Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Mokslo naujienos

Skaitykite daugiau: trumpai apie įvairius kosmoso reiškinius     

JAV kongresmenams rūpi NSO                 

JAV kongresmenai susirūpino NSO ir 2022 m. gegužės 17 d. išklausys jiems skirtus pranešimus, kuriuos perskaitys Gynybos ministro žvalgybos reikalų pavaduotojas Ronaldas Maltris ir Karinio laivyno žvalgybos direktoriaus pavaduotojas Skotas Brėjus. Demokratas iš Kalifornijos valstijos Adamas Šifas pareiškė, kad visuomenei dar daug teks sužinoti apie NSO ir galimas rizikas nacionaliniams saugumui. Siekiama, sužinoti „visa, ką reikia“ apie su tuo reiškiniu susijusius incidentus. Beje, 2021 m. lapkritį Pentagonas įkūrė naują padalinį, duomenų apie NSO tyrimams (AOIMSG), kuris ir bus dėmesio centre. O NOR (UAP) Mokslo koalicija (SCU) pateikė eilę klausimų ir ragina Kongresą apklausti karinius liudininkus. Vienu tų SCU klausimų yra ar Gynybos departamentas planuoja išslaptinti informaciją apie mįslingus oro reiškinius, o taip pat su NOR siejamą judėjimą vandeniu. Tačiau neatpažinti objektai gali judėti įvairiose terpėse (oru, vandeniu, kosmosu). Kokius įrankius Gynybos departamentus naudoja jų aptikimui per skirtingas terpes?

Pirmasis po 1966 m. Kongreso klausymas apie NSO įvyko. Tačiau laukę gausių kariškių UAP stebėjimų paaiškinimo liko nusivylę, nes kariškiai pranešimus darė už uždarų durų. O juk 2021 m. JAV žvalgyba pateikė ataskaitą apie 144 NOR pranešimus, iš kurių tik vienas gali būti paaiškintas. Vis tik S. Brėjus išsakė nuomonę, kad dauguma jų yra fizikinės kilmės.

Per 90 min. trukmės klausymus buvo pateikti du nauji video įrašai, nors vieną jų iškart paneigė S. Brėjus. Jis taip pat bandė paneigti kaltinimus, kad Pentagonas šių klausimų nesiima priimti rimtai. Tačiau, nors jis ir įsteigė NOR tyrimų biurą, ši sritis Pentagone toli gražu ne prioritetinė. S. Brėjus pripažino, kad kartais teko nebūti atvirais, tačiau jie „nenori, kad potencialūs priešai tiksliai žinotų, ką mes gebam pamatyti ar suprasti, arba kaip mes padarėme išvadas“. Tai paaiškino požiūrį į priežastis dėl informacijos neatskleidimo, pripažįstant, kad neatpažintų objektų kiekis auga. Tačiau S. Brėjus paneigė priešo galimybę dėl stebėtų neįprastų NOR savybių. O R. Maltris aiškiai išsakė, Pentagonas nesiruošia tirti mėgėjų padarytų video ir nuotraukų.

Bendrai, klausymas iškėlė daugiau klausimų, nei davė atsakymų. Kaip SCU atstovas išsireiškė, jis buvo apie tai, kokiu vieną dieną gali tapti AIMSOG. O dabar, kaip ir iki tol, žmonės nepriartėjo prie žinojimo, ar kur yra kita protinga gyvybė.

2018 m. Australija rengiasi įkurti savo kosmoso agentūrą. O štai Europoje tokios neturi tik Islandija... Lietuva ją įsteigė 2007 m. į kosmosą iškelti jau 3 lietuviški palydovai: du 2014 m. (LitSat-1 ir LituanicaSAT-1) ir vienas 2017 m. (LituanicaSAT-2).

Mūšis dėl Veneros – samurajų iššūkis                

2015 m. gruodžio 7 d. japonų „Ataksuki“ (Aušra), pakilusi nuo Žemės 2010 m. gegužės 20 d., pagaliau perėjo į orbitą apie Venerą. Jos paskirtis yra tirti planetos debesų dangą ir paviršių infraraudonųjų spindulių diapazone. Taip pat ji turi patikrinti žaibavimo ir vulkanizmo buvimą. Kai kitose planetose atmosfera cirkuliuoja gana lėtai, Veneroje ties pusiauju ji sukasi aplink planetą 300 km/val. greičiu.
„Ataksuki“ orbita yra smarkiai ištęsta (apocentras – 400 km; pericentras 440 tūkst. km). Ji jau siunčia Veneros nuotraukas. Tad, kol „didžiosios“ valstybės trypčioje vietoje tiriant kosmosą, į žaidimą vis stipriau įsilieja Japonija ir Kinija.
Taip pat skaitykite – Mūšis dėl Veneros

Superlaidumas aukštoje temperatūroje          

1986 m. J.G. Bednorz'o ir K.A. Muller'io superlaidumo atradimas La-Ba-Cu-O sistemoje 30o K temperatūroje sukėlė dėmesį superlaidumui aukštose temperatūrose.

Pirmoji pasaulyje magnetinė kirmgrauža sukūrė magnetinį monopolį               

magnetinė kirmgrauža
Magnetinio lauko linijos dešinėje (raudonos) palikdamos magnetą praeina pro kirmgraužą, magnetizmo prasme neaptinkamą

Tai gal dar ne taip įspūdinga, kaip gravitacinės kirmgraužos, kurias panaudojo „Stargate”, „Star Trek” ir „Interstellar, tačiau Barselonos un-to mokslininkai teigė, kad sukūrė kirmgraužą, magnetiškai sujungiančią dvi erdvės sritis.

Panaudodami metamedžiagas ir metapaviršius, jie sukūrė sferą, kuri magnetiškai neaptinkama iš išorės. Sfera sudaryta iš išorinio sluoksnio, sudaryto ir feromagnetinės medžiagos ir vidinio sluoksnio, sudaryto iš superlaidžios medžiagos, o jos praėjimui iš vienos pusės į kitą sudarant tunelį panaudotas cilindras iš susukto feromagnetinio lakšto.

Magnetinis laukas nuo magneto vienoje jos pusėje pereina per „kirmgraužą“ ir pasirodo kitoje pusėje izoliuoto magnetinio monopolio pavidalu, t.y. kaip kažkas, kas natūraliai neegzistuoja gamtoje. Šie tyrimai tęsė ankstesnius 2014 m. darbus, kuriais komanda parodė, kad magnetinės skaidulos gali perkelti magnetinį lauką iš vieno galo į kitą. Tačiau skaidulos buvo magnetiškai aptinkamos.

Iš tikro, šis įtaisas tik sukuria magnetinio lauko sklidimo tuneliu iliuziją, manoma, kad š technologija gali turėti praktinius pritaikymus ten, kur naudojami magnetiniai laukai (pvz., medicinoje, kur MRI galėtų vienu metu skenuoti įvairias kūno dalis ar skenuoti patogiau pacientui, kai detektoriai yra toliau jo).

Žemė-2?                                       

Kepleris gražina į jį įdėtas lėšas. Kosminis teleskopas jau patvirtina, kad egzistuoja į Žemę panaši planeta, kurioje gali egzistuoti gyvybė. Tą planetą pavadino Kepler-22b. Ji sukasi aplink žvaigždę, esančią už 600 šviesmečių ir skleidžiančią 25% mažiau šviesos nei Saulė. Tačiau Kepler-22b yra maždaug 15% arčiau savo saulės, todėl jos paviršiuje turėtų būti apie 22oC temperatūra. Planeta yra 2,4 didesnė už Žemę, o jos metai trunka 290 d. Planetos sudėtis dar nežinoma, tačiau mokslininkai mano, kad ją sudaro dujos, skystis ir kietas branduolys.

Planeta aptikta vadinamuoju „tranzito metodu“. „Kepler“ yra pakankamai jautrus ir gali pastebėti nežymius žvaigždės ryškumo pokyčius, kuriuos traktuoja kaip įtariamas planetas, kurių egzistavimą reiks patvirtinti vėlesniais stebėjimais – teleskopais iš žemės arba orbitos. Kepler-22b tranzitas fiksuotas 2009 m., 2010 m. ir tada 2011 m. gruodį.

Tad pasiklausykime, ar iš ten neatsklinda kokie radijo signalai!?

Apie šią planetą rašė ir laikas.lt žurnalas, pristatęs ir mūsų svetainę (žr. >>>> ),
o taip pat minint tolimų žvaigždžių planetas
bei Kitų žvaigždžių planetos

Fejerverkas Sraigės ūke             
Snail Nebula

Sraigės ūkas – vienas gražiausių ir įdomiausių Visatos darinių, esančių gana arti, tik už 710 šviesmečių. Jį 1824 m. atrado vokiečių astronomas K. L. Hardingas. Dėl jam būdingos formos, jis gavo pavadinimą „Dievo akis". Mokslininkai nustatė, kad ūkas susidarė maždaug prieš 10 tūkst. m. Saulės tipo žvaigždės gyvenimo pabaigoje. Nors išorinis ūko vaizdas kelia mintis apie sprogimą, tačiau jo dujų sankaupa formavosi lėtai – toks procesas gali trukti tūkstančius ar net milijonus metų. Mirštanti žvaigždė išmeta didelius ją sudarančios medžiagos kiekius. Tai lydi stiprus ultravioletinis spinduliavimas, apšviečiantis išsilakstančias dulkes. Tuo ir paaiškinamas nepaprastai gražus ūko švytėjimas (dėl tokio intensyvaus UV poveikio vandenilio molekulės turėtų suskilti, tačiau taip neįvyksta, nes jas patikimai saugo dulkių ir tarpžvaigždinių dujų dalelės, kurios sudaro sankaupas, kurių kiekviena siekia milijardus kilometrų).

Neseniai įvairių šalių tyrinėtojų grupė Havajų „Subaru" teleskopu padarė eilę nuotraukų infraraudonųjų spindulių spektre. Savo nuostabai jie jose pamatė, kaip iš ūko centro į jo pakraščius lekia apie 40 tūkstančių smulkių objektų (bendra masė – apie 1/10 Saulės masės). Tas vaizdas priminė fejerverką. Neaišku, iš kur toji medžiaga tokia forma – planetų likučiai ar vidinis žvaigždės turinys?

Ledynai kraujuoja senosiomis gyvybės formomis               

Rūdžių dėmėm nusėti Kraujo kriokliai Antarktidoje atskleidžia ženklus, kad išgyveno priešistoriniai mikrobai giliai po ledynu esančiame sūriame jūros vandenyje. Šių smulkiųjų gyvybės formų kolonija galėjo būti įkalinta Teiloro ledynui pasiekus vandenyną maždaug prieš 1,5-4 mln. metų. Ir netgi šių organizmų mitybos ypatumai gali būti šokiruojančios Krioklių spalvos priežastimi.

Dešimtmečius tyrinėtojus domino Kraujo kriokliai, kurie keistai krenta iš sausiausios Antraktidos vietos, vykusiai pavadintos Dry slėniais. Visi Dry slėniai yra rudi. Galima kažkiek pamatyti ir balto Blood Falls at Taylor Ices ledo ir žydro dangaus, o tada tie ryškiai raudoni ledo kriokliai.

J. Mikucki su bendradarbiais tyrė šiek tiek nepaprastai sūraus, gausiai geležies turinčio vandens, luris atrodo lyg būtų koncentruotas jūros vanduo, paimto iš Teiloro ledyno. Jame rasti proteinai gali būti mikrobų pasekmė.

Įkalinti prieš milijonus metų mikrobai turėjo būti visiškai izoliuoti - po 400 m. storio ledu, be Saulės šviesos, būtinos fotosintezei, ir be jokio išorinio maisto šaltinio. Vienintelė galimybė generuoti gyvybės palaikymui reikalingą energiją buvo cheminės reakcijos, kuriose dalyvauja siera ir geležis. Geležies ten gausu - ledynų nugremžta nuo uolienų ir vėliau suskaidyta mikrobų ji suteikia Kraujo kriokliams jų nuostabą keliantį atspalvį. O sierą parūpino vandenyje ištirpę sulfatai.

Taigi, šis gyvybės prisitaikymas energijos gavimui iš bet kokių šaltinių galėjo padėti sunkiais jai laikotarpiais - juk spėjama, kad maždaug prieš 700 mln. metų visa Žemė periodiškai būdavo padengiama storu ledo sluoksniu.

Papildomai skaitykite: Raudonas sniegas 

Hubble nufotografavo keistą galaktiką                              

Gana artimas Coma galaktikų spiečius, dar vadinamas Abell 1656, yra apie 320 mln. šviesmečių nuo Žemės ir turi apie 1000 narių. Jis yra Šiaurės pusrutulio "Coma Berenices", Berenikos garbanų, žvaigždyne. Ryškiausios galaktikos jame nustatytos W. Herschel'io 18 a. NGC 4921: Coma Berenices pabaigoje. Dabar gi, Hubble teleskopo dėka nustatyta NGC 4921 struktūra.

Galaktikos gausiuose spiečiuose patiria daug tarpusavio poveikių ir yra linkę savo tarpžvaigždinių dujų gausias spirales transformuoti į elipsės formą, kurioje yra žemas žvaigždžių susidarymo aktyvumas. Tuo tarpu NGC 4921 yra reta išimtis ir yra aneminės spiralės pavyzdys, kurioje įprastas žvaigždžių formavimosi procesas yra ne toks intensyvus. Tad tėra susidaręs tik nežymus dulkių sūkurys žiedu juosiantis galaktiką, o joje išskiriamos kelios ryškios jaunos melsvos žvaigždės. Didžioji spiralinės struktūros dalis galaktikos pakraštyje yra neįprastai glotni ir tai galaktikai suteikia keistą išvaizdą - tarsi tai būtų milžiniška skaidri medūza. Šis vaizdas yra sudarytas iš 50 atskirų ekspozicijų naudojant geltoną filtrą ir dar 30 ekspozicijų su filtru, artimu infraraudonajam spektrui. Bendras ekspozicijos laikas buvo atitinkamai 17 ir 10 val.

Kas sukelia šizofreniją?    

Taip pat skaitykite Kaip evoliucija mus atvedė į beprotybę

Bandymai sustiprinti darbinę atmintį davė netikėtus poveikius dopamino receptoriams.

Švedijos mokslininkai atskleidė pokyčius smegenų biochemijoje, atsirandančius lavinant darbinę atmintį, buferį, kuris saugo informaciją kelias sekundes, kad būtų išspręstos problemos ar bent suvokiama, kas skaitoma. Šis atradimas gali padėti paaiškinti sutrikimus, susijusius su darbinės atminties nepakankamumu - šizofreniją ar dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimą (ADHD).

Darbinė atmintis priklauso nuo signalų perdavimo tam tikrose smegenų dalyse, atliekamo dopamino ir vieno jo receptorių, D1 - ypač smegenų žievės viršugalvio ir kaktos srityse.

Darbinės atminties efektyvumas mažėja žmonėms senstant - tačiau ją galima patreniruoti. Stokholmo Karolinska instituto mokslininkai (T. Klingsberg su kolegomis) tyrė, kad vyksta jaunų sveikų žmonių D1 receptoriuose tokių treniruočių metu.

Atskiru arveju, tyrinėtojai norėjo nustatyti, ar pasikeičia receptorių tankis, nes, kai dopamino yra gausiai, jo receptoriai "nuslenka žemyn", t.y. nuo nervų ląstelės membranos pasislenka gilyn, kur jie negali būti aktyvuojami. Tai apsaugo nuo per didelio stimuliavimo.

Buvo organizuota 5 sav. Mokymo programa 13-ai savanorių, kurių amžius 20-28 m. Kasdien jie apie pusę valandos skirdavo 5-iems kompiuteriniams testams, skirtiems darbinės atminties sustiprinimui. Viename jų, pvz., jie klausė skaičių seką, kurią turėjo įsiminti ir atkartoti, spragtelėdami atitinkamus skaičius ekrane.

Prieš ir po testo mokslininkai išmatuodavo dopamino lygį ir jo receptorių lokacijas. Jie aptiko, kad D1 receptorių tankis viršugalvio ir kaktos žievėje sumažėjo atminčiai gerėjant. Jų tankis keičiasi sergant psichinėmis ligomis, tokiomis kaip šizofrenija (ir tai laikyta ligos priežastimi), tačiau, pasirodo, kad mąstymo veikla irgi paveikia receptorių tankį. Tai gali reikšti, kad šizofrenijos atveju stebimas pakitimas gali veikti atidumą ir kitas elgesio savybes. Kartu tai gali turėti ir praktinį pritaikymą. Vaikai su ADHD dažnai gydomi vaistais (pvz., "Ritalin"), veikiančias dopamino sistemą. Gali būti, kad atminties lavinimo ir farmacinio metodų derinimas bus efektyvesnis.

Senieji smuikai atskleidžia paslaptis

Stradivari and violin Kodėl Stradivarijaus ir Guarneri del Gesu pagaminti smuikui skamba taip ypatingai. Buvo pasiūlyta daugybė teorijų, besistengiančių paaiškintų tų 18 a. Italijos meistrų pagamintų instrumentų paslaptį, tačiau tie bandymai, atrodo, buvo bevaisiai. Spėliota, kad didieji meistrai žinojo lako paslaptį, kad aukštą kokybę užtikrina medžio tankumo skirtumai, ar specialus cheminis medžio apdorojimas. Tačiau dažniausiai tyrinėjimai buvo nukreipiami į medžiagines savybes, o ne akustines. Tačiau atrodo, kad dabar tyrinėjimai nustatė išmatuojamas garso savybes, kurios išskiria senuosius smuikus nuo pigių fabrikinių dirbinių.

10 m. kruopščiai matavęs akustines savybes smuikų, kuriuos profesionalūs muzikantai įvertino nuo "prastų" iki "puikių", George Bissinger iš Rytų Karolinos universiteto tvirtina, kad senieji italų smuikų garsinis turtingumas yra žemutinėje oktavoje. Aukštos kokybės garsą sukelia vienas oro vibracijos smuiko viduje tonas, skleidžiantis garsą per smuiko f-angas.

Bissinger'is išmatavo 17 instrumentų (tarp jų du Stradivarijaus "Titianas" ir "Willemotte" bei G. del gesu "Plowden", pagaminti 1715, 1734 ir 1735 m.) garso charakteristikas. Jis sutelkė dėmesį pagrindiniams vibracijos rezonansams, užrašinėjo jų dažnius, garso skleidimą, garso sklidimo stiprumą tam tikromis kryptimis, medinių smuiko dalių lankstumą bei garso slopinimo laipsnį.

Dauguma tų matavimų neparodė esminio skirtumo tarp gerų ir prastų instrumentų. Netgi abudu Stradivarijaus smuikai rodė aukščiausią ir mažiausią kryptingumo laipsnius. Tačiau geri smuikai parodė didesnį garso skleidimą generuojamų akustinių dažniųų visumoje. Atskiru atveju, didesnis stiprumas žemiausioje oktavoje gali dalinai būti atsakingas už garso turtingumą ir gerumą.

Bissinger'io tyrinėjimai leidžia spėti, kad patys instrumentai yra svarbūs. Netgi kai kuriuos "blogus" instrumentus galima paversti "gerais", atsižvelgus į kai kurias pagrindines konstrukcijos detales ir suderinimą.

Ar Koka apsaugo nuo pastojimo?  

Debora Anderson metų metus girdėjo gandus apie „Coca-Cola“ kontraceptines savybes. Tad ji su kolegomis nusprendė tai patikrinti. Laboratorijoje, savaime aišku. Ir ne tik tai patvirtinusi, bet ir nustačiusi, kad „Diet Coke“ yra efektyviausia, ji šiemet tapo vienu alternatyviosios „Ig Nobelio“ premijos laureatų. Ji yra Bostono universiteto Medicinos mokyklos akušerijos ir ginekologijos profesorė, o jos studija išspausdinta 1985 m. „New England Journal of Medicine“. Vienok, Debora nerekomenduoja naudoti „Kokos“ gimstamumo reguliavimui.

Buvo pagerbta ir Taivanio gydytojų grupė, nustačiusi, kad „Coca-Cola“ ir kiti gėrimai nėra efektyvūs kontraceptikai. D. Anderson sako, kad jų komandos naudojo skirtingas metodologijas. „Coca-Cola“ atstovas atsisakė komentuoti šiuos tyrimus.

Žaisminga premijų įteikimų ceremonija vyko Harvardo universitete. Vieną iš apdovanojimų gavo ir psichologijos prof. G. Mileris su kolegomis, nustatęs, kad striptizo ir egzotinių šokių šokėjos vaisingomis dienomis uždirba daugiau. Matyt, jie tyrimus darė ne laboratorijoje.

Arktis tirpsta  

Arktikos ledai susitraukė iki rekordiškai mažo dydžio - imant nuo 1979 m., kai imta juos matuoti iš palydovų. Be to, tamsesnis vanduo (nei ledas) sugeria daugiau saulės šviesos, o tai savo ruožtu dar labiau skatina tirpimą. Jei tirpimas tebesitęs, tai gali atsitikti, kad Arktis liks visai be ledo. Pasekmės gali būti labai skaudžios. Sritis veikia kaip milžiniškas planetos oro kondicionierius, padedantis stabilizuoti globalią temperatūrą ir orus kitose platumose. Ledams išnykus, gali pasikeisti vėjo kryptys, vandenynų srovės, audrų rajonai.

Marso vanduo buvo sūrus  

Harvardo ir Niujorko valstijos universitetų geochemikai nutarė pabandyti nustatyti, kokio sūrumo buvo vanduo Marso tolimoje praeityje. Jie padarė išvadą, kad Marso vanduo buvo 10- 100 kartų sūresnis, nei Žemės vandenynuose ("Science"). Be to, ankstesni tyrimai rodė, kad vanduo buvo ir didesnio rūgštingumo. Visa tai verčia manyti, kad Marso terpė nebuvo palanki Žemės tipo bakterijoms. Bakterijos turi dideles galimybes prisitaikyti prie aplinkos ir Žemėje randamos beveik visur. Tačiau kai kurie faktoriai trukdo joms augti ir daugintis - pvz., jos negyvena labai sūriuose tirpaluose. Druskos jonai "pritraukia" didelį vandens molekulių kiekį ir jų pradeda trūkti bakterijoms normalios gyvybinės veiklos užtikrinimui.

Galutinai viskas paaiškės tik vietoje.

Visata yra riestainio formos  

Kosmologai jau senai spėja, kad Visada begalinė, tačiau ne beribė. Tai reiškia, kad ji turi ribas, tačiau jų pasiekti neįmanoma. Hipotezė apie Visatos ribotumą išpopuliarėjo tiriant mikrobanginį kosmoso spinduliavimą. Mokslininkai laiko, kad esant beribei Visatai, joje būtų galima sutikti visų ilgių bangas, tačiau dabar reliktinis spinduliavimas stebimas tik siaurame mikrobangų diapazone.

Iškelta keletas prielaidų apie galimą Visatos formą. Pačios populiariausios yra moliūgo (arba amerikietiško futbolo kamuolio), riestainio, o taip pat keistai sujungtų trijų riestainių formos. Kai kurie fizikai netgi pasiūlė modelį, matyt paimta iš Rytų filosofijos, kuriame Visata tarsi veidrodžių koridorius, kai vaizdai atsispindi daugybę kartų - nuo numanomų Visatos "sienų".

F. Štaineris ėmė analizuoti 2003 m. gautus duomenis iš Vilkinsono mikrobangio anizotropinio zondo. Paaiškėjo, kad duomenys geriausiai tenkina "riestainio" formos Visatos modelį ("Science"). Netgi pabandytas paskaičiuoti galimą Visatos dydį - jis gali pasiekti 56 mlrd. šviesmečius.

Vandens požymiai kitų žvaigždžių planetoje

Mokslininkai prognozavo, kad kitų žvaigždžių planetų atmosferoje gali būti vandens garų. Atrodo, jų spėjimai pasitvirtino.

Pirmąkart rasti vandens požymiai planetos, nepriklausančios Saulės sistemai, atmosferoje. 2007 m. balandžio 10 d. Travis Barman, suderinęs teorinius modelius su Hubble teleskopo stebėjimais, vandens požymius nustatė HD209458b planetoje, besisukančioje apie Pegaso žvaigždyno HD209458 žvaigždę, esančią už 150 šviesmečių. HD209458b, atrasta 1999 m., buvo pirmoji, kuri praeina pro tašką esantį tiesėje tarp savo žvaigždės ir Žemės (šiuo metu žinoma jau 14 tokių planetų). Tai įvyksta kas 3,5 dienos. Tai leidžia išmatuoti planetos masę ir stebėti jos atmosferą. Kitos planetos, galbūt, būtų dar tinkamesmės kandidatės tokiai analizei, tačiau duomenys apie HD209458b buvo gauti Hubble prietaisu, kuris dabar jau neveikia – todėl nėra galimybės juo tirti kitas sistemas.

HD209458b yra 220 kartų sunkesnė nei Žemė. HD209458b (esanti 0,7 Jupiterio masės) yra dujų planeta, tačiau apie žvaigždę sukasi orbita, artimesne nei Merkurijaus. Todėl ji priklauso vadinamųjų "karštų jupiterių" klasei, kuriai priklauso 40% visų surastų planetų. Tokios planetos įdomios astronomams, nes jas lengviausia stebėti, o jų gravitacija gali tiek sukurti, tiek sunaikinti Žemės dydžio planetas.

Tiesa šis tvirtinimas gali nepasitvirtinti, nes ankstesni tyrimai (pvz., J. Richardson, rašęs apie HD209458b vasario mėn. "Nature" numeryje) vandens požymių nerado. Ir jei jo ten tikrai nėra, kažkas ne taip yra mūsų planetų susidarymo supratime. Iš kitos pusės, vandens molekulių mūsų Visatoje yra visur, kur bepažvelgsi. Iš esmės, mes gyvename "šlapioje" Visatoje, nors skysto vandens retai kur yra.

Straipsnis apie atradimą bus išspausdintas "Astrophysical Journal".


Vokiečių "Stounhendžas" 

Kai archeologai Peter Biehl ir Francois Bertemes 2002 m. ėmėsi tirti 7 tūkst. metų senumo aptvarą prie Goseck'o Vokietijoje, ypatingų atradimų nebuvo tikimasi. Tačiau netrukus jie nustatė, kad du pietiniai aptvaro vartai žymi vasaros ir žiemos solsticijas - ir tai daro jį galbūt seniausia pasaulyje observatorija.

Šimtai panašių medinių aptvarų buvo statoma Vokietijoje, Austrijoje ir Čekijoje maždaug 200 m. laikotarpyje apie 4600 m. pr.m.e. Ir nors jie visi skiriasi dydžiu (Goseck aptvaras apie 70 m skersmens), tačiau turi bendrumų. Apvalios formos medinę tvorą juosė siauras griovys ir vienodu atstumu buvo palikti keli platūs praėjimai. Ir nors mokslininkai apie juos žino jau kokį šimtmetį, jų paskirtis brūkšninės keramikos (STK) kultūroje nebuvo žinoma. Tačiau atrodo, kad jie galėjo būti naudojami dangaus šviesulių garbinimui.

2003 m. paskelbus tyrimų rezultatus, kilo susidomėjimas ir į vietovę, esančią apie 40 km nuo Leipcigo, plūstelėjo turistai. Saksonijos-Anhalto valdžia nusprendė pastatyti rekonstruotą aptvarą. Į žemę įkalta apie 2000 ąžuolinių baslių. 2005 m. gruodžio 21 d. į jo atidarymą susirinko apie 2000 žmonių, kad pro vartus palydėtų besileidžiančios Saulės spindulius.

Papildomai skaitykite: Stounhendžas: mistinis statinys     

Dar vienas žvilgsnis į Jupiterį

Spot at Jupiter

2006 m. sausio mėn. startavęs "New Horizons" zondas turi pasiekti Plutoną 2015 m. 2006 m. vasario 28 d. jis praskriejo arčiausiai Jupiterio esantį savo maršruto tašką - nuo milžino jį teskyrė 2, 3 mln. km. Netoli Jupiterio jis bus ir galės jį tirti iki pat birželio mėn. Jo prietaisai yra tobulesni nei "Cassini", pro Jupiterį, pakeliui į Saturną, praskriejusį 2000 m. Be nuotraukų, jis atlieka Jupiterio ir jo palydovų atmosferos matavimus infraraudonųjų ir ultravioletinių spindulių spektruose.

Kitą galimybę tirti planetą milžinę suteiks 2011 m. startuosiantis "Juno".

Prakaitą paverčiant šviesa    

Sporto klubuose degindami kalorijas galėtumėte gaminti elektros energiją. Argi keista? Juk, važiuojant dviračiu, dinamos pagamintos elektros energijos pakanka pasišviesti keliui. Honkongo Kalifornijos klubas jau prijungė bėgančius takelius prie pastato apšvietimo sistemos. Tiesa, pagaminamos energijos pakanka tik penkioms elektros lemputėms, o 15 tūkst. dolerių investicija atsipirks tik po 82 m. Tačiau klubas gali puikuotis ženklu "Galia iš jūsų" ir tai panaudoti viliojant klientus. Tai daugiau "žaliųjų viešieji ryšiai", o ne reali ekonominė nauda. Tačiau ji leidžia parodyti žmonėms, iš kur atsiranda energija. Yra ir kitų idėjų, leidžiančių panaudoti žmones energijai gaminti - laiptų pakopas pėsčiųjų perėjų apšvietimui, karinės paskirties kuprines, judesių energiją panaudojančią vėsinti medicininiams paketams. O olandų naktinis klubas net šokių aikštelės grindyse įrengė piezoelektrinius kristalus, deformacijas paverčiančius elektra, naudojama apšvietimui (ir tai kainavo 260 tūkst. dolerių).

Protėviai mėgo valgyti aštriai

Pasak "Science" žurnalo, Amerikoje čili pipirai buvo auginami jau prieš 6000 m. Linda Perry iš Smitsono nac. muziejaus rado įrodymų, kad jie auginti teritorijoje nuo Bahamų iki pietvakarių Peru. Seniausios vietos yra Ekvadore (Real Alto).

Atradimas padarytas atsitiktinai. Mokslininkai jau senai rasdavo mikroskopines krakmolingas daleles archeologinių tyrinėjimų vietose, tačiau negalėjo jų identifikuoti. Neabejotinai jos buvo augalinės kilmės, tačiau nebuvo įprastinių kultūrų (kukurūzų, moliūgų ir pan.). Niekas nebandė palyginti su prieskoniais, nes manė, kad pirmykščiams žmonėms svarbu buvo tik pagrindinės maisto kultūros. Kartu buvo patikrinta, kad sukultūrintų Capsicum rūšių sudaromos krakmolo kruopelės yra stambesnės - ir būtent tokiu požymiu pasižymėjo ir rastosios.

Atrodytų keista, kad žmonės ėmė auginti kultūras, kurių krimstelėjęs imi ašaroti. Tačiau ir mes laikas nuo laiko jais "pasimėgaujame".

Saulės vėjas ir ozono sluoksnis

Tyrimai, pateikti 2001 m. rugpjūčio 1 d. "Geophysical Research Letters" patikslina spėjimus, kad stiprių Saulės audrų metu sukelti įelektrintų dalelių "lietūs" naikina viršutinį ozono sluoksnį. UAR palydovo HALOE prietaisas ir NOAA-14 palydovo SBUV/2 prietaisas rinko duomenis apie atmosferos sudėtį įvairiuose Šiaurės pusrutulio aukščiuose.

Saulės žybsniai ir karūnos masės atitrūkimai liepos mėn. į Žemę pasiuntė gausų teigiamai įelektrintų dalelių gūsį. Protonų aktyvumas buvo trečias per paskutinius 30 m. Protonai, susidūrę su viršutiniais atmosferos sluoksniu, suskaldo azoto ir vandens molekules, kurių skeveldros jungiasi su ozonu ir taip jį naikina,

Suskaldytos azoto molekulės virsta azoto oksidais, išsilaikančiais kelias savaites ar net mėnesius (priklausomai nuo aukščio). Kai Saulės vėjas įsiskverbia į gilius stratosferos sluoksnius, azoto oksidų poveikis tampa ilgalaikis ir sunaikina kiek mažiau nei 1% ozono. Tad tai svarbu tik grynai moksliniu požiūriu.

Chloridai ir bromidai yra pagrindinės ozono nykimo priežastys. Dauguma jų išsiskiria iš žmogaus sukurtų mišinių.

(parengta 2002 m.)


Astronautės dvasinis skausmas  

Kas skaitė Tom Wolfe „Tikrą vyriškumą“ (The Right Stuff) ar matė pagal ją pastatytą filmą, žino, kad astronautai patiria dvasinę ir emocinė įtampą. Jos poveikis moterims gali būti dar didesnis, nes be darbinių stresų iš jų tikimasi daugiau grįžus. „Jos balansuoja tarp dviejų pasirinkimų - būti mama ir žmona bei būti astronaute“, - sakė Jon Clark, buvęs NASA gydytojas ir 2003 m. praradęs žmoną-astronautę Laurel Clark „Columbia“ katastrofos metu.

Lisa Nowak Lisa Nowak užaugo Rockville mieste. Mokykloje buvo apibūdinta kaip buvusi draugiška ir paslaugi. 1985 m. baigė Jūrų laivyno akademiją. Gavo aeronautikos inžinierės magistro laipsnį. Dirbo lakūne bandytoja. Nuo 1998 m. astronautė. Tad atrodė visapusiškai pasirengusi iššūkiams. 2006 m. liepos mėn. ji skrido „Discovery“ padėdama valdyti jo dirbtinę ranką ir buvo giriama. Buvo suplanuota, kad 2007 m. kovo 15 d. ji padės eilinio „šatlo“ misijoje.

Tačiau buvo pastebėta sumaišties požymių jos gyvenime. Lapkričio mėn. kaimynas pranešė, kad Nowak namuose girdisi daužomų indų garsai. Ji pradėjo draugauti su William Oefelein, buvusiu astronautu, išsiskyrusiu 2005 m. Tačiau lūžis įvyko 2007 m. vasario 5 d., kai ji pabandė pagrobti, tikriausiai pavydo vedima, Colleen Shipman, Oro pajėgų kapitonę iš Floridos. Policija jos automobilyje rado ginklus ir kitus įtartinus dalykus. Astronautė Lisa Nowak buvo suimta už ketinimą nužudyti ir pagrobimu. Iš kosmoso herojės ji pavirto nusikaltėle. 2007 m. vasario 7 d. ji atvežta į Hiūstono Džonsono kosmoso centrą medicininiam patikrinimui.

Nowak augino dvi 5 m. amžiaus dvynukes ir paauglį sūnų. Ji su vyru Ričardu, pagal sutartį dirbusiu NASA, išsiskyrė prieš dvi savaites iki įvykio - po 19 m. bendro gyvenimo metų. Ji nepaprastai daug dėmesio skyrė karjerai aukodama šeimą. NASA sakė peržiūrės psichologinės atrankos procesą. Bus patikrinta, ar Nowak bendravime su kolegomis nebuvo problemos požymių.

Tačiau yra abejojančių, ar psichologinis patikrinimas padės. Tyrimo laikas nėra pakankamas, o, be to, daugelis problemų nepaaiškėja iki misijos. Gali būti, kad skrydis į kosmosą sukelia tai, ką psichologai vadina "transformacine patirtimi". Pavyzdžiui, nemažai "Apollo" astronautų po skrydžio į Mėnulį turėjo sunkumų gyvenime Žemėje.

Kamuolinis žaibas laboratorijoje

Brazilijos fizikas Antonio Pavao ir jo doktorantas G. Paiva iš Pernambuvo un-to laboratorijoje sukūrė naždaug golfo rutulio dydžio elektros kamuolius. Atrodantys tarsi sudaryti iš pūkų, jie sukosi, kibirkščiavo ir vibravo. O taip pat stichiškai blaškėsi po laboratoriją, ritinėjosi grindimis, atsitrenkdavo į daiktus ir degindavo visa, ką paliesdavo. Tad viskuo priminė kamuolinius žaibus.

Iš visų kamuolinio žaibo teorijų, John Abrahamsom ir James Dinnis ir N. Zelandijos Canterbury un-to pirmieji pasiūlė teoriją, tapusią Pavao eksperimento pagrindu. Pagal ją, kai žaibas trenkiasi į žemę, kurioje gausu silicio, susidaro silicio garai. Tie garai kondensuojasi ir lėtai dega ,jungdamiesi su deguonimi. Pavao tyrimai truko dvejus metus bandydami atlikti paprastą eksperimentą. Jie prie silicio plokštelių prijungdavo elektrodus ir sukeldavo iškrovą, galinčią išgarinti silicį. Dauguma dirbtinių "kamuolinių žaibų" išsilaikydavo 2-5 sekundes, tačiau vienas išgyveno net 8 sekundes.

Abrahamsom atkreipė dėmesį, kad elektros kamuoliai gali susidaryti ir iš kitų medžiagų, pvz., aliuminio ar geležies, - nors tai eksperimentiškai dar nepatikrinta. Jei taip būtų, tada kamuoliniai žaibai gali susidaryti žaibui trenkus į elektros stulpus, namų stogus, lėktuvus ir kt. objektus.

Deimantai iš kosmoso Juosieji deimantai

Paslaptingi akmenys, vadinamieji "juodieji" deimantai, randami Brazilijoje ir Centrinėje Afrikos respublikoje, yra anglies spalvos ir yra pilni tuštumėlių. Deimantai, sveriantys per 3600 karatų, be to atrodo tarsi lydytas stiklas. Dėl savo ypatybių, jie nenaudojami juvelyriniams dirbiniams, tačiau turi pramoninį pritaikymą.

Stephen Haggerty komanda iš Floridos universiteto pateikė studiją, teigiančią, kad tie akmenys yra asteroido, nukritusio į Žemę prieš milijardus metų, skeveldros (žr. Astrophysical J. Letters, Dec. 20, 2006). Jie poliruotus šių deimantų gabalus paveikė labai intensyviais infraraudonaisiais spinduliais. Tyrimas parodė esant daug vandenilio- anglies ryšių, iškeliančių prielaidą, kad jie susidarė daug vandenilio turinčioje aplinkoje. Taip pat jie turi nemažai panašumų į nano-deimantus, dažnai randamus meteorituose. Mokslininkai sukūrė teorijas, kad tie nano-deimantai susidarė supernovų sprogimų metu. Be to, Žemėje, veikiant dideliam slėgiui, susidarančiuose deimantuose ertmės negalėtų susidaryti. Laboratorijose deimantai sukuriame be didelio slėgio kondensuojantis anglies dujoms. Tokiu būdu deimantai galėtų susidaryti ir kosmose.

Ne visi mokslininkai sutiko su Haggerty prielaidomis. Kritikuojamas palyginimas su nano-deimantais, nes tie yra nepaprastai smulkūs ir be to turi "egzotiškų izotopų", kurių neturi "juodieji" deimantai. Tačiau Haggerty nurodė, kad "juoduosiuose" deimantuose yra osborneito mineralo, rasto tik meteorituose ir kometų dulkėse (iš "Stardust" misijos).
Taip pat paskaitykite apie deimantines planetas
O gal jau atrasta deimantinė planeta?


Naujos kartos NASA erdvėlaivis 

Orion

NASA sudarė beveik 4 mlrd dolerių kontraktą naujos kartos daugkartinio panaudojimo erdvėlaivio sukūrimui. Jis turės pakeisti dabartinius "šatlus", gabenti žmones į tarptautinę kosminę stotį, parvežti žmones iš Mėnulio.

Lockheed Martin iš Bethesda laimėjo konkursą "Orion" kapsulės sukūrimui. Ji bus panaši į 7-8 dešimtm. naudotas "Apolono" kapsules. Sutartis numato dviejų kapsulių prototipų pagaminimą - vieną žmonėms, kitą kroviniams skraidinti.

"Orion" kapsulė bus kūgio formos kaip ir ankstesni JAV ir Rusijos erdvėlaiviai, tačiau jų kūrimui bus panaudotos naujesnės technologijos. Jos bus 2,5 karto erdvesnės už "Apolono" kapsules ir jose galės tilpti iki 6 astronautų.

Kosmoso vėjo malūnėliai 

Vieno didžiausių Paukščių tako žvaigždžių klasterio centre randasi ben 5 "vėjo malūnėliai", - keisti ir neseniai atrasti nauji tipo dangaus objektai. Pradžioje Quintuplet'o klasteryje, naudodami Hubble teleskopą, astronomai penkias neįprastas ir paslaptingas masyvias raudonąsias žvaigždes. Dabar Keck'o observatorijoje, panaudojus 10 m diametro teleskopą, nustatyta, kad tos žvaigždės jau bebaigią savo Pinwheel of Quintuplet gyvenimą ir bent dvi jų yra panašios į vėjo malūnėlius, besisukančius vienas aplink kitą.

Plutono trijulė 

JAV astronomai patvirtino, kad Plutonas, be prieš 30 m. atrastojo Charono, turi dar du palydovus. Juos, šiuo metu vadinamus tiesiog P1 ir P2, 2005 m. nufotografavo Hubble teleskopas. Manoma, kad P1 skersmuo yra apie 60-165 km, o P2 apie 20% mažesnis. Todėl šiedu palydovai yra gerokai mažesni už Charoną, kurio skersmuo yra apie 1200 km. Manoma, kad jie skrieja kone dvigubai labiau nutolę nuo Plutono nei Charonas - P1 65 tūkst., o P2 - 49 tūkst. km. Jų apsisukimo apie planetą periodas yra atitinkamai 38 ir 25 dienos (kai Charono - tik 6 d.). Spėjama, kad visi trys Plutono palydovai susidarė tuo pačiu metu, kai kitas stambus kūnas rėžėsi į Plutono paviršių. Yra laikančių, kad tokiu būdų susidarė ir mūsų Mėnulis, 2006.03.04


Antigravitacinis variklis

2006 m. vasario 14 d. Franklin Felber'is pasiūlė „antigravitacinį“ variklį kosminiams laivams. Jo Einšteino gravitacinio lauko lygčių sprendimas suteikia viltį, kad yra erdvėlaivis galės pasiekti greitį, artimą šviesos greičiui, ir tuo pačiu nesutriuškins erdvėlaivio vidaus. Kiek neramina tai, kad panašu, kad F. Felberis iki tol nebuvo išspausdinęs jokių kitų straipsnių bendrosios reliatyvumo teorijos tema. Tačiau jis 30 metų vadovavo JAV Armijos, Laivyno ir Gynybos fizikinių tyrimų projektams.

F. Felber'io straipsnyje teigiama, kad masė, judanti greičiau nei 57,7% šviesos greičio, gravitaciškai atstums kitas mases, esančias priešais ją siaurame „antigravitaciniame spindulyje“. Tas spindulys intensyvėja greičiui didėjant. Straipsnyje pademonstruojama, kaip ta atostūmio jėga gali būti panaudojama erdvėlaikio spartinimui kartu sumažinant vidines bangas, galinčias sudraskyti krovinius. „Tikiuosi, kad misija, kai sunkiasvoris krovinys bus nuskraidintas greičiu, sudarančiu nemažą dalį šviesos greičio, įvyks iki šimtmečio pabaigos“, teigia F. Felber'is.

Gravitacija yra pamėgta erdvėlaivių varomoji jėga fantastikoje. Percy Greg'as dar 1880 m. (Per Zodiaką) pasiūlė naudoti ypatingą medžiagą - aperdžiją (apergy):

Man reikėjo varomosios jėgos, kuri veiktų kaip gravitacija bet kuriuo atstumu ir tuštumoje – atsispiriant nuo tolimo atramos taško, tokio, kaip Žemė, keliaujant į Mėnulį, ar Saulė tolimesniems skrydžiams. Vos tik sužinojau aperdžinės jėgos pobūdį, jos pritaikymas tam tikslui apsėdo mano mintis. Eksperimentas įrodė, kad tai įmanoma, taip, kaip aprašyta šio dokumento pradžioje, generuoti ir sukaupti ją praktiškai neribotomis apimtimis.

Gravitacijos pagalba buvo pasinaudota „Voyager“, „Galileo“ ir „Cassini“ programose, tačiau pradinė idėja pasiūlyta fantasto Ray Cummings romane „Mėnulio banditai“ (1931). H.G. Velso knygoje „Pirmieji žmonės Mėnulyje” (1901, žr. >>>>>) naudojami laivai su antigravitaciniais varikliais. Tai buvo pasiekta išradus medžiagą, panaikinančią abipus jos esančių objektų traukos jėgą.

Dar 2001 m. Europos kosmoso agentūra (ESA) paskyrė du mokslininkus gravitacijos panaudojimui įvertinti. Jie padarė išvadą, kad net jei tai įmanoma, kosminio laiko iškėlimas į orbitą būtų pernelyg brangus. Tačiau kiti prieštarauja. James Woodward'as 1996-2003 m. dirbo NASA tirdamas gravitacinės stūmos galimybes. Jis vykdė „Proveržio stūmos fizikos“ (Breakthrough propulsion physics) programą, kurios pradininkas buvo Mark Millis.

Bet ar dabartinė gravitacijos teorija yra teisinga? Štai nuo paskaičiuotos trajektorijos krypsta „Pioneer“ zondai (apie tai skaitykite šiame puslapyje) ir to nuokrypio priežastis nėra aiški. Yra manančių, kad gali tekti peržiūrėti teoriją.

Skaitykite originalų F. Felber straipsnį

Papildomai skaitykite:
Įvairios trumpos žinutės
Antigravitacija: praeityje ir dabartyje
Greičiau už šviesą!
Gyvybės paieškos
Karlo Jungo požiūris į NSO

Prisidėkime (plėskime) visi

Kviečiame visus skaitytojus įsijungti į pasidalijimą surastais įdomiais mokslo faktais. Pateikite apžvalgas, trumpus pristatymus, vertimus ar bent nuorodas (su trumpais komentarais). Nesibaiminkite dėl teksto kokybės – tekstas bus paredaguojamas ir perkeliamas į pagrindinę puslapio sritį. Taip pat nesikuklinkite parašyti komentarus pateiktiems straipsneliams, pasiūlymus patobulinti ir kitas mintis.

          Jūsų vardas: 
Jūsų el.pašto adresas: 

Jūsų žinutė:

           

 

O čia lankytojų žinutės

Psichiatristikum33 2018 m. liepos 13 d., penktadienis, 03:25:10
Kiekvieno autoatsakiklio principas, yra atsiliepti, ir irasyt!
Tai, gal tada is sizofreniko? Galima gauti garso takeli?
lietuviska globalaus atsilimo versija?

Pertpetuum mobile 2017 m. spalio 30 d., pirmaadienis, 07:28:11
https://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/ufonautu-ambasadorius-lietuvoje-persimete-ant-amzinuju-varikliu-versliuko-646-873396

Multivisata egzistuoja (rus.) 2015 m. gruodžio 10 d., ketvirtadienis, 12:24:36
http://lenta.ru/articles/2015/12/10/2131/

ZENONAS VALENTINAS VAšKEVIčIUS 2013 m. vasario 5 d., antradienis, 18:18:28
PASAULI VALDO 12 KOMITETAS, KURIE SAVE VADINA iluminatais. KOMITETO NARIAI RENKAMI IS MASONU IR KITU LOZIU NARIU TARPO PASIEKE 32-33 PASVENTIMO LYGI. kOMITETE PIRMAIS SMUIKAIS GROJA rotsildai ir rokfeleriai. daugumos pasaulio saliu vadovai yra komiteto Šachmatu figuros. Kieno statytinis B. OBAMA - paslaptis. {remiantis REN tv laida:"o sito mes ir nesapnavome". pagarbiai ZVV.

bangyte 2012 m. birželio 19 d., antradienis, 06:34:52
Kokius čia paistalus rašliavojat? Beletristika su juoda balta. Ar rašyto tai ko neišmanai nėra kokia patalogija? Anekdotus rašo rimtu veidu.

2012 m. balandžio 5 d., ketvirtadienis, 09:31:42
Paukščių Tako mįslės: antimedžiagos fabrikas

2011 m. gruodžio 18 d., sekmadienis, 18:31:16
Vienas iš „Microsoft“ steigėjų kuria komercinių skrydžių į kosmosą bendrovę

2011 m. gruodžio 18 d., sekmadienis, 18:30:08
Merkurijaus atvejis: kas prižadino senolį iš amžinojo orbitinio letargo?

2011 m. gruodžio 18 d., sekmadienis, 18:28:55
NASA suskaičiavo apie 1 000 Žemei pavojingų asteroidų

2011 m. gruodžio 18 d., sekmadienis, 18:28:00
Didelė Marso dalis yra tinkama apgyvendinimui

2011 m. gruodžio 18 d., sekmadienis, 18:26:45
Kur skuba Visata?

2011 m. gruodžio 18 d., sekmadienis, 18:24:55
Šalia Merkurijaus pastebėtas paslaptingas planetos dydžio objektas

2011 m. gruodžio 18 d., sekmadienis, 18:23:11
Mūsų galaktikos juodoji skylė įtrauks dujų debesį

2011 m. gruodžio 18 d., sekmadienis, 18:22:05
„Sojuz“ raketa į orbitą iškėlė šešis palydovus

2011 m. gruodžio 18 d., sekmadienis, 18:20:41
Kometų biopsijas NASA atliks kometiniais harpūnais

2011 m. gruodžio 18 d., sekmadienis, 18:19:02
Kalėdinis teleskopo „Hubble“ sveikinimas – „Sniego angelo“ ūkas

2011 m. spalio 11 d., antradienis, 14:30:11
Lietuviai kosminių raketų teoriją plėtojo dar septynioliktojo amžiaus viduryje

DELFI 2011 m. liepos 28 d., ketvirtadienis, 11:41:27
Nėra priežasties manyti, kad Visatoje egzistuoja kitų civilizacijų

LRYTAS 2010 m. spalio 1 d., penktadienis, 19:43:21
Neseniai atrastoje planetoje „Gliese 581g“ gali būti gyvybė
BNS ir lrytas.lt inf.
2010-09-30 21:32
Astronomai aptiko aplink raudonąją nykštukę skriejančią planetą, kurioje sąlygos labiausiai panašios į Žemės. Tai leidžia manyti, kad joje gali būti gyvybė.
Planeta „Gliese 581g“ sukasi aplink žvaigždę „Gliese 581“, esančią už 20 šviesmečių nuo Žemės. Mokslininkai apskaičiavo, kad jos gravitacija pakankama atmosferai sulaikyti. Jos atstumas nuo žvaigždės leidžia tikėtis, kad planetos paviršiuje arba nedideliame gylyje gali būti skysto vandens.
Kalifornijos universiteto mokslininkai sako, kad planetos paviršiuje traukos jėga gali būti panaši į žemės, o jos sukimasis apie žvaigždę trunka 37 dienas.
Mokslininkai sako, kad planeta buvo aptikta nesunkiai, ir tai leidžia tvirtinti, kad mūsų galaktikoje gali būti žymiai daugiau tinkamų gyvybei planetų nei buvo manoma anksčiau.
Mokslininkų išvados paskelbtos mokslo leidinyje „Astrophysical Journal“, o trečiadienį apie jas paskelbė JAV Nacionalinis mokslo fondas.
Surastoji planeta pasižymi tam tikromis charakteristikomis, kurios ją daro panašią į Žemę.
Savo saulės atžvilgiu ji yra zonoje, kuri kartais vadinama „Auksaplaukės zona“ (Goldilocks zone) - nėra pernelyg nuo žvaigždės nutolusi, ir nėra pernelyg arti jos, todėl ten gali būti skysto vandens.
Ji taip pat nėra nei labai maža, nei labai didelė. Planetos paviršius turi būti tinkamas gyvybei, turėti atitinkamą traukos jėgą ir atmosferą.
Pagrindiniai planetos parametrai parodo, kad ji labai panaši į Žemę.

2010 m. balandžio 28 d., trečiadienis, 11:28:57
Skelbiama, kad atrastos Nojaus Arkos dalys
www.delfi.lt/news/daily/science/skelbiama-kad-atrastos-nojaus-arkos-dalys.d?id=31608461

2010 m. balandžio 28 d., trečiadienis, 11:23:10
Mokslininkas perspėja: geriau vengti kontakto su ateiviais
www.delfi.lt/news/daily/science/mokslininkas-perspeja-geriau-vengti-kontakto-su-ateiviais.d?id=31527787

2010 m. balandžio 12 d., pirmadienis, 15:18:43
Žvaigždžių sistemoje per užtemimą pastebėtas paslaptingas tamsus objektas
www.delfi.lt/news/daily/science/zvaigzdziu-sistemoje-per-uztemima-pastebetas-paslaptingas-tamsus-objektas.d?id=30907547

2010 m. sausio 27 d., trečiadienis, 11:29:04
Astronomas įspėja, kad ateiviai gali būti nedraugiški
www.delfi.lt/news/daily/science/astronomas-ispeja-kad-ateiviai-gali-buti-nedraugiski.d?id=28198163

2010 m. sausio 27 d., trečiadienis, 11:28:24
Mokslininkai: ateivių reikia ieškoti Žemėje, o ne kosmose
www.delfi.lt/news/daily/science/mokslininkai-ateiviu-reikia-ieskoti-zemeje-o-ne-kosmose.d?id=28223477

2010 m. sausio 4 d., pirmadienis, 10:37:40
Nežemiškos civilizacijos: mąstantys laukai, protingi kalnai ar panašios į mus būtybės?
www.delfi.lt/news/daily/science/nezemiskos-civilizacijos-mastantys-laukai-protingi-kalnai-ar-panasios-i-mus-butybes.d?id=27407571

2009 m. gruodžio 23 d., trečiadienis, 16:35:43
Rusai siųs beždžionę į Marsą
www.delfi.lt/news/daily/science/rusai-sius-bezdzione-i-marsa.d?id=27115137

2009 m. gruodžio 23 d., trečiadienis, 16:33:48
Siūloma nusiųsti žinutę į Venerą
www.delfi.lt/news/daily/science/siuloma-nusiusti-zinute-i-venera.d?id=27118541

2009 m. gruodžio 23 d., trečiadienis, 16:30:58
Bandomas minčių skaitymo smegenų implantas
www.delfi.lt/news/daily/science/bandomas-minciu-skaitymo-smegenu-implantas.d?id=27144295

2009 m. gruodžio 20 d., sekmadienis, 20:37:25
Žali žmogeliukai didelėmis akimis mums būtini?
www.delfi.lt/news/daily/lithuania/zali-zmogeliukai-didelemis-akimis-mums-butini.d?id=27052199

2009 m. gruodžio 16 d., trečiadienis, 14:06:22
Žvaigždžių mįslės: paslaptingas raudonųjų milžinių „alsavimas“
www.delfi.lt/news/daily/science/zvaigzdziu-misles-paslaptingas-raudonuju-milziniu-alsavimas.d?id=26900029

2009 m. gruodžio 14 d., pirmadienis, 15:23:21
Išaiškino Japeto paslaptį
www.delfi.lt/news/daily/science/isaiskino-japeto-paslapti.d?id=26786845

2009 m. gruodžio 4 d., penktadienis, 17:22:43
NASA mokslininkai pateikė gyvybės egzistavimo Marse įrodymų
www.delfi.lt/news/daily/science/nasa-mokslininkai-pateike-gyvybes-egzistavimo-marse-irodymu.d?id=26300769

2009 m. gruodžio 4 d., penktadienis, 17:20:52
Užsienio astronautams leidimasis rusų laivu „Sojuz“ padarė didelį įspūdį
/www.delfi.lt/news/daily/science/uzsienio-astronautams-leidimasis-rusu-laivu-sojuz-padare-dideli-ispudi.d?id=26456519

2009 m. gruodžio 4 d., penktadienis, 17:19:22
Pranešimų apie NSO nebetirs
www.delfi.lt/news/daily/science/pranesimu-apie-nso-nebetirs.d?id=26477511

2009 m. lapkričio 16 d., pirmadienis, 12:37:01
Vatikanas: ateiviai gali būti laisvi nuo pirmapradės nuodėmės
www.delfi.lt/news/daily/science/vatikanas-ateiviai-gali-buti-laisvi-nuo-pirmaprades-nuodemes.d?id=25722625

2009 m. rugpjūčio 19 d., trečiadienis, 08:51:32
Tamsioji energija neegzistuoja?
www.delfi.lt/archive/print.php?id=23636130

2009 m. rugpjūčio 19 d., trečiadienis, 08:50:07
JAV mokslininkai rado hipotezės apie gyvybės atsiradimą kosmose patvirtinimą
www.delfi.lt/archive/print.php?id=23625665

2009 m. liepos 26 d., sekmadienis, 21:27:47
Visatoje nesame vieniši
www.delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=23272722

2009 m. liepos 13 d., pirmadienis, 10:20:01
Ar tikrai amerikiečiai išsilaipino Mėnulyje?
www.delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=23075817

2009 m. birželio 3 d., trečiadienis, 09:20:20
Miežių lauke rasta 183 m medūza
www.delfi.lt/news/daily/ecology/article.php?id=22451377

2009 m. balandžio 22 d., trečiadienis, 17:33:48
Buvęs astronautas: ateiviai egzistuoja, tik JAV vyriausybė tai slepia
www.delfi.lt/archive/print.php?id=21794535

2009 m. balandžio 21 d., antradienis, 11:43:17
Saulė netikėtai „išblyško“
www.delfi.lt/archive/print.php?id=21776480

2009 m. kovo 30 d., pirmadienis, 10:24:01
Krionika: nemirtingumo link
www.delfi.lt/archive/print.php?id=21230712

2009 m. kovo 30 d., pirmadienis, 10:23:28
Mokslas negali pilnai aprašyti realybės, tvirtina garsus fizikas
www.delfi.lt/archive/print.php?id=21209949

2009 m. kovo 5 d., ketvirtadienis, 15:41:28
Marso paviršiuje „visai neseniai“ tekėjo vanduo
www.delfi.lt/archive/print.php?id=20832036

2009 m. vasario 5 d., ketvirtadienis, 17:16:11
Nustatytas nežemiškų civilizacijų skaičius – 361 arba 38 tūkst.
www.delfi.lt/archive/print.php?id=20438028

2009 m. sausio 26 d., pirmadienis, 10:41:36
Senas suskilęs Rusijos branduolinis palydovas nekelia jokios grėsmės
www.delfi.lt/archive/print.php?id=20247626

2009 m. sausio 26 d., pirmadienis, 10:40:35
Asteroidas privertė mėnulį suktis priešingai
www.delfi.lt/archive/print.php?id=20225018

2009 m. sausio 26 d., pirmadienis, 10:40:01
400 m. senumo Mėnulio žemėlapis verčia koreguoti astronomijos istoriją
www.delfi.lt/archive/print.php?id=20210626

2009 m. sausio 22 d., ketvirtadienis, 12:50:17
Mažiausia žinoma planeta už Saulės sistemos ribų gali būti tokio pat svorio, kaip Žemė
www.delfi.lt/archive/print.php?id=20203755

2009 m. sausio 20 d., antradienis, 10:11:29
Mūsų pasaulis – gigantiška holograma?
www.delfi.lt/archive/print.php?id=20174987

2009 m. sausio 20 d., antradienis, 10:10:40
Marse aptikta naujų gyvybės požymių
www.delfi.lt/archive/print.php?id=20114765

2009 m. sausio 8 d., ketvirtadienis, 14:49:07
Paukščių tako galaktika su Andromeda susidurs ankščiau nei manyta
www.delfi.lt/archive/print.php?id=19967235

2009 m. sausio 7 d., trečiadienis, 19:21:26
Hadronų greitintuvas parengtas naujam startui
www.delfi.lt/archive/print.php?id=19930924

2009 m. sausio 5 d., pirmadienis, 13:23:12
Stounhendžas buvo „milžiniška koncertų salė“
www.delfi.lt/archive/print.php?id=19921036

2008 m. gruodžio 18 d., ketvirtadienis, 13:38:07
Saturno palydove Titane gali būti aktyvių ledo ugnikalnių
www.delfi.lt/archive/print.php?id=19670924

2008 m. gruodžio 18 d., ketvirtadienis, 13:37:32
Encelado paviršius panašus į Žemės
www.delfi.lt/archive/print.php?id=19675367

2008 m. lapkričio 13 d., ketvirtadienis, 11:14:02
Laiko mašina: diena po rytojaus jau šiandien
www.delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=19240755

2008 m. spalio 27 d., pirmadienis, 22:17:43
JAV astronomai ieškos į Žemę panašių planetų
www.delfi.lt/archive/print.php?id=19035686

2008 m. spalio 27 d., pirmadienis, 10:53:09
Mėnulyje vandens nerado
www.delfi.lt/archive/print.php?id=19017234

W.A. 2008 m. spalio 7 d., antradienis, 10:26:04
Šiandien, trečiadienį, su Žeme (virš Sudano) susidurs asteroidas:
www.space.com/scienceastronomy/081006-asteroid-sudan.html

kamilė 2008 m. birželio 28 d., šeštadienis, 19:42:22
kiek trunka kelione iki Menulio?
ar pasitaiko tokiu atveju, kad kartu su astrunautais gali skristi ir isrinktasis zmogus, nenutuokaintis apie astronomija?

2008 m. birželio 13 d., penktadienis, 09:36:19
Už matomos Visatos ribų – jos asimetrijos paaiškinimas?
www.delfi.lt/archive/article.php?id=17375380

2008 m. gegužės 15 d., ketvirtadienis, 10:19:36
Vatikanas leido tikėti ateiviais
www.delfi.lt/archive/print.php?id=17020539

2008 m. gegužės 15 d., ketvirtadienis, 10:18:57
D.Britanijoje paviešinta informacija apie NSO
www.delfi.lt/archive/print.php?id=17022284

2008 m. gegužės 6 d., antradienis, 10:11:09
Estija pastatė paimklą, skirtą NSO:
rus.delfi.ee/daily/estonia/article.php?id=18816724

2008 m. kovo 26 d., trečiadienis, 09:32:07
Ateityje paroje bus 25 valandos?
www.delfi.lt/archive/article.php?id=16440920

2008 m. kovo 16 d., sekmadienis, 09:57:55
Esame ne vietinės, bet kosminės kilmės
www.delfi.lt/archive/print.php?id=16314166

2008 m. vasario 16 d., šeštadienis, 20:24:29
Marsas per sūrus gyvybei
www.delfi.lt/archive/print.php?id=15993989

2008 m. vasario 16 d., šeštadienis, 20:23:21
Mokslininkai atrado panašią į mūsų Saulės sistemą
www.delfi.lt/archive/print.php?id=15982453

2008 m. sausio 26 d., šeštadienis, 13:32:40
NASA padarytoje Marso nuotraukoje galima matyti kažką panašaus į planetos paviršiumi vaikštantį siluetą. Padidinta nuotraukos versija buvo išplatinta internete. Dabar blogeriai diskutuoja, ar šis vaizdas gali būti įrodymu, jog raudonojoje planetoje egzistuoja mums nežinoma gyvybė.
www.delfi.lt/archive/print.php?id=15750379

2008 m. sausio 26 d., šeštadienis, 13:32:01
Antradienį netoli Žemės praskries asteroidas
www.delfi.lt/archive/print.php?id=15748787

2007 m. gruodžio 10 d., pirmadienis, 09:55:59
Anglis apsaugojo mūsų planetą nuo užšalimo?
www.delfi.lt/archive/print.php?id=15265454

2007 m. gruodžio 10 d., pirmadienis, 09:55:01
Kosminės senovės Peru paslaptys
www.delfi.lt/archive/print.php?id=15263520

2007 m. rugsėjo 23 d., sekmadienis, 19:49:09
Ekspertai nustatė Peru nukritusio meteorito sudėtį
www.delfi.lt/archive/print.php?id=14475832

2007 m. rugsėjo 3 d., pirmadienis, 10:21:25
Mokslininkai „atskyrė sielą nuo kūno“
www.delfi.lt/archive/print.php?id=14256960

2007 m. rugpjūčio 20 d., pirmadienis, 08:20:35
Mokslininkai įveikė šviesos greitį?
Vokietijos mokslininkams pavyko patvirtinti „nulinio laiko“ zonų egzistavimą ir taip privertė suabejoti A. Einšteino realityvumo teorija.
www.delfi.lt/archive/print.php?id=14115282

2007 m. rugpjūčio 10 d., penktadienis, 08:52:27
Aštuonių milijonų metų senumo bakterijos - gyvos
www.delfi.lt/archive/print.php?id=14028833

2007 m. rugpjūčio 6 d., pirmadienis, 15:19:41
„Phoenix“ iškeliavo į Marsą ieškoti gyvybės
www.delfi.lt/archive/print.php?id=13981064

2007 m. liepos 12 d., ketvirtadienis, 21:48:53
Rastas vanduo už Saulės sistemos ribų
www.delfi.lt/archive/article.php?id=13766944

2007 m. birželio 22 d., penktadienis, 13:28:52
Titanas – Žemės ateitis?
www.delfi.lt/archive/print.php?id=13589562

2007 m. birželio 21 d., ketvirtadienis, 23:14:36
Ar juodosios skylės egzistuoja?
www.delfi.lt/archive/print.php?id=13577970

voke 2007 m. birželio 10 d., sekmadienis, 22:22:55
atsiratų tikimybė žmonėms dalyvauti pilotuojamoms misijoms į marsą, jupiterio palydovus, saturno palydovus, ir kitas planetas. į kitų žvaigdžių planetas būs galima keliauti tik tuo atveju, kai bus ten nuskridę automatiniai zondai. Gal tai jau bus jau kitame šimtmetyje. O tada galės skristi pirmieji žmonės. Ar tai įvyks? tai laiko klausimas. gal bus net šiame šimtmetyje. Tokias data reali būtu manau apie 2087. Reali ta prasme jei be jokių žmogaus sveikatai pasekmių galės skristi 240000km/s greičiu. Per 80 metų bus smarkiai pažengtos raketų technologijos. reikia pažymėti kad tikrovėje jau yra fotoninės raketos, bet jos yra modelio dydžio. ir aišku be šviesos greičio. na, beje fizikai žngsnis po žingsnio jau žengia kryptim, tad visko gali būt jog gal 2025 m. gal bus pasiektas 30%šviesos greitis. Ir aišku turbūt tada pirmieji tokie bus automatiniai zondai

voke 2007 m. birželio 10 d., sekmadienis, 21:56:47
labai reikėtų fotoninės raketos, ir būtų labai gerai kad ji būtu sukurta kuo greičiau, kad ir šiame šimtmetyje. Raketa - erdvėlaivis judėtų artimam šviesos greičiui. Tai gali būti atitinkamai 30 - 50 %arba maximum 78 % šviesos greičiui. Mokslininkai fizikai jau dabar žino kaip pagreitinti aparata iki 30% šviesos greičio. Buvo atlikti įtikinami bandymai, kurie patvirtino teorijas praktiškai. Taigi belieka sukurti toki aparatą kuris galėtų judėti kosmose realiu fantastiškiausiu didžausiu greičiu. Kaip sukurti?Turėtų būti taip: jis būtu panašus į žibintuvėlio formą. Turėtų dideli pagrindinį veidrodį, kuriame atsispindėtų fotoninė šviesa. Na reikia pagaliau bandyti šias naujas technologijas jei neįmanoma pradėti 2007 m.tai startinė pradžia būtų labai gerai 2011m. Kodėl pasirinkau šią datą?JAV daukkartiniai ervėlaiviai jau bus tada nurašyti. Bus gaminami Orion ervėlaiviai Mėnulio ir Marso misijoms. Tad būtų labai gerai kad JAV, Kanada, Japonija, Rusija ir ES pradėtų kokybiškai naujas kosmoso raketų technologijas. Bent būtų gerai kad būtų patvirtintas naujas kosmosui įsisavinti biudžetas, kad būtų galima finansuoti fotoninės raketų gamybos technologijas. Nes pagerintų kosmoso, ypač saulės sistemos tyrimus. ir būtų greitesni kosminiai aparatai. Nes jų labai reikia. Fotoninės raketų technologijas praktiškai galima būtų pradėti gaminti nuo 2011m. jei taip labai sparčiai vystitusi mokslas. Pirmają tokią raketą reikėtų pagaminti. Būtu gaila jei sustotų mokslo pažanga. Jei tai įvyktų per 2011 - 2025 m. tai būtų persilaužimas kosminių greičių istorijoje. Papartėtų Saulės sistemos tyrimai, atsirastų tikimybė siūsti automatinius zondus į artimiausias žvaigždes. Tai būtų tikras kosmoso užkariavimas. Kitų žvaigždžių planetų tyrimas.

2007 m. gegužės 24 d., ketvirtadienis, 22:49:27
Galaktikoms - vienišių dalia
www.delfi.lt/archive/print.php?id=13297038

2007 m. gegužės 21 d., pirmadienis, 12:57:51
Kaip išgyventi juodojoje skylėje?
www.delfi.lt/archive/print.php?id=13259707

2007 m. gegužės 12 d., šeštadienis, 11:43:25
Kaip bendrausime su nežemiškomis civilizacijomis?
www.delfi.lt/archive/print.php?id=13152827

aarst 2007 m. gegužės 12 d., šeštadienis, 00:47:05
higuys!What yourblog powered by?

gonzolder 2007 m. gegužės 9 d., trečiadienis, 05:00:11
ja krevetko! Vsem sasat'!

2007 m. gegužės 8 d., antradienis, 17:56:14
Astronomai stebėjo šviesiausią supernovą:
www.delfi.lt/archive/print.php?id=13120379

2007 m. gegužės 6 d., sekmadienis, 17:11:17
Pavojingi planetoms rajonai:
www.delfi.lt/archive/print.php?id=13090016

2007 m. balandžio 25 d., trečiadienis, 20:48:44
Atrasta planeta, panaši į Žemę:
www.delfi.lt/archive/print.php?id=12983002

2007 m. balandžio 19 d., ketvirtadienis, 10:53:42
Fizikai atsisveikino su realybe?:
http://www.delfi.lt/archive/print.php?id=12918202

2007 m. balandžio 12 d., ketvirtadienis, 15:44:48
Kitose planetose augalai tikriausiai nebūtų žali:
www.delfi.lt/archive/print.php?id=12836874

2007 m. balandžio 11 d., trečiadienis, 19:28:18
Stebėti iš atomų tuneliuojantys elektronai:
www.delfi.lt/archive/print.php?id=12823773

2007 m. balandžio 3 d., antradienis, 11:38:23
Tamsioji energija – tik iliuzija?:
www.delfi.lt/archive/print.php?id=12737002

Gali egzistuoti planetos su dviem Saulėmis 2007 m. kovo 31 d., šeštadienis, 09:27:17
www.delfi.lt/archive/print.php?id=12697680

Loo 2007 m. kovo 25 d., sekmadienis, 10:26:42
To akviliuke:
krentančią žvaigždę pamatome todėl, kad meteoras, įlėkęs į atmosferą, įkaista ir pradeda degti. Jei jis iki galo nesudega ir pasiekia žemę, tada tą meteoritą gali ir paliesti. Žinomiausias meteoritas yra Mekoje - tai Juodasis akmuo (Ħadžaras ul-Asvadas arba tiesiog Kaaba)...

Prancūzija išslaptino NSO archyvus 2007 m. kovo 25 d., sekmadienis, 10:20:46
Prancūzijos paviešintos svetainės adresas yra:
www.cnes-geipan.fr

akviliuke;) 2007 m. kovo 24 d., šeštadienis, 10:08:27
kodėl kartais danguje pamatome krentančią žvaigždę? ar mes galėtume ją paliesti? ar ir iš viso ji gali nukristi?

To akvilina 2007 m. kovo 22 d., ketvirtadienis, 22:25:10
Tokia galimybė egzistuoja...
Lygiai, kaipegzistuoja tikimybė, kad kitur gyvybės nėra

akvilina 2007 m. kovo 17 d., šeštadienis, 14:21:08
ar kitose planetose kasnors gyvena? ar yra ateivių?

Marse rastos didžiulės ledo sankaupos 2007 m. kovo 16 d., penktadienis, 14:50:20
www.delfi.lt/archive/print.php?id=12525772

Stebėtas visas fotono gyvavimo ciklas 2007 m. kovo 16 d., penktadienis, 09:49:44
www.delfi.lt/archive/print.php?id=12508832

Saturno palydove Titane aptiktos jūros 2007 m. kovo 14 d., trečiadienis, 18:40:07
www.delfi.lt/archive/print.php?id=12498284

10 mokslo hipotezių. Kas tiesa, o kas – tik mitas? 2007 m. kovo 14 d., trečiadienis, 18:39:33
www.delfi.lt/archive/print.php?id=12497613

asteroidų problema 2007 m. vasario 19 d., pirmadienis, 22:43:22
www.delfi.lt/archive/print.php?id=12197569

loo 2007 m. vasario 19 d., pirmadienis, 18:28:19
RUTA> Pirmiausia - išnyktų magnetinis laukas, o tada palaipsniui atmosfera ir ... gyvybė... Maždaug per milijoną metų...

ruta 2007 m. vasario 13 d., antradienis, 16:10:38
ar gali taip buti kad žemės branduolys sukasi? kas atsitiktų jeigu jis sustotų? kas yra giliai, žemės gelmėse?

Rimgaudas 2006 m. gruodžio 20 d., trečiadienis, 17:03:52
1987 metais tarnaujant sovietų armijoje latvijoje Ventspilio mieste teko stebėti neyprastą reiškinį.Po komandos keltis 6v ryto staiga visam daliny dingo šviesa.Mes eil kareiviai staiga per langą pamatėme objaktą panašų į žvaigždę kuris kaitaliojo savo spalvą ir aukštį.Objaktas kabojo tolokai nuo mūsų,todėl buvo daugiau panašus į žvaigždę.Pastoviai keisdamas spalvas ir pakildamas tai aukštyn,tai leisdamasis žemyn jis taip kabojo iki 10h30min.Po to nuskriejo aukštyn į dangaus platybes.Aš visas tas valandas jį stebėjau taip nieko ir nesupratau"kas ten buvo per paukštis".

viktorija fuks 2006 m. gruodžio 13 d., trečiadienis, 20:23:15
as labai duomiuosi bermudu trikampiu ir noreciau kad JUS man suteiktumet man informacija...
aciu

Sumis 2006 m. gruodžio 8 d., penktadienis, 09:08:47
Sveiki girdejot kad vakar y saule nukrito asteroidas.o savaitgali padides zemes magnetinis laukas.gal zino kas issamiau apie sy yviki.

gintaras 2006 m. spalio 23 d., pirmadienis, 22:08:14
matau blogas jegas bio laukus galiu padet sergantims nes matau aura zmogus jos demes ty..ligos viena karta parduotuveja perspejau senutes dukra kad ji po 4d.sunkiai susirks bet pasakiau kad butinai susirgus turi isgerti azuolo arbatos su dilgeliu uspildu jai padejau o jos auroja pamaciau deme jai nustaciau sirdies liga jai ka domina galit paskambyt 864612771 turiu samano patirties

gintaras 2006 m. spalio 23 d., pirmadienis, 21:52:26
esu aiskeregys turiu angamtiniu galiu nujauciu zmogaus mirty susapnuoju o poto tas yvyksta kas tai

http://www.delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=10645176 2006 m. rugsėjo 9 d., šeštadienis, 10:10:51
Visatoje yra didžiulė daugybė į Žemę panašių planetų

http://www.delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=10628995 2006 m. rugsėjo 7 d., ketvirtadienis, 22:15:16
Placebo galia slypi žmogaus smegenyse

virgis 2006 m. rugsėjo 2 d., šeštadienis, 14:27:19
Laba diena man labai patinka viskas kas yra susija su nso su naujausiomis technologijomis.Nors pasakius viskas kas dabar yra atrandama buvo jau atrasta.....

http://www.nature.com/news/2006/060821/full/060821-13.html 2006 m. rugpjūčio 30 d., trečiadienis, 21:37:05
Žvaigždžių gimtadieniai skiriasi

http://www.livescience.com/forcesofnature/060825_earth_tilt.html 2006 m. rugpjūčio 30 d., trečiadienis, 21:35:02
Diena, kai apsivertė Žemė

http://www.livescience.com/humanbiology/060825_light_alert.html 2006 m. rugpjūčio 27 d., sekmadienis, 21:29:53
Saulės šviesa turi įtakos popiečio snauduliui

http://www.delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=10448988 2006 m. rugpjūčio 22 d., antradienis, 23:01:19
NASA atnaujins Tarptautinės kosmoso stoties statybą

http://www.delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=10437073 2006 m. rugpjūčio 22 d., antradienis, 23:00:48
Astronomai nusprendė palikti tik 8 planetas

http://www.delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=10448947 2006 m. rugpjūčio 22 d., antradienis, 22:59:38
Galaktikų susidūrimas nušvietė paslaptingą tamsiąją medžiagą

PONAS CICAUSKAS 2006 m. rugpjūčio 21 d., pirmadienis, 15:08:55
as maciau nlo o po to jie mane pagrobe ir paleido

arvis 2006 m. rugpjūčio 15 d., antradienis, 22:56:08
tai kas yra zmogaus levitacija-liga ar siaip kas?

DIMENSX 2006 m. liepos 25 d., antradienis, 20:09:59
>(komentaras str."Antigravitacinis variklis")...Gera "antigravitacinė" mintis puoselėjama straipsnyje.Dar galima būtų paminėti ir lazerinius magnetohidrodinaminius,elektromagnetinius rezonatorius,superaukšto dažnio plazminius variklius,kosminius variklius,kurie tarpplanetinėje ar tarpžvaigždinėje erdvėje siurbtų tarpžvaigždinę medžiagą(tarpžvaigždinį vandenilį)(gal ir "arpedžiją"),ją įgreitintų ir išmestų(tiesiasroviai reaktyviniai varikliai)..ir t.t.Bet visi tie projektai turi didelį trukūmą-kosminių aparatų įgyjamas greitis per mažas,kad jie per trumpą laiką galėtų pasiekti žvaigždes...Tarpžvaigždiniams skrydžiams bene labiausiai tiktų fotoninės raketos,varomos medžiaga ir antimedžiaga.Jų kontakto metu medžiaga ir antimedžiaga virstų elektromagnetiniu spinduliavimu gama bangų diapazone(virstų gama kvantais)... Raketos,kuriose pritaikytas anihiliacijos procesas(fotoninės)galėtų išmesti "darbinį kūną"-šviesą-300.000km/s greičiu.Tačiau net idealaus (tai yra be jokių nuostolių,kurie praktiškai neišvengiami)kosminio aparato su termobranduoliniais(lengvų atomų sintezės)varikliais,pasiekiančio 90% šviesos greičio, C skaičius yra labai mažas-10...Todėl,norint realiai nuskrist į artimas ir tolimas žvaigždes ,manau,tobulinant superkosminių variklių hipotezes,paraleliškai reikia tobulint ir erdvės,erdvėlaikio-erdvėlaikių modelius,hipotezes ir realijas...

Esate tiek seni, kiek seni Jūsų genai 2006 m. liepos 23 d., sekmadienis, 10:28:12
http://www.nature.com/news/2006/060717/full/060717-18.html

Mokslininkai klonuoja fotonus 2006 m. kovo 5 d., sekmadienis, 12:09:37
FYI: http://www.elektronika.lt/news/science/3619/

Antarktida traukiasi 2006 m. kovo 3 d., penktadienis, 19:44:46
http://www.nature.com/news/2006/060227/full/060227-10.html

ATRASTA NAUJO TIPO ŽVAIGŽDĖ 2006 m. kovo 2 d., ketvirtadienis, 08:35:27
New type of star discovered
Astronomers have found a new type of neutron star. The objects send out short bursts of radio waves lasting just two to 30 milliseconds followed by "dark spells" lasting minutes to hours. Conventional plusars, in contrast, emit flashes of radio waves at regular intervals. The new objects -- dubbed "rotating radio transients" or RRATs -- were discovered by a team led by Maura McLaughlin from the Jodrell Bank Observatory at the University of Manchester in the UK. She believes that the RRATs may outnumber conventional radio pulsars by a ratio of four to one (Nature 439 817).
Pulsars are rapidly spinning neutron stars that are created when a giant star explodes at the end of its life. During this supernova explosion, the outer layer of the star is ejected into space and the inner core collapses into a super-dense, rotating neutron star. Intense magnetic and electric fields make the neutron star emit beams of radiation that sweep across space at regular intervals -- often hundreds of times a second -- as the star rotates. Magnetars form another class of spinning neutron star, giving off powerful X-ray and gamma-ray bursts.
The new type of neutron star was discovered by McLaughlin's team using the Parkes radio telescope in Australia while they were looking for normal radio pulsars in the Galactic plane. "The RRATs were discovered in a reanalysis of the Parkes Multibeam Pulsar Survey data that was designed to detect short bursts of radio emission," explains McLaughlin. "This is different to normal pulsar searches, which look for constant periodic emission."
The team found 11 RRATs, ten of which have periods of between 0.4 and 7 seconds. The objects send out isolated radio flashes lasting just milliseconds and can then remain "invisible" for up to three hours. According to McLaughlin and co-workers, RRATs probably outnumber conventional radio pulsars by about four times. They are just very difficult to detect because they can only be seen for about 0.1 seconds per day and because the bursts look very similar to man-made radio frequency interference. McLaughlin adds that RRATS could also help to account for the relative proportion of neutrons stars that are radio-quiet, such as magnetars and X-ray dim isolated neutron stars.
The astronomers will now continue to time and monitor the RRATs with larger, more sensitive telescopes, such as the Green Bank and Arecibo telescopes, while also searching for more RRATs. "We are also planning further studies to better estimate the population of these objects and whether their existence challenges current supernova rate estimates," adds McLaughlin.

Karolis 2006 m. vasario 28 d., antradienis, 22:28:52
Sveiki!Ka tik aptikau si puslapi ir nustebau...Nustebau pamates, jog Lietuveleje vis dar yra nemazai mokslu besidominciu zmoniu! Straipsniai cia idomus,eiliniam internautui pateikti suprantama kalba.Aciu, kad esat!

Apie atmintį 2006 m. vasario 28 d., antradienis, 17:48:38
Nuostabi idėja!
FYI: http://www.nature.com/news/2006/060220/full/060220-19.html

NASA rado naują netoliese esantį nepaaiškinamą reiškinį 2006 m. vasario 27 d., pirmadienis, 11:35:23
Skaitykite: http://www.space.com/scienceastronomy/060223_explosion.html

Atrasta tolima planeta, nes jos gravitacija iškreipė žvaidžių šviesą 2006 m. vasario 20 d., pirmadienis, 23:12:27
http://www.nature.com/nature/journal/v439/n7075/full/439400a.html

Stambiųjų bezdžionių išvystyta kultūra 2006 m. vasario 20 d., pirmadienis, 23:09:07
Great apes found to be rich in culture
Gorillas, orang-utans and chimpanzees pass down traditions and follow fads.
Emma Marris
The evidence is mounting that great apes are a cultured lot, researchers heard at the annual meeting of the American Association for the Advancement of Science (AAAS) in St. Louis this week.
It is well established that apes are clever: gorillas lift electric wires with sticks to slip underneath; orang-utans can crack nuts open with rocks; and chimpanzees have been spotted elegantly sipping water from a sponge of crumpled leaves.
But these tool-using apes also show signs of cultural traditions that vary from group to group, just as some customs are passed down from one generation to another in human societies. According to a trio of researchers at the AAAS, recent work has underscored the rich cultures of our nearest relatives.
In unpublished work, Tara Stoinski of the Dian Fossey Gorilla Fund in Atlanta surveyed zoos about their gorillas and turned up more than 40 cultural behaviours, such as hand clapping as an invitation to play, that varied from group to group. This hints that traditions are passed between apes. Even separate groups within the same zoo could vary, Stoinski found.
Wild orang-utans also show cultural variation, says Carel van Schaik from the University of Switzerland in Zurich. In one case he has seen, the apes on one side of a river a different technique to remove seeds from a fruit to those across the river. "And up the river, there is no technique at all," says van Schaik, who has identified roughly 40 cultural behaviours in orang-utans.
Van Schaik says he plans to use genetic tests to determine whether orang-utans that display the same behaviour are related. He hopes that these might also show how long ago some traditions originated.
In a flap
Chimps seem to be the most cultured nonhuman primates. Andrew Whiten from the University of St Andrews in Scotland says that researchers have found a huge range of chimp behaviours in the wild, including complex foraging techniques.
Chimps even adopt what Whitten calls "fads and fashions" that only persist for a short time, such as a hand flapping behaviour that was hip in some young chimps for a while.
The researchers say their findings will be useful in elucidating the origins of human cultures. "It helps to take some of the mystery out of cultural evolution in humans," says Schaik.
They add that an appreciation of culture in apes may encourage support for conservation. "The best we can do is engender respect and wonder for these animals that are so similar to us," says Schaik.

Ruošiama ekspedicija į Plutoną 2006 m. vasario 20 d., pirmadienis, 15:20:45
Žr. http://www.space.com/spacenews/businessmonday_051212.html

Matematika mokslėja 2006 m. vasario 20 d., pirmadienis, 15:13:43
Žr. http://www.delfi.lt/archive/print.php?id=8819909  

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Vartiklio naujienos