Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Kosmoso eskadrilės sutiktuvės?  

Karikatūristas Bill‘as Watterson‘as1):
„Tikriausias įrodymas, kad egzistuoja nežemiškas protas, yra tai, kad niekas nenori su mumis kontaktuoti“.

Pasaulį jau aplėkė pranešimas, kad link Žemės skrenda milžiniški ateivių erdvėlaiviai. Smalsuoliai netgi galėjo nueiti į www.sky-map.org svetainę ir įvesti nurodytas koordinates. Possible alien spaceship Su nuoroda į SETI (nežemiško proto paieškos) vadovus, tarp jų ir „žinomą astrofiziką Kreigą Kasnovą“, buvo teigiama, kad „apie objektus žinoma, tačiau NASA nenori apie juos pranešti“. O „mokslininkai paskaičiavo, kad milžiniški NSO nusileis ... 2012-ųjų gruodžio viduryje, kas atitinka majų kalendoriaus pabaigą“
(Apie tai plačiau Svetimas vienuolynas pavadinimu „Kosmosas").

Tačiau, pirmiausia, jei jau astronomai aptiktų kokius dirbtinius objektus, tai, labiausiai tikėtina, kad tas faktas būtų įslaptintas, panašiai, kaip nutiko atradus pulsarus. 1967 m. britų aspirantė Džoselina Bell2), ieškodama sparčių radijo spinduliavimo fliuktuacijų, aptiko šaltinį su periodiškai 1,3373 sek. intervalu pulsuojančiais signalais. Iškart jai ir vadovui kilo mintis apie nežemiško proto apraišką, todėl tie darbai buvo įslaptinti, o šaltinis pavadintas LGM-1 („mažų žalių žmogeliukų“ santrumpa angliškai). Tačiau netrukus buvo rasti kiti panašūs šaltiniai, ir mokslininkai padarė išvadą, kad tai nauja kosmoso objektų klasė, vėliau pavadinta „pulsarais“.

Toliau, iš NASA ADS bibliografinės bazės aiškėja, kad Kasnovas neturi nė vieno mokslinio straipsnio astronomijos temomis. Jis ir pats neslepia, kad nėra astrofizikas. Tai žurnalistas, rašytojas, patarėjas interneto klausimais, prodiuseris. O ir pats jis neigia prisidėjęs prie šio pranešimo. Savo įvairiapusėje veikloje yra buvęs ir vienu SETI@home projekto iniciatorių. Šis projektas skirtas paskirstytai radioteleskopų sukauptų duomenų analizei. Tuo duomenų apimtys yra milžiniškos, o šis projektas leidžia kiekvienam, turinčiam priėjimą prie interneto, padėti savo kompiuterio resursais apdoroti tuos duomenis.

Pagaliau, pagal tų NSO dydį (keliasdešimt sekundės dalių), ir teiginį, kad jie „milžiniški“, galima spėti, kad jie yra maždaug už 2 mln. km. – o tai reiškia, kad iki 2012-ųjų jie skris vos ne vėžlio greičiu.

Tačiau svarbiausia, kaip nustatė mokslo populiarintojas V. Surdinas3), www.sky-map.org panaudojo DSS-2 metodiką ir, kad vaizdas būtų spalvotas, sudėjo skirtingų filtrų vaizdus, juos nuspalvindami. „Ateivių laivai“ matomi tik su mėlynu filtru padarytose nuotraukose. O tai jau reiškia, kad tai tik fotojuostos defektas


Žemiečių pastangos susisiekti

Pirmuosius bandymus susisiekti su kitomis civilizacijomis pabandė radioastronomai, tačiau jų trūkumai buvo akivaizdūs:
a) galingo signalo pasiuntimui reikia didelių energetinių sąnaudų;
b) radijo kanalo pralaidumas tarpžvaigždiniais atstumais nedidelis (keli baitai per sekundę). Tai leidžia siųsti tekstą ir paprastus paveikslėlius, tačiau vaizdo įrašai per protingą laiką neįsivaizduojami;
c) labai maža tikimybė, kas sutaps siuntimo ir priėmimo laikas (neaišku, iš kur ir kada ateis signalas – pražiopsosi, pakartojimo nebus).

Radio message from Arecibo Tad imta ieškoti alternatyvių būdų. Vieną jų 1960 m. išsakė australų radijo astronomas Ronaldas Breisvelis (Romnald Bracewell, 1921-2007) – panaudoti nedidelius automatinius zondus. Į juos surašę žmonijos turimas žinias negrįžtamai išsiunčiame į tarpžvaigždinę erdvę. Tikimasi, kad kitos civilizacijos bus altruistės ir pasielgs taip pat – ir gausime jų „enciklopedijas“.

Laikui bėgant ši idėja darosi vis populiaresnė. Visų pirma, elektronikos vystymasis leidžia sukurti miniatiūrines sistemas; antra, atsirado naujų idėjų, kaip padidinti kosmoso zondų greitį (joniniai, elektromagnetiniai varikliai).

1972-3 m. startavo “Pioneer-10” ir “Pioneer-11”, paliksiantys Saulės sistemą (žr. "Pioneer" anomalijos). Juose įmontuotos nedidelės metalinės plokštelės (tarsi mūsų „vizitinė kortelė“), kuri perteikia apie 10 KB info (ne tiek ir daug, bet vis šis tas). Šią informaciją suprojektavo F. Dreikas su K. Saganu (daugiau apie tai žr. >>>> ).

1974 m. lapkričio 16 d. iš Aresibo observatorijos vieno mums artimiausių žvaigždžių spiečiaus M13 kryptimi pasiųstas radijo signalas, kuriame užšifruota: Cover of Voyager disk atominiai skaičiai (protonų skaičius atome) – vandenilio, anglies, azoto, deguonies ir fosforo; sacharozės formulė ir DNR elementai (ir kita informacija apie DNR); žmogus; Saulės sistema; Aresibo radijo teleskopas ir perduodančios antenos dydis.

1977 m. užregistruotas vadinamasis Wow (Oho-ho) signalas (daugiau apie tai >>>>> ).

1977 m. startavo “Voyager-1” ir “Voyager-2”, paliksiantys Saulės sistemą (). Juose yra po auksinį diską, perteikiantį informaciją apie Žemę. Jų informacinė talpa gerokai didesnė nei “Pioneer-10” ir “Pioneer-11” (apie 100 MB video informacijos).
Apie jų skrydžius Saulės sistemos paribiuose žr. >>>>>

Beje, informaciją galima supakuoti labai talpiai. Amerikiečiai Kristoferis Rouzas ir Gregoris Raitas įrodė, kad šiuolaikinės technologijos leidžia visas žmonijos žinias sutalpinti 1 g svorio kristalą. Visos žmonijos žinios sudaro apie milijoną terabaitų. O ir užrašymo įranga būtų nepaprastai brangi. Kita vertus, 1 g kristalo negalima būtų siųsti į kosmosą, nes jį veiktų kosmoso spinduliai, tad reiktų jam įrengti masyvią apsaugą (šarvų storis turėtų siekti apie 1 m – o tai daug tonų svorio).

Atsakymo teks laukti 48 000 metų!

Kada nors ateis 25974-ieji. Ir tada galbūt kažkurioje M-13 (Mesjė-13) spiečiaus planetoje, besisukančioje apie savo saulę, kils sensacija. Galbūt kažkoks protingas jos čiabuvis gentainiams paskelbs, kad gavo … mūsų pranešimą jiems.

1974 m. lapkričio 16 d. Aresibo gyvenvietėje Puerto-Rike susirinko daug žmonių į didžiausio pasaulyje radijo teleskopo atidarymo ceremoniją. Jo 300-metrinė antena, įrengta taurės pavidalo įduboje tarp kalnų, nebus vien klausanti „ausis“, bet ir aktyvi kalbėtoja, siunčianti radijo bangas į bekraštį kosmosą. Tačiau jie susirinko ne vien šio milžino atidarymo proga, bet dar labiau todėl, kad Žemė pirmąkart pasiruošė prabilti į erdvę. M13 Heraklio žvaigždyne

Tiesa, dar 1960-ais buvo OZMA projektas, kurio dešimtį kartų mažesnis Green Banko Vakarų Virdžinijoje radijo teleskopas kelis mėnesius tik klausėsi, ar nėra svetimų žinučių. O kas, jei jie tuo metu į mus nesikreipė?

M-13 spiečiuje Heraklio žvaigždyne yra per 30 tūkst. žvaigždžių. Tam laikui, kai pasiųstas signalas pasieks M-13, jo skersmuo bus lygus spiečiaus diametrui – tad energija veltui nedings.

Pasiųsta žinutė užkoduota dvejetainiu kodu – kokiu „kalbasi“ (daugiausia) kompiuteriai. Tačiau ką norime pasakyti protingiems nežemiečiams? Pirmiausia – „Mes irgi protingi“. Mes mokam skaičiuoti – todėl visa žinutė sudaryta „lygiai“ iš 1679 ženklų. Ši reikšmė „subtili“ – ji lygi dviejų pirminių skaičių 23 ir 73 sandaugai. Tokie skaičiai sutinkami ne taip jau dažnai, - ir į jų pasirodymas tekste protingas adresatas turėtų atkreipti dėmesį. Tuo labiau, kad žinutė sudaryta 73 eilučių po 23 stulpelius.

Tačiau skeptiškam Mesjė-13 gyventojui dar truks mūsų protingumo įrodymo. Jam pirmoje eilutėje išvardijami visi skaitmenys nuo 1 iki 9 (aišku, dvejetainėje sistemoje). Nepakanka aritmetikos? Žodis chemijai: paeiliui išvardijami gamtoje paplitusių elementų atominiai svoriai: vandenilio, anglies, azoto, deguonies ir fosforo.

Tada laikas papasakoti apie mūsų materialią prigimtį. Parodoma DNR struktūra, o toliau žmogaus figūros siluetas, kad ir kiek supaprastintai. O jei norės sužinoti mūsų ūgį, nurodoma ir tai – greta figūros skaičius 14. Tai vidutinis žmogaus ūgis, jei matavimo vienetu imama 12,6 cm – o tai bangos, kuria siunčiama žinutė, ilgis. O kitoje žmogučio pusėje skaičius 4 mlrd. – maždaug tiek gyventojų tuo metu buvo Žemėje.

O štai ir pati Žemė – trečia planeta Saulės sistemoje – šiek tiek kilstelėta 9-ių planetų sekoje.

Liko dar kelios dešimtys nepanaudotų pozicijų. Tad ir jas panaudojo – pavaizdavo „kalbos organą“ – Aresibo teleskopą. Vaizdas primityvus, tačiau antenos diametras perteiktas labai tiksliai – kiekvienas mokantis aritmetiką supras, kad jis lygus 2430, jei tik matuosime tuo pačiu bangos ilgiu. Juk ne metrine sistema aiškinsies su nežemiečiu!

Taigi, žinutė išsiųsta – dabar reikia sulaukti atsakymo po .... 48 tūkst. m.

Paskirstyti skaičiavimai

Šiuo metu yra keletas projektų astronomijoje, naudojančių paskirstytus skaičiavimus. Jų principas toks: lankytojas atsisiunčia ir savo kompiuteryje įdiegia specialią programą, kuri užima nedaug kompiuterio resursų ir veikia tik tada, kai kompiuteris dykinėja. Ji atsisiunčia duomenų porciją, juos išanalizuoja ir nusiunčia į vieningą skaičiavimo centrą.

Pirmas toks projektas buvo SETI@home (startavęs 1995 m., žr. Ar ten ieškome?), kai kiekvienas norintis iš setiathome.berkeley.edu galėjo atsisiųsti BOINC programą, atsisiunčią radijo teleskopų duomenis ir tikrinančią, ar juose nėra dirbtinės kilmės signalų.

Šio projekto pagrindu 2005 m. pradėjo veikti Einstein@home projektas, kurio tikslas buvo patikrinti Einšteino hipotezę apie gravitacinių bangų egzistavimą. Jame apdorojami LIGO gaunami duomenys. 2009 m. tą užduotį papildė pulsarų paieška pagal Puerto-Rike esančio Aresibo (Arecibo) radijo teleskopo duomenis. Į projektą įsiliejo 250 tūkst. savanorių iš 192 šalių. Jau po metų atėjo pirmoji sėkmė – Chris ir Helen Colvin iš Ajovos valstijos (JAV) bei Daniel Gebhardt iš Vokietijos kompiuteriai 2010 m. rugpjūčio 12 d. atrado reto tipo pulsarą PSR J2007+2722. Šis pulsaras per sekundę apsisuka 41 kartą, tačiau, skirtingai nei kiti tokio dažnio jo broliai, jis neturi palydovo, tad spėjama, kad jis gali būti „išsuktas“ ir išmestas iš dvinarės sistemos. Detaliau apie projektą >>>>


Po nedidelės pertraukos 2010 m. gruodį SETI@home vėl veikia – ir tai gera proga prisidėti prie jo ir jums: setiathome.berkeley.edu ( o taip pat ir prie Einstein@home )

Keli kiti paskirstyto skaičiavimo projektai, kuriuose galite dalyvauti ir padėti išspręsti iškeltus uždavinius:
Matematikoje: PrimeGrid – įvairūs pirminių skaičių suradimo uždaviniai;
Matematikoje: ABC@home – abc-trejetų paieška vis dar atviram ABC teiginiui;
Medicinoje: Padėk įveikti vėžį;
Žemės mokslai: Klimato prognozė.

Yra ir daugiau projektų (žr. Distributed computing projects), prie kurių galite prisijungti atsisiuntę BOINC programą ir prisijungę prie norimų projektų (užtenka atsisiųsti tik vieną programos kopiją ir iš jos jungtis prie daygelio projektų). Detaliau apie Einstein@home projektą skaitykite >>>>


Kiek ten jų?

Taip pat paskaitykite Kodėl jų nėra?

Įvertinti svetimųjų skaičių kosmose kažkiek padeda matematika. Bet kodėl kažkiek? Mat skaičiavimuose nemaža dalis tikimybių, o tai reiškia, kad dėsningai, tačiau galbūt. Galimam civilizacijų kiekiui nustatyti paprastai naudojama 1961 pasiūlyta Dreiko lygtis.

Pradėkime nuo žvaigždžių ir planetų statistikos. Gyvybė yra Žemėje ir spėjama, kad, tikėtiniausia, kitur ji atsirado panašiai. Taigi, ir jų planetų sąlygos turėtų būti panašios į žemiškąsias. Tad kandidačių tarp žvaigždžių lieka perpus mažiau, tačiau ir likusių yra apie 50 mlrd. mūsų galaktikoje. O paskutiniais metais nustatyta, kad planetos yra gana įprastas darinys prie žvaigždžių, tad prie kiekvienos kandidatės žvaigždės galime tikėtis apie 10 planetų. Mūsų Saulės sistemoje iš 10-ies planet vienoje yra gyvybė, tad, jei šis santykis išlaikomas, tai Paukščių take yra 50 mlrd. 5 kandidates tinkančių planetų.

Bet... jei jau Žemėje gyvybei atsirasti prireikė 4 mlrd. m., tai gali būti, kad gyvybė Visatoje vis tik retas „paukštis“. Dreiko lygtyje daugelis parametrų menkai nuspėjami arba visai nežinomi. Tarkim, kokia dalis gyvybės išsivysto iki protingos lygio?

Vis tik bandoma rasti „protingas“ lygties parametrų reikšmes. Skirtingi įsivaizdavimai duoda skirtingus rezultatus – nuo 1-os išsivysčiusios civilizacijos galaktikoje (jei jau mūsų civilizaciją galima laikyti protinga ir išsivysčiusia) iki kelių milijonų.

Trumpos biografijos

1) Bilas Votersonas (Bill Watterson, g. 1958 m.) – amerikiečių dailininkas-karikatūristas, komiksų kūrėjas; komikso „Kelvinas ir Hobsas“ (1985-1995) kūrėjas. Aršus autorinių teisių gyvėnas ir kategoriškai draudžia kurti ir pardavinėti bet ką, kas susiję su jo kūryba.

2) Džoselina Bell (Jocelyn Bell Burnell, g. 1943 m.) – šiaurės Airijos astrofizikė, išgarsėjo pulsaro atradimu (1967 liepą). Ji, būdama aspirante, aptiko, kad iš pastovaus šaltinio sigalas pulsuoja maždaug kartą per sekundę dažniu. Ji apie tai pranešė vadovui A. Hewish’ui, tačiau tasai pareiškė, kad tie signalai susiję su žmogaus veikla. Tačiau Džoselina tesė jų tyrinėjimą ir įtikino vadovą atlikti išsamesnį jų tyrimą. Buvo iškelta ir hipotezė, kad tai nežemiškos civilizacijos signalai, o jų šaltinis gavo pavadinimą LGM-1 (Little Green men – „maži žali žmogiukai“). Tačiau netrukus Bell aptiko dar tris tokio tipo signalus, sklindančius iš visai kitų dangaus sričių – ir suprato, kad juos siunčia visai naujo tipo dangaus objektai. Apie tuos atradimus tyrinėtojai paskelbė du straipsnius „Nature“ žurnale. Pirmajame A. Hewish’o pavardė buvo pirmąja (iš 5 autorių, J. Bell - antroji) – ir jis 1974 m. už šį atradimą gavo Nobelio premiją, neįtraukian J. Bell kaip bendrautorės. Tai sukėlė mokslo bendruomenės nepasitekinimą ir kritiką, tame tarpe ir F. Hoilo, taip pat buvusio A. Hewish’o mokiniu. Jos indėlį atradimui gynė ir I. Šklovskis.
Visą gyvenimą buvo aktyvi kvakerių tikėjimo narė.

3) Vladimiras Surdinas (g. 1953 m.) – rusų astronomas ir mokslo populiarintojas. Per 100 mokslinių straipsnių, kelių dešimčių mokslo populiarinimo knygų autorius. Pagrindiniai moksliniai pasiekimai žvaigždžių sankaupų dinamikos, žvaigždžių susidarymo, tarpžvaigždinės erdvės, Saulės sistemos objektų dinamikos srityse. Tyrinėjo rutulinius žvaigždžių spiečių pasiskirstymą, potvynių poveikį, masyvių karštų žvaigždžių povekį jaunuose spiečiuose...

Papildomai skaitykite:
Fermi paradoksas
Ar ten ieškome?
"Wow" signalas
Torsioniniai laukai
Nepastovios konstantos
Tolimų planetų nuotraukos
Pulsarai ir dvinarės žvaigždės
Dėl Fermi paradokso
Išsiderinusi kosmoso muzika
Kosmoso širdis: Gyvatnešis
Naujos galimybės žvaigždėlaivio pavarai
Svetimas vienuolynas pavadinimu „Kosmosas"
Dulkėtais tolimų planetų takais
Hadronų koliderio kūrėjas
Nepaprastai suderinta Visatos sandara
Tamsioji materija ir energija
Išilginės bangos ir kelionės laike
Mitologija Visatos masteliu
Ateitis - elektrinės raketos
Stabilios būsenos teorija
Juodųjų skylių portretas
Greičiau už šviesą!
Antigravitacijos paieškos
Matematikos skiltis
Lygiagrečios visatos
Slibino žvaigždynas
Alcubierre pavara
Holografinė visata
"Pioneer" anomalijos
Erdvės ratilai

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Vartiklis