|
Saulė yra dvinarė žvaigždė?
1846 m. astronomai pastebėjo, kad Uranas nukrypsta nuo savo orbitos,
paskaičiuojamos pagal Niutono dėsnius. Tai galėjo reikšti tik du dalykus: kad a) reikia perrašyti ilgus metus patikimai
tarnavusią teoriją arba b) sukurti naują planetą. Ir netrukus buvo rastas Neptūnas. Šiuo metu
astronomai nustatė panašių proporcijų statistinę anomaliją ir vėl iškilo ankstesnis klausimas
Skaitykite ir Paslaptingoji Žemė
Walter Cruttendeno knyga Dingusi žvaigždė mite ir laike (2005) bando įrodyti, kad Saulės
kompanionė žvaigždė gali būti senųjų kultūrų Tamsiųjų ir Aukso amžių priežastimi.
Tarmin, ekvinokcijos
precesijos reiškinys gali būti ne dėl lokalaus Žemės svyravimo, kaip laiko
šiuolaikinės teorijos, o dėl Saulės sistemos nežymaus išsikraipymo erdvėje. Jį sukelia Saulės
kompanionė žvaigždė, kurios orbita sudaro Didžiuosius metus (Platono terminas).
Šią hipotezę kėlė fizikos prof. Richard A. Mulleris (Nemezidė: Mirusi žvaigždė, 1988), kurio
nuomone, raudonosios nykštukės (7-12 ryškio) orbitos periodas yra 26 mln. metų (taigi, ji yra už 1-
1,5 šviesmečių); tuo tarpu W. Cruttendenas laiko periodą esant 24 tūkst. metų.
Vėliau Binary Research Institute (kuris, iš tikro, yra Cruttendeno darinys) teigė, kad 2003 m.
atrastas Sedna planetoidas, judantis neįprasta elipsine orbita, rodo, kad Saulė gali turėti kompanioną.
Jo atradėjas M. Brownas Discover 2006 m. gegužės mėn. numeryje rašė: Ir čia W. Cruttendenas pastebi, kad 12 tūkst. metų orbita puikiai dera su spėjama Saulės kompanionės
orbitos periodu. Jo nuomone, neįtikėtina, kad Sedna būtų išlaikęs savo orbitą milijardus metų. Tad, gali būti, kad
kažkas jį veikia iki šiol.
Sedna orbita kinta tarp 76 ir 975 a.v. [1 a.v., astronominis vienetas, yra atstumas nuo Žemės iki Saulės ] ir jos
periodas yra 10,5-12 tūkst. m. Oort debesis tęsiasi iki 1 šviesmečio atstumu. Artimiausia Kentauro Alfa žvaigždė yra už
4,2 šviesmečių.
Fizikas J. Matese mano, kad Nemezidė yra maždaug už 25 tūkst. a.v. ir jos masė tėra lygi 3-5 Jupiteriams ir dalis
mokslininkų tam pritaria. J. Matese tyrė 82 kometų iš Oort debesies orbitas ir anot jo, toms orbitoms yra bendri tam tikri
parametrai, kurie gali būti paaiškinami kelis kartus masyvesnio už Jupiterį kūno gravitaciniu veikimu.
Dvinarės žvaigždės
yra įprastas reiškinys Visatoje (laikoma, kad jos sudaro trečdalį visų žvaigždžių). Raudonosios
nykštukės irgi įprastas dangaus kūnas ir astronomai sako, kad tai dažniausiai sutinkamas žvaigždžių tipas. Spėjama,
kad įprastu dangaus kūnu yra ir rudosios nykštukės, tačiau jų težinoma tik keli šimtai, nes jas sunku įžiūrėti. WISE visą
dangų nuskenuos dukart, kad būtų galima aptikti dangaus kūnų padėties pasikeitimus. Tad Nemezidės klausimo
sprendimo gali tekti laukti bent jau iki 2013 m. O tuo tarpu WISE jau nustatė per 35 tūkst. naujų asteroidų, dešimtys
[ Kentauro Proxima, atrasta 1915 m., yra raudonoji nykštukė, kurios masė lygi 0.12 Saulės masės, yra už 270 a.v.
Pirmasis rudosios nykštukės atradimas patvirtintas 1995 m., nors teorinė prielaida apie jas išsakyta dar 7-me
dešimtm. Neseniai atrasta r.n. yra Epsilon Indi
Eridė (2003 UB313, pradžioje vadintas Ksenija) 2005 sausį atrastas už Plutoną masyvesnis planetoidas.
Fizikas Daniel Whitmire irgi yra dvinarės Saulės sistemos šalininkas. Jis netgi spėjo, kad tai galėtų būti juodoji
skylė, surijanti viską, kas į ją sukrenta.
Kol kas nėra įrodymų, tačiau yra idėja. Kiekvieną teoriją privalo patvirtinti praktika o kol kas neatrasta nei masyvi
planeta, nei žvaigždė-nykštukė.
Taigi yra Oorto debesis ir kometų spiečius, pro kurį saulės dvyne praeina tarsi boulingo kamuolys pro kėglius. Na
netiesiogiai, tiesiog praeina pakankamai arti, kad išmėtytų kometas į visas puses.
Biblijoje pranašauta: Jei tos dienos nebūtų sutrumpintos, neišsigelbėtų nė vienas kūnas; bet dėl išrinktųjų tos
dienos bus sutrumpintos (Mt 24:22).
Jei rudoji nykštukė labai priartėtų, visų pirma, ji taptų matoma (ir galbūt, sukeltų žmonių paniką bei vyriausybių
žlugimą; baimę ir chaosą). O tada ji vėl nutoltų ir išnyktų, tačiau atlėktų jos išjudintos kometos. Juk susidūrimai su
dangaus kūnais tikrai gali būti katastrofiški, Pvz., Tunguskos sprogimą 1908 m. galėjo sukelti kometa. Jis buvo apie
tūkstantį kartų galingesnis už atominės bombos sprogimą Hirosimoje ir išvertė apie 80 mln. medžių 830 kv. mylių
plote.
O kur dar Banga, turinti kvantinį veiksnį.Kai elektronas, besisukantis aplink branduolį gauna pakankamai papildomos
energijos, įvyksta kvantinis šuolis į naują energetinį lygį. Saulės sistema yra tarsi atomo modelis, kuriame Saulės
dvynė yra elektrono vietoje. Taigi įvyksta kvantinis šuolis makromąsteliu ir tai yra Didžiojo ciklo užbaigimas. Ciklo,
trunkančio 3600 metų. Aplinka Žemėje pasikeis ir išliks tik žmonės, prisitaikę prie naujų sąlygų (1 Kor 15:51: Aš
jums atskleidžiu paslaptį: nors ne visi užmigsime, bet visi būsime pakeisti). Šuolis bus staiga, kaip pranašauta
Biblijoje: Du bus kartu lauke, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas. Dvi mals vienomis girnomis, ir viena bus paimta,
o kita palikta (Mt 24:40-42).
Ir Saulės dvynė (esanti 56% Saulės masės) jau praėjo pro Oort debesį, sako Laura Knight-Jadczyk.
Reikia stebėti ženklus. Ar jie jau pastebimi Žemėje?
Nemezidė spėjamai galinti būti raudonoji ar rudoji nykštukė,
esanti už 50-100 a.v. (apie 0.8-1.5
šviesmečių), kažkur už Oort debesies. Pradžioje ši žvaigždė pasirodė kaip dalis hipotezės, siekiančios paaiškinti
masinius išnykimus praeityje, kurie tarytum kartojasi kas 27 mln. metų. Vėliau astronomų stebėjimai panašius į Oort
debesis prie įvairių dvinarių žvaigždžių
paskatino kai kuriuos mokslininkus suformuluoti nykštukės žvaigždės
hipotezę. Tačiau egzistuoja ir kitų teorijų (tokių, kaip kampinis galaktikos gravitacijos poveikis)
1984 m. paleontologai David Raup ir Jack Sepkoski Proceedings of National Academy of Science USA (vol. 81)
paskelbė straipsnį apie statistinį masinių išnykimų periodiškumą (apie 26 mln.). Jie tyrinėjo jūrines fosilijas ir spėjo,
kad galėjo būti nežemiška priežastis [Luis Alvarezas su komanda nustatė, kad prieš už 65 mln. m. įvykusį masinį
išnykimą atsakingas susidūrimas su didele, daugiau nei 10 km skersmens, kometa ar asteroidu; vėliau J. Sepkoski
parodė, kad periodiškumas egzistuoja visoms fosilijoms (J. of Geilogical Society of London, vol. 146, 1989) ]. Dvi
astronomų komandos (Whitmire ir Jackson bei Davis, Hut ir Muller), nepriklausomai viena nuo kitos, tačiau tame
pačiame Nature numeryje (vol. 308, 1984), paskelbė panašias hipotezes apie tų išnykimų priežastis. Tai buvo
hipotezė apie neatrastąją Saulės palydovę, besisukančią labai elipsine orbita periodiškai sujaukiančias kometas Oort
debesyje. Ji buvo pavadinta Nemezide (arba spalvingiau, Mirties žvaigžde), nors kai kurie siūlo ją vadinti Tyche.
Jei jinai egzistuoja, tiksli Nemezidės prigimtis neaiški. R.A. Muller spėja, kad tai greičiausiai yra raudonoji
nykštukė, kurios ryškumas yra apie 7-12, o D.P. Whitmire ir A.A. Jackson įrodinėja, kad tai rudoji nykštukė. Jei tai
raudonoji nykštukė, ji greičiausiai jau yra žvaigždžių kataloguose, tačiau jos tikrąją prigimtį galima aptikti tik
išmatuojant jos paralaksą; dėl jos sukimosi apie Saulę ji turėtų lamai žemą judėjimo lygį ir galėjo išsisukti nuo
aptikimo, kaip kad buvo aptikta 9-ojo ryškumo Barnardo žvaigždė.
Paskutinis masinis išnykimas įvyko prieš 5 mln. metų, tad R. Muller spėja, kad Nemezidė yra už 1-1,5 šviesmečių,
ir net nurodė galimą dangaus sritį, kurioje jos reiktų ieškoti (netoli Hidros).
Astronomai ginčijosi dėl Nemezidės orbitos stabilumo, tačiau Piet Hut skaičiavimai parodė, kad ji turi būti stabili
(Nature, vol. 311, 1984)
Nemezidę galėtų aptikti WISE misija (dangaus skenavimas infraraudonųjų spindulių spektre). Kaip ir Spitzer
kosminis teleskopas, WISE reaguoja į šilumos šaltinius, tik jis gali apimti platesnį dangaus plotą. Jis veikti pradėjo
2009 m. gruodžio 14 d. Vienas jo misijos tikslų yra rudųjų nykštukių paieška.
Hubble kosminis teleskopas
nufotografavo nuolaužų diskus greta dviejų į Saulę panašių netolimų žvaigždžių (HD
53143 ir HD 139664). Tos žvaigždės yra maždaug už 60 šviesmečių ir jų diskų forma vėl atgaivino ginčus apie tai, kad
mūsų Saulė gali turėti žvaigždę-palydovę. Abiejuose tuose diskuose yra švari sritis disko pakraštyje, kurios priežastis
gali būti nematoma žvaigždė, pasiglemžusi disko medžiagą.
2010 m. kovo mėnesį Astronomy Letters paskelbta, kad pagal naujus skaičiavimus oranžinė nykštukė žvaigždė
Gliese 710 praeis pro Oort debesį. Tai gali sukelti daugybės ledo nuolaužų spiečių, bombarduosiantį Saulės
sistemos planetas ir gali atkartoti ankstesnįjį, vykusį prieš 4 mlrd. m, kurio pėdsakus regime Mėnulyje. Gera naujiena
ta, kad ji atskries tik po 1,5 mln. metų. Šiuo metu Gliese 710, kurios masė lygi pusei Saulės masės, yra Gyvatės
žvaigždyne už 65 šviesmečių. Jos grėsmės tikimybė įvertinta 86%.
Rusų astronomas V. Bobyliovas iš St. Peterburgo išanalizavo 2007 m. duomenis ir nustatė 9-es žvaigždes,
praskriesiančias pro Saulę arčiau nei 3 šviesmečiai. Jis ir aptiko Gliese 710, link mūsų Oort debesies skriejančia
maždaug 30 tūkst. mylių per valandą greičiu. Gali netgi nutikti, kad ji įsibraus ir į Kuiperio žiedą, esantį greta Plutono,
nors tai labai mažai tikėtina
Dvinarės žvaigždžių sistemos yra visuotinis reiškinys. Jos gali labai skirtis. Vienose žvaigždės beveik liečia viena kitą
ir apsisuka viena apie kitą greičiau nei per dieną. Kitose, jos labai nutolę ir orbitos yla milijonų metų. Trigubos ir
keturgubos sistemos gerokai retesnės. Iš trigubų ir keturgubų sistemų paplitusios tokios, kuriose aplink dvi artimai
besisukančias žvaigždes nutolusi sukasi trečioji (arba kita artimų žvaigždžių pora). Atstumas tarp nutolusių grupių turi
būti bent 5 kartus didesnis nei tarp arti sugludusios poros. Sistemos su mažesniais atstumais yra vadinamos
Trapezium (pagal keturgubą sistemą Orione), ir laikomos nestabiliomis. Pvz., jei triguboje sistemoje visos trys
žvaigždės suartėja, mažiausią masę turinti gali būti išsviedžiama iš sistemos liekant stabilia pora.
WISE WISE (Wide-field Infrared Survey Explorer) NASA infraraudonųjų spindulių 40 cm skersmens kosminis
teleskopas, į orbitą iškeltas 2009 m. gruodžio 14 d. Jo misija viso dangaus apžvalga 3,3, 4,7, 12 ir 23 mikronų bangų
ilgių diapazonuose.
2010 m. spalio mėn. baigėsi WISE vandenilio aušalas bei NASA finansavimas, o pasiūlyta WISE šiltoji misija, panaudojant likusį funkcionalumą, nebuvo NASA patvirtinta. Vietoje kosminio aparato palikimo likimo valiai, NASA planetų tyrimo skyrius skyrė papildomą 400 tūkst, dolerių finansavimą trumpesnei vieno mėnesio trukmės NEOWISE misijai, skirtai mažų planetarinių kūnų, artimų Žemės orbitai, paieškai. Planuota nufotografuoti 99% dangaus, kiekvieną jo plotą nufotografuojant bent 8 kartus, taip padidinant tikrumą. Kosminis aparatas buvo iškeltas į 525 km aukščio apskritiminę orbitą 10-ties mėnesių misijai, kurios metu padarė 1,5 mln. nuotraukų (po vieną kas 11 sekundžių). Kiekviena nuotrauka apėmė 47 minučių dangaus plotą, kas reiškia 6 sekundžių skiriamąją gebą. Kiekvienas dangaus plotas buvo skenuojamas bent 10 kartų. Nuotraukų biblioteka duoda informacijos apie Saulės sistemos, Paukščių tako galaktikos ir tolimesnių galaktikų objektus. Žvaigždžių gimimo vietos, kurias slepia tarpžvaigždinės dulkės, aptinkamos infraraudonųjų spindulių diapazone, nes šios bangos gali prasiskverbti pro dulkių debesis. Kartu aptinkami ir tarpžvaigždinių dujų debesys, o taip pat proto- planetiniai siskai. WISE galėjo aptikti Saulės sistemos objektus, kurie šiltesni nei 70-100o K, Taigi, Neptūno dydžio objektas gali būti aptiktas 700 a.v. atstumu, o Jupiterio dydžio iki 1 šviesmečio (63 tūkst. a.v.). Taip pat WISE galėjo aptikti iki 300 tūkst. asteroidų, esančių asteroidų žiede. Iki 2010 m. spalio mėn. buvo aptikta per 33,5 tūkst. naujų asteroidų ir kometų, stebėta apie 154 tūkst. Saulės
sistemos objektų. Tame tarpe yra ir 19-a naujų potencialiai pavojingų asteroidų. Pranešta ir apie ypatingai vėsios
rudosios nykštukės, esančios maždaug už 10-20 šviesmečių, atradimą.
Literatūra
Papildomai skaitykite:
Pagrindinis NSO puslapis |