Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Baikonūro statyba    

1955 m. balandis – trečias mėnuo kaip statybininkų komanda, vadovaujama vyr. leitenanto I. Deneškino išsilaipinusi tuščioje Kazachstano stepėje. Pradžioje užsiėmė atvežamų statybinių medžiagų , technikos, mechanizmų iškrovimu ir sandėliavimu. Pamažu iškilo laikinas miestelis: žeminės, barakai, sandėliai, valgyklos, kiti statiniai – vadovaujant pulkininkui M. Chalabudenko.

Prieš statant starto aikštelę reikėjo iškasti duobę, iškelti milijoną kubinių metų grunto, sudarytą iš sluoksniuoto „pyrago“: apie 4 m storio priemolis, 9 m storio stambaus žvirgždo sluoksnis, o toliau kietas molis. Baikonūro statyba

Darbai prasidėjo antroje rugsėjo pusėje. Nepastebimai atėjo žiema, dėl įšalusio molio kartais lūždavo ekskavatoriai. Nusprendė sprogdinti. Bet tas metodas turėjo ir šešėlinę pusę. Perpus sumažėjo grunto apdirbimo plotas, nes pusėje duobės buvo atliekami gręžimo darbai. Ir vis vien landėsi ekskavatorių kaušai, o išmušti molio gabalai daužė kabinų stiklus.

1956 m. pradžioje šalčiai sustiprėjo. Bet brigados lenktyniavo, kurios išveš daugiau grunto. Prieš pabaigą atsirado grėsmė, kad prasiverš gruntiniai vandenys. Atvyko komisija iš Maskvos, iškelta daugybė pasiūlymų. Tačiau nulėmė kosmodromo statybos vadovo generolo G. Šubnikovo sprendimas: „Manau, kad čia nėra jokio stipriai vandeningo horizonto! … Gal pasirodys 2-3 tūkst. kubometrų vandens, o su tokiu kiekiu puikiai susitvarkys siurbliai.“

Laimei, viskas baigėsi be rizikos. Ir balandį buvo iškastas paskutinis grunto kaušas ir imtas rengti pamatas. Atvyko pirmasis betonvežis ir visi stengėsi pagal tradiciją į betoną įmesti monetą.

O kaip rinktasi kosmodromo vieta? Pasitarime pasisakė S. Koroliovas:
„Jei starto aikštelė bus kuo arčiau pusiaujo, tai startuodami raketas galėsim geriausiai išnaudoti Žemės sukimosi greitį Tad laikau teisinga ir tikslingiausia kosmodromą statyti Kazachstane, jo dykynėje. Tiesa, dykumoje bus sunku dirbti: ir klimatas ten sunkus, ir toli nuo pramoninių centrų, ir statybinių medžiagų nėra greta. O statyti reikia. Ir kaip įmanoma greičiau! Štai kur klausimas“.

Tada atsakingas už kosmodromo statybos kuravimą generolas M. Grigorenko užtikrino: „Statybininkai nepaves!“. Kilo ginčai, bet vis tiek nugalėjo S. Koroliovo variantas.

Kartu su statyba tiesė ir komunikacijas: geležinkelio atšaką ir betoninius kelius, klojo vandentiekį, ryšio ir elektros linijas. Didele problema buvo šalčiai – žiemą darbą organizavo trimis pamainomis ir techniką perduodavo neišjungdami variklių – kad neužgestų.

Gruodžio viduryje temperatūra labai krito, prasidėjo buranai ir pūgos. Darbo nestabdė, prie darbo vietų atitempė pasišildymo patalpas. Ir buvo užbaigta laiku – 1956 m. pabaigoje prasidėjo autonominiai ir kompleksiniai įrangos ir sistemų bandymai. 1957 m. gegužės 15 d. buvo pasirašytas pirmos linijos perdavimo eksploatacijai aktas.

Skorpionai

Pasakoja, kad 20 a. 7-e dešimtm. Baikonūro kosmodrome galiojo specialus slaptas kodas, naudojamas svetimšalių smalsumui apriboti. Jei pravažiuojančiame traukinyje būdavo užsienietis, buvo perduodamas kodas „Skorpionas-1” – ir visame kosmodrome veikla privalėjo liautis. Pasirodžius žvalgybiniam lėktuvui buvo perduodamas kodas “Skorpionas-2”, o palydovui-šnipui –„Skorpionas-3“. Tačiau dar buvo ir „Skorpionas-4“ – kada jis naudotas?

Ogi atvykstant S. Koroliovui! Šią istoriją savo memuaruose papasakojo N. Kamaninas*): „Per vieną pauzę Severinas netikėtai paklausė Barmino: ‚O jūs žinote, kaip poligone vadina Sergejų Pavlovičių?‘ ir pradėjo pasakoti apie „Skorpionus“. Koroliovas aštriai reagavo, plykstelėjęs pareiškė: ‚Fašistiniu skorpionu niekada nebuvau,

„Skorpionas-4“ – negudri netolimo žmogaus išmonė. Aš tikiuos, kad mano draugai apie mane neplatins tokių nešvankybių‘“.

Vaizdelis Baikonūre

*) Nikolajus Kamaninas (1908-1982) – tarybinis aviatorius, generolas-pulininkas, nuo 1960 m. vadovavęs pirmųjų kosmonautų rengimui (iki 1966). Po 1966 m. buvo Karinių oro pajėgų vyriausiojo vado padėjėju kosmoso klausimais. Būtent jis 1961 m. balandžio 8 d. uždarame posėdyje pasiūlė pagrindiniu kandidatu pirmam žmogaus skrydžiui skirti J. Gagariną, o jo dubleriu – G. Titovą. Buvo aktyviu moterų siuntimo į kosmosą šalininku.
1966 m. mirus S. Koroliovui, jo įpėdinis ėmėsi savo politikos, siūlė savo kanditatus, kuriuos N. Kamaninas laikė netinkamai parengtus – ir vėlesnės „Sojuz“ misijos turėjo po dvi konkuruojančias komandas – OKB-1 bei Oro pajėgų.
1970 m. birželio 9 d. žaidė (poroje su V. Gorbatko) šachmatų partiją „Kosmosas-Žemė“ (už „Kosmosą“ žaidė „Sojuz-9“ ekipažas, A. Nikolajevas ir V. Sevastjanovas.
Taip pat skaitykite >>>>>

Papildomai skaitykite:
NASA tapsmas
Kaip kūrė TKS?
Moterys kosmose
Baikonūro tremtyje
Lenktynės kosmose
Ar bus grįžta į Mėnulį?
Dulkėtais tolimų planetų takais
Kuri akis tingi? Kosmosas ir iliuzijos
Kodėl NASA kosmodromui pasirinko Floridą
Baisioji tarybinės kosmonautikos paslaptis
Nesklandumai įsisavinant kosmosą
Tolimų planetų nuotraukos
Pirmasis vežimas Mėnulyje
Žmogaus misija kosmose
Mūšis dėl Veneros
"Galileo" misija

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO skiltis
Vartiklis