Global Lithuanian Net: san-taka station: |
Mėnulis atskleidžia savo nematomą veidą
Japonų SELENE agentūros palydovo (paleisto į orbitą 2007 m. rugsėjį) duomenys atskleidžia daugiau detalių apie mūsų artimiausią dangaus kaimyną.
Kadangi Mėnulis neturi atmosferos, jo geologinė struktūra išliko beveik nepasikeitusi, todėl jos tyrimas gali paaiškinti, kaip susidarė Saulės sistema. Tačiau Mėnulis turi ir neįprastų ypatybių: jo masė ir plutos storis skiriasi į Žemė nukreiptoje ir mums nematomoje pusėse. Mėnulis aplink savo ašį apsisuka kartą per parą, todėl jis į Žemę visada pasisukęs tik viena puse. Todėl gauti informaciją apie kitą jo pusę yra nelengva. Todėl SELENE vienas palydovas skrieja arto Mėnulio paviršiaus ir renka duomenis, o jo bendrininkas, kitas palydovas aukštesnėje orbitoje, priima tą informaciją ir persiunčia į Žemę. Matomoje Mėnulio pusėje kraterių srityje yra būdingų plokščių rajonų su nepaprastai stipria gravitacija ("pozityviosios anomalijos") ir tankesnėmis uolienomis, vadinamomis maskonais. Tuo tarpu nematomoje pusėje maskonų nepastebėta. Tačiau ten yra koncentriniai pozityvios-negatyvios-pozityvios gravitacijos žiedai. Todėl didesnės gravitacijos sritims reikia rasti kitokį paaiškinimą. N. Namiki mano, kad ten tamsesnės uolienos yra po pluta - atseit, mantija pakilo ir jas suspaudė. Tačiau tam reikėjo, kad Mėnulio jaunystėje nematomoje srityje būtų tvirtas sluoksnis (pluta ir mantija) - o tai galėjo būti tik tuo atveju, jei nematoma pusė buvo vėsesnė nei matoma (kurioje sritys labiau deformuotos). Bet kodėl ji galėjo būti vėsesnė, dar reikia paaiškinti. Kitas SELENE tyrimas buvo Mėnulio požeminių sluoksnių tyrimas panaudojant radarą. Matomoje Mėnulio pusėje buvo pasirinkta būdinga plokščia tamsaus bazalto lyguma, Mare Serenitatis (Ramybės jūra). Kelių šimtų metrų gylyje rastas plonas nuolaužų sluoksnis, įsiterpęs į storą bazalto lavos sluoksnį. Tai leidžia spėti Mėnulyje buvus ramų laikotarpį vulkaninės veiklos atžvilgiu (maždaug prieš 3,55-2,84 mlrd. m.). SELENE padarytos nematomos Mėnulio pusės sričių su vulkaninės veiklos požymiais nuotraukos leidžia datuoti, kad vulkaninė veikla joje liovėsi prieš 2,5 mlrd. m. Planuojami zondai į Mėnulį (skelbta 2008 m.)
JAV planuoja 2020 m. Mėnulyje pradėti statyti gyvenimui tinkamą bazę.
Tai suaktyvino įvairių šalių dėmesį Mėnuliui, aktyvumą ir bendradarbiavimą. Jau buvo
kalbama ir apie Tarptautinį Mėnulio tinklą (ILN), matavimo stočių tinklą, - pradžioje iš 8-10 (daugumą kurių įrengs JAV).
Vienok, gali būti, kad pasaulį užklupusi ekonominė krizė pakoreguos Mėnulio tyrinėjimų planus. 2009 m. pradžioje planuotas JAV Lunar Reconnaissance Orbiter" iš 50 km aukščio
turėtų sudaryti Mėnulio ir jame esančių mineralų telkinių trimatį žemėlapį. Kartu bus
nuskraidintas mažesnis zondas LCROSS, kurio daugiapakopė Centaur" raketa 9000
km/sek. greičiu trenksis į paviršių netoli Mėnulio pietų ašigalio. Nuo smūgio susidarys
per 20 m skersmens krateris, pakils dujų debesis. Netrukus per jį perskries pats
LCROSS zondas, kuris patikrins, ar smūgio metu išsiskyrė vandens garų. Po kelių minučių ir pats zondas trenksis į Mėnulį. JAV LADEE planuojamas 2011 m. spalį ir turės ištirti Mėnulio atmosferą bei išmatuoti dulkių kiekį aplink Mėnulį.
JAV dvigubas GRAIL planuojamas 2011 m. spalį ir turės sudaryti labai tikslų gravitacinį Mėnulio žemėlapį.
2009 m. planuojamas Rusijos Luna-Glob" ant Mėnulio paviršiaus nuleis 12-13 seisminio aktyvumo matuoklius. Žinoma, kad drebėjimai Mėnulyje
gali siekti 5,8 balus pagal Richterio skalę. Dabar žinoma, kad Mėnulio drebėjimai būna dviejų tipų. Vienų
jų, kylančių iš gilių Mėnulio sluoksnių, apie 700-1000 km gylio, prigimtis nežinoma
(spėjama, kad dėl Žemės vandenų potvynių poveikio). Paviršiniai yra labai reti ir ilgai trunkantys
(daugiau apie Mėnulio drebėjimus skaitykite >>>>>).
Dar vienas nugabentas prietaisas Aitkeno krateryje ieškos ledo.
Japonijos Selene-2" zondas, planuojamas 2012-13 m., nuleis mėnuleigį ir, galbūt, atgabens seisminio aktyvumo matuoklių.
Kinijos Chang'e-1A", planuojamas 2009 m., kaip ir 2007 m. Chang'e-1", turės piešti Mėnulio ir mineralų telkinių žemėlapį.
Kinijos Chang'e-3", planuojamas 2012-13 m., nuleis mėnuleigį.
Europos (britų) MoonLITE", planuojamas 2013 m., turės pristatyti 3-4 seisminio tinklo elementus.
Indijos Chandrayaan-2", planuojamas 2010-11 m., nugabens mėnuleigį.
Taip pat skaitykite apie planuojamas Kinijos ambicijas dėl Mėnulio...
Ar bus grįžta į Mėnulį?
A.Azimovas prognozavo kad žmonės į Mėnulį grįš 2010-ais
Prieš 3 m., 2004 m. sausio 14 d., Dž. Bušas nurodė NASA gražinti astronautus
į Mėnulį: Per paskutinius 30 m. jokio žmogaus koja nelietė kito pasaulio. Laikas Amerikai žengti
tolimesnius žingsnius. Tai būtų posūkis. Iki tol pora dešimtmečių NASA dėmesį skyrė
artimoms Žemei orbitoms. Tačiau tokia vizija nėra pigi programa iki 2018 m. kainuotų
apie 104 mlrd. dolerių. Tam teks sumažinti ar uždaryti daugelį kitų programų, tokių kaip kosminius mokslo tyrinėjimus astronomijos,
planetologijos ir Žemės stebėjimo srityse bei aeronautikos programas. Neabejotinai bus atidėtos Marso pavyzdžių atgabenimo bei
planetų misijos bei planetų prie artimiausių žvaigždžių paieškos. Tad NASA yra kiek
nekomfortabilioje padėtyje, ir jau dabar, 2007 m. pradžioje, susiduria su finansiniais sunkumais.
Kuriama nauja Orion kapsulė, pakeisianti dabartines apie 2014 m. ir apie 2020 m.
planuojama jomis vėl nugabenti astronautus į Mėnulį ir įrengti jo ašigalyje stotį. Kuriama ir
nauja raketa Ares-I. Visa tai arčiau klasikinių Apollo nei šatlų. Sukūrus Orion bus
imtasi nusileidimo modulio ir naujos galingesnės kieto kuro raketos Ares-V, galėsiančios į
orbitą iškelti 130 t krovinį. Pagrindinis skirtumas nuo Apollo, kad viską tempė viena
Saturn V raketa. Dabar Orion iškels viena raketa, o nusileidimo modulį skraidins jau kita.
Yra besidžiaugiančių būsima galimybe tirti Mėnulio paviršių. Tačiau nemažai yra abejojančių, kad gauta mokslinė nauda atsipirks. 2018 m. rudenį NASA kartu su Jūrų laivynu užbaigė 7-ąjį Orion gelbėjimo bandymų etapą. Skriejusi
25 tūkst. mylių per valandą greičiu ji atmosferoje sulėtėja iki 300 mylių, o tada įjungus stabdymo sistemą - iki 20 mylių, kol galiausiai saugiai
šlepteli į Ramųjį vandenyną. Štai tada ir prasideda jos išgriebimo operacija (EGS). O juk Orion 5 kartus sunkesnis nei SUV.
Iš Mėnulio parvykusiems astronautams tuo metu vargai dar nesibaigia. Kapsulė supasi aukštyn-žemyn ant bangų, o astronautai
vėl pajunta traukos jėgą po savaičių gyvenimo nesvarume. Siekiant palengvinti jiems būklę perkeliant į gelbėjimo laivą, NASA
pasamdė nedidelę konsultacinę APS firmą, kad ištirtų jūrų hidrodinamiką, t.y. vandens judėjimą vandenyne, ir padėtų minizuoti
bangų poveikį kapsulei. APS dirba matuodama ir prognozuodama bangų elgesį nuo 2012 m., kai Jūrų laivynas norėjo ištirti vandens
elgesį tarp dviejų greta plaukiančių laivų. Prie kapsulės pritvirtinami lynai ir ji įtraukiama į laivo doką. Gelbėjimo laivas turi vartus,
kuriuos atidarius vanduo subėga į jį, - ir į ten galima įtempti kapsulę. Uždavinys ir buvo užtikrinti mažiausią bangavimą viso šio
proceso metu. Tai leistų sumažinti riziką, kad bus pažeisti laivas arba kapsulė, ar sužeisti astronautai. Kai kapsulė jau bus doke, ji
bus sugriebta ir stabilizuota. Iš doko išleidus vandenį, bus galima prieiti prie kapsulės ir išleisti astronautus. Taip pat skaitykite Vartai į tolimąjį kosmosą Kas dedasi Mėnulyje?
Skyrelis perkeltas į puslapį Mėnulio kilmės klausimai >>>>
Mėnulio nuolaužos Žemėje
Iki pat 1982 m. tarp specialistų vyko ginčai: ar gali meteorito kritimo Mėnulyje smūgio jėga išsviesti jo
atlaužas taip, kad kai kurios pasiektų net Žemę. Mat amerikiečių poliarininkai Antarktidos leduose aptiko 30 g
uolienos gabaliuką, panašios sudėties kaip ir tų, kuriuos astronautai atgabeno iš Mėnulio. Paskui japonai
tyrinėtojai ten surado dar 5 akmeninius svečius, greičiausiai čia patekusius iš Mėnulio. Bet tai tebuvo mažutės nuolaužėlės.
1989 m. pradžioje amerikiečių mokslininkai, išžvalgę Makalpaino antarktinių kalvų sritį, rado kiek
neįprastą meteoritą. Ištyrus jį Džonsono kosminio centro laboratorijoje Hiūstone, tapo gana patikimai prabilti
apie mėnulinę jo kilmę. 663 g dangaus kūnas gavo oficialų pavadinimą MAC 88105. tai buvo
sunkiasvoris rekordininkas mėnuliečių šeimoje (beje, netoli jo rasta ir maždaug 60 g svorio jo nuolauža).
Kad šių nuolaužų gimtinė Mėnulis, patvirtina labai būdingas geležies ir mangano santykis, didelis
aliuminio oksido procentas, mažas natrio ir kalio kiekis, taip pat ypatinga sudėtis stikliškos medžiagos, jungiančios įvairias mažas daleles į vieną.
Tada įvairiose kolekcijose imta ieškoti atklydėlių iš Marso. O kas ieško, tas ir randa netgi su galimais
Marso gyvybės požymiais, žr. >>>>>
Mėnulis pernelyg įelektrintas?
Mėnulio kolonistus gali varginti iškrovos. JAV mokslininkai nustatė, kad Mėnulio paviršius gali turėti kelių tūkstančių voltų statinę elektros įkrovą,
kuri gali sukelti kibirkščiavimą, sutrikdantį elektroninės įrangos darbą. Taipogi dėl jos gali susidaryti dulkių debesys,
trikdantys instrumentų veikimą. Todėl astronautai turėtų dėvėti specialius izoliuojančius kombinezonus.
Mėnulio paviršius gali įsielektrinti dėl dviejų priežasčių. Pirmoji, kai Mėnulis pereina per
Žemės magnetinę "uodegą", šleifą, kurį sukuria Saulės vėjas pralėkęs pro mūsų planetą. Kita
priežastis Saulės audros, kurios sukelia problemų Žemėje, tačiau kosmose jų poveikis dar
stipresnis ir gali sukelti pažeidimus gyvose ląstelėse. Nuo jų astronautai turės slėptis priedangose.
Saulės šviesa gali išmušti elektronus iš paviršiaus ir taip mažinti jo krūvį. Todėl
dauguma įkrovos atvejų stebima naktinėje Mėnulio pusėje. Tačiau tyrinėtojai nustebo atradę tam tikrus krūvių skirtumus ir Saulės apšviestoje pusėje. Mėnulis sudarytas iš ... sūrio?!
Skyrelis perkeltas į puslapį Kodėl Mėnulis sudarytas iš sūrio?!
Mėnulio tyrinėjimų riboženkliai
Apie 30 tūkst. m. pr.m.e. pirmosios Mėnulio mėnesio dienų atžymos ant kaulų.
460-370 m. pr.m.e. Demokritas spėjo, kad dėmės Mėnulyje yra kalnai.
Apie 150 m. pr.m.e. Hiparchas atliko pirmuosius tikslius
Mėnulio dydžio ir atstumo iki jo skaičiavimus.
1609 m. - T. Harriot'o pirmas Mėnulio žemėlapis sudarytas naudojant teleskopą (6x).
Tomas Hariotas stebėjo Mėnulį dar 1609 m., tačiau to neviešino.
Jį stebėjo per teleskopą ir pirmasis nupiešė jo vaizdą. Bet jo nedomino dėmesys ir garbė kodėl, taip niekas ir nežino
(pirma, žinoma, kad jis neturėjo finansinių sunkumų; be to jo darbdaviai Walter Raleigh ir Henry Percy kalėjo už
valstybės paslapties išdavimą, tad, tikriausiai, jis nenorėjo papildomo dėmesio). Oksforde išsilavinimą gavusį matematiką
astronomijai suviliojo 1607 m. apsilankiusi Halio kometa. Jis vienas pirmųjų stebėjo ir
aprašė Saulės dėmes. Matematikoje nusipelnė įvedęs palyginimo ženklus (< ir >).
Nepriklausomai nuo Galilėjo įrodė, kad horizontaliai mestas daiktas brėžia
parabolę. Be to laikoma, kad būtent jis įvežė bulvės į Didžiąją Britaniją ir Airiją. 1610 m. Galileo Galilėjaus pirmieji publikuoti Mėnulio piešiniai,
nors ir prastos kokybės, tačiau aprašė kalnus su jų aukščiais ir kraterius, įrodydamas kad Mėnulis nėra tobula sfera.
1636 m. Mellan'as pirmas geros kokybės Mėnulio antrojo ketvirčio raižinys, kuriame
pavaizduoja šimtai identifikuotinų objektų.
1645 m. M.F. Langrenus pirmasis Mėnulio jūrų ir kraterių klasifikatorius, iš kurio
pavadinimų išliko tik jo vardo krateris.
1651 m. G.B. Riccioli žemėlapis įvedė dabartinę Mėnulio objektų vardyną.
1665 m. - R. Hooke greičiausiai pirmąkart eksperimentiškai paaiškintas Mėnulio kraterių
susidarymo principas mėtant kulkas į drėgną molį.
1680 m. Cassini žemėlapis buvo geriausias 17 a.
1787 m. - V. Heršelio pranešimai apie ugnikalnius Mėnulyje.
1837 m. W. Beer, J.H. Madler "Der Mond" solidžiausia 19 a. knyga apie Mėnulį
(žr. >>>>>).
1840 m. J.W. Draper'io pirmoji Mėnulio nuotrauka su 12 colių teleskopu ir 20 min. išlaikymu.
1935 m. W.H. Wesley, M. Blagg "Map of the Moon" iki 7 dešimtm. buvo oficialus Tarptautinės Astronominės sąjungos žemėlapis.
1949 m. R.B. Baldwin "The Face of the Moon" viena svarbesniųjų knygų, - įrodo katastrofinę kraterių kilmę.
1961 m. J. Klepesta, L.J. Lukes "Map of the Moon" nuostabus 1:5 mln. Mėnulio planas kosminės eros pradžioje.
1962 m. balandis "Ranger 4" pirmasis ir kol kas vienintelis sąlytis su nematoma Mėnulio puse.
1964 m. liepa "Ranger 7" sėkmingas sudužimas Mėnulio paviršiuje perdavęs 4308
geros kokybės Pažinimo jūros (Mare Cognitum) nuotraukas.
1965 m. liepa "Zond 3" 25 nematomos Mėnulio pusės nuotraukos.
1966 m. sausis "Luna 9" pirmas nusileidimas ir pirmosios 4 panoraminės Audrų vandenyno (Oceanus Procellarum) nuotraukos.
1966 m. kovas "Luna 10" pirmasis kosminis aparatas Mėnulio orbitoje tyręs gravitacinius ir magnetinius laukus.
1967 m. rugsėjis "Surveyor 5"; pirmoji cheminė analizė kitame dangaus kūne.
1968 m. rugsėjis "Zond-5";
pirmas skrydis iki Mėnulio ir sugrįžimas į Žemę su augalais, smulkiais gyvūnais ir vabzdžiais
(žr. >>>>>).
1968 m. gruodis "Apollo 8" pirmieji žmonės Mėnulio orbitoje.
Skambus žingsnis: pirmieji žmonės už Žemės orbitos
1968 m. buvo vieni neramiausių istorijoje. Vietname vyko karas, nužudyti M.L. Kingas ir R. Kenedis. Tačiau
milijonai žmonių sekė pirmąkart Žemės orbitą palikusią kosminę misiją.
Apollo-8. Jūs skrendate į TLI, - tokiais žodžiais 1968 m. gruodžio 21 d. NASA patvirtino Apollo-
8 skrydį į misiją apie Mėnulį (TLI - trans-lunar injection), kuriis tikslas buvo už 234 tūkst. mylių. Tai buvo pirmieji
astronautai iškelti Saturn V raketa. Įgulos vadas buvo Frank Bormanas, jau dalyvavęs Gemini VII misijoje
1965 m. gruodžio 4-18 d. Pilotu buvo Jim Lovellas, skridęs su F. Bormanu Gemini VII misijoje, o taip pat dalyvavęs
Gemini XII misijoje 1966 m. lapkričio 11-15 d. Trečiuoju buvo Bill Andersas, paskirtas Mėnulio modulio pilotu. Jie už Mėnulio nematomi
iš Žemės prabuvo 37 min. 32 sek. Per kitas 20 val. jie aplink Mėnulį apsuko dar 10 k. maždaug 60 mylių aukštyje. Jų misija buvo transliuojama į Žemę.
Paskutinio apsisukimo metu Lowellas ištarė šifruotą frazę: Būkite informuoti, kad čia yra Kalėdų senelis, ir
erdvėlaivis pasuko link Žemės, gruodžio 27 d. šleptelėdas į Ramųjį vandenyną, kur astronautus išgriebė lėktuvnešis Yorktown.
Astronautų fotoaparatai buvo nukreipti ir į Žemę. Kol Bormanas manevravo laivu ketvirto apsisukimo metu,
Andersas fotografavo Mėnulio paviršių. Tada jis pažvelgė į horizontą, kur tekėjo Žemė ir jis susižavėjo: Wow, kaip
žavu. Ši Kalėdų dieną padaryta Tekančios Žemės nuotrauka apskriejo visą pasaulį. JAV paštas išleido 6 centų vertės pašto ženklą
skirtą Apollo-8 skrydžiui atminti: jame žodžiai Pradžioje Dievas... primena Biblijos pradžią, perskaitytą misijos tiesioginės transliacijos metu. Harland Bentley
nuo 1963 m. dirbo NASA, Energetikos departamente, keliose elektronikos firmose D.C. rajone:
1969 m. liepa "Apollo 11" pirmieji žmonės Mėnulio
paviršiuje ir pirmieji grunto pavyzdžiai atgabenti į Žemę (žr. Žmonės Mėnulyje).
1970 m. rugsėjis "Luna 16" pirmasis zondas su grunto pavyzdžiais grįžęs į Žemę.
1970 m. lapkritis "Luna 17" atgabeno pirmąjį radijo bangomis valdomą mėnuleigį
"Lunachod 1", ištyrinėjusį 10 km Mare Imbrium.
1972 m. gruodis "Apollo 17" buvo paskutinis, atgabenęs žmones į Mėnulį.
1973 m. sausis "Luna 21" atgabeno mėnuleigį "Lunachod 2", ištyrinėjusį 37 km Lemonnier'o kraterio.
1974 m. rugpjūtis "Luna 24" paskutinis zondas, gražinęs grunto pavyzdžius į Žemę.
Nepaprastas pasiekimas buvo Luna-24 misija (1972 m. vasario mėn.). Stoties pagrindiniu tikslu
buvo Mėnulio grunto pargabenimas. Mėnulyje, Krizių jūroje, ji paiko ne tik nusileidimo pakopą, kurioje buvo sumontuota ir gairelė su TSRS vėliava.
Iki tol Luna-16 (1970 m.) buvo paėmusi grunto Gausybės jūroje,
Luna-20 (1972 m. vasario mėn.) -
kalnuose tarp Gausybės ir Krizių jūrų. Tokia seka gruntas buvo renkamas neatsitiktinai mat
mokslininkams rūpi gruntą tirti įvairiais aspektais, ne tik gylio, bet ir geografiniu atžvilgiais. Domino, ar gretimose jūrose uolienos panašios. 1982 m. L.E. Anderson, E. Whitaker NASA Catalog of Lunar Nomenclature Mėnulio
vardų sąrašas kol kas vienintelis (vis dar) su kraterių diametrais.
1986 m. W.K. Hartmann, R Phillips, G. Taylor Origin of the Moon puiki knyga pateikianti naują Mėnulio kilmės teoriją.
1990 m. sausis Muses A (dar vadinamas Hiten) japonų zondas atgabenęs nedidelį
Mėnulio palydovą Haroromo, kuris, kaip atrodo, nieko nedarė, o tebuvo įrodymas: kad ir mes galime.
1990 m. - A. Rukl'o Atlas of the Moon vėliausias ir geriausias iš Rujk'o atlasų.
1998 m. - Lunar Prospector pigus zondas sudarantis radioaktyvumo žemėlapį,
nustatęs ledo buvimą ašigaliuose, o taip pat gabenantis G. Shoemaker'io, žuvusio
autokatastrofoje, pelenus. Planuojama, kad zondas panašu leisis ir suduš Mėnulio paviršiuje taip išpildydamas Shoemaker'io, norėjusio būti astronautu,
valią. Navajo indėnams pareiškus protestą,
NASA jų atsiprašė už tai, kad žmogaus palaikai suterš šventąjį Mėnulį.
2000-2030 m. Kinija 1998 m. paskelbė planą Mėnulio žemėlapių sudarymo ir žmonių
gyvenamos bazės įrengimo Mėnulyje planą trims dešimtmečiams, žr. >>>>>; 2031 m. Rusija ketina surengti į Mėnulį pilotuojamą ekspediciją;
2032 m. Rusija vėl planuoja į Mėnulį atgabenti mėnuleigį;
2036-2040 m. Rusija ketina Mėnulyje įrengti stotį. Pinigų ieškojo ir britų privati iniciatyva Lunar Mission One3) . Mat JK niekad valstybiniu lygiu nekėlė uždavinio iškelti
žmogų į kosmosą, o juo labiau į Mėnulį, apsiribodama palydovais ir komercinėmis iniciatyvomis, kame britai, beje,
neblogai pasirodė. Pirmąjį anglės Elenos Šarmen1) skrydį Sojuz TM-12 1991 m. finansavo išimtinai privačios lėšos, televizijos reportažų
pardavimai ir net speciali loterija. O JK ir PAR pilietis Markas Šatlvortas2) aplamai atidavė savus 20 mln. už ekskursiją į
TKS (Soyuz TM-34).
Lunar Mission One ir nesiruošė išlaipinti turistus Mėnulyje. Jos tikslu yra surinkti 500 mln. svarų sterlingų, kad 2024
m. išskraidintų stotį Mėnulio pietų ašigalio rajono tyrinėjimui. Tačiau misija galės į Mėnulį pristatyti atskiras žmogaus
kūno dalis, pvz., plaukus už 50 svarų sterlingų kainą už plauką. Plaukai pasirinkti todėl, kad jiems nieko nenutiks bet po milijardo metų. 1) Helena Šarmen (Helen Patricia Sharman, g. 1963 m.) britų
chemikė (Mars konditerijos fabrike) ir pirmoji britų astronautė, privačiai finansuojama 1991 m. gegužę Sojuz TM-12
laivu atskridusi į stotį Mir. Buvo pravardžiuojama mergina iš Marso. Išleido autobiografiją Pagauti momentą (1993). 2020 m. ji pareiškė:
ateiviai egzistuoja, dėl to negali būti dviejų pasirinkimų, tačiau gali būti, kad ... mes tiesiog jų nematome su užuomina į šešėlinės biosferos idėją.
2) Markas Šatlvortas (Mark Richard Shuttleworth, g. 1973 m.)
britų pilietybę turintis PAR verslininkas, turintis įmonę Canonical, platinančią Ubuntu Linux distribuciją bei jos
atmainas. Buvo antruoju kosmoso turistu (2002 m. balandžio 15 d. Soyuz TM-34 laivu atvykęs į TKS stotį).
Šiuo metu gyvena Meno saloje. 3) Lunar Mission One siekė nuskraidinti nusileidimo modulį į Mėnulio Pietų ašigalį ir išgręžti 100 m gylio
gręžinį pasiekiant 4,5 mlrd. senumo uolienas. Tada į gręžinį nuleisti laiko kapsulę, kurioje bus viešas informacijos archyvas, su
faktais apie Žemės biosferą ir žmonijos istoriją, o taip privatus archyvas su milijonais skaitmeninių seifų. 2014 m.
pabaigoje surinkta beveik 675 mln. svarų sterlingų Lunar Mission One buvo nutraukta 2018 m. dėl problemų su mokesčiais. Papildomai skaitykite:
|