Kuri akis tingi? Kosmosas ir iliuzijos. UFO Page. Lithuanian

Pasaulinėje astronautikoje stiprėja krizės tendencijos, kurių pobūdis ne techninis, ekonominis ar kadrų, o sisteminis. Beveik visos nacionalinės agentūros savo veikloje deklaruoja kosmoso įsisavinimą, tačiau tame trūksta prasminio turinio. Kosmoso tyrinėjimo negalima vadinti kosmoso įsisavinimu. Čia „kosmoso įsisavinimas” susiveda, iš esmės, kosminių informacinių paslaugų teikimu ir žmogaus buvimo artimajame kosmose demostracija.

Pastebima, kad paskutiniais dešimtmečiais progresas lėtėja ne tik kosmoso, bet ir kitose imliose mokslui ir aukštosioms technologijoms srityse. Viena iš paskatų galėtų būti kosmoso industrializacija (ją minėjo jau E. Ciolkovskis, tačiau praktikoje nebuvo keliamas). Tai galėtų apimti:

Kosminių objektų aptarnavimą (raketinio kuro saugyklos; kuro komponentų gamyba; kosminio serviso tarnyba; kosminių šiukšlių utilizacija);
Elektros energijos gamybą kosmose ir paskirstymą (Saulės ir branduolinės jėgainės; apie tai žr. >>>>>);
Unikalių medžiagų ir preparatų gamybą (neįmanomų arba per brangių gaminimui Žemėje);
Stambiagabaričių objektų orbitoje surinkimą;
Kitų kūnų resursų išgavimą (įskaitant žvalgybą, transporto sistemą, perdirbimo stotis, ...);
Įvairios produkcijos, skirtos kosmoso pramonei, gamybą kosmose.

21 amžiuje augantis karinis ir pramoninis poreikis palydovų surinkimui ir aptarnavimui orbitoje gali paskatinti orbitinių teleskopų tobulinimą – ir taip padėti atsakyti į kai kuriuos žmonijai svarbius klausimus – pvz., ar mes Visatoje vieniši ar ne? Du pagrindiniai NASA projektai, TKS ir „Hubble“ teleskopas, turi būti dėkingi dėl surinkimo orbitoje.

Šiuo metu daugybė projektų toliau vysto tas inovatyvias pastangas. NASA ir DARPA, o taip pat privačios kompanijos (pvz., „Northrop Grumman” ir „Space Systems Loral“ kuria robotizuotus kosminius laivus, kurie būtų paleisti per artimiausius kelis metus ilgoms misijoms, skirtoms vyriausybinių r komercinių palydovų atsargų papildymui, remontui, perkėlimui ir modernizavimui. Tie laivai (arba bent jų demonstruojamos technologijos) taip pat bus panaudojami orbitinių teleskopų ir kitų stambių konstrukcijų kosmose (kaip kad planuojamų kosminėms misijoms į Mėnulį ar Marsą) surinkimui. Megaprojektų išskraidinimas dalimis vos vienintelė galimybė juos iškelti nuo Žemės. Mistinis kalnas

Ir kuo didesnis teleskopas, tuo geriau ir toliau jis „mato“. Astronomai senai jau svajoja apie teleskopus su 30 ir didesniais veidrodžiais. O gyvybės paieškų noras nuolat stiprėja. Ir didžiausiu pasiūlymu NASA dešimtmečio planams bus daugiamilijardinės vertės 4-am dešimtmečiui realizuotina kosminė observatorija, sekanti po Džeimso Vebo teleskopo, bandysiančio įžiūrėti pačias pirmąsias Visatos galaktikas ir žvaigždes. Projektas apima susilankstantį 6,5 m skersmens veidrodį ir dar didesnį nuo Saulės saugantį ekraną. Neplanuojama, kad jį remontuos NASA astronautai. Tam, kad viskas vyktų pagal planą, pasirodė esą labai brangu. Su 1,6 mlrd. dolerių biudžetu 1996-ais ir potencialiu startu 2007 m., faktinė „Webb“ teleskopo kaina išaugo beveik iki 10 mlrd. dolerių ir teleskopas iškeltas 2021-ųjų gruodį. Maždaug po 10 m. jam baigsis degalai, - ir spėtinas jo tolimesnis likimas – dar viena kosmoso šiukšlė. Daugelis jį laiko „evoliucine aklaviete“, kurio laikas jau praėjo. Reikia naujų požiūrių!

2022 m. liepos 11 d. naktį (Lietuvos laiku) buvo pristatyta viena iš pirmųjų „James Webbs“ teleskopo nuotraukų - tai buvo giliojo lauko“ atvaizdas, kurio išlaikymo trukmė buvo labai ilga, siekiant aptikti silpniausiai švytinčius ypač tolimus objektus.
Tarptautinis komitetas nusprendė, kad tarp objektų, kurie bus nufotografuoti darant pirmąją nuotraukų seriją, bus Laivo Kilio ūkas – milžiniškas dujų ir dulkių debesis, esantis už 7,6 tūkst. švm., garsėjantis įspūdingais dulkių dariniais, įskaitant „Mistinį kalną“ – trijų šviesmečių aukščio kosminę „viršukalnę“.