Global Lithuanian Net: san-taka station: |
Slibino žvaigždynas
Slibino žvaigždynas (Draco, Dra) yra šiauriniame pusrutulyje ir vinguriuoja tarp Didžiųjų ir Mažųjų Grįžulo Ratų.
Lietuvoje jis matomas ištisus metus, geriausia stebėti kovo-gegužės mėnesiais.
Į žvaigždynų katalogą įtrauktas dar Klaudijaus Ptolemėjaus (Almagestas).
Egipte tapatintas su šiaurinio dangaus deive Tauride, kurios kūnas buvo sudarytas
iš krokodilo, žmogaus, liūtės ir hipopotamo dalių. Kinų astronomijoje Slibino žvaigždynas
išsidėstęs per dvi dangaus sritis tradiciniame kinų dangaus suskirstyme: ir šiaurinio dangaus
Trijuose aptvaruose (Purpuriniame uždraustame; Aukščiausiųjų rūmų, Dangiškojo turgaus) ir Šiaurės Juodajame vėžlyje.
Žvaigždynas simbolizuoja mitologinių herojų kovą su drakonais, hidromis. Šviesiausios žvaigždės:
Etaminas (g Dra) - Zenito žvaigždė. Arab. reiškia drakono galvą. Ji yra ryškiausia žvaigždyno žvaigždė (2,24).
Sistemingai nustatinėdamas šios žvaigždės koordinates anglas Džeimsas Bredlis*) 1725 m. atrado šviesos aberacijos**) reiškinį. Žvaigždyne išskiriami šios jo dalių pavadinimai:
Slibino galva (arba Rombas) netaisyklingas keturkampis iš Rostabano, Etamino, Kumos ir Grumiumo. Žvaigždyne neseniai viena žvaigždė pavadinta Kepleris-10, apie kurią, patvirtinta, sukasi kieta Žemės dydžio planeta.
Žvaigždyne yra Šiaurinis ekliptikos polius (keturkampyje, sudarytame iš Aldhibaho, Altajo, Batentaban
Borealis ir Grumiumo). Aplink jį 27 770 metų periodu sukasi pasaulio polius, šiuo metu esantis greta Šiaurinės žvaigždės.
2007 m. lapkritį buvo nustatyta, kad HIP 56948 žvaigždė yra beveik tiksli Saulės kopija.
Ties Šiauriniu ekliptikos poliumi (tarp Grumiumo ir Batentaban Borealis) yra žalsvai-melsvas planetiškasis
Katės akies ūkas NGC 6543, kurį išgarsino puikios Hablo teleskopo nuotraukos. Jį 1786 m. atrado
Viljamas Heršelis (Frederick William Herschel). Tai pirmasis planetiškasis
ūkas, kuriam buvo ištirtas spektras. Jį 1864 m. pirmiesiems savo spektroskopiniams tyrimams pasirinko seras Viljamas Haginsas (William Huggins).
Mūsų Galaktikos palydovė - Vietinės grupės
sferoidinė galaktikėlė - Nykštukinė Slibino galaktika. Jos skersmuo 0.9o (tik ~3500 šm), nuotolis nuo Saulės ~260 000 šm. Ji yra viena iš
neryškiausių galaktikų ir buvo atrasta A.G. Wilsono 1954 m. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad galaktika gali turėti labai daug
tamsiosios materijos.
Įspūdinga lęšinė galaktika NGC 5866, matoma briauna. Ji dar vadinama Verpsto (Veleno) galaktika ir yra
44 mln. šm. atstumu, ~60 000 šm skersmens. (Verpstu (arba Adata) vadinama ir kita spiralinė galaktika NGC
4565, esanti Berenikės garbanų žvaigždyne).
Slibino a (Tubanas) 3700-1500 m. pr.m.e. buvo arčiausiai Šiaurės poliaus esančia žvaigžde. Dėl žemės
ašies precesijos, tokia ji taps 21-me tūkstantmetyje.
Ji yra dvinare žvaigžde, kurios kompanionė (greičiausiai
raudonoji nykštukė arba mažos masės baltoji nykštukė) apsisuka per 51 d.
Sąryšis su ateiviais Drakono Alfa (Tubane) koloniją įsirengė ateiviai-reptilijos, kurie, kaip sakoma ir apie visas reptilijas, kadaise, prieš tūkstančius metų, atsirado Žemėje ir pabandė užvaldyti ją. Jie buvo pagrindinė suplanuotos invazijos, prasidedančios infiltracija, dalimi. Jų tikslas yra trukdyti vystyti technologijas bei spręsti civilizacijai kylančias problemas gyventojų pertekliaus, aplinkos užteršimo, maisto ir pan. Laikydami, kad žemiečiai yra įgimti kariai, drakonidai trukdo jiems išeiti į kosmosą (tarpžvaigždines keliones), kad sutrukdytų jų galimas imperialistines užmačias (apie jų apraiškas skaitykite ir >>>>>). *) Džeimsas Bredlis (James Bradley, 1692-1762) anglų dvasininkas ir astronomas, Grinvičo observatorijos karališkasis astronomas (nuo 1742 m.). Geriausiai žinomas dviem atradimais: šviesos aberacija (1727) ir Žemės ašies nutacija (svyravimu) - 1728 m. Aberaciją atrado bandydamas nustatyti žvaigždžių paralaksą (iki 1728 m. kartu su S. Molyneuxu bandė nustatyti Slibino g paralaksą). Pagal žvaigždžių šviesos aberaciją nustatė šviesos greitį (pagal jį 308 tūkst. km/sek.). Be to 1722 m. išmatavo Veneros kampinį skersmenį panaudodamas didelį orinį teleskopą su objektyvu, kurio židinio ilgis apie 65 m. **) Šviesos aberacija (iš lot. ab ir errare - klaidžioti, nukrypti) - regimasis šviesulio, pvz., žvaigždės, poslinkis dangaus sferoje dėl baigtinio šviesos greičio ir kartu dėl stebėtojo judėjimo (pvz., su Žeme aplink Saulę) t.y. pakeitus koordinačių sistemą. Stebint iš Žemės, atrodo, kad žvaigždė dangaus sferoje slenka elipse, kurios didysis pusašis yra lygus 20,496'' kampui. Ties ekliptikos poliumi elipsė tampa apskritimu, o ekliptikos plokštumoje tampa tiesės atkarpa. Ši aberacija kartais dar vadinama metine aberacija, norint atskirti ją nuo daug silpnesnės paros aberacijos, kurią sukelia Žemės sukimasis apie ašį. Metinę aberaciją 1727 m. nustatė Dž. Bradlis. Šviesos aberacijos teoriją išvystė F. Beselis ir kt. Taip pat skaitykite:
Arktūro žvaigždė
Papildomai skaitykite:
|