Global Lithuanian Net: san-taka station: |
Kuri akis tingi? Kosmosas ir iliuzijos
Pasaulinėje astronautikoje stiprėja krizės tendencijos, kurių pobūdis ne techninis, ekonominis ar kadrų, o sisteminis. Beveik visos nacionalinės agentūros savo veikloje deklaruoja kosmoso įsisavinimą, tačiau tame trūksta prasminio turinio. Kosmoso tyrinėjimo negalima vadinti kosmoso įsisavinimu. Čia kosmoso įsisavinimas susiveda, iš esmės, kosminių informacinių paslaugų teikimu ir žmogaus buvimo artimajame kosmose demostracija. Pastebima, kad paskutiniais dešimtmečiais progresas lėtėja ne tik kosmoso, bet ir kitose imliose mokslui ir aukštosioms technologijoms srityse. Viena iš paskatų galėtų būti kosmoso industrializacija (ją minėjo jau E. Ciolkovskis, tačiau praktikoje nebuvo keliamas). Tai galėtų apimti:
21 amžiuje augantis karinis ir pramoninis poreikis palydovų surinkimui ir aptarnavimui orbitoje gali paskatinti orbitinių teleskopų tobulinimą ir taip padėti atsakyti į kai kuriuos žmonijai svarbius klausimus pvz., ar mes Visatoje vieniši ar ne? Du pagrindiniai NASA projektai, TKS ir Hubble teleskopas, turi būti dėkingi dėl surinkimo orbitoje. Šiuo metu daugybė projektų toliau vysto tas inovatyvias pastangas. NASA ir DARPA, o taip pat privačios kompanijos
(pvz., Northrop Grumman ir Space Systems Loral kuria robotizuotus kosminius laivus, kurie būtų paleisti per artimiausius kelis
metus ilgoms misijoms, skirtoms vyriausybinių r komercinių palydovų atsargų papildymui, remontui, perkėlimui ir modernizavimui.
Tie laivai (arba bent jų demonstruojamos technologijos) taip pat bus panaudojami orbitinių teleskopų ir kitų stambių konstrukcijų kosmose (kaip kad
planuojamų kosminėms misijoms į Mėnulį ar Marsą) surinkimui. Megaprojektų išskraidinimas dalimis vos vienintelė galimybė juos iškelti nuo Žemės.
Ir kuo didesnis teleskopas, tuo geriau ir toliau jis mato. Astronomai senai jau svajoja apie teleskopus su 30 ir didesniais veidrodžiais. O gyvybės paieškų noras nuolat stiprėja. Ir didžiausiu pasiūlymu NASA dešimtmečio planams bus daugiamilijardinės vertės 4-am dešimtmečiui realizuotina kosminė observatorija, sekanti po Džeimso Vebo teleskopo, bandysiančio įžiūrėti pačias pirmąsias Visatos galaktikas ir žvaigždes. Projektas apima susilankstantį 6,5 m skersmens veidrodį ir dar didesnį nuo Saulės saugantį ekraną. Neplanuojama, kad jį remontuos NASA astronautai. Tam, kad viskas vyktų pagal planą, pasirodė esą labai brangu. Su 1,6 mlrd. dolerių biudžetu 1996-ais ir potencialiu startu 2007 m., faktinė Webb teleskopo kaina išaugo beveik iki 10 mlrd. dolerių ir teleskopas iškeltas 2021-ųjų gruodį. Maždaug po 10 m. jam baigsis degalai, - ir spėtinas jo tolimesnis likimas dar viena kosmoso šiukšlė. Daugelis jį laiko evoliucine aklaviete, kurio laikas jau praėjo. Reikia naujų požiūrių! 2022 m. liepos 11 d. naktį (Lietuvos laiku) buvo pristatyta viena iš pirmųjų James Webbs teleskopo
nuotraukų - tai buvo giliojo lauko atvaizdas, kurio išlaikymo trukmė buvo labai ilga, siekiant aptikti silpniausiai švytinčius ypač tolimus objektus. Kartu skaitykite Privačiai į kosmosą 2015 m. lapkričio 25 d. Obama pasirašė JAV komercinių kosminių skrydžių konkurentabilumo aktą,
kuriame numatyta nemažai priemonių, skirtų privačios kosminės pramonės skatinimui. Aktas numato
ilgoką apsimokymo periodą, kurio metu naujai iškeptoms kosminėms kompanijoms leidžiama veikti be
įdėmios valstybės priežiūros. Tačiau svarbiausia tai, kad šis įstatymas privačioms kompanijoms suteikia
teisę išgauti, naudoti ir valdyti resursus, išgaunamus dangaus kūnuose: Planetary Resources, ilgą laiką užsiėmusi kongresmenų lobizmu, sureagavo pirmąja Kosmosas mūsų! Bet kieno mūsų dar klausimas. Be minėtos kompanijos dar yra Deep Space Industries, dar prieš pora metų pareiškusi, kad išgautus metalus ji perdirbinės tiesiai kosmose mikrogravitacinio įrenginio dėka. Ji buvo pažadėjusi dar 2015 m. pradėti asteroidų resursų žvalgybą nepilotuojamų vos 25 kg svorio
O ir Planetary Resources 2015 m. paskutiniam ketvirčiui tebuvo surinkusi 12 mln. dolerių, kurių aiškiai nepakaks ekspedicijai į asteroidą, kuriai, kompanijos paskaičiavimais, reiktų 500 mln. dolerių. Ir tai nepaisant turint tokius investitorius kaip L. Peidžas ir E. Šmidtas (Google) bei R. Brensonas (Virgin Galactic). Tad kažkaip ir nesusidaro išbaigtas vaizdelis, jei neužmiršime, kad privatūs kosminiai laivai prasidėjo nuo NASA 500 mln. dolerių granto. O 2014 m. NASA pasirašė sutartį su Boeing ir SpaceX pilotuojamų CST-100 ir Dragon laivų kūrimui, pagal kurią šios kompanijos atitinkamai gaus 4,2 ir 2,6 mlrd. dolerių. Tad patys ir spręskite apie svorių kategorijas... Įdomu, kad mineralų atgabenimą iš dangaus kūnų svarstė jau antrasis Mėnulio lankytojas Bazas
Oldrinas. Jis neseniai paskelbė Apollo-11 misijos dalyvių muitinės deklaraciją: Norint ganyti asteroidus, reikia turėti akį. Ir NASA prikėlė nurašytą inventorių... 2009 m. į orbitą
buvo iškeltas infraraudonųjų spindulių teleskopas WISE, kad apžvelgtų dangų 4-iuose IR-diapazonuose.
2010 m. spalį pasibaigė deguonies aušintuvas ir teleskopas pradėjo naują NEOWISE misiją, ieškančią su
Žeme suartėjančių kūnų. Ši baigėsi 2011 m. vasarį ir WISE buvo užkonservuotas. 2013 m.
rugpjūtį WISE vėl prikeliama NEOWISE programai - asteroidų stebėjimui. Juo nustatytas apie 8000 tūkst. objektų
dydis ir ryškumas, iš jų apie 200 artimų Žemei. Iš rikiuotės jis galutinai išeis 2017 m. tad NASA
Dabartiniai antžeminiai gama spektrometrai yra labai lėti ir gremėzdiški, nes pagrįsti labai gryno germanio naudojimu, kas reikalauja kriogeninio šaldymo sistemų. Be to, naudojamose sistemose taikomos lempinės technologijos, eikvojančios daug energijos ir neleidžiančios panaudoti akumuliatorių. Naujajame detektoriuje mokslininkai panaudojo stroncio jodidą dengtą europiu. Skaidrus kristalas yra scintiliatoriumi, sugeriančiu jonizuojančią gama kvantų spinduliuotę ir skleidžiančiu šviesą, kurią ir analizuoja spektrometras. Tiesa, jie ne tokie geri, tačiau susidoroja su užduotimis, naudoja mažai energijos, o taip pat gana kompaktiški. Jau sukurtas spektrometro prototipas mikropalydovui SubSat, sveriančiam tik 450 g ir vartojančiam 3 W energijos. ačiau iki darbinės kosminio spektrometro versijos dar tolokai... Tad ir Kosmosas mūsų! dar tebelieka gražia iliuzija!.. Ir ne tik dėl technologijų, bet ir dėl teisinių reikalų. Mat dar 1967 m. JAV, TSRS ir D. Britanija pasirašė sutartį dėl kosmoso erdvės tyrimų ir panaudojimo, prie kurios vėliau prisijungė dar per 100 valstybių. Jo II straipsnis nurodo, kad kosminė erdvė, įskaitant Mėnulį ir kitus dangaus kūnus, jokiais atvejais negali būti kieno nors nuosavybe. Tiesa, sutartyje nieko neminima apie teises išgauti naudingus resursus. Tad ir JAV aktas kalba tik apie teises į resursus, - tačiau jame nenurodoma apie teisių turėjimą trečioms šalims. Be to sutartyje nenurodyti nei priežiūros mechanizmai, nei atsakomybė už sutarties nesilaikymą. Tad nesunku įsivaizduoti, kad ėmus dalintis kosminius resursus konfliktai bus neišvengiami. Neveltui JAV ir Kinija sukūrė karštąją liniją, skirtą kosminių skrydžių ir bandymų derinimams. Tokio raudono telefono poreikis kilo dar 2007 m., kai Kinija atliko priešpalydovinio ginklo bandymus sunaikindama pasenusį Fengyun-1C palydovą (daugau apie tai >>>>>). O 2013 m. atliko neatpažinto objekto pakėlimą balistine trajektorija į 30 tūkst. km aukštį, t.y. netoli geostacionariosios orbitos, kurioje išsidėstę įvairių šalių ryšių palydovai. Kadangi tas objektas nieko neiškėlė į orbitą, nebuvo panašus į balistinę raketą, tai analitikai nusprendė, kad tai dar vienas priešpalydovinio ginklo bandymas. 2015 m. Pentagonas paskelbė ataskaitą, pagal kurią iki 2014 m. pabaigos Kinija buvo iškėlusi 16-a su žvalgyba susijusių palydovų ir tebetęsia priešpalydovinių priemonių (įskaitant kryptinės energijos ir signalų slopinimą) vystymą. Netgi 2 d. iki JAV akto pasirašymo, Kinija atliko jau 6-ą sėkmingą hipergarsinio planerio, Pentagone pradžioje pavadinto WU-14, o vėliau pervadinto DF-ZF, bandymą. Jis gali tiksliai smūgiuoti iki 12 tūkst. km greičiu santykinai nedideliame aukštyje ir plokščia trajektorija, kas jį daro sunkiau pažeidžiamą priešraketinėms sistemoms. Planeris paleidžiamas iš balistinės raketos 100 km aukštyje (t.y. arti Karmano ribos sąlyginės atmosferos ir kosmoso ribos). O Karmano riba neseniai tapo dar vienos kolizijos (tiksliau, kolizijos iliuzijos) vieta. 2015 m. lapkričio 23-iąją, kaip tik tada, kai Kinija bandė savo planerį, milijardieriaus Dž. Bezoso Blue Origin kompanijos kosminis laivas New Shepard atlikinėjo suborbitalinį skrydį, o vėliau nusileido naudodamas daugkartinio nusileidimo variklį, įsijungusį 1,5 km aukštyje ir pristabdžiusį laivą iki 7 km/val. greičio kas buvo pirmuoju atveju, kai raketa pakilo ir vėl nusileido (daugiau skaitykite Žilė galvoj ir ... raketoj?).
Su sėkme pasveikino kitas milijardierius E. Maskas, SpaceX steigėjas, tačiau neužmiršo pridurti, kad reikia skirti kosmosą ir orbitą, ir kad Falcon 9 dukart galingesnė už Blue Origin BE-3. Tačiau SpaceX kelis kartus bandė nuleisti pirmą pakopą ant judrios platformos jūroje, tačiau tai dar nepavyko dėl raketos ilgos siauros formos, skirtos sparčiam atmosferos kirtimui. New Shepard neplanuota tokiems aukščiams, todėl raketa trumpesnė ir storesnė ir vis tik toks nuleidimas yra sudėtingas procesas. O kolizija yra iliuzija, nes pasiekimų lyginimas nedėkingas reikalas. Mat kyla klausimas o kas yra raketa? Juk dar 2004 m. privati SpaceShipOne dukart kirto Karmano ribą ir grįžo į Žemę, pasiimdamas Ansari X 10 mln. dolerių premiją. O dar anksčiau buvo North America X-15, eksperimentinis lėktuvas- raketoplanas, pasiekęs per 107 km aukštį. Tiesa, abiem paskutiniais atvejais laivai buvo paleisti iš lėktuvų. Ir ką ten X-15! Dar prieš 2 m. DARPA buvo paskelbusi planus apie XS-1 kūrimą, įtraukdama 3 konkuruojančias kūrėjų grupes. O 2015 m. rugpjūtį kiekvienai jų išdalino po 6,6 mln. dolerių jau antram koncepcijos kūrimo etapui. Vienoje jų Boeing į projektą įtraukė ir Blue Origin. XS-1 turi tapti pirmąją daugkartinio panaudojimo pakopa (greitintuvu). Reikalavimai nėra paprastai įgyvendinami: nepilotuojama pakopa, išvystanti per 10 machų greitį, pajėgi atlikti 10 skrydžių per 10 d., į orbitą iškeliant 1,5-2,5 t krovinius. Ir vienas iškėlimas neturi būti brangesnis už 5 mln. dolerių. Tokia skuba būtina, jei prireikus reiktų skubiai pakeisti sunaikintus palydovus. DARPA turėjo dar vieną ambicingą projektą sumažinti starto kainą iki 1 mln. dolerių išlaikant 24 val, apsisukimus. Idėja buvo talpinti iki 45 kg svorio palydovus į modifikuotus F-15 Strike Eagle naikintuvus, kurie pasiekę reikiamą aukštį priekį atsuktų aukštyn ir išleistų raketas su palydovais. Projekto pagrindu buvo Boeing sukurti degalai, sudaryti iš azoto oksido su acetilenu. Degalai sumaišomi iš anksto. 2015 m. buvo atlikti du degalų sistemos bandymai, kad būtų patikrinta, kaip mišinys reaguoja į temperatūros, slėgio ir kitus pokyčius tik abiem atvejais mišinys sprogo. Dėl to DARPA laikinai atsisakė nuo bandymų, tačiau ne nuo mišinio... Tačiau Karmano riba įdomi ne tik milijardieriams jų jų tarsi raketomis, o tarsi ir ne. World View Enterprises ką tik gavo leidimą atlikti skridimus oro balionu kosmosui artimose srityse ir juos pradėti planuojama 2016 m. Pagrindinę dalį sudaro hermetiška 3 m skersmens ir 6 m ilgio kapsulė, galinti į 30 km aukštį pakelti 2 pilotus ir 6 keleivius. Ji prikabinama prie parašiuto, o tasai prie 400 tūkst. m3 tūrio baliono, pagamino ių ypač tvirto polietileno plėvelės, kurios storis vos 20 mikronų tad baliono svoris vos 2 t. Skrydis truks 4 val., aukštį pasieks per 1,5-2 val. Turistai galės grožėtis Žemės vaizdu pro iliuminatorių. Tada kapsulė bus atskirta nuo baliono ir leisis parašiutu. Tik vienas nesklandumas baliono pakėlimui į stratosferą būtinas helis, o jo atsargos Žemėje senka. Jų užteks tik kokiam šimtui metelių. Bet užtat vien Mėnulio paviršiniame sluoksnyje yra iki 5 mln. t. helio-3, kurį galima panaudoti ne balionuose,o termobranduoliniuose reaktoriuose. Jo į Mėnulį 2019 m. vyks kinų Čang'e 5, nepaisydamas jokių JAV aktų (žr. Kinijos kosminės ambicijos). Beje, ir patys amerikiečiai į minėtą aktą žiūri skeptiškai. Vienas komentatorių rašė, kad amerikiečių palydovai neveltui šnipinėja Rusiją dabar pagal įstatymą Čeliabinsko meteoritas priklauso jiems. O ir NASA nekuria apsaugos nuo asteroidų, nes šiems nukritus į Žemę bus lengviau išgauti jų turinį. Papildomai skaitykite:
|