Global Lithuanian Net:    san-taka station:
Ankstyvoji arabų astronomija  

Dangus naktį dykumoje – niekada tokio kitur nepamatysite! Poetinėms metaforoms prieš jį – slėptis kumštyje (arba pasikasti po lapais)! Tad neveltui visos didžiosios pasaulinės religijos gimė dykumose, kur ilsisi dieną, o keliauja naktimis, per jaunatį. Net pati islamo vėliava - astronominė: jaunas mėnulis ir kelrodė žvaigždė.

Juk būtų keista, jei Arabijos klajokliai nebūtų garbinę dangaus. Tačiau visas dangus neaprėpiamas, tad savo globėją pasirinkdavo žvaigždę, o dar dažniau planetą. Iki islamo arabai labiausiai garbino žvaigždes, saulę ir mėnulį. Skirtingos gentys – skirtingus šviesulius: lachmidai – Jupiterį, chimijaritai – Saulę, misamai – Aldebaraną1), kajė – Sirijų, asaditai – Merkurijų... Beveik visi arabų dievų vardai – iškraipyti Tarpupio dievų vardai: Ilas, Bilas, Šamė, Atoras, Sinas, Samdonas, Nasras... Asirijoje ir Babilone – Ilu, Belas, Šamašas, Ašuras,  Sinas, Samdonas, Nisrachas... N asras vaizduotas erelio galva visai taip Nisrachas Asirijos ir Babilono bereljefuose. Tačiau pasireiškė ir Arabijos specifika. Be abejo, turėtas ir Saulės dievas Gaubas („džiovinantis“), t.y. vasaros saulės dievas. Ir buvo Jata, žemesnio rango ir buvęs Gaubo pagalbininku – gerasis, pavasarinis saulės dievas. Be šių, buvo ir kitų saulės dievų: Kupalas, Dimaras, Zu-Samavatas, Rachmanas ir Nisras. Ir netgi neretai toje pačioje gentyje. Jų Kitab suwar al-kawakib al-tabita persipynimai taip ir neiššifruoti. Pvz., Dimaras, įsikūnijęs į juodąjį akmenį, bet ne esantį Kaaboje, o bendrai į visus juodus akmenis, sutinkamus visur Arabijoje; Zu-Samavatas reiškia dangaus valdovas, o Rachmanas – mielaširdingas. Vis tik arabai labiau mėgo mėnulio dievus, pvz., Al-Kamarą, kuris išvydavo karštąjį Gaubą ir suteikdavo laukiamą vėsą.

O žvaigždės buvo karavanų švyturiai. Mus pasiekė daugybė jų pavadinimų, tiesa, mokslinėjė literatūroje beveik visi – Ptolemėjaus knygos, arabų pavadintos „Almagestu“ (ir tokiu pavadinimu grįžusios į Europą), vertimai į graikų kalbą. Visi tie pavadinimai atsirado maždaug 10 a. Prieš-islaminių pavadinimų – iš bėdos teturim pora tuzinų. „Kupranugarių karavanas“, „Kupranugarių girdykla“ – tokius vargiai būtų sugalvoję graikai.

Astronomija, kaip ir kitais mokslais, iki islamo arabai neužsiėmė. Netgi neužrašinėjo astronominių įvykių. Nors kai kurie mokslininkai ir tvirtina, kad senosios šventyklos buvo orientuotos astronomiškai ir tarnavo kaip observatorijos. Juk arabai atliko empirinius stebėjimus apie tam tikrų žvaigždžių patekėjimus ir nusileidimus, kas buvo vadinama anwa.

Deja, ir prie Pranašo (570-632) arabai nežibėjo astronominiais pasiekimais. Tėra hadisai apie tai, kaip Mahometas jaunystėje gėrėjosi žvaigždėtu dangumi bei pateikiama miglota haliucinacija apie skrydį ant Barako3) į Kudusą ir į dangų. Ir tai viskas... ką sunku laikyti pasiekimais.... Tačiau tai buvo pradžia.

Normali religinė praktika reikalavo laikytis tam tikrų kalendorinių datų. Mekos tradicijoje kalendoriaus priežiūra buvo fu-kaimo genties iš kinano grupės prerogatyva. Ji buvo atsakinga už mėnulio 12 mėn. kalendoriaus (354 d.) suderinimą su saulės metais (365,25 d.). Kaip tai vyko – dabar nežinome: islamas apie tai nepaliko jokių nuorodų išskyrus pasmerkimą. Sprendžiant iš mėnesių pavadinimo, metų pradžia apytiksliai sutapo su dabartiniu kalendoriumi, nes 3-as ir 4-as mėnesiai vadinti „rabi“ (pavasaris) ir skirstyti į pirmą ir antrą. Iš to galima spėti, kad metų pabaiga buvo susijusi su žiemos saulėgrįža – ir jei pasirodydavo, kad pasibaigus „piligrimystės mėnesiui“ (zu-l-hidža), saulėgrįžos nebūdavo, retkarčiais įterpdavo papildomą mėnesį ir apie tai pranešdavo į kelionę susirengusiems piligrimams.

Be dviejų šventų mėnesių metų gale (zu-l-ka`da, ir zu-l-hidža), šventais laikyti ir pirmasis (muharam) bei 7-sis (radžab) metų mėnesys. Težinoma, kad kalendorių suderinime viskas vyko perkeliant šventuosius mėnesius: jei tekdavo kovoti per muharamą, jį sukeisdavo vietomis su safaru.

Datavimas pagal hidžrą (Mahometo persikėlimą į Mediną) buvo nustatytas tik prie Umaro4): pagal mėnulio mėnesius be jokių įterpimų.

O ir Pranašo gyvenimo pabaigoje audringų įvykių sūkuryje arabams buvo ne iki astronomijos. Bet buvo paminėti Mėnulio ir Saulės užtemimai – atseit, tiesiog per Saulės užtemimą mirė mylimas Mahomedo sūnus Ibrahimas. Mahomedas nežinojo užtemimų priežasties – jis tik atmetė jų ryšį su žemiškomis nelaimėmis, tačiau dėl visa ko nurodė melstis per užtemimus ir tuo pačiu pakišo povandeninį akmenį į arabų saulės astronomiją. Tačiau jis padėjo ir pagrindus arabų astronomijai – kalendorių ir kiblą į Meką. Kol kas dar niekas nereikalavo mečečių orientacijos į Meką laipsnio dalių tikslumu, tačiau tai nutikus vėliau, prireikė astronomų. Dar tebesinaudota senu kalendoriumi, tačiau jau reikėjo jo reformos – ir tam vėl reikėjo astronomų. Ir jie atsirado – tik vėliau.

O kol kas šis refrenas tepradžiugina astronomijos mėgėjų širdis:

Dykuma ypač traukė Mahometą. Žvaigždėtas dykumos dangus užbūrė jį. Jis labai mėgo dangų, ypač nakties. Apmąstydamas jo gelmę, jis panirdavo į svarstymus: „Koks gražus ir didingas dangus su jo nesuskaičiuojamais žvaigždžių miriadais! Neabejotina, kad jos sukurtos tam tikram tikslui. Iš tiesų, tik Vienintelis ir Visagalis Kūrėjas galėjo sukurti šį neaprėpiamą pasaulį su visais jo nepaprastais grožiais. Mėnulis ir saulė, kalnai ir laukai, žmonės ir gyvūnai – visi jie yra Galingojo ir Išmintingojo Sutvėrėjo kūriniai“.

Astronomija senovės Kinijoje

Taip pat skaitykite Observatorija Kinijoje  bei 

Kinijoje dangus stebimas kažkur nuo 4 a. pr.m.e. Kinų astronomai Gan Gunas5) (Gan De) ir Šin Šenas6) apie 355 m. pr.m.e. sudarė žvaigždžių katalogą, į kurį įtraukė per 800 žvaigždžių, kurioms davė pavadinimus - jis seniausias iš mums žinomų. Jie parašė ir seniausius astronominius tekstus, iš kurių mus pasiekė tik fragmentai. Gan De buvo kilęs iš Ci karalystės („Gun“ – tiesiog pagarbus kreipinys „ponas“). Jis parašė dvi knygas: „Apie Jupiterį“ ir 8-tomį „Sin čžan“ (Spėjimai pagal žvaigždes). Tiesa, buvo ir trečias nežinomas astronomas, kurio katalogas priskiriamas U Sianiui7), Šan dinastijos ministrui, apėmė 1464 žvaigždes, sugrupuotas į 284 žvaigždynus.

1973 m. Mavandujų8) tekstuose buvo rastas panašus katalogas „Penkių planetų būrimas“, kuris aprašo Jupiterio, Saturno, Veneros ir kt. planetų judėjimą 246-177 m. pr.m.e.

Gan De viena frazė gali reikšti Saulės dėmių aprašymą. Jis mini kažkokius Saulės „užtemimus“, kurie prasideda nuo Saulės centro. Bent jau jis nelaikė Saulės nekintančia ir „be trūkumų“, kaip europiečiai. Ir jis pirmasis aprašė Jupiterį, kaip ryškiausią planetą ir gal net pastebėjo vieną jo palydovų 364 ar 365 m. pr.m.e., nes greta jo mini esant „mažą rausvoką žvaigždelę“. Teoriškai tai įmanoma, tačiau kodėl „rausvoka“, nes nustatyti dar ir spalvą – neįmanoma.

Ši ir Gan atliko gan tikslius 5-i pagrindinių planetų stebėjimus:
Jupiterio periodas (siderinis) - 12 m. (dabar 11,862615 m.);
Veneros periodas (sinodinis) - 587,25 d. (dabar 583,92 d.);
Merkurijaus periodas – 136 d. (dabar 115,88 d.).

Ši Šenas ir Gan De dangaus sferą dalijo į 365,25o, nes tropiniai metai turi 365,25 d. Vakaruose dauguma senovės astronomų priėmė Babilono dangaus dalijimą į 360o,

Ši czi (Syma Cian), 2 sk.:
„Senovėje patyrusiais dangaus skaičiavimuose buvo Čun ir Li iki Gao-sinio valdymo, Si ir Che valdant Tane ir Jue, Kunj-u valdant Ju-sia, U-sian In-Šan dinastijos metu, Ši I ir Čab Chun Čžou rūmuose, Czi vėjus Sun karalystėje, Bi-czao Čžen karalystėje, Gan-gun  Ci karalystėje, Tan-Mėjus Ču karalystėje, In Gao Čžao karalystėje ir Ši Šenas Vėjo karalystėje.“.

„Nuo Han laikų tarp patyrusių dangaus skaičiavimuose [buvo]: Tan Du – žvaigždėse, Van Šo – garuose ir rūkuose, Vėjus Sian – derliaus būrimuose. Penkių planetų judėjimo dėsniuose, išvestuose Gan[-guno] ir Ši [Šeno], laikyta, kad tik planeta In-Ho [Marsas] turi aiškų judėjimą, tačiau [mes žinome], kad atbuliniai judėjimai ir sustojimai [būdingi ir kitoms planetoms]. Šie atbuliniai planetų judėjimai ir daliniai ar visiški planetų užstojimai Saule ir Mėnuliu – visa tarnavo būrimams“.

Paaiškinimai Aldebaranas

1) Aldebaranas (Tau a) – ryškiausia Tauro žvaigždyno žvaigždė (a), raudonoji milžinė (K5 III klasės), Lietuvoje matoma rudens ir žiemos mėnesiais. Indų astronomijoje ji buvo Rohini („raudonosios“) Mėnulio namas ir viena iš 27-ių Dakšos dukrų, Čandros (mėnulio) žmona. Ji yra 65 švm. atstumu. 1997 m. užregistruotas jos palydovas (planeta arba rudoji nykštukė), o 2015 m. buvo pranešta apie planetos milžinės (apie 6,5 Jupiterio masių) buvimo galimybę. Arabiškai jos pavadinimas reiškia „sekėjas“, nes ji seka Plejades. Dėl savo vietos Tauro galvoje, ji dar vadinta „Tauro akimi“ (Oculus Tauri). Į Aldebarano pusę skrenda „Pioneer-10” - ir ją pasiektų, jei pakeliui nieko nenutiks, po 2 mln. m.

2) Šamašas (Sama, Utu) – antros paros pusės Saulės dievas senovės akadų–asirų (ir kitų semitų) mitologijoje, tapatinamas su šumerų Utu. Jo vardas reiškia saulę (šamšu), o užrašomas buvo ideograma, reiškiančia „dienos valdovas“. Buvo mėnulio (Nanos) ainiu, o kartais net laikytas Mėnulio dievo Sinos tarnu (ir pats vardas, atrodo reiškia „tarnas“ ir tai gali rodyti jo antraeilę svarbą; tai rodo kad saulė buvo antrinė galia – ir iš to Mėnulio kalendoriaus dominavimas astrologijoje). Sakyta, kad jis teikia šviesą, laukams derlingumą; ir net prikelia iš numirusiųjų. Laikytas teisingumo, įstatymo dievu, dangiškuoju teisėju ir liudytoju. Svarbiausios Šamašo šventyklos buvo Sipare (su Au Habba kalvomis) ir Larsoje (dabart. Senkerah). Abiejose vietose šventykla buvo E-barra (spindintys rūmai). Bet šventyklų buvo ir kituose stambiuose Babilono centruose. Šamašas dažnai vaizduotas kaip sparnuotas saulės ratas, o taip pat neretai perteiktas liūto vaizdiniais. Kaip Saulė išsklaido tamsą, taip Šamašas atskleidžia nusikaltimus. Karalius Hamurabis, skelbdamas savo Įstatymus, teigė, kad jie paremti Šamašo tvarka, o jis pats save laikė Šamašo įsikūnijimu. O keliais amžiais anksčiau Uro dinastijos Ur-Engur‘as (apie 2600 m. pr.m.e.) skelbė, kad sprendimus priima pagal „Šamašo įstatymus“.
Šamašas kartu su Nana ir Ištare sudarė trejybę, atitinkančią babiloniečių Anu,  Enlilį ir Ea. Ji simbolizavo tris gamtos jėgas: saulę, mėnulį ir gyvybę teikiančią žemę. Šamaš žmona, nors ir retai minima, buvo A.Še. Natūralu, kad saulės dievas turėjo galią išlaisvinti iš demonų gniaužtų.
Gilgamešas, keliaudamas nudobti demono Humbabos, kasryt aukoja Šamašui, kad jo kelionė būtų saugi, be to, jis iš Šamašo gauna 3 ginklus bei sapnus, kuriuos išaiškina Enkidu.

3) Al-Barakas - islame dangiškas gyvūnas, pernešantis pranašus. Žinomiausias jo darbas yra hadisuose minimas Mahometo pernešimas naktį iš Mekos į Jeruzalę ir atgal (621 m.; Isra ir Miradža) – taip greitai, kad vanduo nespėjo išsilieti iš parversto indo. Iš Jeruzalės Barakas nešiojo Mahometą po įvairius dangus, kur jis sutiko anksčiau gyvenusius pranašus bei Dievą. Yra dvi versijos dėl jo vardo: a) iš arabų barq - žaibavimas; b) arabizuotas persų barag (jojamas gyvūnas) variantas. Dažniausiai vaizduojamas su žirgo kūnu ir žmogaus galva.

4) Umaras ibn al-Chatabas (apie 584-644) – antrasis kalifas (634-644), aukšto ūgio, griežtas ir reiklus, skardaus balso, ilgais ūsais. Viena jo dukrų buvo Mahometo žmona. Mirus Pranašui, jo iniciatyva kalifatas atiteko Abu Bakru, o pats tapo jo patarėju. Prieš mirtį Abu Bakru rekomendavo jį įpėdiniu. Tapus kalifu, musulmoniškos valdos už Arabijos pusiasalio ėmė sparčiai plėstis. Jo valdymo metais keitėsi ir musulmoniškas valstybės pobūdis: užkariauti kraštai dažnai buvo pažangesni ir musulmonų aristokratija pradėjo keltis į juos. Jam valdant galutinai pripažintas hadžos ritualas, o 638 m. jis nurodė, kad islamiškas kalendorius turi metus skaičiuoti nuo Mahometo hidžros iš Mekos į Mediną.

5) Gan De (4 a. pr.m.e.) – kinų astronomas ir astrologas iš Ci valstybės (vadintas Gan Gong - „Ponu Gunu“) kartu su Ši Šenu sudaręs žvaigždžių katalogą (manoma pirmąjį iš žinomų). Jis atliko ir detalius „didelio ir ryškaus“ Jupiterio stebėjimus ir yra 364 m. pr.m.e. pranešęs apie mažą rausvą žvaigždutę greta jo – spėjama, kad jis matė Jupiterio palydovą Ganimedą.

6) Ši Šenas (4 a. pr.m.e.) – kinų astronomas ir astrologas iš Vei karalystės (dar vadintas Ši Šenfu). Išsakė prielaidas apie Saulės užtemimų ryšį su Mėnuliu. Jo Saulės dėmių stebėjimai yra ankstyviausi tarp išlikusių. Jo darbai: 8 t. „Dangaus uolos“, „Dangaus žemėlapis“ ir „Ši žvaigždžių katalogas“ (dabar lakoma, kad šis sudarytas jo mokinių). Jo vardu pavadintas krateris Mėnulyje.

7) Vu sian - kinų šamanas (Vu) Šan dinastijos (apie 1600–1046 m. pr.m.e.) laikais, tarnavęs karaliui Tai Vu; užsiėmė būrimais, prognozavimu, lietaus spėjimu ir gydymu. Laikomas vienu iškilesnių senovės Kinijos astronomų.

8) Mavandujus - archeologinių kasinėjimų vieta Čanšoje (Kinijos Hunano provincija), išgarsėjusi unikaliais radiniais: a) šilkiniais gausiai iliustruotais laidojimo audiniais; b) žemėlapiais ant šilko; c) 28-iais įvairių sričių (įskaitant astronomijos) traktatais. Radiniai buvo trijuose Hanų dinastijos (206 m. pr.m.e.-9 m.) didikų kapuose.

Papildomai skaitykite:
Hiparchas iš Rodo
Lyginamoji kosmologija
Nusitaikant į žvaigždes
NASA tapsmas: istorija
Kinijos kosminės ambicijos
Tadžikai apie astronomiją
Senovės graikų astronomai
Kalendorius senovės Egipte
Mėnulis: Septintasis kontinentas
Kankinys valdovas ir astronomas
Islamo mokslas: Chajamo laikmetis
Išgarsėję astronomai – brolis ir sesuo
Astronomija: Žymesnieji įvykiai (iki 20 a.)
Saulės užtemimai amžių tėkmėje
ESO teleskopai Čilėje
Uzbekas, atradęs Ameriką
Kometos: dangaus ženklai
Žmogaus misija kosmose
Didžioji Marso revoliucija
Samsonas ir Marsas
Žvalgantis po dangų
Pačiupinėti Visatą
Galileo Galilėjus
Eudoksas iš Knido
Kaaba Mekoje

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

NSO skiltis
Vartiklis