|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Kosmoso eskadrilės sutiktuvės?
Karikatūristas Billas Wattersonas1): Pasaulį jau aplėkė pranešimas, kad link Žemės skrenda milžiniški ateivių erdvėlaiviai. Smalsuoliai
netgi galėjo nueiti į www.sky-map.org svetainę ir įvesti nurodytas koordinates.
Tačiau, pirmiausia, jei jau astronomai aptiktų kokius dirbtinius objektus, tai, labiausiai tikėtina, kad tas
faktas būtų įslaptintas, panašiai, kaip nutiko atradus
pulsarus. 1967 m. britų aspirantė Džoselina Bell2),
ieškodama sparčių radijo spinduliavimo fliuktuacijų, aptiko šaltinį su periodiškai 1,3373 sek. intervalu pulsuojančiais
signalais. Iškart jai ir vadovui kilo mintis apie nežemiško proto apraišką, todėl tie darbai buvo įslaptinti,
o šaltinis pavadintas LGM-1 (mažų žalių žmogeliukų santrumpa angliškai). Tačiau netrukus buvo rasti
kiti panašūs šaltiniai, ir mokslininkai padarė išvadą, kad tai nauja kosmoso objektų klasė, vėliau pavadinta pulsarais.
Toliau, iš NASA ADS bibliografinės bazės aiškėja, kad Kasnovas neturi nė vieno mokslinio straipsnio
astronomijos temomis. Jis ir pats neslepia, kad nėra astrofizikas. Tai žurnalistas, rašytojas, patarėjas
interneto klausimais, prodiuseris. O ir pats jis neigia prisidėjęs prie šio pranešimo. Savo įvairiapusėje veikloje yra buvęs
ir vienu SETI@home projekto
iniciatorių. Šis projektas skirtas paskirstytai radioteleskopų sukauptų duomenų analizei. Tuo duomenų
apimtys yra milžiniškos, o šis projektas leidžia kiekvienam, turinčiam priėjimą prie interneto, padėti
savo kompiuterio resursais apdoroti tuos duomenis.
Pagaliau, pagal tų NSO dydį (keliasdešimt sekundės dalių), ir teiginį, kad jie milžiniški, galima spėti,
kad jie yra maždaug už 2 mln. km. o tai reiškia, kad iki 2012-ųjų jie skris vos ne vėžlio greičiu.
Tačiau svarbiausia, kaip nustatė mokslo populiarintojas V. Surdinas3), www.sky-map.org panaudojo
DSS-2 metodiką ir, kad vaizdas būtų spalvotas, sudėjo skirtingų filtrų vaizdus, juos nuspalvindami.
Ateivių laivai matomi tik su mėlynu filtru padarytose nuotraukose. O tai jau reiškia, kad tai tik fotojuostos defektas
Žemiečių pastangos susisiekti Pirmuosius bandymus susisiekti su kitomis civilizacijomis pabandė radioastronomai, tačiau jų trūkumai buvo akivaizdūs:
Laikui bėgant ši idėja darosi vis populiaresnė. Visų pirma, elektronikos vystymasis leidžia sukurti miniatiūrines sistemas; antra, atsirado naujų idėjų, kaip padidinti kosmoso zondų greitį (joniniai, elektromagnetiniai varikliai). 1972-3 m. startavo Pioneer-10 ir Pioneer-11, paliksiantys Saulės sistemą (žr. Pioneer anomalijos). Juose įmontuotos nedidelės metalinės plokštelės (tarsi mūsų vizitinė kortelė), kuri perteikia apie 10 KB info (ne tiek ir daug, bet vis šis tas). Šią informaciją suprojektavo F. Dreikas su K. Saganu (daugiau apie tai žr. >>>> ). 1974 m. lapkričio 16 d. iš Aresibo observatorijos vieno mums artimiausių žvaigždžių spiečiaus
M13 kryptimi pasiųstas radijo signalas, kuriame užšifruota:
1977 m. užregistruotas vadinamasis Wow (Oho-ho) signalas (daugiau apie tai >>>>> ). 1977 m. startavo Voyager-1 ir Voyager-2, paliksiantys Saulės sistemą.
Juose yra po auksinį diską, perteikiantį informaciją apie Žemę. Jų informacinė talpa gerokai didesnė nei Pioneer-10 ir Pioneer-11 (apie 100 MB video informacijos). Beje, informaciją galima supakuoti labai talpiai. Amerikiečiai Kristoferis Rouzas ir Gregoris Raitas įrodė, kad šiuolaikinės technologijos leidžia visas žmonijos žinias sutalpinti 1 g svorio kristalą. Visos žmonijos žinios sudaro apie milijoną terabaitų. O ir užrašymo įranga būtų nepaprastai brangi. Kita vertus, 1 g kristalo negalima būtų siųsti į kosmosą, nes jį veiktų kosmoso spinduliai, tad reiktų jam įrengti masyvią apsaugą (šarvų storis turėtų siekti apie 1 m o tai daug tonų svorio). Atsakymo teks laukti 48 000 metų!
Kada nors ateis 25974-ieji. Ir tada galbūt kažkurioje M-13 (Mesjė-13) spiečiaus planetoje, besisukančioje apie savo
saulę, kils sensacija. Galbūt kažkoks protingas jos čiabuvis gentainiams paskelbs, kad gavo
mūsų pranešimą jiems.
1974 m. lapkričio 16 d. Aresibo gyvenvietėje Puerto-Rike susirinko daug žmonių į didžiausio pasaulyje radijo
teleskopo atidarymo ceremoniją. Jo 300-metrinė antena, įrengta taurės pavidalo įduboje tarp kalnų, nebus vien klausanti
ausis, bet ir aktyvi kalbėtoja, siunčianti radijo bangas į bekraštį kosmosą. Tačiau jie susirinko ne vien šio milžino
atidarymo proga, bet dar labiau todėl, kad Žemė pirmąkart pasiruošė prabilti į erdvę.
Tiesa, dar 1960-ais buvo OZMA projektas, kurio dešimtį kartų
mažesnis Green Banko Vakarų Virdžinijoje radijo teleskopas kelis mėnesius tik klausėsi, ar nėra svetimų žinučių. O kas, jei jie tuo metu į mus nesikreipė?
M-13 spiečiuje Heraklio žvaigždyne yra per 30 tūkst. žvaigždžių. Tam laikui, kai pasiųstas signalas pasieks M-13, jo skersmuo bus lygus
spiečiaus diametrui tad energija veltui nedings.
Pasiųsta žinutė užkoduota dvejetainiu kodu kokiu kalbasi (daugiausia) kompiuteriai. Tačiau ką norime pasakyti
protingiems nežemiečiams? Pirmiausia Mes irgi protingi. Mes mokam skaičiuoti todėl visa žinutė sudaryta lygiai iš
1679 ženklų. Ši reikšmė subtili ji lygi dviejų pirminių skaičių
23 ir 73 sandaugai. Tokie skaičiai sutinkami ne taip jau dažnai, - ir į jų pasirodymas tekste protingas adresatas turėtų atkreipti dėmesį.
Tuo labiau, kad žinutė sudaryta 73 eilučių po 23 stulpelius.
Tačiau skeptiškam Mesjė-13 gyventojui dar truks mūsų protingumo įrodymo. Jam pirmoje eilutėje išvardijami visi
skaitmenys nuo 1 iki 9 (aišku, dvejetainėje sistemoje). Nepakanka aritmetikos? Žodis chemijai: paeiliui išvardijami gamtoje
paplitusių elementų atominiai svoriai: vandenilio, anglies, azoto, deguonies ir fosforo.
Tada laikas papasakoti apie mūsų materialią prigimtį. Parodoma DNR struktūra, o toliau žmogaus figūros siluetas, kad
ir kiek supaprastintai. O jei norės sužinoti mūsų ūgį, nurodoma ir tai greta figūros skaičius 14. Tai vidutinis žmogaus
ūgis, jei matavimo vienetu imama 12,6 cm o tai bangos, kuria siunčiama žinutė, ilgis. O kitoje žmogučio pusėje skaičius 4 mlrd.
maždaug tiek gyventojų tuo metu buvo Žemėje.
O štai ir pati Žemė trečia planeta Saulės sistemoje šiek tiek kilstelėta 9-ių planetų sekoje.
Liko dar kelios dešimtys nepanaudotų pozicijų. Tad ir jas panaudojo pavaizdavo kalbos organą Aresibo
teleskopą. Vaizdas primityvus, tačiau antenos diametras perteiktas labai tiksliai kiekvienas mokantis aritmetiką supras,
kad jis lygus 2430, jei tik matuosime tuo pačiu bangos ilgiu. Juk ne metrine sistema aiškinsies su nežemiečiu!
Taigi, žinutė išsiųsta dabar reikia sulaukti atsakymo po .... 48 tūkst. m. Paskirstyti skaičiavimai Šiuo metu yra keletas projektų astronomijoje, naudojančių paskirstytus skaičiavimus. Jų principas toks: lankytojas atsisiunčia ir savo kompiuteryje įdiegia specialią programą, kuri užima nedaug kompiuterio resursų ir veikia tik tada, kai kompiuteris dykinėja. Ji atsisiunčia duomenų porciją, juos išanalizuoja ir nusiunčia į vieningą skaičiavimo centrą. Pirmas toks projektas buvo SETI@home (startavęs 1995 m., žr. Ar ten ieškome?), kai kiekvienas norintis iš setiathome.berkeley.edu galėjo atsisiųsti BOINC programą, atsisiunčią radijo teleskopų duomenis ir tikrinančią, ar juose nėra dirbtinės kilmės signalų. Šio projekto pagrindu 2005 m. pradėjo veikti Einstein@home projektas, kurio tikslas buvo patikrinti Einšteino hipotezę apie gravitacinių bangų egzistavimą. Jame apdorojami LIGO gaunami duomenys. 2009 m. tą užduotį papildė pulsarų paieška pagal Puerto-Rike esančio Aresibo (Arecibo) radijo teleskopo duomenis. Į projektą įsiliejo 250 tūkst. savanorių iš 192 šalių. Jau po metų atėjo pirmoji sėkmė Chris ir Helen Colvin iš Ajovos valstijos (JAV) bei Daniel Gebhardt iš Vokietijos kompiuteriai 2010 m. rugpjūčio 12 d. atrado reto tipo pulsarą PSR J2007+2722. Šis pulsaras per sekundę apsisuka 41 kartą, tačiau, skirtingai nei kiti tokio dažnio jo broliai, jis neturi palydovo, tad spėjama, kad jis gali būti išsuktas ir išmestas iš dvinarės sistemos. Detaliau apie projektą >>>> Po nedidelės pertraukos 2010 m. gruodį SETI@home vėl veikia ir tai gera proga prisidėti prie jo ir jums: setiathome.berkeley.edu ( o taip pat ir prie Einstein@home ) Keli kiti paskirstyto skaičiavimo projektai, kuriuose galite dalyvauti ir padėti išspręsti iškeltus uždavinius:
Yra ir daugiau projektų (žr. Distributed computing projects), prie kurių galite prisijungti atsisiuntę BOINC programą ir prisijungę prie norimų projektų (užtenka atsisiųsti tik vieną programos kopiją ir iš jos jungtis prie daygelio projektų). Detaliau apie Einstein@home projektą skaitykite >>>> O Marseno pirminių skaičių paieškai 1996 m. įkurtas GIMPS, kurio Prime95 klientinę dalį sukūrė G. Woltmanas, o koordinuojančią PrimeNet sistemą S. Kurowski. Jo dėka jau atrasta 16 Marseno skaičių. Suradusieji pirminius skaičius turi šansą laimėti premijas. Programą paieškai galite atsisiųsti iš šio puslapio. Kiek ten jų? Taip pat paskaitykite Kodėl jų nėra? Įvertinti svetimųjų skaičių kosmose kažkiek padeda matematika. Bet kodėl kažkiek? Mat skaičiavimuose nemaža dalis tikimybių, o tai reiškia, kad dėsningai, tačiau galbūt. Galimam civilizacijų kiekiui nustatyti paprastai naudojama 1961 pasiūlyta Dreiko lygtis. Pradėkime nuo žvaigždžių ir planetų statistikos. Gyvybė yra Žemėje ir spėjama, kad, tikėtiniausia, kitur ji atsirado panašiai. Taigi, ir jų planetų sąlygos turėtų būti panašios į žemiškąsias. Tad kandidačių tarp žvaigždžių lieka perpus mažiau, tačiau ir likusių yra apie 50 mlrd. mūsų galaktikoje. O paskutiniais metais nustatyta, kad planetos yra gana įprastas darinys prie žvaigždžių, tad prie kiekvienos kandidatės žvaigždės galime tikėtis apie 10 planetų. Mūsų Saulės sistemoje iš 10-ies planet vienoje yra gyvybė, tad, jei šis santykis išlaikomas, tai Paukščių take yra 50 mlrd. 5 kandidates tinkančių planetų. Bet... jei jau Žemėje gyvybei atsirasti prireikė 4 mlrd. m., tai gali būti, kad gyvybė Visatoje vis tik retas paukštis. Dreiko lygtyje daugelis parametrų menkai nuspėjami arba visai nežinomi. Tarkim, kokia dalis gyvybės išsivysto iki protingos lygio? Vis tik bandoma rasti protingas lygties parametrų reikšmes. Skirtingi įsivaizdavimai duoda skirtingus rezultatus nuo 1-os išsivysčiusios civilizacijos galaktikoje (jei jau mūsų civilizaciją galima laikyti protinga ir išsivysčiusia) iki kelių milijonų. Trumpos biografijos 1) Bilas Votersonas (Bill Watterson, g. 1958 m.) amerikiečių dailininkas-karikatūristas, komiksų kūrėjas; komikso Kelvinas ir Hobsas (1985-1995) kūrėjas. Aršus autorinių teisių gyvėnas ir kategoriškai draudžia kurti ir pardavinėti bet ką, kas susiję su jo kūryba. 2) Džoselina Bell (Jocelyn Bell Burnell, g. 1943 m.) šiaurės Airijos astrofizikė,
išgarsėjo pulsaro atradimu (1967 liepą). Ji, būdama aspirante, aptiko, kad iš pastovaus šaltinio
sigalas pulsuoja maždaug kartą per sekundę dažniu. Ji apie tai pranešė vadovui A. Hewishui, tačiau
tasai pareiškė, kad tie signalai susiję su žmogaus veikla. Tačiau Džoselina tesė jų tyrinėjimą ir įtikino
vadovą atlikti išsamesnį jų tyrimą. Buvo iškelta ir hipotezė, kad tai nežemiškos civilizacijos signalai, o jų
šaltinis gavo pavadinimą LGM-1 (Little Green men maži žali žmogiukai). Tačiau netrukus Bell aptiko dar
tris tokio tipo signalus, sklindančius iš visai kitų dangaus sričių ir suprato, kad juos siunčia visai naujo
tipo dangaus objektai. Apie tuos atradimus tyrinėtojai paskelbė du straipsnius Nature žurnale.
Pirmajame A. Hewisho pavardė buvo pirmąja (iš 5 autorių, J. Bell - antroji) ir jis 1974 m. už šį atradimą
gavo Nobelio premiją, neįtraukian J. Bell kaip bendrautorės. Tai sukėlė mokslo bendruomenės
nepasitekinimą ir kritiką, tame tarpe ir F. Hoilo, taip pat buvusio A. Hewisho mokiniu.
Jos indėlį atradimui gynė ir I. Šklovskis. 3) Vladimiras Surdinas (g. 1953 m.) rusų astronomas ir mokslo populiarintojas. Per 100 mokslinių straipsnių, kelių dešimčių mokslo populiarinimo knygų autorius. Pagrindiniai moksliniai pasiekimai žvaigždžių sankaupų dinamikos, žvaigždžių susidarymo, tarpžvaigždinės erdvės, Saulės sistemos objektų dinamikos srityse. Tyrinėjo rutulinius žvaigždžių spiečių pasiskirstymą, potvynių poveikį, masyvių karštų žvaigždžių povekį jaunuose spiečiuose... Papildomai skaitykite:
|
Su nuoroda į SETI (nežemiško proto paieškos) vadovus, tarp jų ir žinomą astrofiziką Kreigą Kasnovą,
buvo teigiama, kad apie objektus žinoma, tačiau NASA nenori apie juos pranešti. O mokslininkai
paskaičiavo, kad milžiniški NSO nusileis ... 2012-ųjų gruodžio viduryje, kas atitinka majų kalendoriaus pabaigą
Tad imta ieškoti alternatyvių būdų. Vieną jų 1960 m. išsakė australų radijo astronomas Ronaldas Breisvelis (Romnald Bracewell, 1921-2007)
panaudoti nedidelius automatinius zondus. Į juos surašę žmonijos turimas žinias negrįžtamai išsiunčiame į tarpžvaigždinę erdvę. Tikimasi, kad kitos civilizacijos
bus altruistės ir pasielgs taip pat ir gausime jų enciklopedijas.
atominiai skaičiai (protonų skaičius atome) vandenilio, anglies, azoto, deguonies ir fosforo;
sacharozės formulė ir DNR elementai (ir kita informacija apie DNR);
žmogus; Saulės sistema; Aresibo radijo teleskopas ir perduodančios antenos dydis.
