Global Lithuanian Net: san-taka station: |
Nežemiški roko muzikos ryšiai
Skaitykite ankstyvąją versiją:
Bendra kosmoso ir rock'n'rol'o istorija
Kosmoso trauka ir rokenrolo vystymasis tiesiog persipina tarpusavyje. Ankstyvoji,
eksperimentiška, hipnotizuojanti roko muzika pirmoji ėmėsi autentiškai (at)kurti
kosminius pojūčius garsų pagalba. Ypač gerai tai pasireiškė psichodelinėje roko
muzikoje, kuri savo kilme susieta su tuomet, 1965-1969 m. Vakarų pasaulyje laisvai
paplitusiu psichoaktyviu haliucinogeniniu preparatu LSD.
Psichodelinis sąmonės išplėtimas, kurį gali atverti tiesiog pati muzika, be jokių
papildomų priemonių, atskleidė, kad kosminė kelionė vyksta ne tik laike ir erdvėje, bet
Grupė Pink Floyd, ankstyviausiame gyvavimo laikotarpyje, su pašėlusiu Syd
Barrett'u priešakyje, bene skambiausiai sugebėjo perteikti psichodelinį poveikį garsų
forma. Jų muzika pradėta vadinti tiesiog kosmine (space rock) ir iš esmės ne tiek
dėl elektroninių efektų, kurie tuomet buvo negausūs, o dėl to, ką jiems pavyko tokiomis
kukliomis priemonėmis išgauti - ypatingos skambesio erdvės ir bendros visumos,
sustiprintos psichodeliniais" šviesos efektais. Hipnotizuojančiai ilgos instrumentinės pjesės, kaip kad tarp-žvaigždinė -
Interstellar Overdrive ar Soucerful Of Secrets gal būt tiksliausiai atspindi ankstyvųjų
Pink Floyd garsines keliones bei nuotaikas, nors, kaip ne keista, Syd Barrett parašė
keletą šmaikščių trumpų dainų, tapusių sėkmingais singlais. Nuo antrojo grupės albumo
dainų rašymą nemaža dalim perėmęs Roger Waters taip pat tęsė kosminė tematiką, su
būdingomis gudriomis įžvalgomis, minėdamas ir didžiulį erdvėlaivį, besileidžiantį
liepsnose, kontaktui su žmonija, kur nors Mildenhall'e (daina "Let There Be More Light",
1968), iki pat tiek kosminės, kiek ir humanistiškos plokštelės, The Dark Side Of The
Moon (Tamsioji Mėnulio pusė, 1973), - šedevru ne tik grupės diskografijoje, bet
vienu iš roko muzikos aukščiausių pasiekimų.
Psichodelinio roko pradžioje domėjimasis NSO ir kitomis anomalijomis tapo
prasmingai derėti, kaip ir sąsajos su Rytų misticizmu. Tačiau, jei
budizmo bei induizmo
įtaka pogrindinei hipių kultūrai yra išsamiai studijuota, ir tapatinama su siauros
Vakarietiško mąstysenos permainymu 7 dešimtmetyje, tai ufologinės minties
dalyvavimas tuometinėje kontrkultūroje išlieka labiau šešėlyje.
Bet ne veltui Londone 1967 m. duris atvėrė klubas, pavadintas UFO, kuriam laikui
tapęs centriniu visos pogrindinės kultūros katalizatoriumi ir susibūrimo vieta.
Taip pat svarbiu Britanijos psichodelinės geografijos tašku tapo iš seno mįslinga
Glastonbury vietovė, davusi magišką erdvę muzikiniams festivaliams, kurie vyksta iki šiol.
Senosios mistiškos vietos, Albiono legendos, druidų paslaptys, ir naujos dainos,
kuriose pasirodo tiek elfai bei nykštukai, tiek skraidančios lėkštės. Ufologijos vaizdiniai
galėjo organiškai įsipinti į psichodelinės eros mąstyseną, poeziją ir vaizduojamąjį meną.
Taip pat tai asocijavosi su iššūkiu racionalistinei, bukai materialistiškai pasaulėžiūrai, kuri
dominavo abiejose Atlanto pusėse nuo pilko nykaus pokario. Nežemiškų civilizacijų
egzistavimas buvo idėja pralaužianti ribotas mokyklinės tikrovės sampratas, ką jau ir taip
krestelėjo LSD inspiruoti praregėjimai.
Tačiau pradžią galima atsekti dar anksčiau, kuomet regis, kad skraidančios lėkštės
įtakojo rokenrolą nuo pat jo lopšio Amerikoje, - dar 1957 m. pasirodė atlikėjas Billy Lee
Riley su užsukančia "Flying Saucer Rock and Roll", ar panašiu laiku nuskambėjo Little
Walter'io skraidančia lūpine armonikėlė vedamas instrumentinis dalykas Flying
Saucer. Taip pat verta prisiminti, kad ir pats, rokenrolo karaliumi vadinamas, Elvis
Prestley pasižymėjo keistomis, mažai apdainuotomis savybėmis ir domėjimosi sritimis,
pavyzdžiui, sukaupė gerą metafizinių knygų kolekciją (virš 300), įskaitant ir ufologinėmis
temomis, kuo jis greičiausiai nemažai domėjosi dar ir todėl, kad, kaip teigiama, ir pats buvo NSO pasirodymų liudininku.
1965 m. dar mažai kam žinomas gitaristas Jimi Hendrix,
grojęs dainininko Curtis Knight grupėje Squires, įsiamžino šmaikščioje ir labai
vykusioje jų dviejų dainelėje U.F.O.
Knygoje Jimi Hendrix-žvaigždžių vaikas (Jimi Hendrix: Starchild, 1974,
išplėsta versija - 1992) tas pat Curtis Knight atskleidžia, kad
Jimi Hendrix ne tik visad
buvo įsijautęs į kosmines temas, tikėjo bei tarytum iš vidaus žinojo apie nežemiškų
civilizacijų egzistavimą, būtybes, apsilankančias mūsų Saulės sistemoje, taip pat ir
esančias Žemės gelmėse, bet buvo ir pats lydymas nežinomųjų jėgų iš aukščiau. Ne
kartą charizmatinio gitaristo koncertų metu danguje pasirodydavo NSO, sakoma, tai tapo
vos ne įprasta koncertinių turnė palyda, iki pat Jimi Hendrix'o paskutinio pasirodymo
scenoje. O vieną lemtingą naktį 1965 m., pasak Curtis Knight'o, kažkas, iš aukščiau
nusileidęs išgelbėjo juos, bebaigiančius sušalti užgesusiame automobilyje, kelyje į Niujorką...
Jimi Hendrix,
kalbėjęs apie kosminius brolius, astralinę projekciją, mistines muzikos
galias galėtų būt pavyzdinis, bebaimis Visatos pasiuntinys, kaip ir džiazo muzikoje iki jo
Sun Ra,
tvirtinęs apie savo kontaktą su nežemiškomis būtybėmis, kai buvo paimtas į jų
kosminį laivą ir patyręs dvasinį atsivėrimą bei savo muzikinio kelio viziją, dar tuomet, kai
tokios temos toli gražu nebuvo madingos.
Kitoje Atlanto pusėje, savo muzikinės karjeros pradžioje, jaunutis David Robert Jones
bendradarbiavo ufologiniame žurnale ir taip pat pasakojo ne kartą matęs NSO įvairiomis
aplinkybėmis. Netrukus ir pats, glam roko metamorfozėje persimainęs
David Bowie,
tapo pasiuntiniu iš kosmoso, pasakiškomis dainomis įvedęs daugybę naujų
idėjų, įvaizdžių bei sampratų, kaip kad Žvaigždžių žmogus (daina Starman, 1972),
anksčiau, nei spėta susivokti apie ką čia kalbama. Albumas The Rise and Fall Of
Ziggy Stardust and the Spiders From Mars (Ziggy Stardust'o bei vorų iš Marso
iškilimas ir krytis, 1972) atvėrė naują roko plokštelės koncepciją, ir pristatė filosofinį
pasakojimą apie ateivį Žemėje. Nuo pat tragiškai atitrūkusio nuo Žemės orbitos
astronauto Tomo iš pirmosios sėkmingos dainos Space Oddity (1969) iki savotiško
sugrįžimo Hallo Spaceboy (1995), David Bowie jau niekada negalėtų atsiriboti nuo nežemiškų būtybių tematikos.
"Visais laikais tarp moderniosios muzikos ir NSO paslapties egzistavo tam
tikras ryšys" teigia Jenny Randles, knygoje Žvaigždžių vaikai ir pasakoja
savo susitikimus bei bendravimą su roko muzikantais, tokiais kaip The Moody Blues,
kurie apie 1966 m. visa grupe išgyveno gan artimo laipsnio kontaktą su didžiuliu,
švytinčiu nežemišku skraidančiu objektu, nusileidusiu pakelėje, šalia greitkelio į Londoną.
Nei vienas iš jų nebuvo linkęs apie tai pasakoti ištisus dešimtmečius ir ši sukrečianti
patirtis lyg ir tiesiogiai neatsispindėjo Moody Blues muzikoje. Kaip kad ir John Lennon'o
atveju, kuris 1974 m. įspūdingai regėjo NSO danguje, bet to neapdainavo, bent jau tuo
laiku, tik užrašė albumo Wall and Bridges (Siena ir tiltai, 1974) metrikoje, ir
pasakojimas pakankamai atvirai buvo nušviestas muzikinėje spaudoje.
Anglų hard roko grupė UFO galima sakyt, siejosi su NSO labiau tik
pavadinimu ir ypač trečiojo albumo Phenomenon (Fenomenas, 1974) viršeliu,
nei dainomis. Tačiau debiutinė plokštelė, pavadinimu UFO (NSO, 1970), įrašyta
Žymi Amerikos Vakarų pakrantės psichodelinio roko grupė Jefferson Airplaine
gražiai evoliucionavo ir vėliau persimainė į Jefferson Starship, kol galiausiai liko vis taip
pat sėkminga grupė Starship su dainininke Grace Slick priešakyje.
Kita vertus, muzikantai, rodos, net ir nelabai linkę į ekstremalius visatos polėkius tapo
paveikti ypatingų garso tembrų, kaip kad įsigalint elektroninei muzikai, kurioje tarytum
savaime yra kažkas kosmiško. Ne veltui tokios temos dažnos bet kokios krypties (nuo
intelektualios iki šokių) ar laikmečio elektroninės muzikos albumuose, nuo ankstyvųjų
primityvių futurizmų iki nedviprasmiškai ufologinių, kaip kad įtakingasis, kritikų
nuostabai pirmą vietą Jungtinės Karalystės populiariausių albumų sąraše užėmęs anglų
grupės ORB albumas UFOrb (1992). Taip pat ir ambientinis Phil Thornton'o Alien
Encounter (Susidūrimas su ateiviu, 1996)
Nepakankamai įvertinas liko grupės The Stranglers albumas, pranokstantis
pank roką ir bet kokias stiliaus ar mąstysenos ribas - (The Gospel According
To) Themeninblack (Evangelija pagal žmones juodame, 1980), poetiškas,
fantasmagorinis, ufologinis pasakojimas, pasak pačios grupės - Senojo Testamento
interpretacija Erich Von Danikeno plius grupės Kraftverk, plius Gerogio Moroder, plius
pačios The Stranglers stiliumi.
Kosminė, ar mūsų apžvelgiamu atveju, nežemiškos sąmonės egzistavimo bei
ufologinė tematika galėjo gerai tikti progresyvaus roko epochoje, ta proga gali iškilti
atmintyje Rick Wakeman'o, grupės Yes klavišininko solinis albumas No Earthly
Connection (Nežemiškas ryšys, 1977), autorinis ir kosminis, skirtingai nuo
ankstesnių, paremtų mėgstamų knygų siužetais, - kaip kad Žiulio Verno Kelionė į Žemės centrą.
Nežemiškas ryšys lyg supintas iš filosofinių apmąstymų žodžiais ir garsais -
pastaraisiais pranokstant verbalinės išraiškos netobulumus. Nors kaip tik tais metais pats
Rick Wakeman stebėjo NSO danguje, ne tai pasufleravo albumo temą, - plokštelė kaip tik
buvo jau įrašinėjamo eigoje! Grupei Yes ir ypač jų pagrindiniam balsui - vokalistui Jon
Anderson'ui kosminės temos visad buvo artimos, ir 1978 m. grupė paskelbė dainą atviru
tekstu apie NSO atvykimą - Arriving UFO.
Tikra išpažintimi, ypač sėkminga muzikaliai ir emociškai tikra, be to ir hit singlu tapo
daina No Doubt About it įrašyta grupės tipišku disko stiliaus pavadinimu Hot
Chocolate. Tai galėtų atrodyti pop kultūros siurprizu, bet kita vertus visas disko stilius
Meniškos, bendro pobūdžio ar paremtos asmenine patirtimi dainos ufologine tema
išpuolė galima sakyt visose roko muzikos kategorijose ir laikmečiuose.
Kaip kad Calling Occupants (Of Interplanetary Craft) originaliai parašyta ir atlikta mįslingos grupės
Klaatu 1976 m., ir dar netikėtai interpretuota dueto The Carpenters 1977 m. tapo ypač
populiaria daina. Tiek pat netikėtu kosminiu akibrokštu gali pasirodyti ir pop dainininkės
Lynsey de Paul daina Just Visiting (1973) , apie ateivių apsilankymą senovėje, kaip ir
plačiai mėgiamos amerikiečių roko grupės Styx baladė Come Sail Away (1977) su
poetiška nuoroda į apsilankymą kosminiame laive, Peter Gabriel'io Solesbury Hill
(1977), Kate Bush Strange Phenomena (1978), kalėdinė Chris de Burgh'o daina "A
Spaceman Came Traveling" (1976), filosofine grupės Genesis - Keep It Dark (1981), ar
Frank Zappa'os senovės ateivius menanti daina Inca Roads (1975)
Taip pat grupės Radiohead plaukianti Subterranean Homesick Alien (1997) ir
galiausiai, sąmokslo teoriją apie nuslėptą ateivių egzistavimą atskleidžianti grupės
Muse - Exo-Politics (2006).
Kuriozišku ateivių muzikiniu pasirodymas gali būt atgimusios grupės Take That
dalykas Aliens (2011), ir, kaip nekeista, nepriklausantis Robbie Williams'o autorystei.
Tačiau būtent Robbie Williams paskutiniu metu buvo rimčiausiu ufologijos studentu ir
bene skandalingiausia pop žvaigžde, drąsiai pasisakančia apie nežemiškų būtybių
egzistavimą: Jie stebisi, kodėl aš tuo domiuosi? O aš negaliu atsistebėt, kaip
kitiems tai gali nebūt įdomu.
Parengė Lukas Devita
Papildomai skaitykite:
|