|
Global Lithuanian Net: san-taka station: |
|
Bijome žmonių, ne asteroidų
Kai pasaulis paskutiniais mėnesiais (2001 m.) susirūpinęs globaliu terorizmu ir tam skiria milijardus dolerių, visai užmirštamas kitas pavojus. Ar galite palyginti pasekmes, kai į miestą rėžiasi keleivinis laineris ir didelis asteroidas? O geras tuzinas jų praskriejo vos vos toliau nei Mėnulio orbita, o skriejęs 2002 m. kovo mėnesį buvo pastebėtas tik praėjus 4 d., - ir tik tada kai jau tolo nuo Žemės.
Tai ne vienintelis atvejis - sausio 7 d. trijų futbolo aikščių dydžio asteroidas praskriejo tik dviejų Mėnulio orbitų atstumu. Pastebėtas tik prieš mėnesį. 2001 m. spalio mėn. mažesnis asteroidas pastebėtas tik prieš dvi dienas iki arčiausio priartėjimo. Mokslininkai spėja, kad kasmet pro šalį nepastebėti praskrieja bent 25 tokio dydžio asteroidai - kai kurie jų gali būti mažesniu atstumu nei Mėnulis. Esant tokiai situacijai JAV bandė įkalbėti Australiją skirti menką 1 mln. dolerių sumą tokių nekviestų svečių stebėjimui pietų pusrutulio danguje. Šalies mokslo ministro Peter McGauran kalba per TV 2002 m. kovo 17 d. mokslininkams sukėlė atviro juoko bangą. Ji parodė, kokia maža "baimės veiksnio" reikšmė tokiems dalykams. Ministras tokias pastangas pavadino "bevaisėmis, nereikalingomis, savitikslėmis" ir neskyrė finansavimo. Tuo tarpu žemiau ekvatoriaus nėra teleskopų, galinčių naršyti po pietų dangų ieškant asteroidų. Ministro atviras pareiškimas gerai išreiškia daugelio žmonių požiūrį: Aš prabundu susirūpinės daugeliu kitų dalykų. Tarp jų nėra artimu atstumu praskriejančių asteroidų". Kas nutiktų susidūrimo metu? Gali užmušti tiesiogiai (įsivaizduokite nukritimą dideliame mieste - jis praktiškai būtų nušluotas), galite žūti susidūrimo sukeltų žemės drebėjimų ir ugnikalnių išsiveržimų metu. Gali kilti badas dėl ilgalaikio klimato pasikeitimo (Saulės šviesą susilpnintų pakilęs milžiniškas dulkių kiekis). Ir daug kitų veiksnių. Bet didžiosios daugumos žmonių tai nė kiek negąsdina. Tačiau "baimes veiksnio" dydis įtakoja finansavimą (ir politiką). JAV kongresui tai atrodo svarbu ir jis NASA skiria 3,55 mln. USD (kurių dauguma išleidžiama asteroidų, nekeliančių grėsmės, tyrimams - per kosmoso misijas). Šalys išleidžia milijardus gynybai. Tuo tarpu į mus milijonų megatonų sviediniais šaudo milžiniška kosmoso patranka. Ir kaip rodo neseni atvejai, mums nebus leista ruoštis tokiam susitikimui metus. Vieną naktį asteroidas gali atsidurti tiesiai virš galvos. Kažkas 1908 m. nutiko Tunguskoje. Virš 3000 kv. km miško buvo išguldyta. Didelių asteroidų (virš 1 km skersmens) yra žinoma apie 500. Artimose Žemei orbitose jų apie pusė. Milijonai mažesnių tiesiog nesukatalogizuota. Neramina ir tai, kad pateikiama netiksli informacija. Garsiausias suklaidinimas buvo dėl 1997 XF11 asteroido, kai visuomenei buvo paskelbta apie būsimą susidūrimą anksčiau, nei padaryti skaičiavimai, parodę, kad jis visai nekelia grėsmės. Savo indėlį į žmonių psichologiją įneša ir tokie filmai kaip "Armagedonas". Išmonė, nepagrįsti pagąsdinimai ir pan. mažina žmonių susirūpinimą. Tuo tarpu astronomai nekelia klausimo "ar?" Jie klausia - "kada?" Ar yra
skirtumas, - būsime įspėti prieš metus ar prieš 10 min.? Asteroidas susidurs su Žeme, jei nebus nudažytas Dar 1950-ais atrastas asteroidas (vėliau "pamestas' ir vėl aptiktas 2000-ais) turi 1/300 tikimybę 2880 m. kovo 16 d. susidurti su Žeme.
Gudrybė remiasi keistu gamtos reiškiniu - Saulės sukelta varomąja jėga. Šią (vėliau užmirštą) idėją dar prieš šimtmetį iškėlė rusų (lenkų) inžinierius I.O. Jarkovskis. Jis nurodė, kad Saulė labiau įšildo į ją nukreiptą dangaus kūno pusę. Tada jos terminis spinduliavimas yra didesnis - ir taip sukeliamas nežymus judėjimo momento pasikeitimas, kuris nežymiai stumteli objektą remiantis tais pačiais dėsniais, pagal kuriuos skrenda raketa. Per šimtus metus judėjimo pokytis gali pasidaryti žymus. Tad nudažykime asteroidą! Nebūtų ypatingai brangu iki jo nugabenti reikiamą dažų kiekį. Ir tai ne mažiau keistas pasiūlymas, nei, sakykim, prie asteroido prikabinti milžinišką burę. Jį nagrinėjo JPL Jon Giordani grupė. Bet nežinant tikslios asteroido formos ir jo paviršiaus ypatybių yra sunku apskaičiuoti Jarkovskio efektą. Mokslininkai gali tik nusakyti galimų pasikeitimų intervalą. Jarkovskio principas leidžia patikslinti asteroidų judėjimo ypatybes. Joseph N. Spitale iš UA Mėnulio ir planetų laboratorijos paskaičiavo jį trim asteroidams: 6489 Golevka (300 m skersmens), 166 Icarus (1 km) ir 1620 Geographos (2,5 km). Jarkovskio efektas kaltas už tai, kad Jupiteris "apšaudo" Žemę asteroidais. Kai kurie mažesnieji asteroidai jo gali būti nustumti prie asteroido žiedo plyšių - sričių, kurios yra tuščios dėl Jupiterio gravitacinio poveikio. Deja, kai kurie asteroidai patenka į tuos plyšius ir tada Jupiterio gravitacija nukreipia juos link Žemės orbitos. Taip pat apie tai paskaitykite >>>>>
Asteroidai skraido poromis 5 iš 6 asteroidų pro Žemę skrieja poromis. Visai neromantiško pavadinimo
asteroidas 2000 DP-107 iš jų lieka paslaptimi. Abu jo gabalai tėra 3 km atstumu - didesnis
apie 800 m skersmens, o mažesnis - apie 300 m.
Tai paremia hipotezę, kad asteroidai susidarė poromis. Papildomas "nematomas" pavojus Yra manančių, kad egzistuoja "alternatyvi" (veidrodinė) materija, t.y Visada yra dvilypė. Ji veikia kaip "tamsioji materija". O kadangi ji turi tas pačias savybes kaip ir įprastinė, tai iš jos gali susidaryti žvaigždės, galaktikos, planetos ir t.t. Tačiau jos nematomos, nes skleidžia alternatyvius fotonus, kurie nesąveikauja (o tiksliau - silpnai sąveikauja) su įprastiniais. Be gravitacijos yra ir kitų sąveikos būdų.
Ačiū dumbliams! Prieš 65 mln. trenkėsi labai stambus meteoritas. Jis nukrito į Jukatano pusiasalį, esantį pietryčių Meksikoje. Smūgis buvo toks stiprus, kad į orą pakėlė tokią daugybę žemių, dulkių ir kitokių dalelių, kad šios dangų užtemdė 6 mėnesiams. Poveikis buvo toks didelis, kad Žemėje išnyko dinozaurai, o taip pat ir dar 3/4 visos Žemės gyvūnijos. Kelis mėnesius Žemė skendėjo tamsoje, todėl beveik liovėsi augalų ir dumblių fotosintezė. Tačiau nesuprantama, kodėl netrukus vandenynuose vėl atsigavo ir suklestėjo smulkučiai dumbliai, ir jie taip padėjo išgelbėti gyvybę Žemėje. Mokslininkai tik spėja, kad tai buvo miksotrofai dumbliai, kurie energijos gali gauti energijos ir iš fotosintezės, ir iš yrančių organinių medžiagų. Jie 4 šarvadumblių rūšis laikė visiškoje tamsoje į skystį įpylus acto rūgšties druskos. Ir tie dumbliai puikiai augo. Fosilijų tyrimai rodo, kad būtent tie dumbliai buvo labai paplitę. O kai šarvadumblius sumaišė su paprastais dumbliais, paaiškėjo nepaprasta jų simbiozė šarvadumbliai padėjo kitiems dumbliais išgyventi be šviesos. Paprastieji dumbliai ėmė skaidyti miksotrofų maistines medžiagas. O šiems išgyvenus, maisto turėjo ir aukštesnės mitybos grandinės. Tiesa, reikia pastebėti, kad Žemės užtemdymui nereikia net meteorito. Kilę milžiniškai miškų gaisrai
atmosferą gali užteršti pelenais ir suodžiais. Pvz., 1915 m. vasarą gaisrai Sibire sunaikino 100 mln. ha
miško, o dėl pakilusių suodžių ties žemės paviršiumi šviesos sumažėjo 16%. Tą vasarą net vidurdienį buvo
šalta. Dangų taip pat užtemo ir išsiveržę ugnikalniai. Pvz., 1982 m. Meksikoje Čičinalio ugnikalnio
užsiveržimas 25% aptemdė Saulę, o 1991 m. Filipinų Pinatubo ugnikalnio išmestas sieros rūgšties rūkas
sulaikė 10% Saulės spindulių. Parengė Cpt.Astera's Advisor Papildomai skaitykite:
|
