Didžioji Marso revoliucija: Mokslininkai fantastikai. Red planet: Mars revolution. UFO Page. Lithuanian

Su laiku kosminė tema įgaudavo vis naujus įsikūnijimus, pasirodydavo naujais formatais. Dar 1924 m. V. Žuravliovas^*) parašė scenarijų pilnametražiui filmui „Misterių Fokso ir Troto Mėnulio užkariavimas“, tačiau jis buvo panaudotas pirmajam tarybiniam multfilmui „Tarpplanetinė revoliucija“ (taip pat skaitykite >>>>>). Cosmic voyage

1932-33 m. pradėjęs dirbti „Mosfilme“, režisierius grįžo prie tos temos ir pradėjo filmuoti „Kosmoso reisą“ apie skrydį į Mėnulį. 1934 m. laišku paprašė filmo konsultantu būti K. Ciolkovskį. Šis atsiuntė savo brošiūrą, o kitą dieną ir kvietimą atvykti į Kalugą. Kūrybinė grupė pasinaudojo kvietimu. K. Ciolkovskis aiškino: „Lengvai šoktelėjau į priekį ir nuskridau kelis metrus... Trauka Mėnulyje 6 kartus mažesnė nei pas mus. Štai šuoliukais ir galite judėti į priekį...“

Netrukus paaiškėjo, kad tuometinė filmavimo technika nepajėgi atgaminti visų skrydžio ir buvimo Mėnulyje efektų. Įvertinęs visas realias galimybes, K. Ciolkovskis išskyrė 6 pagrindinius momentus: 1) raketos startas nuo estakados, 2) aliejaus vonios, saugančios nuo perkrovų, 3) nemirksinčios žvaigždės kosmose, 4) nesvarumas, 5) „žvirblio“ šuoliukai Mėnulyje, 6) raketos nusileidimas su parašiutu. Kitaip filmas „prasilenktų“ su realybe; ir vis tik kinematografui teko susidurti su tokiais sunkumais, kad kelis kartus filmavimas vos nebuvo nutrauktas. Vis tik po 2 m. filmas pasirodė ir buvo tikrai geras. Ypač pavyko nesvarumo scena. Filme vaidino S.P. Komarovas (akademikas Sedych), K. Moskalenko (Marina), V.I. Kovriginas (prof. Karinas), V. Gaponenko (Andriuša) ir kt.

Karlo Sagano marsiečiai

K. Saganas nuo vaikystės svajojo apie Marsą – jis vakarais gulėdamas nuošalioje vietoje stebėdavo dangų ir „įsivaizduodavo esąs toje spindinčioje rausvoje planetoje“. Jis fantazavo apie žmonių kūnų formų įvairiaspalvius marsiečius su nuimamomis galvomis. Vėliau jis sakė, kad „tuo metu nesupratau, kad kitos planetos būtybes vaizduoti kaip žmones yra šovinistiška“.

Sagano marsietis 1965 m. prie Marso priartėjęs „Mariner 4“ nufotografavo tik plikas uolas ir „New York Times“ pavadino Marsą mirusia planeta. Vis tik K. Saganas neprarado vilties – nuotraukos buvo prastos kokybės ir neįtikinamos, o, be to, jos vaizdavo tik nedidelę Marso dalį.

1967 m. K. Saganas „National Geographic“ išspausdino straipsnį, kuriame nagrinėjo jį nuo vaikystės kamavusį klausimą – ar yra Marse gyvybė? Jis daug dėmesio skyrė teorinei marsiečio iliustracijai. Susirašinėdamas su redaktoriais jis išreiškė nepasitenkinimą pradiniu dailininko eskizu, jam priminusį „žmogų vėžlio kostiumu“, kai jis jį įsivaizdavo kaip mielą beakį vegetarą („tegu jis dienomis juda remdamasis mažais raudonais ūseliais, o naktimis kasa urvus“).

Galutinis variantas jam patiko, nes atspindėjo jo per ilgus netus sukauptas žinias: ištįsusios jo galūnės tiko prie mažos Marso traukos, o į stiklą panašus kiautas saugojo nuo ultravioletinių spindulių. O keli mėnesiai prieš mirtį, 1996 m. jis įrašė žinutę būsimiems Marso tyrėjams: „Nesvarbu, kodėl jūs esate Marse, džiaugiuosi, kad ten patekote. Norėčiau būti su jumis“.

^*) Vasilijus Žuravliovas (1904-1987) – tarybinis kino režisierius, vienas taryinio kino jaunimui pradininkų. 1924 m. paskelbė scenarijų, vėliau tapusį pirmojo tarybinio multfilmo „Tarpplanetinė revoliucija“ pagrindu. 1929 m. susuko savo pirmąjį savarankišką filmą – trumpametražę komediją vaikams „Pamestinukas“. 1936 m. išleido „Kosminį reisą“ apie skrydį į Mėnulį. 5-me dešimt. sukūrė du filmus jūrine tema: „‚Erelio‘ žūtis“ (1940) ir „Penkiolikmetis kapitonas“ (1945) pagal Ž. Verno romaną – ir šis sulaukė didelės sėkmės. 7-me dešimtm. paliko jaunimo tematiką ir pradėjo kurti filmus revoliucinius ir karinius filmus, o taip pat dokumentinius. Tiesa, dar buvo „Raitelis ant auksinio žirgo“ (1980) – muzikinė pasaka pagal baškirų padavimus.