Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Saulė yra dvinarė žvaigždė? 

1846 m. astronomai pastebėjo, kad Uranas nukrypsta nuo savo orbitos, paskaičiuojamos pagal Niutono dėsnius (taip pat žr. >>>>>). Tai galėjo reikšti tik du dalykus: kad a) reikia perrašyti ilgus metus patikimai tarnavusią teoriją arba b) „sukurti“ naują planetą. Ir netrukus buvo rastas Neptūnas. Šiuo metu astronomai nustatė panašių proporcijų statistinę anomaliją – ir vėl iškilo ankstesnis klausimas (vėliau atrastas Plutonas per mažas jų paaiškinimui, skaitykite Planetos X ieškojimai).

Skaitykite ir Paslaptingoji Žemė    

Walter'io Cruttenden‘o*) knyga „Dingusi žvaigždė mite ir laike“ (2005) bando įrodyti, kad Saulės kompanionė žvaigždė gali būti senųjų kultūrų Tamsiųjų ir Aukso amžių priežastimi.

Tarkim, ekvinokcijos precesijos reiškinys gali būti ne dėl lokalaus Žemės svyravimo, kaip laiko šiuolaikinės teorijos, o dėl Saulės sistemos nežymaus išsikraipymo erdvėje. Jį sukelia Saulės kompanionė žvaigždė, kurios orbita sudaro „Didžiuosius metus“ (Platono terminas). Periodity of extinctions

Šią hipotezę kėlė fizikos prof. Richard A. Muller‘is („Nemezidė: Mirusi žvaigždė“, 1988), kurio nuomone, raudonosios nykštukės (7-12 ryškio) orbitos periodas yra 26 mln. metų (taigi, ji yra už 1- 1,5 šviesmečių); tuo tarpu W. Cruttenden‘as laiko periodą esant 24 tūkst. metų.

Vėliau „Binary Research Institute“ (kuris, iš tikro, yra Cruttenden‘o darinys) teigė, kad 2003 m. atrastas Sedna planetoidas, judantis neįprasta elipsine orbita, rodo, kad Saulė gali turėti kompanioną. Jo atradėjas M. Brown‘as “Discover” 2006 m. gegužės mėn. numeryje rašė:
„Sednos neturėtų būti ten. Nėra būdo, kad Sedna būtų ten, kur yra. Jis niekada per daug nepriartėja, kad būtų paveikiamas Saulės, ir niekada per daug nenutolsta, kad būtų paveikiamas kitų žvaigždžių... Sedna prismeigtas, įšaldytas toje vietoje; nėra būdo jį perkelti į čia, - kitaip nei susidarius čia. Tačiau jis turi labai ištęstą orbitą. Jis paprasčiausiai negali būti ten... Manau, kad jis čia atsirado ankstyvajame Saulės sistemos istorijos periode. Manau, kad jis galėtų atsirasti ten, jei žvaigždės būtų buvę gerokai arčiau nei dabar yra... Tad Sedną vadinu fosilija iš ankstyvojo Saulės sistemos periodo...“

Ir čia W. Cruttenden‘as pastebi, kad 12 tūkst. metų orbita puikiai dera su spėjama Saulės kompanionės orbitos periodu. Jo nuomone, neįtikėtina, kad Sedna būtų išlaikęs savo orbitą milijardus metų. Tad, gali būti, kad kažkas jį veikia iki šiol.

Sedna orbita kinta tarp 76 ir 975 a.v. [1 a.v., astronominis vienetas, yra atstumas nuo Žemės iki Saulės ] ir jos periodas yra 10,5-12 tūkst. m. Oorto debesis tęsiasi iki 1 šviesmečio atstumu. Artimiausia Kentauro Alfa žvaigždė yra už 4,2 šviesmečių. Fizikas J. Matese mano, kad Nemezidė yra maždaug už 25 tūkst. a.v. ir jos masė tėra lygi 3-5 Jupiteriams ir dalis mokslininkų tam pritaria. J. Matese tyrė 82 kometų iš Oorto debesies orbitas ir anot jo, toms orbitoms yra bendri tam tikri parametrai, kurie gali būti paaiškinami kelis kartus masyvesnio už Jupiterį kūno gravitaciniu veikimu.

Dvinarės žvaigždės yra įprastas reiškinys Visatoje (laikoma, kad jos sudaro trečdalį visų žvaigždžių). Raudonosios nykštukės irgi įprastas dangaus kūnas ir astronomai sako, kad tai dažniausiai sutinkamas žvaigždžių tipas. Spėjama, kad įprastu dangaus kūnu yra ir rudosios nykštukės, tačiau jų težinoma tik keli šimtai, nes jas sunku įžiūrėti. WISE visą dangų nuskenuos dukart, kad būtų galima aptikti dangaus kūnų padėties pasikeitimus. Tad Nemezidės klausimo sprendimo gali tekti laukti bent jau iki 2013 m. O tuo tarpu WISE jau nustatė per 35 tūkst. naujų asteroidų, dešimtys

[
Graikų mitologijoje Nemezidė – griežto teisingumo, pražuvimo, keršto deivė. Niktės dukra. Graikų tragedijose Nemezidė pasirodydavo kaip keršytoja ir baudėja už nusikaltimus ir puikybę, panašiai kaip Atė ir erinijos. Kartais ji vadinama Adrastėja („ta, nuo kurios pabėgti neįmanoma“). Daugiau žr. >>>>>

Kentauro Proxima, atrasta 1915 m., yra raudonoji nykštukė, kurios masė lygi 0.12 Saulės masės, yra už 270 a.v.

Pirmasis rudosios nykštukės atradimas patvirtintas 1995 m., nors teorinė prielaida apie jas išsakyta dar 7-me dešimtm. Neseniai atrasta r.n. yra Epsilon Indi

Eridė (2003 UB313, pradžioje vadintas Ksenija)– 2005 m. sausį atrastas už Plutoną masyvesnis planetoidas.
]

kometų ir stebėjo per 155 tūkst. kitų Saulės sistemos objektų. Atrasta rudųjų nykštukių ir kandidatų į jas, - tame tarpe ir ypač vėsi WISEPC J045853.90+643451.9 rudoji nykštukė, esanti už 10-20 šviesmečių.

Fizikas Daniel Whitmire irgi yra dvinarės Saulės sistemos šalininkas. Jis netgi spėjo, kad tai galėtų būti „juodoji skylė“, surijanti viską, kas į ją sukrenta.

Kol kas nėra įrodymų, tačiau yra idėja. Kiekvieną teoriją privalo patvirtinti praktika – o kol kas neatrasta nei masyvi planeta, nei žvaigždė-nykštukė.

Taigi yra Oorto debesis ir kometų spiečius, pro kurį saulės dvyne praeina tarsi boulingo kamuolys pro kėglius. Na netiesiogiai, tiesiog praeina pakankamai arti, kad išmėtytų kometas į visas puses.

Biblijoje pranašauta: „Jei tos dienos nebūtų sutrumpintos, neišsigelbėtų nė vienas kūnas; bet dėl išrinktųjų tos dienos bus sutrumpintos“ (Mt 24:22).

Jei rudoji nykštukė labai priartėtų, visų pirma, ji taptų matoma (ir galbūt, sukeltų žmonių paniką bei vyriausybių žlugimą; baimę ir chaosą). O tada ji vėl nutoltų ir išnyktų, tačiau atlėktų jos išjudintos kometos. Juk susidūrimai su dangaus kūnais tikrai gali būti katastrofiški, Pvz., Tunguskos sprogimą 1908 m. galėjo sukelti kometa. Jis buvo apie tūkstantį kartų galingesnis už atominės bombos sprogimą Hirosimoje ir išvertė apie 80 mln. medžių 830 kv. mylių plote.

O kur dar Banga, turinti kvantinį veiksnį.Kai elektronas, besisukantis aplink branduolį gauna pakankamai papildomos energijos, įvyksta kvantinis šuolis į naują energetinį lygį. Saulės sistema yra tarsi atomo modelis, kuriame Saulės dvynė yra elektrono vietoje. Taigi įvyksta kvantinis šuolis makromąsteliu – ir tai yra Didžiojo ciklo užbaigimas. Ciklo, trunkančio 3600 metų. Aplinka Žemėje pasikeis – ir išliks tik žmonės, prisitaikę prie naujų sąlygų (1 Kor 15:51: Aš jums atskleidžiu paslaptį: nors ne visi užmigsime, bet visi būsime pakeisti). Šuolis bus staiga, kaip pranašauta Biblijoje: „Du bus kartu lauke, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas. Dvi mals vienomis girnomis, ir viena bus paimta, o kita palikta“ (Mt 24:40-42).

Ir Saulės dvynė (esanti 56% Saulės masės) jau praėjo pro Oorto debesį, sako Laura Knight-Jadczyk. Reikia stebėti ženklus. Ar jie jau pastebimi Žemėje?

Nemezidė – spėjamai galinti būti raudonoji ar rudoji nykštukė, esanti už 50-100 a.v. (apie 0.8-1.5 šviesmečių), kažkur už Oort debesies. Pradžioje ši žvaigždė pasirodė kaip dalis hipotezės, siekiančios paaiškinti masinius išnykimus praeityje, kurie tarytum kartojasi kas 27 mln. metų. Vėliau astronomų stebėjimai panašius į Oort debesis prie įvairių dvinarių žvaigždžių paskatino kai kuriuos mokslininkus suformuluoti nykštukės žvaigždės hipotezę. Tačiau egzistuoja ir kitų teorijų (tokių, kaip kampinis galaktikos gravitacijos poveikis)

Žemėje kartkartėmis masiškai žūdavo kai kurios gyvūnų rūšys, pvz., prieš 65 mln. išnyko dinozaurai. Vis dar spėliojama apie jų priežastis. Luis Alvarez‘as su komanda 1980-ais spėjo, kad prieš už 65 mln. m. įvykusį masinį išnykimą atsakingas susidūrimas su didele, daugiau nei 10 km skersmens, kometa ar asteroidu. Jie rėmėsi tuo, kad to laikotarpio Žemės sluoksniuose rasta daug iridžio, osmio ir kitų platinos grupės cheminių elementų, kurių būna gausu meteorituose.

1984 m. paleontologai Deividas Raupas ir Džekas Sepkoskis „Proceedings of National Academy of Science USA“ (vol. 81) paskelbė straipsnį apie statistinį masinių išnykimų periodiškumą (apie 26 mln.). Jie tyrinėjo jūrines fosilijas ir spėjo, kad galėjo būti nežemiška priežastis. Vėliau Dž. Sepkoskis parodė, kad maždaug 26-30 mln. m. periodiškumas per paskutiniuosius 250 mln. m. egzistuoja visoms fosilijoms (J. of Geological Society of London, vol. 146, 1989). Susidarė įspūdis, kad gyvynų išmirimai ir Žemės bombardavimai kažkaip susiję. Dvi astronomų komandos (Whitmire ir Jackson'as bei Davis, Hut'as ir Muller'is), nepriklausomai viena nuo kitos, tačiau tame pačiame „Nature“ numeryje (vol. 308, 1984), paskelbė panašias hipotezes apie tų išnykimų priežastis. Tai buvo hipotezė apie neatrastąją Saulės palydovę, besisukančią labai elipsine orbita periodiškai sujaukiančias kometas Oorto debesyje (esančio 20-200 tūkst. a.v. atstumu, kuriame gali būti apie beveik trilijonas kometų). Ji buvo pavadinta Nemezide (arba spalvingiau, Mirties žvaigžde), nors kai kurie siūlo ją vadinti Tyche.
Kiek kitokią hipotezę 1981 m. pasiūlė Džekas Bilas iš Los Alamos laboratorijos, - kad iš Oorto debesies kometas nukreipė netoli Saulės sistemos pralėkusi žvaigždė. Tik va - kitos žvaigždės pro mus pralekia neperiodiškai ir ypač retai.
Tiesa D. Vitmairas (D. Whitmire) ir Džonas Mėtis (John J. Matese) manė, kaf kometų liūtis sukelia ne žvaigždė, o didelė planeta X, skriejanti maždaug 100 a.e. atstumu ir 1000 m. periodu, o jos orbita palinkusi į ekliptikos plokštumą 45o. Dėl kitų planetų įtakos planetos X precesuoja 27-28 mln. m. periodu, taigi kartais patenka į Oorto debesį. Jos masė yra maždaug 1-5 Žemės masės. Jų hipotezę 1985 m. paskelbė „Nature” ir „Time”. 2016 m. sausį paskelbta apie galimą 10 Žemės masių planetos atradimą 665 a.v. atstumu (žr. >>>>>).

Jei jinai egzistuoja, tiksli Nemezidės prigimtis neaiški. Ją aptikti sunkoka, nes ji aplink Galaktikos centrą skrieja tokiu pat greičiu kaip Saulė, tad danguje atrodo nejudanti. R.A. Mulleris spėja, kad tai greičiausiai yra raudonoji nykštukė, kurios ryškumas yra apie 7-12, o D.P. Whitmire ir A.A. Jackson'as įrodinėja, kad tai rudoji nykštukė. Jei tai raudonoji nykštukė, ji greičiausiai jau yra žvaigždžių kataloguose, tačiau jos tikrąją prigimtį galima aptikti tik išmatuojant jos paralaksą; dėl jos sukimosi apie Saulę ji turėtų labai žemą judėjimo lygį ir galėjo išsisukti nuo aptikimo, kaip kad buvo aptikta 9-ojo ryškumo Barnardo žvaigždė.

Paskutinis masinis išnykimas įvyko prieš 5 mln. metų, tad R. Muller'is spėja, kad Nemezidė yra už 1-1,5 šviesmečių, ir net nurodė galimą dangaus sritį, kurioje jos reiktų ieškoti (netoli Hidros).
Astronomai ginčijosi dėl Nemezidės orbitos stabilumo, tačiau Piet'as Hut'as skaičiavimai parodė, kad ji turi būti stabili (Nature, vol. 311, 1984).

Buvo pasiūlyta ir kitų teorijų - pvz., kad kometas išjudina Saulės pakeliui sutinkami tarpžvaigždiniai dulkių ir dujų debesys. Mat Saulė apie Galaktikos centrą juda ne taisyklingu apskritimu, o vingiuota linija, svyruojančia apie 230 šviesmečių aukštyn ir žemyn nuo Galaktikos plokštumos apie 67 mln. m. periodu. Kadangi tie debesys telkiasi ties Galaktikos plokštuma, tad Saulė ją kerta maždaug kas 33,5 mln. metų.

Nemezidę galėtų aptikti WISE misija (dangaus skenavimas infraraudonųjų spindulių spektre). Kaip ir „Spitzer“ kosminis teleskopas, WISE reaguoja į šilumos šaltinius, tik jis gali apimti platesnį dangaus plotą. Jis veikti pradėjo 2009 m. gruodžio 14 d. Vienas jo misijos tikslų yra rudųjų nykštukių paieška. Gliese 229B

Hubble kosminis teleskopas nufotografavo nuolaužų diskus greta dviejų į Saulę panašių netolimų žvaigždžių (HD 53143 ir HD 139664). Tos žvaigždės yra maždaug už 60 šviesmečių ir jų diskų forma vėl atgaivino ginčus apie tai, kad mūsų Saulė gali turėti žvaigždę-palydovę. Abiejuose tuose diskuose yra „švari“ sritis disko pakraštyje, kurios priežastis gali būti nematoma žvaigždė, pasiglemžusi disko medžiagą.

2010 m. kovo mėnesį „Astronomy Letters“ paskelbta, kad pagal naujus skaičiavimus oranžinė nykštukė žvaigždė Gliese 710 praeis pro Oort debesį. Tai gali sukelti daugybės ledo nuolaužų spiečių, bombarduosiantį Saulės sistemos planetas ir gali atkartoti ankstesnįjį, vykusį prieš 4 mlrd. m, kurio pėdsakus regime Mėnulyje. Gera naujiena ta, kad ji atskries tik po 1,5 mln. metų. Šiuo metu Gliese 710, kurios masė lygi pusei Saulės masės, yra Gyvatės žvaigždyne už 65 šviesmečių. Jos grėsmės tikimybė įvertinta 86%.

Rusų astronomas V. Bobyliovas iš St. Peterburgo išanalizavo 2007 m. duomenis ir nustatė 9-es žvaigždes, praskriesiančias pro Saulę arčiau nei 3 šviesmečiai. Jis ir aptiko Gliese 710, link mūsų Oort debesies skriejančia maždaug 30 tūkst. mylių per valandą greičiu. Gali netgi nutikti, kad ji įsibraus ir į Kuiperio žiedą, esantį greta Plutono, nors tai labai mažai tikėtina

Dvinarės žvaigždžių sistemos yra visuotinis reiškinys. Jos gali labai skirtis. Vienose žvaigždės beveik liečia viena kitą ir apsisuka viena apie kitą greičiau nei per dieną. Kitose, jos labai nutolę ir orbitos yla milijonų metų. Trigubos ir keturgubos sistemos gerokai retesnės. Iš trigubų ir keturgubų sistemų paplitusios tokios, kuriose aplink dvi artimai besisukančias žvaigždes nutolusi sukasi trečioji (arba kita artimų žvaigždžių pora). Atstumas tarp nutolusių grupių turi būti bent 5 kartus didesnis nei tarp arti sugludusios poros. Sistemos su mažesniais atstumais yra vadinamos Trapezium (pagal keturgubą sistemą Orione), ir laikomos nestabiliomis. Pvz., jei triguboje sistemoje visos trys žvaigždės suartėja, mažiausią masę turinti gali būti išsviedžiama iš sistemos liekant stabilia pora.

WISE

WISE (Wide-field Infrared Survey Explorer) – NASA infraraudonųjų spindulių 40 cm skersmens kosminis teleskopas, į orbitą iškeltas 2009 m. gruodžio 14 d. Jo misija – viso dangaus apžvalga 3,3, 4,7, 12 ir 23 mikronų bangų ilgių diapazonuose. WISE Jis yra apie 1000 kartų jautresnis už ankstesnes IRAS, AKARI ir COBE DIRBE misijas.

2010 m. spalio mėn. baigėsi WISE vandenilio aušalas bei NASA finansavimas, o pasiūlyta WISE šiltoji misija, panaudojant likusį funkcionalumą, nebuvo NASA patvirtinta. Vietoje kosminio aparato palikimo likimo valiai, NASA planetų tyrimo skyrius skyrė papildomą 400 tūkst, dolerių finansavimą trumpesnei vieno mėnesio trukmės NEOWISE misijai, skirtai mažų planetarinių kūnų, artimų Žemės orbitai, paieškai.

Planuota nufotografuoti 99% dangaus, kiekvieną jo plotą nufotografuojant bent 8 kartus, taip padidinant tikrumą. Kosminis aparatas buvo iškeltas į 525 km aukščio apskritiminę orbitą 10-ties mėnesių misijai, kurios metu padarė 1,5 mln. nuotraukų (po vieną kas 11 sekundžių). Kiekviena nuotrauka apėmė 47 minučių dangaus plotą, kas reiškia 6 sekundžių skiriamąją gebą. Kiekvienas dangaus plotas buvo skenuojamas bent 10 kartų. Nuotraukų biblioteka duoda informacijos apie Saulės sistemos, Paukščių tako galaktikos ir tolimesnių galaktikų objektus.

Žvaigždžių gimimo vietos, kurias slepia tarpžvaigždinės dulkės, aptinkamos infraraudonųjų spindulių diapazone, nes šios bangos gali prasiskverbti pro dulkių debesis. Kartu aptinkami ir tarpžvaigždinių dujų debesys, o taip patproto-planetiniai diskai.

WISE galėjo aptikti Saulės sistemos objektus, kurie šiltesni nei 70-100o K, Taigi, Neptūno dydžio objektas gali būti aptiktas 700 a.v. atstumu, o Jupiterio dydžio – iki 1 šviesmečio (63 tūkst. a.v.). Taip pat WISE galėjo aptikti iki 300 tūkst. asteroidų, esančių asteroidų žiede.

Iki 2010 m. spalio mėn. buvo aptikta per 33,5 tūkst. naujų asteroidų ir kometų, stebėta apie 154 tūkst. Saulės sistemos objektų. Tame tarpe yra ir 19-a naujų potencialiai pavojingų asteroidų. Pranešta ir apie ypatingai vėsios rudosios nykštukės, esančios maždaug už 10-20 šviesmečių, atradimą.

Literatūra

  1. D.P. Whitmire, A.A. Jackson. Are periodic mass extinctions driven by a distant solar companion?//. Nature 308 (5961), 1984
  2. Leslie Mullen., "Getting WISE about Nemesis// Astrobiology Magazine, 03/11/10
  3. Lynn Yarris. Does a Companion Star to the Sun Cause Earth's Periodic Mass Extinctions?// Science Beat, 1987
  4. M.R. Rampino, B.M. Haggerty. The ‚Shiva Hypothesis‘// Earth, Moon, and Planets, vol. 72, nos.1-3, 1996
  5. J.B. Murray. Puzzle Of Cometary Orbits Hints At Large Undiscovered Object// Royal Astronomical Society Press Notice, 7 October 1999

*) Walter Cruttenden - „Binary Research Institute“ (jo paties įsikurto) direktorius, parašęs knygas „Dingusi žvaigždė mite ir laike“ (2005) bei sukūręs dokumentinį filmą „Didieji metai“ (2009). Jo pagrindinis dėmesys skirtas senųjų kultūrų astronomijai ir jų bendriems tikėjimų elementams. „Didieji metai“ – senovės žmonės laiką matavo labai ilgais periodais [pvz., Makrobijus „Scipiono sapne“ sako, kad jie truko apie 15 tūkst. m.], trunkančiais tūkstančius metų; šis filmas nušviečia precesijos ciklą (25.800 m.), o tada aptaria galimybę, kad senovės civilizacijų žlugimai ir naujų iškilimai gali būti susiję su Saulę lydinčios rudosios nykštukės poveikiu. Jo „2012: mokslas ar prietaras“ knyga buvo skirta pasaulio pabaigos 2012 m. aptarimui.

Papildomai skaitykite:
Precesija
Saulės dėmės
Hubble teleskopas
Paslaptingoji Žemė
Tolimų planetų nuotraukos
Kometos: dangaus ženklai
Jis atrado Planetą X 
Planetos X ieškojimai
Merkurijaus baisioji tragedija
Kosmoso širdis: Gyvatnešis
Pulsarai ir dvinarės žvaigždės
Mėnulis: Septintasis kontinentas
Mūsų palydovo kilmės klausimai
Astronomija: Žymesnieji įvykiai (20 a.)
Gamtos mįslė ar nežemiškos civilizacijos buveinė?
Paskutinį ledynmetį sukėlė meteorito ar kometos smūgis
Saturno keisčiausias palydovas
Vieta, kur gimsta žvaigždės
Plutono pavaizdavimas pas šumerus
Nepaprastai masyvios ir ryškios
Kokia yra Visata? Sukasi?
Kosmoso eskadrilės sutiktuvės?
Gyvybės atsiradimas Žemėje
Mėnulio nuolaužos Žemėje
Kitų žvaigždžių planetos
Juodųjų skylių portretas
Kai susiduria galaktikos...
Ar Europoje yra gyvybė?
Gyvybės paieškos Marse
Jie buvo pirmeiviais...
Andromedos ūkas
Saulės kreiseriai
Planeta X

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Vartiklis