HR 8799

HR 8799 - kintančio spindesio žvaigždė, esanti Pegaso žvaigždyne, už 129 šviesmečių (39 parsekų) nuo Saulės. Ji priklauso Jaučiaganio lambda tipo žvaigždžių tipui, t.y. pekuliarinėms žvaigždėms su labai didele sunkiųjų elementų koncentracija viršutiniuose žvaigždės sluoksniuose. Kadangi žvaigždė yra ir kintančioji, tai ji priskiriama kintančiųjų Auksinės Žuvies lambda žvaigždžių klasei. HR 8799 yra maždaug 1,5 masyvesnė už Saulę ir 4,9 karto ryškesnė.

Ši žvaigždė išgarsėjo tuo, kad 2008 m. Herzbergo astrofizikos instituto Ch. Marois ir jo mokslininkų grupė, stebėdama ją infraraudonųjų spindulių spektre, aptiko aplink ją besisukančias tris planetas. Jie jas pastebėjo Havajuose esančiais Keck ir Gemini teleskopais. Vėliau, pritaikius naują vaizdų apdorojimo technologiją, nustatyta, kad jos buvo ir 1998 m. orbitiniu Hubble teleskopu padarytose nuotraukose. O 2010 m. pranešta (Keck teleskopo stebėjimo duomenimis) ir apie ketvirtąją šios žvaigždės sistemos planetą, besisukančią maždaug 14,5 a.v. atstumu ir esančią maždaug 9 Jupiterių masės. Visos planetos yra labai masyvios. Kūne, kurio masė yra apie 13 Jupiterių, jau gali vykti branduolinė sintezė ir jis būtų rudąją nykštuke.

Tolimųjų planetų orbitos yra dulkių disko (Koiperio juostos analogo) ribose (esančio maždaug 75 a.v. atstumu nuo žvaigždės). Tai vienas masyviausių aplink žvaigždę (iš esančių maždaug 300 šviesmečių atstumu) rastų diskų. 2010 m. pavyko užregistruoti ekzoplanetos HR 8799 c spektrą (pirmas toks įvykis planetologijos istorijoje). Nuotrauka padaryta Čilėje esančiu VLT teleskopu, priklausančiu Europos pietų observatorijai. HR 8799 c yra maždaug 10-ies Jupiterių masės ir jos paviršius įkaitęs maždaug iki 800^oC. Pagal gautą spektrą buvo nustatyta atmosferos sudėtis ir pasirodė, kad jinai skiriasi nuo teoriškai numatytos.

Masyvios planetos traukia viena kitą ir neaišku, ar tokia sistema bus stabili milijardus metų (o gal išsibalansuos po kelių milijonų metų). Tuo tarpu milžiniškų planetų susidarymas tebėra mįslė, nes jo negali paaiškinti nei vienas iš dviejų pagrindinių planetų formavimosi modelių.

Vandeninga superžemė

Astronomai aptiko naują planetų klasę. Jie išanalizavo „Hubble“ teleskopo WFC3 kameros surinktus duomenis apie GJ 1214b planetą, atrastą 2009 m. ir esančią už 40 šviesmečių Gyvatnešio žvaigždyne. Ji priklauso vadinamųjų superžemių klasei, nes jos masė maždaug 6,5 Žemės masių, o skersmuo – apie 2,7 Žemės skersmenų. Apie savo ašį ji apsisuka maždaug per 1,58 d. GJ 1214b yra gana arti savo saulės ir jos paviršiuje gali būti apie 3000^o C temperatūra.

Iškart po jos atradimo buvo spėta, kad planetos atmosferoje gali būti vandens, tačiau trūko duomenų. Astronomus domino šviesos jos atmosferoje. Astrofizikams pavyko nustatyti, kad joje egzistuoja vandens garų ir jų gana daug. Tokios planetos priklausytų naujai superžemių grupei. Astrofizikai spėja, kad GJ 1214b planetoje gali būti gana egzotiškų darinių – pvz., karšto ledo (kristalinė vandens forma, susidariusi aukštoje temperatūroje) ar supertakus vanduo.

Daugiau apie tai >>>>>

Tikėtiniausia planeta gali neegzistuoti?

2010 m. rugsėjo 29 d. Steven Vogt ir Paul Butler paskelbė apie pirmosios kietos, Žemės dydžio planetos atradimą. Ji yra prie Gliese 581, raudonosios nykštukės, esančios už 20,3 šviesmečių Svarstyklių žvaigždyne. Prie šios žvaigždės jau rastos kelios planetos (pirmoji – dar 2005 m.). Naujoji planeta, pavadinta Gliese 581g, sukasi „gyvybei saugia“ orbita ("Goldilocks zone"), leidžiančia vandeniui planetoje egzistuoti skystu pavidalu. Ją iškart pakrikštijo, kaip labiausiai tikėtina kandidate nežemiškai gyvybei egzistuoti.

Tačiau kai kurie astronomai abejoja jos buvimu, žiniasklaidoje vis dažnesnės pesimistinės gaidos jos atžvilgiu. Vogto komanda planetą atrado naudodama vadinamąjį radialinį greitį (arba Doplerio metodą) – kai nustatomi žvaigždės judėjimo nukrypimai dėl aplink ją besisukančių planetų gravitacinio poveikio. Tokius nežymius nuokrypius atradėjai aptiko apjungdami HARPS spektrografo Čilėje ir HIRES spektrografo Havajuose duomenis. Tačiau kitos astronomų komandos (pirmiausia, M.Mayor‘o iš Šveicarijos, remdamasis išplėsta HARPS duomenų imtimi) paskelbė, kad negali patvirtinti to atradimo. Pvz., 2011 m. sausio mėnesį P. Gregory straipsnyje HARPS ir HIRES duomenis analizavo naudodamas Bajeso statistinį metodą, t.y., kitokį, nei Vogto komanda ir nerado patikimų šios planetos buvimo požymių.

Tačiau Gliese 581g, atradėjai karštai gina savo atradimą. Jie nurodo silpnas vietas kritikų argumentuose. Tad dar palaukime galutinės išvados.

NSO.LT puslapis
Vartiklio naujienos
Fantastikos puslapis