`
Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Koks tas mūsų palydovas?    

Kodėl Mėnulis neturi atmosferos?

Kuo aukštesnė dujų temperatūra, tuo greičiau juda jų molekulės. Taip esant 0oC, vidutinis vandenilio ir helio molekulių greitis yra 1,84 ir 1,31 km/sek., azoto ir deguonies – atitinkamai 0,49 ir 0,46 km/sek., o vandens garų ir anglies dioksido – 0,62 ir 0,39 km/sek. Temperatūrai pasiekus 100oC, molekulių greičiai padidėja apie 20%. Be to, nurodėm vidutinius greičius, o iš tikro, tai vienos molekulės juda lėčiau, o kitos – greičiau.

Dėl skirtingo greičio, molekulės gali palikti dangaus kūną ir tada, kai jų vidutinis greitis yra lygus pusei antrojo kosminio greičio (AKG). Mėnulyje net esant „pakenčiamai“ temperatūrai lakesnių dujų greitis didesnis už AKG (2,37 km/sek.). Tad Mėnulis negali jų sulaikyti.

O kaip su „lėtesnėmis“ molekulėmis? Atsakyti padeda kinetinė dujų teorija. Nepaisant palikusių greičiausių molekulių, dujoms esant tos pačios temperatūros molekulių bendras greitis lieka tas pat. Dėl išorinių šilumos šaltinių, paviršiaus ar Saulės, didesnį greitį gali įgauti jau kitos molekulės. Tad dalis dujų molekulių nuolat išlėks į kosmosą, o jų vietą užims turėjusios mažesnius greičius. Tad, jei Mėnulis turėtų vandenilio ir helio atmosferą, ją prarastų tiesiog per kelias dienas. Neilgai užtruktų ir kitų dujų praradimas.

Tad peršasi dvi svarbios išvados: a) Mėnulis niekada neturėjo „padorios“ atmosferos; b) jos neįmanoma sukurti dirbtinai.

Tad Mėnulio paviršius patiria nuolatinį kosminių, gama, rentgeno, ultravioletinių spindulių ir Saulės vėjo poveikį, todėl jis yra kažkiek radioaktyvus. Paviršių dešimčių kilometrų per sekundę greičiu tranko ir įvairių dydžių meteorai. Smūgio metu jų kinetinė energija virsta šiluma, o procesą lydi stiprus sprogimas.

Per 15 parų trunkančią Mėnulio dieną Saulė gruntą prie pusiaujo įkaitina iki 130oC, o naktį jis atvėsta iki 160oC. tokį skirtumą nulemia ne tik atmosferos nebuvimas, bet ir aukštas grunto sugeriamumo lygis – jis atspindi tik 7% saulės šviesos.

Mėnulyje negali būti ir atvirų skysto vandens telkinių – vakuumo sąlygomis skystas vanduo iškart virsta garais, o šie išsilaksto. Tad vandens Mėnulyje gali būti tik uolienose ir ledo pavidalu (žr. Vandens Mėnulyje yra!). Visumoje tai reiškia, kad Mėnulyje negali būti organinės gyvybės... o apie kitokią mes dar nežinome...

Mėnulio danga

Visais laikais žmones domino – iš ko sudarytas Mėnulis ir kas jį dengia? Jau pirmieji stočių nusileidimai į Mėnulį atmetė populiarią hipotezę, kad jį dengia storas dulkių sluoksnis. O kiek fantastikos kūrinių buvo apie tai parašyta!? Pasirodė, kad smulkios dulkelės vakuume veikiamos didelių temperatūros pokyčių ir saulės vėjo sulimpa, sudarydamos milimetrinius grūdelius, kurie savo ruožtu sukimba tapdami gana tvirta purėta uoliena. Tokią mintį dar anksčiau jau buvo išsakęs V.V. Šaronovas, kuriam vadovaujant per 30 m. Leningrado un-te buvo tyrinėjamas Mėnulis. Jis net pademonstravo tarptautiniame simpoziume, 6 m. iki „ Luna-9” nusileidimo, dirbtinai pagamintos medžiagos, kuri vėliau pasirodė savo savybėmis atitinkanti Mėnulio gruntą.

Kosminės stotys, fotografavusios Mėnulį esant įvairiam Saulės aukščiui, leido iki milimetrų mastelio išsiaiškinti jo reljefą. Paviršius pasirodė esąs gana šiurkštus, su daugybe smulkių įdubimų ir kauburėlių, padengtas birios įvairaus grūdėtumo medžiagos, pilkai-rudos spalvos, sluoksniu, kurio tankis viršutiniuose 5-20 cm yra 1-1,5 g/cm3 (giliau tankis didėja).

Gama spektrometru ištyrus cheminę sudėtį, A.P. Vinogradovo vadovaujama grupė padarė išvadą, kad radioaktyvių elementų kiekis Mėnulio jūrose atitinka kiekius Žemės bazaltuose. Tai sukėlė karštas diskusijas pasaulyje, tačiau tai po 1,5 m patvirtino „Surveyor 5“ gauti duomenys. Nustebino ir į Žemę atgabentų pavyzdžių analizė. Pvz., Ramybės jūros pavyzdžiuose surasta daugiau nei tikėtasi titano. Kai kas net paskubėjo skelbti, kad Mėnulyje yra gausūs šio gana reto Žemėje elemento rezervai. Tačiau kituose pavyzdžiuose titano buvo nepalyginamai mažiau.

Įvairiose vietose paimtas gruntas mažai skiriasi sudėtimi. Ypač domino paviršinis dulkių sluoksnis, kurio pagrindinė sudėtis – uolienų ir kristalo nuoskilos, tamsus stiklas su gausiais geležies-nikelio intarpais, homogeninis skaidrus stiklas. Kuo smulkesnės dulkės, tuo daugiau jose stiklo komponentų. Mėnulyje dulkės linkę sulipti – gausus stiklinių rutuliukų kiekis jose nulemia mažą trintį.

Įdomų siurprizą pateikė pavyzdžių amžiaus tyrimai. Akmenų amžius yra apie 3,5 mlrd. m., o dulkių – 4,5 mlrd. m. O atrodytų, kad dulkės turėtų būti jaunesnės. Čia glūdi kažkokia mįslė. Kita vertus, reikia daugiau pavyzdžių iš skirtingų rajonų tikslesnėms išvadoms padaryti.

Taip pat nustatyta, kad Mėnulyje yra ir vulkaninės, ir smūginės kilmės kraterių.

Mėnulio judėjimas ir fazės

Ne visai teisinga tai, kad Mėnulis sukasi apie Žemę artimai apskritimui elipsine orbita. Tokiu atveju elipsės radiusą vektorių reiktų laikyti kintančiu tarp Ne visai teisinga tai, kad Mėnulis sukasi apie Žemę artimai apskritimui elipsine orbita. Tokiu atveju elipsės radiusą vektorių reiktų laikyti kintančiu tarp 356610 ir 406697 km, ką atitinka matomas kampinis Mėnulio diametras, kintantis 24’24’’-33’34’’ ribose. Taip būtų, jei pati Žemė nejudėtų, o greta jos nebūtų kitų dangaus kūnų. Žemė skrieja aplink Saulę, tad Mėnuliui tenka ją sekti. Per vieną Žemės apsisukimą aplink Saulę Mėnulis padaro beveik 13,5 apsisukimų, Mėnulio fazės judėdamas beveik Žemės sukimosi aplink Saulę plokštumoje. Tad jis tai aplenkia Žemę, tai atsilieka nuo jos, būna tai arčiau, tai toliau nuo Saulės. Iš tos gana sudėtingos judėjimų kombinacijos ir susidaro Mėnulio kelias erdvėje.

Dėl Žemės sukimosi iš vakarų į rytus Mėnulis, kaip ir Saulė ir žvaigždės, pateka rytuose ir nusileidžia vakaruose. Žemės sukimosi efektas mums susilpnintas, tad ir atrodo, kad Mėnulis dangumi slenka lėčiau už Saulę ir žvaigždes. Sukdamasis aplink mūsų planetą, Mėnulis nuolat keičia savo regimą formą – pereidamas per 4 fazes. Tai dėl Mėnulio padėties kitimo Saulės ir Žemės atžvilgiu.

1 pozicija atitinka jauną Mėnulį – tuo metu Mėnulis yra tarp Žemės ir Saulės, todėl jis ir teka, ir leidžiasi beveik vienu metu su saule. Tada atsiranda plonas pjautuvas, ragais nukreiptas į priešingą nuo Saulės pusę (2). Jis plečiasi, kol pasiekia pusę skritulio (priešpilnis), o vėliau visą (pilnatis). Tada jis ima dilti iš priešingos pusės iki delčios , o po jos susidaro pjautuvas ragais į Saulę. Viena fazė trunka 7-8 d., o visas ciklas trunka 29,53 paros – tai vadinamasis sinodinis mėnuo. Jis maždaug 2,2 parom ilgesnis už siderinį arba žvaigždinį mėnesį – t.y. laiko tarpą, per kurį Mėnulis apibėga Žemę ir užima ankstesnę padėtį žvaigždžių atžvilgiu.

http://www.nso.lt/science/relikt.htm Mėnuliui judant aplink Žemę susidaro įdomus libracijos reiškinys (periodinis Mėnulio svyravimas / lingavimas). Tai įvyksta dėl to, kad dėl Mėnulio orbitos ekscentriciteto, jo kampinis skriejimo orbita greitis skiriasi nuo jo apsisukimo kampinio greičio. Mėnuliui esant perigėjuje, sukimasis aplink ašį yra lėtesnis, negu orbitos judėjimas. Čia Mėnulis juda greičiau nei būdamas afelyje. Tų kampinių greičių skirtumas ir sukelia ilgumos libraciją, kuri siekia beveik 7o54’. Todėl iš Žemės yra įmanoma pamatyti dalį rytinių arba vakarinių Mėnulio „nematomos“ pusės kraštų. O kadangi Mėnulio orbita 5o9’ pasvirusi į Žemės orbitą, o Mėnulio ašis pakrypusi maždaug 1,5o Mėnulio orbitos atžvilgiu, įvyksta platumos libracija, siekianti 6o50’. Tad kartais iš Žemės įmanoma pamatyti „nematomus“ kraštus už šiaurės ir pietų polių. O galiausiai ir pats Mėnulis nežymiai pasiūbuoja savo vidutinės padėties atžvilgiu. Tai fizinė libracija. Tad libracijos dėka mes galime pamatyti ne pusę Mėnulio, o 59% jo ploto.

Beje, kinta ir pati Mėnulio orbita – veikiant Saulės ir Žemės traukoms bei kitoms priežastims. Jos orbita netgi tarsi periodiškai pulsuoja – tai nežymiai apvalėdama, tai vėl ištįsdama. Šio kitimo periodas apie 8,85 m. Bet yra ir kitų periodų. Visų pirma, ekliptikos plokštumoje, atvirkščia Mėnulio judėjimui orbita kryptimi, juda mazgų linija, pilną ciklą atlikdama iš rytų į vakarus per 18,6 m. To dėka Mėnulis kiekvieną mėnesį tarp žvaigždžių nueina vis kiek kitu keliu.
Toliau, juda ir apsidžių linija, t.y. perigėjų ir apogėjų jungianti tiesė. Ji pasisuka į šoną, priešingą mazgų linijos krypčiai, - šis periodas yra 8,85 m. O dėl Mėnulio orbitos kitimo erdvėje keičiasi Mėnulio orbitos palinkimas Žemės pusiaujo plokštumos atžvilgiu. Vienais laikotarpiais jis kinta plius minus 28o45’ ribose, o kitais – plius minus 18o10’ ribose.


*) Vsevolodas Šaronovas (1901–1964) – rusų astronomas, daugiausia dirbęs Pulkovo observatorijoje. Pagrindinėmis tyrimų sritimis buvo planetos ir atmosferos optika. Užsiėmė planetų ir žvaigždžių fotometrija. Su N. Sytinska sukūrė „meteorologine-šlakine“ Mėnulio paviršiaus teoriją, kuri vėliau pasitvirtino. Tyrinėjo sidabrinius debesis; stebėjo Saulės užtemimus
Jo garbei pavadinti krateriai Mėnulyje ir Marse ir asteroidas 2416.

Papildomai skaitykite:
Žmonės Mėnulyje
Mėnulis: Pirmoji raketa
Mėnulis; jo ypatybės
Pirmasis Mėnulio kiberis
Pirmasis vežimas Mėnulyje
Ankstyvieji Mėnulio tyrinėjimai
Mėnulis ir jo įsisavinimo ypatybės
Mėnulis: Septintasis kontinentas
Mūsų palydovo kilmės klausimai
Mėnulis atskleidžia savo nematomą veidą
Baisioji tarybinės kosmonautikos paslaptis
E. ir I. Chaliai. Gyvenimas vietoje gyvenimo
E. Po. Kažkokio Hanso Pfaalio nepaprasti nutikimai
Paskutinį ledynmetį sukėlė kometos smūgis
Astronomija: Žymesnieji įvykiai (20 a.)
Francis Godwin. Žmogus Mėnulyje
Paprasti ir neįprasti asteroidai
Ankstyvosios kelionės į Mėnulį
Pirmosios astronautės fantastikoje
Istorinė Mėnulio nuotrauka
Kometos: dangaus ženklai
Tolimų planetų nuotraukos
Mėnulio kronikos kine
Dvasia iš Levanijos
Baikonūro tremtyje
Kosmoso kanibalai
Projektas "Farside"
Tektitai ir kt.

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Vartiklis