Jo parengimui teko išspręsti daug problemų – kad ir kokį judėjimo būdą rinktis: siūbavimą, šliaužimą, o gal šokinėjimą ar žingsniavimą? O kaip Mėnulio uolienos reaguos į judėjimą jomis; ar bus pakankama trintis esant mažesnei svorio jėgai? O jei važinėti ant ratų – tai kiek reikia ratų ir kokių matavimų? Ir kokį variklį įtaisyti mėnuleigyje? Ne mažesnėmis problemomis buvo ir jo gyvybingumo užtikrinimo dirbant vakuume ir esant dideliems temperatūrų skirtumams klausimai. Įvairūs tepalai saulės atokaitoje tiesiog išgaruoja; į Saulę atgręžtos dalys įkaista iki 130^o, o esančios šešėlyje bei naktį svilinamos baisaus šalčio (iki -150^o).

Skrydis buvo identiškas Luna-16. O Luna-17 sudarė dvi pagrindinės dalys: unifikuota nusileidimo sistema (kaip ir Luna-16) ir automatinis savieigis mėnuleigis. Šis savo ruoštu sudarytas iš dviejų pagrindinių blokų: hermetiško prietaisų skyriaus ir važiuoklės. Bendras „Lunachod“ svoris – 756

Prietaisų skyrius saugojo aparatūrą nuo aplinkos poveikio. Jis turėjo nupjauto kūgio formą su iškilais apatiniu ir viršutiniu dugnais. Viršutinis, didesnis, naudotas ir kaip termoreguliatorius. Reikalavimai šiai sistemai ir nusakė kūgišką formą. Termoreguliatorius iš viršaus uždengtas dangteliu, atliekančiu dvigubą funkciją. Naktį jis uždengdavo radiatorių ir trukdė išeiti šilumai, o dieną ji atsilošdavo ir buvo naudojamas kaip saulės baterija. Dangtelio valdymo mechanizmas leido jį nustatyti bet kokiu pasvirimo kampu (0-180^o) - siekiant optimaliai panaudoti saulės energiją.

1) hermetiškas prietaisų skyrius; 2) radiatorius-vėsintuvas; 3) saulės baterija; 4) iliuminatoriai televizijos kameroms; 5) telefotokameros; 6) ratų važiuoklės blokas, 7) kryptinės antenos laikiklis; 8) kryptinė antena; 9) mažai kryptinė antena; 10) strypinė antena; 11) izotopinis šilumos šaltinis; 12) devintasis ratas; 13) prietaisas grunto savybių nustatymui; 14) optinis reflektorius

Priekyje buvo įrengti iliuminatoriai televizijos kameroms, elektromechaninis judrios kryptinės antenos laikiklis, nejudanti spiralinė kūgiška antena, mokslinių prietaisų blokai ir optinis reflektorius.
Šonuose buvo po dvi strypines antenas komandų priėjimui ir 4 panoraminiai telefotometrai. Kiekvienoje poroje viena kamerų konstrukciškai buvo sujungta su vertikalės nustatytoju.
Užpakalinėje dalyje yra izotopinis šilumos šaltinis, pašildantis dujas, cirkuliuojančias aparato viduje. Prietaisų skyrius patalpintas ant 8 ratų važiuoklės. Greta šilumos šaltinio yra devintojo ratuko pakėlimo ir nuleidimo elektrovarikliai. Jisai skirtas nuvažiuoto atstumo matavimui, pravažiuojamo ir grunto fizikinių-mechaninių savybių patikros prietaisų pritvirtinimui.

Prietaisų bloke sutalpinti komunikacijos ir distancinio valdymo įranga, šilumos režimo reguliavimo ir elektromaitinimo sistemos bei kt. Iš pažiūros mėnuleigis atrodo neproporcingas (didelis sunkus blokas ant gležnų ratų), tačiau tai galima dėl 6 kartus mažesnės svorio jėgos.

Ratai turi privalumų prieš vikšrus. Vikšrai turi daug išorinių besitrinančių detalių, kurioms tektų veikti vakuumo sąlygomis. Be to, tokia sistema gali turėti tik pora varančių grandžių – prie kiekvieno borto. O ratuotai mašinai, iš rikiuotės išėjus net keliems ratams, ji dar galėtų judėti.

Kiekvienas ratas primena lengvą ažūrinę konstrukciją. Jie padengti metaliniu tinkleliu, prie kurio pritvirtinti kabliai gruntui – metalinės plokštelės primenančios „gumbus“ ant traktorių metalinių ratų. Rato ypatinga dalis – jo stebulė - joje sutalpinta elektros variklis, jo laikiklis ir transmisija, atblokavimo mechanizmas, kelio, temperatūros ir apkrovų davikliai. Visa tai kruopščiai izoliuota nuo aplinkos – tad ji atrodo masyvi rato atžvilgiu. Siekiant sumažinti važiuoklės svorį, teko panaudoti, o kartais ir sukurti specialias ypač lengvas ir patvarias medžiagas. Visi ratai yra varantieji ir nepriklausomi vienas nuo kito. Dėl elastingos pakabos „Lunachod“ pajėgus įveikti įvairias kliūtis – stambokus akmenis, išsikišimus, negilius plyšius... Važiuoklės mechanizmas labai ekonomiškas – važiavimui sunaudojama ne daugiau 300 vatų (kaip standartinis lygintuvas).

Mėnuleigis gali važiuoti dviem greičiais bei dviem režimais: rankiniu ir dozuotu, „start-stopiniu“. Pirmu atveju jis juda tarsi šuoliais: 3-4 m, sustojimas, vėl 5-6 m, sustojimas ir t.t. „Dozuotame“ režime pateikiama programas: Pasisukti 20^o, n metrų į priekį (arba atgal) ir pan. Šiame režime yra avarinių situacijų išvengimo priemonės.

Mėnuleigio posūkis atliekamas greičio pakeitimu ir ratų sukimosi krypties pakeitimu. Toks neįprastas būdas leido gerokai padidinti jo pravažiuojamumą. Jis net galėjo suktis vietoje.

Buvo numatyta, kad jei koks ratas įstrigs plyšyje, apie tai iškart praneš davikliai. Komanda iš Žemės išsprogdins parako užtaisą, kuris leis numesti ratą. Kad mėnuleigis neapsiverstų nuožulniame kelyje, važiuoklėje buvo įtaisyti davikliai, sekantys pasvirimo kampą (pirmyn-atgal ir į šonus). Pasiekus ribinę reikšmę automatiškai generuojama „Stop“ komanda. O apkrovos davikliai neleidžia, kad iš rikiuotės išeitų varikliai.

Devintasis ratukas sukosi neslysdamas – tai leido nustatyti, kiek buksavo varantys ratai. Betarpiškai stebėdami ir pagal paliktus pėdsakus operatoriai galėjo spręsti apie grunto pobūdį ir galimybes pravažiuoti. Nuvažiuotas atstumas buvo matuojamas apsisukimų daviklių, įtaisytų stebulėse.

Važiuoklė: 1) ratų bloko kronšteinas; 2) balanseriai ir torsionai; 3) eigos ribotuvas; 4) ratlankis; 5) tinklelis; 6) stipinai; 7) kabliai gruntui; 8) elektromechaninis jėgos padavimas; 9) elektrinis variklis; 10) transmisijos mazgas; 11) atblokavimo mechanizmas;12) maitinimo ir telemetrijos kabelis; 13) temperatūros davikliai; 14) apsaugos sistema

Mėnuleigio korpusas, jo prietaisų blokas buvo apsaugotas specialia ekranuojančia vakuume šilumos izoliacija. Tai tarsi plonytė sidabro plėvelė, kuri, tarsi veidrodis, atspindi šviesą. Iš poros dešimčių tokių plėvelių, su stiklo pluošto posluoksniais, buvo pagamintas mėnuleigio „apdaras“. Šilumos perdavimas tarp sluoksnių beveik nevyksta, tad apsisaugoma nuo svilinančių saulės spindulių dieną. Tačiau jisai ir gerai išlaiko šilumą naktį. O kad būtų kompensuota šilumos netektis ir perteklinės šilumos pašalinimui buvo naudojama aktyvi dviejų kontūrų termoreguliavimo sistema. Ją sudarė hermetinį skyrių užpildžiusių dujų šildymo ir vėsinimo kontūrai bei „pečiukas“, esantis hermetinio korpuso išorėje, šaldytuvas-radiatorius, esantis po viršutiniu dangčiu, tripakopis ventiliatorius ir užsklandų su elektroprievadais sistema.

Temperatūra reguliuota dujų nešėjo, cirkuliuojančio ventiliatoriaus pagalba, dėka. Sistema veikė automatiškai – priklausomai nuo daviklių parodymų. Šilumą generavo šilumą išskiriantis elementas, susidedantis iš kelių ampulių su radioaktyviuoju izotopu. Jis šildė šilumos nešėją. Ventiliatoriai dujas varinėjo per šiluminį bloką. O karštą dieną, bloke pakilus temperatūrai, ventiliatorius dujas varinėjo jau per šaldantį kontūrą. Radioaktyvus šaldytuvas buvo viršutiniame dangtyje. Kadangi jo dangtis dieną buvo atlenktas, dėl spinduliavimo jo temperatūra buvo žemesnė nei dujų.

Judėjimui Mėnulyje pirmiausia būtina matyti jo paviršių. Mėnuleigis turėjo 6 elektronines „akis“. Dvi mažakadrės televizijos kameros buvo priekinėje korpuso dalyje leido apžvelgti horizontaliojo plokštumoje su kampu iki 50^o. Jos veikė judant aparatui ir į Žemę perdavinėjo vaizdus kas 3-20 sek. Apžvalgai kairėje ir dešinėje naudotos 4 telefotometrai, poromis įrengti šonuose. Dvi davė televizinius vaizdus horizontalioje plokštumoje su apžvalgos kampais 360^ox30^o. Jie veikdavo sustojus aparatui. Dėl didesnio Mėnulio paviršiaus kreivumo ir kitų ypatybių tiesioginis matomumas yra nuo 2 km iki 300 m.

„Mėnulio vežimą“ vadeliojo 5 žmonių komanda Žemėje: vadas, vairuotojas, borto inžinierius, šturmanas ir operatorius. Jie „vairavo“ lunamobilį iš 400 tūkst. km atstumo.Vado atsakomybė – bendras vadovavimas darbui ir sprendimų priėmimas; vairuotojas betarpiškai valdo mėnuleigio važiavimą naudodamas specialų pultą, televizinį valdymo įtaisą ir ekraną, kuriame rodomi pagrindiniai telemetriniai duomenys; šturmanas atlieka navigacinius paskaičiavimus ir rekomenduoja kryptį; operatorius nuolat seka vienakryptės antenos orientaciją ir prireikus ją reguliuoja; borto inžinierius vadovauja grupei inžinierių, operatyviai analizuojančių telemetrinę informaciją apie visas mėnuleigio sistemas.

Reikia atminti, kad jie matė tik tai, kas patekdavo į kamerų akiratį. Be to, Mėnulis neturi atmosferos, tad kitaip suvokiamas erdvės gilumas. Landšaftas ekrane plokščias, tarsi būtų žiūrima viena akimi. Tad sunku nustatyti ne tik atstumą, bet ir daiktų dydį. O pakrypimas suvokiamas tik iš daviklių parodymų. O juk komandos pasiuntimas ir patvirtinimo gavimas užima 2,6 sek. Tai sukelia inercialumą, t.y. laikinį uždelsimą. O vaizdų perdavimo diskretiškumas viską dar labiau sunkino valdymą. Vairuotojus privalėjo „spėti ateitį“.

Tad konstruktoriai į mėnuleigį įdiegė sudėtinga savisaugos sistemą.

Mėnuleigio padėties nustatymui ekipažas naudojosi ir vietiniu vertikalės nustatymu, esančiu prietaiso konteinerio apačioje. Tai skaidri sferos formos taurė su rutuliuku viduje. Esant horizontalioje padėtyje, rutuliukas centre. Vos aparatas pakrypo – rutuliukas nurieda į šalį. Nuokrypiui matuoti sugraduota skalė. Panoramose gerai matoma ir taurė su rutuliuku. Taip nustatomas pakrypimas ir jo kryptis.

O atstumas iki daiktų nustatomas pagal jų kampinį atstumą nuo horizonto. Tikslesniam nustatymui naudoti specialūs ant teleekranų pritvirtinti tinkleliai, - skaidrios plastikinės plėvelės su padalomis. Jų pagalba buvo nustatomi akmenų ir kitų kliūčių mėnuleigio kelyje dydžiai bei atpažįstami charakteringi orientyrai.

„Lunachod“ valdymo patirtis parodė, kad teisingam vietovės įvertinimui didelę svarbą tyri saulės spoindulių kritimo kampas. Operatoriai išmoko atskirti realius pavojus nuo menamų, sukeliamų kintančio apšvietimo. Nustatyta, kad gruntas, reguliariai tikrinamo penetrometro, gerokai skiriasi net gretimose srityse. Ir slydimas būna labai įvairus. Tai reikalavo didelio atsargumo. Pvz., teko riboti staigių posūkių be sustojimo skaičių. Išaiškėjo poreikis priverstinai dozuoto judėjimo režimui, sustojimams didelėse kelio atkarpomis.

“Lunachod” šilumos reguliavimo sistema: 1) vėsinančio kontūro oro takai; 2) šildančiojo kontūro oro takai; 3) šildymo blokas; 4) šildymo bloko ekranas; 5) šildymo bloko užsklanda; 6) šildymo bloko užsklandų valdymas; 7) droselinė užsklanda; 8) užsklanda; 9) jungiantysis dėklas; 10) trižingsnis ventiliatorius; 11) kolektorius; 12) užsklandos prievadas; 13) žingsninis mechanizmas; 14) spyruoklinė trauka; 15) kumštelinis mechanizmas; 16) kampinių persikėlimų daviklis; 17- 18) jutikliai; 19) radiatorius-šaldytuvas; 20) šilumos bloko apipūtimo sistemos kolektorius; 21) kuro elementas

Prie iškilių rezultatų priskiriamas tiesioginis topografinis filmavimas - jis mėnuleigio trasoje atliktas 7 km ilgio ir 150 m juostoje. Piešinyje pavaizduota tik pirmosios dalies maršruto topografinė schema. Ji buvo sudaroma trasoje sustojimų metu atliekamų televizinių filmavimų ir nuotraukų pagrindu. Buvo matuojamos nuvažiuotos atkarpos ir kampai tarp jų. Atstumus matavo eigos davikliai atsižvelgiant į buksavimą (devintas ratukas). Kampai matuoti giroskopinės sistemos. Vertinant reljefą atsižvelgta į nuožulnumus, matuotus giroskopinės vertikalės. Keturių panoraminių ir dviejų kurso kamerų vaizdai ir kiti duomenys buvo radiotelemetriniu kanalu buvo perduodami į Žemę. Pagal juos buvo nustatoma reljefo elementai ir topografinė aplinka. Į topografinį vietovės planą įtraukta viskas, ką fiksavo televizijos kameros: krateriai, duobės, akmenys ir kt. elementai. Krateriai ir akmenys mokslininkams suteikė daug informacijos, nes yra meteoritinio bombardavimo, lavos išsiveržimų ir kitų metamorfozių, vykusių milijardus metų, liudininkai.

Mėnulio reljefas buvo nustatomas ir apdorojant tos pačios vietos panoramas, nufilmuotas iš dviejų taškų. Jos leidžia vietovę apžvelgti stereoskopiškai, t.y. gauti erdvinį atvaizdą. Azimutinė orientacija buvo atliekama pagal kryptimis į Saulę ir Žemę. Tam naudotasi šviesulių vaizdais, o taip pat daiktų ir mėnuleigio šešėliais. Orientacija buvo atliekama periodiškai, kas padėjo dažnai posūkių kampų korekcijai. Azimutinė orientacija valdyta pagal nusileidimo pakopos ir tolimųjų orientyrų atvaizdus.

Grįžtant mėnuleigiui prie nusileidimo pakopos ir kertant jau pravažiuotą trasą, filmavimo eiga buvo uždara, kas leido patikrinti jos nustatymą ir patikslinti filmavimo taškų koordinates. Topografine schema naudojosi įvairių specialybių mokslininkai – geologai, geomorfologai, grumto specialistai, navigatoriai ir inžinieriai.

Mėnuleigyje buvo įrengtas gana paprastas, tačiau gana efektyvus prietaisas cheminei grunto sudėčiai tirti – RIFMA (rentgeninis izotopinis fluorescencinis metodas analizei). Juk cheminio elemento atomas, sąveikaudamas su rentgeno spindulių kvantais, praranda elektroną, kurio vietą užima kitas elektronas. Tą procesą lydi rentgeninio kvanto pokytis, kurio energija griežtai apibrėžta vienam ar kitam elementui. Registruojant tokius kvantus ir matuojant jų energiją galima nustatyti medžiagos sudėtį.

RIFMA prietaise rentgeno spinduliavimo šaltiniu buvo radioaktyvus izotopas, kuris apšvitindavo gruntą po mėnuleigiu, o proporciniai davikliai su atitinkamais filtrais gaudė grunto atspindėtą spinduliavimą, skaičiavo kvantus ir nustatinėjo jų energiją. Duomenys buvo perduodami į Žemę. Taip nustatyta, kad Mėnulio grunte yra aliuminio, magnio, kalcio, geležies, silicio ir kai kurių kitų elementų ir jų santykio pokyčiai skirtingose vietose. Tiesa, RIFMA mokėjo nustatyti tik paties paviršinio sluoksnio sudėtį. Tai rodė, kad būtina Mėnulio grunto atvežti į Žemę, kad būtų ištirta gilesnių sluoksnių sudėtis.

1970 m. gruodį link Veneros skrendanti „Venera-7“ ir dirbtiniai Žemės palydovai užfiksavo Saulės žybsnį. Tai fiksavo ir RIFMA. Taip svarbi informacija gauta iš kelių šaltinių.

Mechanines grunto savybes tyrė penetrometras. Jo darbinę dalį sudarė kūgis su kryžiaus formos lopetėlėmis. Specialaus mechanizmo veikiamas jis buvo įspaudžiamas į gruntą, o tada pasukamas aplink ašį. Pastoviai registruotos kūgį veikiančios pastangos jį įspaudžiant ir pasukant. Matuota ir įkišimo gylis bei jo lopetėlių pasukimo kampas. Taip gauta ištisa Mėnulio grunto charakteristikų serija, nustatant, kaip jis priešinasi spaudimu ir pajudinimui.

Mėnuleigio „Lunachod“ kelionė baigėsi 1971 m. spalio 4 d., per 14-as pirmojo palydovo metines. 10,5 mėn. jis nenuilstamai keliavo po Lietų jūrą, ištyrinėdamas gruntą 80 tūkst. m² plote, į Žemę perdavė per 200 panoramų ir per 20 tūkst. nuotraukų. Per 500 vietų jis tyrė fizines-mechanines paviršiaus savybes, o taip pat „keliamąją“ Mėnulio paviršinio sluoksnio gebą, o 25 taškuose atliko cheminę analizę. Unikalūs ir rentgeninio spinduliavimo bei radiacinės aplinkos tyrimai.

Papildomai skaitykite:
Lenktynės kosmose
Žmonės Mėnulyje
Mūšis dėl Veneros
Pirmasis Mėnulio kiberis
Dulkėtais planetų takais
Koks tas mūsų palydovas?
Kinijos kosminės ambicijos
Istorinė Mėnulio nuotrauka
Apollo: Aklas nusileidimas
Kam priklauso Mėnulio dulkės?
Mėnulis: Septintasis kontinentas
Ankstyvieji Mėnulio tyrinėjimai
Merkurijaus baisioji tragedija
Astronautai - gyvieji organizmai
Kosmosui reikia geros šluotos
Barmingradas – projektas, aplenkęs laiką
Astronomija: Žymesnieji įvykiai (20 a.)
Baisioji tarybinės kosmonautikos paslaptis
Rusai sunaikino slaptą JAV bazę Mėnulyje?
Kuri akis tingi? Kosmosas ir iliuzijos
Mėnulis ir jo įsisavinimo ypatybės
Paprasti ir neįprasti asteroidai
Augalai nesvarumo sąlygomis
Nesklandumai įsisavinant kosmosą
JAV antigravitacinė eskadrilė
2019-ųjų kosminė takoskyra
Naujas randevū kometai
Kasinėjimai Marse
Privačiai – į kosmosą
Nusitaikant į žvaigždes
Pakrikštytas žaibu...
Baikonūro statyba
Bėgimas į kosmosą
"Galileo" misija
Kaip kūrė TKS?
Moterys kosmose

Mėnuleigio perduotas Mėnulio paviršiaus vaizdas

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life. Review of our site in English

NSO.LT svetainė
Vartiklis