|
Kosmoso eskadrilės sutiktuvės?
Karikatūristas Bilas Wattersonas: Pasaulį jau aplėkė pranešimas, kad link Žemės skrenda milžiniški ateivių erdvėlaiviai. Smalsuoliai
netgi galėjo nueiti į www.sky-map.org svetainę ir įvesti nurodytas koordinates.
Tačiau, pirmiausia, jei jau astronomai aptiktų kokius dirbtinius objektus, tai, labiausiai tikėtina, kad tas
faktas būtų įslaptintas, panašiai, kaip nutiko atradus
pulsarus. 1967 m. britų aspirantė Džoselina Bell,
ieškodama sparčių radijo spinduliavimo fliuktuacijų, aptiko šaltinį su periodiškai pulsuojančiais
signalais. Iškart jai ir vadovui kilo mintis apie nežemiško proto apraišką, todėl tie darbai buvo įslaptinti,
o šaltinis pavadintas LGM-1 (mažų žalių žmogeliukų santrumpa angliškai). Tačiau netrukus buvo rasti
kiti panašūs šaltiniai, ir mokslininkai padarė išvadą, kad tai nauja kosmoso objektų klasė, vėliau
pavadinta pulsarais.
Toliau, iš NASA ADS bibliografinės bazės aiškėja, kad Kosnovas neturi nė vieno mokslinio straipsnio
astronomijos temomis. Jis ir pats neslepia, kad nėra astrofizikas. Tai žumalistas, rašytojas, patarėjas
interneto klausimais, prodiuseris. Savo įvairiapusėje veikloje yra buvęs ir vienu SETI@home projekto
iniciatorių. Šis projektas skirtas paskirstytai radioteleskopų sukauptų duomenų analizei. Tuo duomenų
apimtys yra milžiniškos, o šis projektas leidžia kiekvienam, turinčiam priėjimą prie interneto, padėti
savo kompiuterio resursais apdoroti tuos duomenis.
Pagaliau, pagal tų NSO dydį (keliasdešimt sekundės dalių), ir teiginį, kad jei milžiniški, galima spėti,
kad jie yra maždaug už 2 mln. km. o tai reiškia, kad iki 2012-ųjų jie skris vos ne vėžlio greičiu.
Tačiau svarbiausia, kaip nustatė mokslo populiarintojas V. Surdinas, www.sky-map.org panaudojo
DSS-2 metodiką ir, kad vaizdas būtų spalvotas, sudėjo skirtingų filtrų vaizdus, juos nuspalvindami.
Ateivių laivai matomi tik su mėlynu filtru padarytose nuotraukose. O tai jau reiškia, kad tai tik
fotojuostos defektas
Parengta pasitelkiant gazeta.ru straipsniu Žemiečių pastangos susisiekti
Pirmuosius bandymus susisiekti su kitomis civilizacijomis pabandė radioastronomai, tačiau jų
trūkumai buvo akivaizdūs:
Tad imta ieškoti alternatyvių būdų. Vieną jų 1960 m. išsakė australų radijo astronomas Ronaldas
Breisvelis (Romnald Bracewell, 1921-2007)
Laikui bėgant ši idėja darosi vis populiaresnė. Visų pirma, elektronikos vystymasis leidžia sukurti
miniatiūrines sistemas; antra, atsirado naujų idėjų, kaip padidinti kosmoso zondų greitį (joniniai,
elektromagnetiniai varikliai).
1972-3 m. startavo Pioneer-10 ir Pioneer-11, paliksiantys Saulės sistemą (žr. "Pioneer" anomalijos).
Juose įmontuotos nedidelės metalinės plokštelės (tarsi mūsų vizitinė kortelė), kuri perteikia apie 10 KB info (ne tiek ir
daug, bet vis šis tas). Šią informaciją suprojektavo Dreikas su K. Saganu
(daugiau apie tai žr.
>>>> ).
1974 m. lapkričio 16 d. iš Aresibo observatorijos vieno mums artimiausių žvaigždžių spiečiaus
M13 kryptimi pasiųstas radijo signalas, kuriame užšifruota:
atominiai skaičiai (protonų skaičius atome) vandenilio, anglies, azoto, deguonies ir fosforo;
sacharozės formulė ir DNR elementai (ir kita informacija apie DNR);
žmogus;
Saulės sistema;
Aresibo radijo teleskopas ir perduodančios antenos dydis.
1977 m. startavo
Voyager-1 ir Voyager-2, paliksiantys Saulės sistemą. Juose yra po auksinį
diską, perteikiantį informaciją apie Žemę. Jų informacinė talpa gerokai didesnė nei Pioneer-10 ir
Pioneer-11 (apie 100 MB video informacijos).
Beje, informaciją galima supakuoti labai talpiai. Amerikiečiai Kristoferis Rouzas ir Gregoris Raitas
įrodė, kad šiuolaikinės technologijos leidžia visas žmonijos žinias sutalpinti 1 g svorio kristalą. Visos
žmonijos žinios sudaro apie milijoną terabaitų. O ir užrašymo įranga būtų nepaprastai brangi. Kita
vertus, 1 g kristalo negalima būtų siųsti į kosmosą, nes jį veiktų kosmoso spinduliai, tad reiktų jam
įrengti masyvią apsaugą (šarvų storis turėtų siekti apie 1 m o tai daug tonų svorio).
Paskirstyti skaičiavimai
Šiuo metu yra keletas projektų astronomijoje, naudojančių paskirstytus skaičiavimus. Jų principas
toks: lankytojas atsisiunčia ir savo kompiuteryje įdiegia specialią programą, kuri užima nedaug
kompiuterio resursų ir veikia tik tada, kai kompiuteris dykinėja. Ji atsisiunčia duomenų porciją, juos
išanalizuoja ir nusiunčia į vieningą skaičiavimo centrą.
Pirmas toks projektas buvo SETI@home
(startavęs 1995 m., žr. Ar ten ieškome?),
kai kiekvienas norintis iš
setiathome.berkeley.edu galėjo atsisiųsti BOINC programą, atsisiunčią radijo teleskopų duomenis
ir tikrinančią, ar juose nėra dirbtinės kilmės signalų.
Šio projekto pagrindu 2005 m. pradėjo veikti
Einstein@home projektas,
kurio tikslas buvo patikrinti Einšteino hipotezę apie gravitacinių
bangų egzistavimą. Jame apdorojami LIGO gaunami duomenys. 2009 m. tą užduotį papildė
pulsarų
paieška pagal Puerto-Rike esančio Aresibo (Arecibo) radijo teleskopo duomenis. Į projektą įsiliejo 250
tūkst. savanorių iš 192 šalių. Jau po metų atėjo pirmoji sėkmė Chris ir Helen Colvin iš Ajovos
valstijos (JAV) bei Daniel Gebhardt iš Vokietijos kompiuteriai 2010 m. rugpjūčio 12 d. atrado reto tipo
pulsarą PSR J2007+2722. Šis pulsaras per sekundę apsisuka 41 kartą, tačiau, skirtingai nei kiti tokio
dažnio jo broliai, jis neturi palydovo, tad spėjama, kad jis gali būti išsuktas ir išmestas iš
dvinarės sistemos.
Detaliau apie projektą >>>>
Po nedidelės pertraukos 2010 m. gruodį SETI@home vėl veikia
ir tai gera proga prisidėti prie jo ir jums:
setiathome.berkeley.edu
( o taip pat ir prie
Einstein@home )
Keli kiti paskirstyto skaičiavimo projektai, kuriuose galite dalyvauti ir padėti išspręsti iškeltus
uždavinius:
Yra ir daugiau projektų (žr. Distributed computing projects),
prie kurių galite prisijungti atsisiuntę
BOINC programą
ir prisijungę prie norimų projektų (užtenka atsisiųsti tik vieną programos kopiją ir iš jos jungtis prie daygelio projektų).
Detaliau apie Einstein@home projektą skaitykite >>>>
Papildomai skaitykite:
|