Global Lithuanian Net: san-taka station: |
Lenino marsiečiai
Pastaba: Šis klausimas paliečiamas ir puslapyje Didžioji Marso revoliucija... Gyvenamų pasaulių gausa viena materialistinės filosofijos išvadų.
Ir todėl komunizmo klasikai negalėjo praleisti šios temos.
Žinoma Fridricho Engelso nuomonė, kad būtis yra apskritai
atviras klausimas pradedant ta riba, ties kuria baigiasi mūsų akiratis. Komentuodamas tą mintį, V. Leninas 1908 m. rašė: Engelsas kalba apie būtį
už tos ribos, kur baigiasi mūsų akiratis, tai yra, pavyzdžiui, apie žmonių būtį Marse ir pan. Aišku, kad tokia būtis iš tikro yra atviras klausimas.
Pasaulinio proletariato vadas aplamai mėgo pasamprotauti tokiomis temomis. Štai ką, pvz., jis sakė
pokalbyje su dailininku A.E. Magaramu (g. 1894 m.): Kontakto su svetimomis civilizacijomis klausimas irgi nepaprastai domino Leniną. Tai liudija anglų fantasto
H. Velso užrašų knygutės, kuriose randame tokį įrašą: O Technika jaunimui korespondentas Kirilas Valdmanas tarp Lenino laiškų motinai rado tokį prierašą laiškui (o pats laiškas neišliko): Taigi, Lenino tvirtinimu, feljetonas buvo skirtas Persivalio Louelo knygai
Marsas ir jo kanalai, kuri išleista Niujorke 1906 m., tačiau joje nė žodžio nėra apie jokius straublius ar žvėrių kailius. Louelo
nuomone Marso dydis ir amžius nurodo egzistavimo galimybę tiek augalinei, tiek gyvūnų gyvybei, ir dar
daugiau, galimybę, kad šis gyvenimas privalo būti gana aukšto laipsnio. Ir dar: Mes susiduriame su
kanalais ir oazėmis, tai yra tiksliai su tokiais reiškiniais, kurie, kaip įrodo aprioriniai samprotavimai, turėjo
pasireikšti, jei planeta būtų perpildyta [...] Mums keistas tinklas, dengiantis Marso diską, numato kūrybos meną.
Lenino darbų tyrinėtojų pastaboje rašoma apie 1908 m. išleistą A. Bogdanovo (Malinovskio;
tai ir yra mūsų autorius) romaną Raudonoji žvaigždė, kurioje taip aprašomas marsietis Menni: Jo akys buvo tokios milžiniškos, kokių
nebūna pas žmones. Jų vyzdžiai buvo išsiplėtę lyginant net su ta nenatūraliu akių dydžiu, kas jų išvaizdą
daro beveik baisia. Viršutinė veido ir galvos dalis buvo tokia plati, kiek tai buvo būtina tokių akių
patalpinimui; atvirkščiai, apatinė veido dalis, be jokių barzdos ir ūsų požymių, buvo santykinai maža. Visa
kartu kėlė nepaprasto originalumo įspūdį, ko gero, išsigimimo, o ne karikatūros.
O štai Netti: Plačios gilios akys, tarso jo panetos dangus.
Tai koks feljetonas galėjo sudominti Leniną? 1908 m. leidinyje Naujasis literatūros, meno ir mokslo
žurnalas buvo rastas H. Velso straipsnis Marse gyvenančios būtybės, kurioje sutinkami Lenino minėtos
frazės. Tai leidžia spėti, kad Leninas skaitė būtent šį straipsnį
(apie tai ir >>>> ). Jame rašoma:
Toks aprašymas patraukė ir mokslo populiarintojų dėmesį. Tarkim, ją priėmė amerikiečių rašytojas ir
leidėjas Hiugo Gernsbekas*) (Hugo Gernsback), į istoriją įėjęs kaip pirmojo periodinio fantastikai skirto žurnalo
Amazing Stories, kurio pirmuosiuose numeriuose buvo išspausdinta ir daugelis H. Velso
kūrinių, steigėjas. Bet Gernsbekas leido ir keletą kitų žurnalų, kuriuose spausdino straipsnius apie to laikmečio atradimus.
Neliko be dėmesio ir paslaptingi Marso kanalų statytojai.
Žurnale Electrical Experimenter Gersbekas išspausdino kelis savo straipsnius, skirtus moksliniam
marsiečių išvaizdos ir gyvenimo būdo rekonstravimui. Jis prisilaikė naujo Velso požiūrio, t.y. juos
įsivaizdavo tokiais: aukštos, apaugusios kailiu būtybės plonomis ilgomis galūnėmis ir didele neproporcinga
galva, su straubliu ir milžiniškomis ausimis. Be to marsiečių kaukolė turėjo įdomias antenėles taip,
Gernsbeko nuomone turėjo atrodyti telepatinis organas. Šį vaizdinį sutinkame ir vėlesniuose populiarizatoriaus darbuose.
Tarp tų darbų verta pažymėti straipsnį Evoliucija Marse (1924), paskelbtą žurnale Science ir Invention
ir specialųjį Fantastic Adventure leidinį (1939), skirtą būsimam žemiečių susitikimui su marsiečiais. Jame
aptariama, kaip marsiečių išvaizdą paveikė ypatingos fizinės Marso sąlygos. Prieš mus vis toks pat
milžinas su straubliu, kuris iki 1939 m. straublys gerokai sutrumpėjo ir tapo kažkokiu Žemėje nežinomu organu.
Anotacijoje tam specialiam leidimui H. Gersbekas rašė: Vis tik, nepaisant groteskiškos išvaizdos, Velso-Gernsbeko marsiečiai yra humanoidai su dviem
rankom, dviem kojom, viena didele galva. Jie išsigimę, tačiau saikingai, todėl su jais galima sugyventi ir susitarti. Kontaktų su nežemiečiais keliai
H. Velsas užrašė V. Lenino žodžius, išsakytus Laiko mašinos" atžvilgiu: Kontaktuoti su nežemiečiais galime keliais būdais: 1) keistis informacija elektromagnetinių
bangų pagalba; 2) siųsti į kitas žvaigždes automatinius zondus; 3) tiesioginiai kontaktai, abipusiai vizitai.
Kol kas du paskutiniai būdai mūsų civilizacijai dar neįgyvendinami juk netgi iki
artimiausios žvaigždės (40 trilijonų km) zondas skristų kelis tūkstančius metų. Lieka viltis,
kad iš kitos civilizacijos gausime signalą su informacija. Ir čia gali praversti radijo teleskopas,
įrengtas Mėnulio nematomoje pusėje taip būtų išvengiama Žemės keliamo radijo triukšmo.
Ir vis tik...
1896 m. rusas A. S. Popovas perdavė radijo signalą 250 m atstumu. O 1959 m. buvo
palaikomas radijo ryšis su raketa, esančia už 0,5 mln. km.
1960 m. amerikiečiai aptiko nematomus kosminio radijo spinduliavimo šaltinius STA-102 ir
STA-21, o vėliau Maskvos universiteto radioastronomų grupė nustatė STA-102 skleidžiamo
radijo srauto kitimą. 1964 m. N.S. Kardaševas padarė išvadą, kad tie šaltiniai gali būti
dirbtinės kilmės (TASS naujienų agentūrą pacitavo jį: Atrasta nauja supercivilizacija).
Atsargiau tai įvertino I.S. Šklovskis:
Galime tarti, kad atrastas absoliučiai naujo, dar nežinomo tipo kosminis objektas.
Jis neatmetė hipotezės, kad tai gali būti kokios nors supernovos liekanos. *) Hugo Gernsbekas (Hugo Gernsback tikra pavardė
Gernsbacher, 1884-1967) iš Liuksemburgo kilęs amerikiečių išradėjas, verslininkas, rašytojas, leidėjas, pirmojo
fantastikai skirto žurnalo Amazing Stories įsteigėjas. Į JAV emigravo 1904-ais, kur atidarė elektros detalių importo
parduotuvę. Nuo 1908 m. jis, savo kompanijos informaciniam parėmimui įsteigė kelis žurnalus, kuriuose beveik iš pat
pradžių publikavo ir fantastinius-techninius pasakojimus, pvz., 1911 m. jo Modern Electrics ėmė skelbti jo romaną Ralph
124C 41+ (skaitomą kaip one-to-foresee-for-one-another - numatantis visiems), tarsi kokią būsimų atradimų
santraupą. 1915 m. žurnale panaudojo terminą mokslinė fantastika. 1925 m. įsteigė nuosavą radijo stotį. Pajamų
padidinimui 1926 m. pradėjo leisti žurnalą žurnalo Amazing Stories, tapusį labai pelningu. Vėliau, praradęs kompanijos
kontrolę, įsteigė Stellar Publishing Co. ir joje leido kelis žurnalus, tame tarpe ir skirtą fantastikai Wonder Stories (iki
1936 m., kai buvo priverstas parduoti verslą). 1953 m. vėl pabandė atgaivinti fantastikai skirto Science Fiction Plus
žurnalo leidimą, tačiau pavyko išleisti tik kelis numerius. Papildomai skaitykite:
|