Tolimų planetų nuotraukos. HR 8799. UFO Page. Lithuanian

Ji kol kas tinkamiausia gyvybei

Astrofizikų grupės atrasta LHS 1140b planeta prie raudonosios nykštukės LHS 1140 dabar (2017 m.) laikoma perspektyviausia gyvybei egzistuoti, nes yra gyvybinėje zonoje, ir kurioje gali būti skysto vandens. Tinkamumu ji lenkia Proxima b bei TRAPPIST-1 planetas. LHS 1140 skleidžia mažiau aukštos energijos spindulių, kenkiančių planetų atmosferoms. LHS 1140b planeta labai tanki: nors jos skersmuo tik 1,4 karto didesnis už Žemės, ji masyvesnė net 6,6 kartus – tad ji už Žemę tankesnė 2,3 k.
LHS 1140 yra 5 mlrd. m. amžiaus. Ši sistema yra Banginio žvaigždyne ir nuo Žemės nutolusi už 38 šviesmečių. LHS 1140b orbita 0.09 a.v. atstumo (maždaug ketvirtadalis Merkurijaus atstumo nuo Saulės) ir jos metai yra 25 žemiškos paros. Stebima orbita pereina jos žvaigžde, todėl planetą patogu stebėti.

Atrasta atmosfera už Saulės sistemos

2017 m. balandį patvirtinta, kad Gliese 1132b planeta esanti prie raudonosios nykštukės Burės žvaigždyne (už 39 švm.), turi atmosferą. Tai pirmoji Žemės tipo planeta už Saulės sistemos ribų, žinoma kaip turinti atmosferą. Keele un-to komanda rado šią 1,4 k. už Žemę didesnę planetą 2,2 m MPG/ESO teleskopo, esančio La Silla (Čilė), dėka, kai planeta, blokuojanti žvaigždės šviesą, atrodė didesnė nei kitur (mat žvaidždės skersmuo tėra lygus 21% Saulės).

Atmosferos buvimas yra vienas svarbiausių kriterijų galimam gyvybės buvimui, nors GJ 1132b vargiai turi gyvybę. Ji nuo žvaigždės nutolusi per 2 mln. km ir js metai tetrunka 1,6 Žemės dienas. Ji gauna 19 k. daugiau energijos nei Žemės ir temperatūra jos paviršiuje yra apie 260^oC – taigi, ji karštesnė nei Venera. Tikriausiai jos viena pusė vėsesnė, nes potvyniai turėjo sustabdyti jos sukimąsi apie ašį.

Septynetas drasuolių

Nenumaldomas mūsų troškimas surasti proto brolius, - ir štai atsiranda nauja pagunda – iškart 7 planetos prie vienos žvaigždės, visos panašios Žemę, o 3 iš jų netgi „gyvybinėje zonoje“. Toji žvaigždė - Trapist-1, o taip pavadinta pagal Čilės teleskopą „Trapist“, kuris atrado jas naudodamas tranzito metodą.

Jau 2015 m. belgų astrofizikas Žijonas paskelbė, kad prie „Trapist-1“ rado tris Žemės tipo planetas, o 2017 m. jis jų sąrašą išplėtė iki 7. Tiesa, iš tranzito tegalima sužinoti tik planetos skersmenį. Tačiau kadangi planetų septynetas, tai jos viena kita veikia gravitaciškai – nežymiai pasislenkant tranzito metu. Iš tų pasislinkimų ir galima įvertinti jų mases.

O dabar apie tai, kas įdomiausia – ši raudonoji nykštukė yra už 40 švm. jos masė vos 5% Saulės masės, dydžiu ji vos didesnė už Jupiterį, o jos paviršiaus temperatūra neviršija 2500^o C (Saulės - 5700^o C). tad ši žvaigždė daugiausia spinduliuoja infraraudonų spindulių diapazone ir šiek tiek raudonų. Taigi, greta jos šilta, tačiau nėra šviesu.

Be to, ji gerokai jaunesnė už Saulę ir jos amžius keli milijardai metų – taiga, jai dar visas gyvenimas dar prieš akis. Ji nuo kitų raudonųjų nykštukių dar skiriasi ir tuo, kad jos spektre gausu įvairių elementų, o toks „metališkumas”, kaip taisyklė, susijęs su planetų buvimu (tą ir matom). Kita vertus, ji vieniša, greta jos nėra kitų artimų žvaigždžių.

O kodėl jos planetos tokios panašios? Čia neturima atsakymo. Tačiau visos jos sukasi labai arti žvaigždės – ir net ypač arti. Artimiausia apie žvaigždę apskrieja per pusantros Žemės paros, o trečioji – per 4 d. jos taip arti, kad net žvaigždės skūpos šilumos pakanka viso vandens jose išgarinimui. Kitos trys apskrieja per 6, 9 ir 2 d, t.y. tokiu atstumu, kad jose gali būti skysto vandens.

„Gali būti“ – tai ne garantija! Jų masės atitinkamai 0,62, 0,68 ir 1,34 Žemės masių, o dydžių – beveik Žemės, tad ir traukos jėga jose artima kaip Žemėje. O tai guodžia. Jos visos į savo saulę atgręžtos ta pačia puse – apšviestoje pusėje visada šilta, o kitoje visad šalta. Tad pakenčiama temperatūra turi būti juostoje ties riba „diena-naktis“. Tačiau ir tai dar ne viskas. Dėl didelio temperatūrų skirtumo planetose turi siausti smarkūs vėjai. O dar kitas pavojus – raudonosios nykštukės labai nepastovios, elgiasi labai chaotiškai, neplanuotai išspjauna čiurkšles, galinčias nušluoti bet kokios artimos planetos atmosferą. O šis drąsuolių septynetas skrieja vos ne prie pat žvaigždės paviršiaus.

Tad vargiai ten rasim proto brolių. O gaila! Bet užtat koks ten grožis – kai vos neliesdamas planetos kybo milžiniškas žvaigždės paviršius, o danguje šoka 6 mėnuliai, kartais didesni už mūsų Mėnulį. Tik štai klausimas pagalvojimui – ar egzistuoja grožis, jei jo niekas nemato?