„Fobos-Grunt“ (2011 m. Rusijos misija į Marsą siekiant parvežti Foboso uolienų pavyzdžių) nesėkmė ir eilė prieš tai sekusių nesklandumų iškėlė klausimą – ar tai tik atsitiktinumas? Tai pabandė atsakyti MA M. Keldišo vardo Taikomosios matematikos inst. (TMI) skyriaus vadovas G. Malineckis, netiesinės dinamikos, sinergetikos, rizikų valdymo specialistas.

Technine prasme – tai erzinantis atsitiktinumas. Tačiau bet kuri katastrofa visad turi du lygius, kurių pirmas – organizacinis. Juk Lavočkino vardo susivienijime (OKB-301), atsakingame už „Fobos-Grunt“, niekada neužsiėmė tarpplanetine navigacija. Ir kai prieš 2,5 m. iš MA specialistų pareikalavo išskraidinti „Fobos-Grunt“, tie tik kraipė galvą – kaip gi galima išleisti „žalią“ produktą?! Jiems aiškino, kad pinigai jau išleisti, o žmonėms reikia duoti valgyti – atseit, paleidžiam, o tada dar pinigų paprašysim... Tik E. Akimui, TMI balistinio centro vadovui, pavyko atsikalbėti: juk „Fobos- Grunt“, buvo jo idėja, jo projektas. Ir jei jis nebūtų numiręs 2010 m., tai gal starto ir katastrofos ir nebūtų buvę.

Ir šiuo atveju organizacinė katastrofa buvo tame, kad projekto realizaciją pavedė vadovaujančiai, tačiau tam neturėjusiai patirties organizacijai. Ir suveikė principas: „savi žmonės, savi užsakymai“. O po to kosmoso industrijos vadovai sakė: „O koks skirtumas, kokiu fundamentaliu mokslu užsiimt; na, nepavyko su Marsu, bet juk nelabai ir norėjosi. Tad susiorientuokime į Mėnulį“. Tampa aišku, kad gigantiškoms struktūroms vadovauja vidutinybės.

Ir techninė „Fobos-Grunt“ klaida buvo nulemta kadrų lygio. Savo laiku TMI vykdė branduolinio ginklo paskaičiavimu. Kompiuterių tada nebuvo – ir pirmosios atominės bombos paskaičiavimai buvo atlikti naudojant logaritminę liniuotę. L. Berija užsakė ilgas plieno liniuote, kad būtų galima tiksliau paskaičiuoti. Dirbo labai talentingi fizikai, o liniuočių visiems nepakako. Vėlesnius bombos variantus skaičiavo jau su aritmometrais, su kuriais dirbo kelios moterų komandos. 3 brigados dirbo visai nepriklausomai, bendravimas taro jų buvo uždraustas. Jei visų trijų komandų rezultatai sutapo, buvo tęsiama toliau, o esant nesutapimui, kiekviena komanda ieškojo klaidos. Ir buvo atvejis, kai dvi komandos padarė tą pačią klaidą. Tad bet ką reikia patikrinti 3-4 kartus. Tačiau, trūkstant kadrų, kad tiek kartų būtų tikrinama. Ir tada, įvedant teisingas komandas į borto kompiuterį, buvo padaryta klaida – ir 5 mlrd. doleri nuėjo šuniui (o gal Marsui?!) ant uodegos.

Štai, buvo nuskandinti trys GLONASS palydovai – o juk tai dar tarybiniais laikais, prieš 30 m., sukurta technika. Ir problema tame, kad dabartinės organizacijos ir žmonių kvalifikacija beleidžia aptarnauti iki smulkmenų apgalvotą techniką. Kadrai lemia viską.

Taikomosios matematikos inst-te skaičiavo mechaniką, balistiką, orbitas, nusileidimą, valdymą – taigi gana daug. TMI vykdė paskaičiavimus visiems kosminiams projektams: pirmajam palydovui, J Gagarinui, mėnuleigiui, nusileidimams Veneroje ir Marse... TMI turi vieną iš trijų kosminių skrydžių valdymo centrų, kosminių šiukšlių monitoringo centras. Jame visad svajojo apie tolimus skrydžius, - Marsą, Jupiterį, Saturną... Bet Rusija neturėjo nieko tolimajame kosmose – tad TMI ir iškėlė iniciatyvą: sukurkim naują raketą, pateikim naują skrydžio schemą, naują projektą. Ir juo tapo „Fobos-Grunt“.

Juk TMI pirmasis direktorius M. Keldišas laikė, kad mokslo ateitis – tolimasis kosmosas. Juk kosminės misijos timpteli paskui save mikroelektroniką, naujas medžiagas, naujas technologijas ir dar daug ką kas praverčia ir gyvenime Žemėje. Ir 8-me dešimtm. TMI-ui iškėlė užduotį – minkštai nusileisti Marse. Ir tada paaiškėjo, kad tradicinė astronomija Marso koordinates težino 700 km tikslumu. O minkštam nusileidimui reikalingas bent 700 m tikslumas. Taip įvyko tyli revoliucija 0 buvo radikaliai padidintas tikslumas.

Matematikų vaidmuo techniniams pasiekimams didelis. Juk pigiau pradžioje viską sumodeliuoti, o tada perkelti į praktiką. Matematikai gali sumodeliuoti situaciją ir numatyti galimas pasekmes.

Bet kurį stambų pasiekimą užtikrina trys žmonių tipai. Privalo būti „išprotėjusių“, fantazuotojų ir vizionierių, svajojančių apie neįmanomą. Štai K. Ciolkovskis, mokytojas, iš naujo atradęs aukštąją matematiką, kūręs teorinę fiziką ir dujų teoriją, rašęs fantastinius romanus ir sumąstęs raketas į kosmosą. O kas jį įkvėpė?! Ogi N. Fiodorovo idėjos, kad kiekvienas žmogus – brangenybė ir ateities mokslas galės prikelti iš mirusiųjų. Bet jei visus prikelsi, kur jie gyvens?! Ogi kitose planetose. Štai K. Ciolkovskis ir užsiėmė tos problemos sprendimu. 1904 m. J. Perelmanas knygoje „Tarpplanetiniai skrydžiai“ rašo apie keliones į Marsą, o 1936 m. pasirodo 9-tomė tarpplanetini skrydžių enciklopedija.

Kitas žmonių tipas – entuziastai, dirbantys nepriklausomai, ar jiems už tai moka ar ne. Ir galiausiai pasirodo žmonės, kurie supranta, kad yra kuo pasiremti ir projektas gali pavykti.

Kai S. Koroliovas su M. Tichonravovu^*) pasiuntė raštą aukštesnėms instancijoms, kad yra techninės galimybės paleisti palydovą, jiems išmintingai atsakė, kad ištart taip nepavyks, kad tam reikia sukurti visą pramonės šaką, o tam dar nepasiruošta. Tačiau tada pasirodė valdžios žmogus M. Keldišas, žinojęs, kad turi entuziastų, turi profesionalų ir yra žmonių, mokančių pasaką paversti tikrove. Jis palaikė palydovą idėją, ėjo pas aukščiau ir pasiekė, kad reikia kurti naują pramonės šaką.

O dabar Rusijoje trūksta visų trijų tipų žmonių. Tie, kurie pradėjo, neturėjo nieko – nei medžiagų, variklių, patirties – tačiau buvo įsitikinę, kad „mes ten būsime“. O dabar turim viską (paskaičiavimus, medžiagas, technologijas, variklius), tačiau nėra pagrindinio dalyko – įsitikinimo, kad „mes ten būsime“.

Visuomenė negali išsilaikyti tik ant vieno vektoriaus, kuris vadinasi „pinigai“. Mums kasdien į galvą kala pop-dievaitės Madonos devizą: „praturtėti bet kokia kaina arba numirti siekiant to“. Tačiau žmogus daugiamatis savo prigimtimi. Savo laiku Feinmanui pasiūlė beprotišką atlyginimą Čikagos un-te, tačiau jis atsisakė: jei turėsiu per daug pinigų, bus per daug pagundų ir neliks laiko fizikai. Ir norint sugražinti padėtį, reiktų, kad televizijos herojais taptų ne „instagraminės žvaigždutės“, o iš tikro talentingi ir protingi žmonės, padarę ką nors naudinga. Televizijoje reikia kalbėti apie lavinimą, mokslą, apie tai, kiek žmogus gali padaryti, o ne apie tai, kiek „laikų“ jis gauna ir kiek sekėjų turi.

---

^*) Michailas Tichonravovas (1900-1974) – tarybinis inžinierius, raketų ir kosminės technikos konstruktorius, S. Koroliovo bendražygis. Besimokydamas Raudonųjų oro pajėgų Inžinierių inst-te su V. Vachmistrovu suprojektavo ir pastatė sklandytuvą; 1925 m. atstovavo TSRS sklandymo varžybose Vokietijoje. Pabaig3s mokslus sukūrė keletą sklandytuvų modelių. Tada ir susipažino su S. Koroliovu, vadovavusiu balistinių raketų, varomų skystu kuru, kūrimui. Kai tie darbai buvo nutraukti, dalyvavo kuriant „Katiušų“ sviedinius. Po karo subūrė grupę, užsiėmusią raketa vertikaliai pakeliamo pilotuojamo aparato (VR-190) kūrimu. Tuo metu OKB-1 S. Koroliovo buvo sukurta R-1, nuskriejanti 300 km – tuo metu kariškių tarpe niekas nemanė, kad raketos gali skristi dar toliau. Tačiau M. Tichonravovas tvirtino, kad „paketai“ (daugiapakopės raketos) gali nuskrieti bet kokį atstumą ir net į kosmosą išketi palydovus. Tai sukėlė pašaipų bangą, - nedaugelis patikėjo tokia galimybe, tarp jų buvo ir S. Koroliovas. Šių palaikančių dėka jo ataskaita buvo paskelbta MA darbuose ir žurnaluose. % OKB-ą jis perėjo dirbti 1956-ais. Galiausiai jis dirbo ties sunkiojo pilotuojamo laivo į Marso projektu.

Papildomai skaitykite:
Moterys kosmose
Baikonūro statyba
Žodis apie Gagariną
Nežinomi kosmonautai
Jis žuvo iki Gagarino...
Legendinio tėvo legendinis sūnus
Nesklandumai įsisavinant kosmosą
„Baisioji“ tarybinės kosmonautikos paslaptis
Gluško: metai kosminiame olimpe
Ankstyvieji Mėnulio tyrinļjimai
Svajokliai prieš imperiją
Žmogaus misija kosmose
Ankstyvieji Mėnulio tyrinėjimai
Dulkėtais tolimų planetų takais
Pirmieji tarybiniai raketų profesionalai
K. Ciolkovskis: Ženklas iš aukščiau
S. Koroliovas – sovietų kosmoso programos vedlys
Barmingradas – projektas, aplenkęs laiką
Kosmonautikos pergalės ir pralaimėjimai
Astronomija: Žymesnieji įvykiai (20 a.)
Permė: žinios apie anomalinę zoną
Ateitis - elektrinės raketos
Tunguskos sprogimas
Raketų eros ištakose
Raudonoji ... planeta
Baikonūro tremtyje
Lenino marsiečiai

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life. Review of our site in English

NSO.LT sklitis
Vartiklis