Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Tolimų planetų nuotraukos 

Taip pat skaitykite: Kitų žvaigždžių planetos  

Gemini observatorijos Havajuose infraraudonųjų spindulių spektre padarytose nuotraukose prie žvaigždės HR 8799 matosi dvi planetos. Iki tol, atradus naujas planetas, tebuvo matomos kreivos linijos žvaigždės greičio ar ryškumo diagramose. Tos dvi planetos atrastos 2007 m. spalio mėn. O vėliau, jau arčiau žvaigždės, atrasta ir trečioji planeta.

HR 8799 yra maždaug už 130 šviesmečių ir yra vos įžiūrima plika akimi. Spėjama, kad prie jos esančios planetos yra 7-10 kartų masyvesnės už Jupiterį ir yra susidariusios maždaug prieš 60 mln. metų. Jos tokios HR 8799 „jaunos“, kad tebešvyti nuo jų susikūrimo laikų šilumos. Manoma, kad nuo žvaigždės yra nutolusios 25 kartus toliau, nei Žemė nuo Saulės.

HR 8799

HR 8799 - kintančio spindesio žvaigždė, esanti Pegaso žvaigždyne, už 129 šviesmečių (39 parsekų) nuo Saulės. Ji priklauso Jaučiaganio lambda tipo žvaigždžių tipui, t.y. pekuliarinėms žvaigždėms su labai didele sunkiųjų elementų koncentracija viršutiniuose žvaigždės sluoksniuose. Kadangi žvaigždė yra ir kintančioji, tai ji priskiriama kintančiųjų Auksinės Žuvies lambda žvaigždžių klasei. HR 8799 yra maždaug 1,5 masyvesnė už Saulę ir 4,9 karto ryškesnė.

Ši žvaigždė išgarsėjo tuo, kad 2008 m. Herzbergo astrofizikos instituto Ch. Marois ir jo mokslininkų grupė, stebėdama ją infraraudonųjų spindulių spektre, aptiko aplink ją besisukančias tris planetas. Jie jas pastebėjo Havajuose esančiais Keck ir Gemini teleskopais. Vėliau, pritaikius naują vaizdų apdorojimo technologiją, nustatyta, kad jos buvo ir 1998 m. orbitiniu Hubble teleskopu padarytose nuotraukose. O 2010 m. pranešta (Keck teleskopo stebėjimo duomenimis) ir apie ketvirtąją šios žvaigždės sistemos planetą, besisukančią maždaug 14,5 a.v. atstumu ir esančią maždaug 9 Jupiterių masės. Visos planetos yra labai masyvios. Kūne, kurio masė yra apie 13 Jupiterių, jau gali vykti branduolinė sintezė ir jis būtų rudąją nykštuke.

Tolimųjų planetų orbitos yra dulkių disko (Koiperio juostos analogo) ribose (esančio maždaug 75 a.v. atstumu nuo žvaigždės). Tai vienas masyviausių aplink žvaigždę (iš esančių maždaug 300 šviesmečių atstumu) rastų diskų. 2010 m. pavyko užregistruoti ekzoplanetos HR 8799 c spektrą (pirmas toks įvykis planetologijos istorijoje). Nuotrauka padaryta Čilėje esančiu VLT teleskopu, priklausančiu Europos pietų observatorijai. HR 8799 c yra maždaug 10-ies Jupiterių masės ir jos paviršius įkaitęs maždaug iki 800oC. Pagal gautą spektrą buvo nustatyta atmosferos sudėtis ir pasirodė, kad jinai skiriasi nuo teoriškai numatytos.

Masyvios planetos traukia viena kitą ir neaišku, ar tokia sistema bus stabili milijardus metų (o gal išsibalansuos po kelių milijonų metų). Tuo tarpu milžiniškų planetų susidarymas tebėra mįslė, nes jo negali paaiškinti nei vienas iš dviejų pagrindinių planetų formavimosi modelių.

Planeta Masė (Jupiteriais) Periodas, metai Didžioji pusašė, a.v.
HR 8799 e 7(+3;-2) apie 14,5 apie 45
HR 8799 d 7(+3;-2) apie 24 apie 100
HR 8799 c 7(+3;-2) apie 38 apie 190
HR 8799 b 5(+2;-1) apie 68 apie 460

Vandeninga superžemė

Astronomai aptiko naują planetų klasę. Jie išanalizavo „Hubble“ teleskopo WFC3 kameros surinktus duomenis apie GJ 1214b planetą, atrastą 2009 m. ir esančią už 40 šviesmečių Gyvatnešio žvaigždyne. Ji priklauso vadinamųjų superžemių klasei, nes jos masė maždaug 6,5 Žemės masių, o skersmuo – apie 2,7 Žemės skersmenų. Apie savo ašį ji apsisuka maždaug per 1,58 d. GJ 1214b yra gana arti savo saulės ir jos paviršiuje gali būti apie 3000o C temperatūra.

Iškart po jos atradimo buvo spėta, kad planetos atmosferoje gali būti vandens, tačiau trūko duomenų. Astronomus domino šviesos jos atmosferoje. Astrofizikams pavyko nustatyti, kad joje egzistuoja vandens garų ir jų gana daug. Tokios planetos priklausytų naujai superžemių grupei. Astrofizikai spėja, kad GJ 1214b planetoje gali būti gana egzotiškų darinių – pvz., karšto ledo (kristalinė vandens forma, susidariusi aukštoje temperatūroje) ar supertakus vanduo.

Daugiau apie tai >>>>>


Tikėtiniausia planeta gali neegzistuoti?

2010 m. rugsėjo 29 d. Steven Vogt ir Paul Butler paskelbė apie pirmosios kietos, Žemės dydžio planetos atradimą. Ji yra prie Gliese 581, raudonosios nykštukės, esančios už 20,3 šviesmečių Svarstyklių žvaigždyne. Prie šios žvaigždės jau rastos kelios planetos (pirmoji – dar 2005 m.). Naujoji planeta, pavadinta Gliese 581g, sukasi „gyvybei saugia“ orbita (Auksaplaukės zona), leidžiančia vandeniui planetoje egzistuoti skystu pavidalu. Ją iškart pakrikštijo, kaip labiausiai tikėtina kandidate nežemiškai gyvybei egzistuoti.

Tačiau kai kurie astronomai abejoja jos buvimu, žiniasklaidoje vis dažnesnės pesimistinės gaidos jos atžvilgiu. Vogto komanda planetą atrado naudodama vadinamąjį radialinį greitį (arba Doplerio metodą) – kai nustatomi žvaigždės judėjimo nukrypimai dėl aplink ją besisukančių planetų gravitacinio poveikio. Tokius nežymius nuokrypius atradėjai aptiko apjungdami HARPS spektrografo Čilėje ir HIRES spektrografo Havajuose duomenis. Tačiau kitos astronomų komandos (pirmiausia, M.Mayor‘o iš Šveicarijos, remdamasis išplėsta HARPS duomenų imtimi) paskelbė, kad negali patvirtinti to atradimo. Pvz., 2011 m. sausio mėnesį P. Gregory straipsnyje HARPS ir HIRES duomenis analizavo naudodamas Bajeso statistinį metodą, t.y., kitokį, nei Vogto komanda ir nerado patikimų šios planetos buvimo požymių.

Tačiau Gliese 581g, atradėjai karštai gina savo atradimą. Jie nurodo silpnas vietas kritikų argumentuose. Tad dar palaukime galutinės išvados. Gliese 163

Tinkamų gyvybei planetų Visatoje gausu

Tai patvirtina nauja 2012-ais (paskelbta rugsėjį) ESO HARPS atrasta uolėta planeta, esanti raudonosios nykštukės Gliese 163 „gyvenamoje zonoje“. Dabar tokių planetų skaičius jau pasiekė 6-ias (iš jų 4-ios prie raudonųjų nykštukių: Gliese 581d, 667Cc, 581g, 163c; viena (HD 85512) prie K klasės žvaigždės ir viena (Kepler-22b) prie Saulės klasės žvaigždės).

Gliese 163c yra už 50 šviesmečių Dorado žvaigždyne, spėjama esant apie 6,9 Žemės masės ir aplink žvaigždę apsisukanti per 26 d. Ji gauna apie 40% daugiau šviesos nei Žemė, todėl jos paviršiaus temperatūra turėtų būti apie 60oC. Atmosferos sudėtis nežinoma, tačiau manoma, kad ji gali būti panaši į Žemės.

Ji kol kas tinkamiausia gyvybei

Astrofizikų grupės atrasta LHS 1140b planeta prie raudonosios nykštukės LHS 1140 dabar (2017 m.) laikoma perspektyviausia gyvybei egzistuoti, nes yra gyvybinėje zonoje, ir kurioje gali būti skysto vandens. Tinkamumu ji lenkia Proxima b bei TRAPPIST-1 planetas. LHS 1140 skleidžia mažiau aukštos energijos spindulių, kenkiančių planetų atmosferoms. LHS 1140b planeta labai tanki: nors jos skersmuo tik 1,4 karto didesnis už Žemės, ji masyvesnė net 6,6 kartus – tad ji už Žemę tankesnė 2,3 k.
LHS 1140 yra 5 mlrd. m. amžiaus. Ši sistema yra Banginio žvaigždyne ir nuo Žemės nutolusi už 38 šviesmečių. LHS 1140b orbita 0.09 a.v. atstumo (maždaug ketvirtadalis Merkurijaus atstumo nuo Saulės) ir jos metai yra 25 žemiškos paros. Stebima orbita pereina jos žvaigžde, todėl planetą patogu stebėti.

Atrasta atmosfera už Saulės sistemos

2017 m. balandį patvirtinta, kad Gliese 1132b planeta esanti prie raudonosios nykštukės Burės žvaigždyne (už 39 švm.), turi atmosferą. Tai pirmoji Žemės tipo planeta už Saulės sistemos ribų, žinoma kaip turinti atmosferą.Keele un-to komanda rado šią 1,4 k. už Žemę didesnę planetą 2,2 m MPG/ESO teleskopo, esančio La Silla (Čilė), dėka, kai planeta, blokuojanti žvaigždės šviesą, atrodė didesnė nei kitur (mat žvaidždės skersmuo tėra lygus 21% Saulės).

Atmosferos buvimas yra vienas svarbiausių kriterijų galimam gyvybės buvimui, nors GJ 1132b vargiai turi gyvybę. Ji nuo žvaigždės nutolusi per 2 mln. km ir js metai tetrunka 1,6 Žemės dienas. Ji gauna 19 k. daugiau energijos nei Žemės ir temperatūra jos paviršiuje yra apie 260oC – taigi, ji karštesnė nei Venera. Tikriausiai jos viena pusė vėsesnė, nes potvyniai turėjo sustabdyti jos sukimąsi apie ašį.

Papildomai skaitykite:
Hubble teleskopas
Visatos modeliai
Slibino žvaigždynas
Tinklelio žvaigždynas
Kometos: dangaus ženklai
Kitų žvaigždžių planetos
Kosmoso širdis: Gyvatnešis
Ieškantis žemės tipo planetų
Kosmosui reikia geros šluotos
Pulsarai ir dvinarė žvaigždės
Panspermia: užkratas iš kosmoso
Gyvybės paieškų kosmose istorijos
Mūsų palydovo kilmės klausimai
Gamtos mįslė ar nežemiškos civilizacijos buveinė?
Ar galimas ryšis su protingomis kitų planetų būtybėmis?
Tarpžvaigždinio skrydžio ir kontakto įvertinimas
Astronomija: Žymesnieji įvykiai (20 a.)
Saturno keisčiausias palydovas
Vieta, kur gimsta žvaigždės
Nepaprastai masyvios ir ryškios
Jie degino eretikus, ar ne?
Saulė yra dvinarė žvaigždė?
Kosmoso eskadrilės sutiktuvės?
Kokia yra Visata? Sukasi?
Koks tas mūsų palydovas?
Kai susiduria galaktikos...
Ar Europoje yra gyvybė?
Gyvybės paieškos Marse
Žmogaus misija kosmose
Kasinėjimai Marse
Andromedos ūkas
Pačiupinėti Visatą
Nykštukinės planetos
"Wow" signalas
Planeta X

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO.LT puslapis
Fantastikos puslapis
Vartiklis