktą naujos kartos daugkartinio panaudojimo erdvėlaivio sukūrimui. Jis turės pakeisti dabartinius "šatlus", gabenti žmones į tarptautinę kosminę stotį, parvežti žmones iš Mėnulio. Lockheed Martin iš Bethesda laimėjo konkursą "Orion" kapsulės sukūrimui. Ji bus panaši į 7-8 dešimtm. naudotas "Apolono" kapsules. Sutartis numato dviejų kapsulių prototipų pagaminimą - vieną žmonėms, kitą kroviniams skraidinti. "Orion" kapsulė bus kūgio formos kaip ir ankstesni JAV ir Rusijos erdvėlaiviai, tačiau jų kūrimui bus panaudotos naujesnės technologijos. Jos bus 2,5 karto erdvesnės už "Apolono" kapsules ir jose galės tilpti iki 6 astronautų. Kosmoso vėjo malūnėliai Vieno didžiausių Paukščių tako žvaigždžių klasterio centre randasi ben 5 "vėjo
malūnėliai", - keisti ir neseniai atrasti nauji tipo dangaus objektai. Pradžioje
Quintuplet'o klasteryje, naudodami Hubble teleskopą, astronomai penkias neįprastas
ir paslaptingas masyvias raudonąsias žvaigždes. Dabar Keck'o observatorijoje,
panaudojus 10 m diametro teleskopą, nustatyta, kad tos žvaigždės jau bebaigią savo
Plutono trijulė
JAV astronomai patvirtino, kad Plutonas, be prieš 30 m. atrastojo Charono, turi dar du palydovus. Juos, šiuo metu vadinamus tiesiog P1 ir P2, 2005 m. nufotografavo Hubble teleskopas. Manoma, kad P1 skersmuo yra apie 60-165 km, o P2 apie 20% mažesnis. Todėl šiedu palydovai yra gerokai mažesni už Charoną, kurio skersmuo yra apie 1200 km. Manoma, kad jie skrieja kone dvigubai labiau nutolę nuo Plutono nei Charonas - P1 65 tūkst., o P2 - 49 tūkst. km. Jų apsisukimo apie planetą periodas yra atitinkamai 38 ir 25 dienos (kai Charono - tik 6 d.). Spėjama, kad visi trys Plutono palydovai susidarė tuo pačiu metu, kai kitas stambus kūnas rėžėsi į Plutono paviršių. Yra laikančių, kad tokiu būdų susidarė ir mūsų Mėnulis, 2006.03.04 Antigravitacinis variklis 2006 m. vasario 14 d. Franklin Felber'is pasiūlė antigravitacinį variklį kosminiams laivams. Jo Einšteino gravitacinio lauko lygčių sprendimas suteikia viltį, kad yra erdvėlaivis galės pasiekti greitį, artimą šviesos greičiui, ir tuo pačiu nesutriuškins erdvėlaivio vidaus. Kiek neramina tai, kad panašu, kad F. Felberis iki tol nebuvo išspausdinęs jokių kitų straipsnių bendrosios reliatyvumo teorijos tema. Tačiau jis 30 metų vadovavo JAV Armijos, Laivyno ir Gynybos fizikinių tyrimų projektams. F. Felber'io straipsnyje teigiama, kad masė, judanti greičiau nei 57,7% šviesos greičio, gravitaciškai atstums kitas mases, esančias priešais ją siaurame antigravitaciniame spindulyje. Tas spindulys intensyvėja greičiui didėjant. Straipsnyje pademonstruojama, kaip ta atostūmio jėga gali būti panaudojama erdvėlaikio spartinimui kartu sumažinant vidines bangas, galinčias sudraskyti krovinius. Tikiuosi, kad misija, kai sunkiasvoris krovinys bus nuskraidintas greičiu, sudarančiu nemažą dalį šviesos greičio, įvyks iki šimtmečio pabaigos, teigia F. Felber'is. Gravitacija yra pamėgta erdvėlaivių varomoji jėga fantastikoje. Percy Greg'as dar 1880 m. (Per Zodiaką) pasiūlė naudoti ypatingą medžiagą - aperdžiją (apergy): Man reikėjo varomosios jėgos, kuri veiktų kaip gravitacija bet kuriuo atstumu ir tuštumoje atsispiriant nuo tolimo atramos taško, tokio, kaip Žemė, keliaujant į Mėnulį, ar Saulė tolimesniems skrydžiams. Vos tik sužinojau aperdžinės jėgos pobūdį, jos pritaikymas tam tikslui apsėdo mano mintis. Eksperimentas įrodė, kad tai įmanoma, taip, kaip aprašyta šio dokumento pradžioje, generuoti ir sukaupti ją praktiškai neribotomis apimtimis. Gravitacijos pagalba buvo pasinaudota Voyager, Galileo ir Cassini programose, tačiau pradinė idėja pasiūlyta fantasto Ray Cummings romane Mėnulio banditai (1931). H.G. Velso knygoje Pirmieji žmonės Mėnulyje (1901, žr. >>>>>) naudojami laivai su antigravitaciniais varikliais. Tai buvo pasiekta išradus medžiagą, panaikinančią abipus jos esančių objektų traukos jėgą. Dar 2001 m. Europos kosmoso agentūra (ESA) paskyrė du mokslininkus gravitacijos panaudojimui įvertinti. Jie padarė išvadą, kad net jei tai įmanoma, kosminio laiko iškėlimas į orbitą būtų pernelyg brangus. Tačiau kiti prieštarauja. James Woodward'as 1996-2003 m. dirbo NASA tirdamas gravitacinės stūmos galimybes. Jis vykdė Proveržio stūmos fizikos (Breakthrough propulsion physics) programą, kurios pradininkas buvo Mark Millis. Bet ar dabartinė gravitacijos teorija yra teisinga? Štai nuo paskaičiuotos trajektorijos krypsta Pioneer zondai (apie tai skaitykite šiame puslapyje) ir to nuokrypio priežastis nėra aiški. Yra manančių, kad gali tekti peržiūrėti teoriją. Skaitykite originalų F. Felber straipsnį Papildomai skaitykite: Prisidėkime (plėskime) visi Kviečiame visus skaitytojus įsijungti į pasidalijimą surastais įdomiais mokslo faktais. Pateikite apžvalgas, trumpus pristatymus, vertimus ar bent nuorodas (su trumpais komentarais). Nesibaiminkite dėl teksto kokybės tekstas bus paredaguojamas ir perkeliamas į pagrindinę puslapio sritį. Taip pat nesikuklinkite parašyti komentarus pateiktiems straipsneliams, pasiūlymus patobulinti ir kitas mintis. O čia lankytojų žinutės fJqvjdtyHCbGe 2023 m. birželio 3 d., šeštadienis, 19:44:55 bcOqaSvtzrousC 2023 m. birželio 3 d., šeštadienis, 19:44:52 PgBnGNOIJSEW 2023 m. birželio 3 d., šeštadienis, 19:44:11 jHJKZwTcXvqVtAS 2023 m. birželio 3 d., šeštadienis, 19:44:09 Psichiatristikum33 2018 m. liepos 13 d., penktadienis, 03:25:10 Pertpetuum mobile 2017 m. spalio 30 d., pirmaadienis, 07:28:11 Multivisata egzistuoja (rus.) 2015 m. gruodžio 10 d., ketvirtadienis, 12:24:36 ZENONAS VALENTINAS VAšKEVIčIUS 2013 m. vasario 5 d., antradienis, 18:18:28 bangyte 2012 m. birželio 19 d., antradienis, 06:34:52 2012 m. balandžio 5 d., ketvirtadienis, 09:31:42 2011 m. gruodžio 18 d., sekmadienis, 18:31:16 2011 m. gruodžio 18 d., sekmadienis, 18:30:08 2011 m. gruodžio 18 d., sekmadienis, 18:28:55 2011 m. gruodžio 18 d., sekmadienis, 18:28:00 2011 m. gruodžio 18 d., sekmadienis, 18:26:45 2011 m. gruodžio 18 d., sekmadienis, 18:24:55 2011 m. gruodžio 18 d., sekmadienis, 18:23:11 2011 m. gruodžio 18 d., sekmadienis, 18:22:05 2011 m. gruodžio 18 d., sekmadienis, 18:20:41 2011 m. gruodžio 18 d., sekmadienis, 18:19:02 2011 m. spalio 11 d., antradienis, 14:30:11 DELFI 2011 m. liepos 28 d., ketvirtadienis, 11:41:27 LRYTAS 2010 m. spalio 1 d., penktadienis, 19:43:21 2010 m. balandžio 28 d., trečiadienis, 11:28:57 2010 m. balandžio 28 d., trečiadienis, 11:23:10 2010 m. balandžio 12 d., pirmadienis, 15:18:43 2010 m. sausio 27 d., trečiadienis, 11:29:04 2010 m. sausio 27 d., trečiadienis, 11:28:24 2010 m. sausio 4 d., pirmadienis, 10:37:40 2009 m. gruodžio 23 d., trečiadienis, 16:35:43 2009 m. gruodžio 23 d., trečiadienis, 16:33:48 2009 m. gruodžio 23 d., trečiadienis, 16:30:58 2009 m. gruodžio 20 d., sekmadienis, 20:37:25 2009 m. gruodžio 16 d., trečiadienis, 14:06:22 2009 m. gruodžio 14 d., pirmadienis, 15:23:21 2009 m. gruodžio 4 d., penktadienis, 17:22:43 2009 m. gruodžio 4 d., penktadienis, 17:20:52 2009 m. gruodžio 4 d., penktadienis, 17:19:22 2009 m. lapkričio 16 d., pirmadienis, 12:37:01 2009 m. rugpjūčio 19 d., trečiadienis, 08:51:32 2009 m. rugpjūčio 19 d., trečiadienis, 08:50:07 2009 m. liepos 26 d., sekmadienis, 21:27:47 2009 m. liepos 13 d., pirmadienis, 10:20:01 2009 m. birželio 3 d., trečiadienis, 09:20:20 2009 m. balandžio 22 d., trečiadienis, 17:33:48 2009 m. balandžio 21 d., antradienis, 11:43:17 2009 m. kovo 30 d., pirmadienis, 10:24:01 2009 m. kovo 30 d., pirmadienis, 10:23:28 2009 m. kovo 5 d., ketvirtadienis, 15:41:28 2009 m. vasario 5 d., ketvirtadienis, 17:16:11 2009 m. sausio 26 d., pirmadienis, 10:41:36 2009 m. sausio 26 d., pirmadienis, 10:40:35 2009 m. sausio 26 d., pirmadienis, 10:40:01 2009 m. sausio 22 d., ketvirtadienis, 12:50:17 2009 m. sausio 20 d., antradienis, 10:11:29 2009 m. sausio 20 d., antradienis, 10:10:40 2009 m. sausio 8 d., ketvirtadienis, 14:49:07 2009 m. sausio 7 d., trečiadienis, 19:21:26 2009 m. sausio 5 d., pirmadienis, 13:23:12 2008 m. gruodžio 18 d., ketvirtadienis, 13:38:07 2008 m. gruodžio 18 d., ketvirtadienis, 13:37:32 2008 m. lapkričio 13 d., ketvirtadienis, 11:14:02 2008 m. spalio 27 d., pirmadienis, 22:17:43 2008 m. spalio 27 d., pirmadienis, 10:53:09 W.A. 2008 m. spalio 7 d., antradienis, 10:26:04 kamilė 2008 m. birželio 28 d., šeštadienis, 19:42:22 2008 m. birželio 13 d., penktadienis, 09:36:19 2008 m. gegužės 15 d., ketvirtadienis, 10:19:36 2008 m. gegužės 15 d., ketvirtadienis, 10:18:57 2008 m. gegužės 6 d., antradienis, 10:11:09 2008 m. kovo 26 d., trečiadienis, 09:32:07 2008 m. kovo 16 d., sekmadienis, 09:57:55 2008 m. vasario 16 d., šeštadienis, 20:24:29 2008 m. vasario 16 d., šeštadienis, 20:23:21 2008 m. sausio 26 d., šeštadienis, 13:32:40 2008 m. sausio 26 d., šeštadienis, 13:32:01 2007 m. gruodžio 10 d., pirmadienis, 09:55:59 2007 m. gruodžio 10 d., pirmadienis, 09:55:01 2007 m. rugsėjo 23 d., sekmadienis, 19:49:09 2007 m. rugsėjo 3 d., pirmadienis, 10:21:25 2007 m. rugpjūčio 20 d., pirmadienis, 08:20:35 2007 m. rugpjūčio 10 d., penktadienis, 08:52:27 2007 m. rugpjūčio 6 d., pirmadienis, 15:19:41 2007 m. liepos 12 d., ketvirtadienis, 21:48:53 2007 m. birželio 22 d., penktadienis, 13:28:52 2007 m. birželio 21 d., ketvirtadienis, 23:14:36 voke 2007 m. birželio 10 d., sekmadienis, 22:22:55 voke 2007 m. birželio 10 d., sekmadienis, 21:56:47 2007 m. gegužės 24 d., ketvirtadienis, 22:49:27 2007 m. gegužės 21 d., pirmadienis, 12:57:51 2007 m. gegužės 12 d., šeštadienis, 11:43:25 aarst 2007 m. gegužės 12 d., šeštadienis, 00:47:05 gonzolder 2007 m. gegužės 9 d., trečiadienis, 05:00:11 2007 m. gegužės 8 d., antradienis, 17:56:14 2007 m. gegužės 6 d., sekmadienis, 17:11:17 2007 m. balandžio 25 d., trečiadienis, 20:48:44 2007 m. balandžio 19 d., ketvirtadienis, 10:53:42 2007 m. balandžio 12 d., ketvirtadienis, 15:44:48 2007 m. balandžio 11 d., trečiadienis, 19:28:18 2007 m. balandžio 3 d., antradienis, 11:38:23 Gali egzistuoti planetos su dviem Saulėmis 2007 m. kovo 31 d., šeštadienis, 09:27:17 Loo 2007 m. kovo 25 d., sekmadienis, 10:26:42 Prancūzija išslaptino NSO archyvus 2007 m. kovo 25 d., sekmadienis, 10:20:46 akviliuke;) 2007 m. kovo 24 d., šeštadienis, 10:08:27 To akvilina 2007 m. kovo 22 d., ketvirtadienis, 22:25:10 akvilina 2007 m. kovo 17 d., šeštadienis, 14:21:08 Marse rastos didžiulės ledo sankaupos 2007 m. kovo 16 d., penktadienis, 14:50:20 Stebėtas visas fotono gyvavimo ciklas 2007 m. kovo 16 d., penktadienis, 09:49:44 Saturno palydove Titane aptiktos jūros 2007 m. kovo 14 d., trečiadienis, 18:40:07 10 mokslo hipotezių. Kas tiesa, o kas tik mitas? 2007 m. kovo 14 d., trečiadienis, 18:39:33 asteroidų problema 2007 m. vasario 19 d., pirmadienis, 22:43:22 loo 2007 m. vasario 19 d., pirmadienis, 18:28:19 ruta 2007 m. vasario 13 d., antradienis, 16:10:38 Rimgaudas 2006 m. gruodžio 20 d., trečiadienis, 17:03:52 viktorija fuks 2006 m. gruodžio 13 d., trečiadienis, 20:23:15 Sumis 2006 m. gruodžio 8 d., penktadienis, 09:08:47 gintaras 2006 m. spalio 23 d., pirmadienis, 22:08:14 gintaras 2006 m. spalio 23 d., pirmadienis, 21:52:26 http://www.delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=10645176 2006 m. rugsėjo 9 d., šeštadienis, 10:10:51 http://www.delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=10628995 2006 m. rugsėjo 7 d., ketvirtadienis, 22:15:16 virgis 2006 m. rugsėjo 2 d., šeštadienis, 14:27:19 http://www.nature.com/news/2006/060821/full/060821-13.html 2006 m. rugpjūčio 30 d., trečiadienis, 21:37:05 http://www.livescience.com/forcesofnature/060825_earth_tilt.html 2006 m. rugpjūčio 30 d., trečiadienis, 21:35:02 http://www.livescience.com/humanbiology/060825_light_alert.html 2006 m. rugpjūčio 27 d., sekmadienis, 21:29:53 http://www.delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=10448988 2006 m. rugpjūčio 22 d., antradienis, 23:01:19 http://www.delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=10437073 2006 m. rugpjūčio 22 d., antradienis, 23:00:48 http://www.delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=10448947 2006 m. rugpjūčio 22 d., antradienis, 22:59:38 PONAS CICAUSKAS 2006 m. rugpjūčio 21 d., pirmadienis, 15:08:55 arvis 2006 m. rugpjūčio 15 d., antradienis, 22:56:08 DIMENSX 2006 m. liepos 25 d., antradienis, 20:09:59 Esate tiek seni, kiek seni Jūsų genai 2006 m. liepos 23 d., sekmadienis, 10:28:12 Mokslininkai klonuoja fotonus 2006 m. kovo 5 d., sekmadienis, 12:09:37 Antarktida traukiasi 2006 m. kovo 3 d., penktadienis, 19:44:46 ATRASTA NAUJO TIPO ŽVAIGŽDĖ 2006 m. kovo 2 d., ketvirtadienis, 08:35:27 Karolis 2006 m. vasario 28 d., antradienis, 22:28:52 Apie atmintį 2006 m. vasario 28 d., antradienis, 17:48:38 NASA rado naują netoliese esantį nepaaiškinamą reiškinį 2006 m. vasario 27 d., pirmadienis, 11:35:23 Atrasta tolima planeta, nes jos gravitacija iškreipė žvaidžių šviesą 2006 m. vasario 20 d., pirmadienis, 23:12:27 Stambiųjų bezdžionių išvystyta kultūra 2006 m. vasario 20 d., pirmadienis, 23:09:07 Ruošiama ekspedicija į Plutoną 2006 m. vasario 20 d., pirmadienis, 15:20:45 Matematika mokslėja 2006 m. vasario 20 d., pirmadienis, 15:13:43
|
ledo ir žydro dangaus, o tada tie ryškiai raudoni ledo kriokliai.
pabaigoje. Dabar gi, 
Kodėl Stradivarijaus ir Guarneri del Gesu pagaminti smuikui skamba taip ypatingai. Buvo
pasiūlyta daugybė teorijų, besistengiančių paaiškintų tų 18 a. Italijos meistrų pagamintų
instrumentų paslaptį, tačiau tie bandymai, atrodo, buvo bevaisiai. Spėliota, kad didieji meistrai
žinojo lako paslaptį, kad aukštą kokybę užtikrina medžio tankumo skirtumai, ar specialus
cheminis medžio apdorojimas. Tačiau dažniausiai tyrinėjimai buvo nukreipiami į medžiagines
savybes, o ne akustines. Tačiau atrodo, kad dabar tyrinėjimai nustatė išmatuojamas garso
savybes, kurios išskiria senuosius smuikus nuo pigių fabrikinių dirbinių.
Lisa Nowak užaugo Rockville mieste. Mokykloje buvo apibūdinta kaip buvusi draugiška ir
paslaugi. 1985 m. baigė Jūrų laivyno akademiją. Gavo aeronautikos inžinierės magistro
laipsnį. Dirbo lakūne bandytoja. Nuo 1998 m. astronautė. Tad atrodė visapusiškai
pasirengusi iššūkiams. 2006 m. liepos mėn. ji skrido Discovery padėdama valdyti jo dirbtinę
ranką ir buvo giriama. Buvo suplanuota, kad 2007 m. kovo 15 d. ji padės eilinio šatlo misijoje.
gyvenimą ir bent dvi jų yra panašios į vėjo malūnėlius, besisukančius vienas aplink kitą.
