Bijome žmonių, ne asteroidų. UFO Page. Lithuanian

Tuo tarpu astronomai nekelia klausimo „ar?“ Jie klausia - „kada?“ Ar yra skirtumas, - būsime įspėti prieš metus ar prieš 10 min.?
Skaitykite Į Žemę nukrito asteroidas

Ar atsilaikysim prieš asteroidus?

Astronomai jau aptiko per 21 tūkst. asteroidų, kurie gali priartėti prie mūsų planetos. Didžiajai jų daliai susidūrimo tikimybė beveik lygi 0. Apie kai kuriuos kitus išvis neverta rūpintis. Kiekvienais metais į Žemę per metus nukrenta dešimtys tūkstančių tonų, daugiausia dulkių pavidalu. Tačiau net automobilio dydžio akmuo greičiausiai sudegtų atmosferoje. Tačiau yra ir tokių asteroidų, koks prieš 66 m. nukrito Čiksulube Meksikoje, sukeldamas dinozaurų išnykimą. Jo skersmuo vertinamas nuo 10 iki 81 km.

NASA 2005 m. iškėlė uždavinį iki 2020 m. pabaigos aptikti 90% arti Žemės priartėjančių asteroidų, kurių skersmuo per 140 m. Tačiau antžeminiams teleskopams reikia tinkamų sąlygų dangaus stebėjimui. Ir buvo „pražiopsoti“ keli stambūs asteroidai, praskridę arti Žemės – dar gerai, kad nė vienas į ją neatsitrenkė.

Asteroidų stebėtojai duomenis pateikia viešai, tad visų šalių astronomai gali įvertinti riziką. 2013-ais JTO pasiūlė geriau organizuoti globalias pastangas, tad buvo įsteigtas Tarptautinis Asteroidų perspėjimo centras. Idealu, jei potencialiai pavojingi asteroidai būtų atrasti keli metai ar dešimtmečiai prieš galimą susidūrimą. Tai leistų pradėti veiksmų planavimą. Wolfe Creek

Jie gali būti dviejų tipų: susprogdinti arba pakeisti jo trajektoriją. Branduolinių bombų panaudojimas, kaip filmuose „Armagedonas“ (1998) ar „Gilus sukrėtimas“ (1998) nepriimtinas dėl politinių sumetimų – branduolinius ginklus draudžiama iškelti į kosmosą. Kita problema – susprogdinimo praktiškumas: asteroido skeveldros niekur nedings, o tarp jų gali būti ir gana nemažų - ir tai gali paveikti netgi platesnį Žemės plotą.

Tad patrauklesniu yra asteroido kelio pakeitimas. Ilgą laiką populiariausiu buvo „kosminio traktoriaus“ idėja – didelis sunkus erdvėlaivis, kuris priskridęs prie asteroido priverčia lėtai jį keisti kursą traukdamas link savęs savo gravitacinės traukos dėka. Bet kadangi šis metodas veikia labai lėtai, paskutiniais metais realiau žiūrime į kinetinį būdą – laivas tiesiog atsitrenkia į asteroidą. Tačiau tam reikia daugiau žinių apie asteroidus – aptikus naują pavojingą asteroidą, reikia nuodugniai jį ištirti (ne tik dydį ir masę, bet ir sudėtį, porėtumą bei pan.). Pvz., tamsesni asteroidai greičiausia yra mažesnio tankio, nes sudaryti iš uolienų ir ledo, ir yra labiau porėti. Tad jei trenksime į tokį asteroidą, galime greičiau pakeisti jo formą, o ne trajektoriją. Asteroidų tyrimams skirtos kelios misijos (žr. >>>>>).

NASA 2021 m. vasarą rengia ir DART misiją į Didymos asteroidą, kur trenksis į šio asteroido 150 m skersmens mėnuliuką Didymoon, tikinkis, kad poveikis bus toks, kad galės būti stebimas iš Žemės.

Be tų pagrindiniais laikomų būdų, nagrinėjami ir kiti, pvz., asteroido vieno šono nudažymo idėja (žr. >>>>>). Minima ir variklių (raketų) pritaisymo prie asteroido variantas ar galingi lazeriai, galintys išgarinti asteroido medžiagą.

Yra manančių, kad egzistuoja „alternatyvi" (veidrodinė) materija, t.y. Visada yra dvilypė. Ji veikia kaip „tamsioji materija“. O kadangi ji turi tas pačias savybes kaip ir įprastinė, tai iš jos gali susidaryti žvaigždės, galaktikos, planetos ir t.t. Tačiau jos nematomos, nes skleidžia alternatyvius fotonus, kurie nesąveikauja (o tiksliau - silpnai sąveikauja) su įprastiniais.

Veidrodinė materija (dar vadinama šešėline arba Alisos materija) – hipotetinė materija, atseit, sudaryta iš „veidrodinių dalelių“. Dar 6-me dešimtm. buvo aptikta, kad skylant neutronui susidaro elektronai ir išimtinai kairinio sukinio neutrinai. Beje, aptikti „teisingų“ neutrinų su dešininiu sukiniu aptikti nepavyko. Be to nustatyta, kad įprasta el. dalelių sąveika nestebima nani lygyje. To reiškinio paaiškinimui buvo iškelta „veidrodinės materijos“ hipotezė – iš dalelių su dešininiu sukiniu. Tokios dalelės turėtų pasižymėti anti-sąveikomis. Ši hipotezė gerai dera su simetrijos principu. Dar laikoma, kad įprastinės el. dalelės negali betarpiškai sąveikauti su veidrodinėmis dalelėmis (jos turėtų sąveikauti tik per silpnąją branduolinę sąveiką), todėl jų „pasaulis“ mums yra nepastebimas, tačiau mes galima pajusti energiją iš jų sąveikos. Veidrodinės dalelės yra vienos iš kandidačių tamsiosios materijos paaiškinimui.

Argonautas iš Verkių V. Baltrėnas, 1985 Aš lekiu, aš lekiu – Pro Paryžių iš Verkių. Mano kosminis lėktuvas – Žalias daržo laistytuvas. Tėtė sako – lėk, jau lėk, Tik saulėgrąžas paliek. Aš lekiu, aš lekiu, Kosminiu balsu šaukiu: - Ei, iš kelio! Orbita – Greitakojams išlenkta! Aš verkiu? Aš verkiu?! Prie Paryžiaus ar Verkių? Kur čia lėkta, kur čia riūta – Meteoro dikto būta!