Global Lithuanian Net:    san-taka station:

Tunguskos sprogimas  

Tunguska event place, map

1908 m. birželio 30 d. po 7 val. ryte (vidurnaktį pagal Grinvičą) Sibiro Uolotosios Tunguskos (Podkamennaja Tunguska, Krasnojarsko krašte) upės baseine (60°55' š.pl. 101°57' r.ilg.) įvyko milžiniškas sprogimas, kurio galia prilygo 10-40 mln. tonų trotilo (kaip vidutinė termo vandenilinė bomba). Sprogimą užfiksavo observatorijos visame pasaulyje. Manoma, kad tai buvo 50 m skersmens akmeninis meteoroidas, įsiskverbęs kelių dešimčių kilometrų per sekundę greičiu į Žemės atmosferą. Dėl staigaus stabdymo jis sprogo 8 km aukštyje ir išsisklaidė atmosferoje. Tačiau kritimo vietoje nebuvo rasta nė vieno meteorito gabalo, tik meteoritinių dulkių. Šiuo metu manoma, kad tai buvo kometos branduolys, nes panašūs reiškiniai vyko ir 2002 m. rugsėjo 25 d. nukritus Vitimsko meteoroidui.

Keletą sekundžių iki sprogimo Jenisiejaus baseine buvo matomas ryškus, tarsi Saulė, bolidas, skriejęs į šiaurės-vakarus. Sprogimas buvo girdimas apie 1000 km nuo epicentro. Taigos medžiai (apie 80 mln.) buvo išguldyti 2000 km2 plote. Sprogimo sukeltos seisminė ir smūginė oro bangos užregistruotos net Vakarų Europoje. Kelias dienas teritorijoje nuo Atlanto iki Vidurio Sibiro buvo stebimas neįprastai šviesus dangus ir švytintys (sidabriniai) debesys. JAV Smitsoniano astrofizikos, o taip pat Vilsono kalno observatorijos kelis mėnesius fiksavo sumažėjusį atmosferos skaidrumą.

1938 m. L. Kuliko dėka padarytoje aeronuotraukoje matoma, jog sprogimas išguldė medžius didelėje, drugelio pavidalo teritorijoje. Tiesai po ore įvykusio sprogimo buvusiame plote medžiai liko stovėti stati, tačiau sprogimo banga ne tik nudrėskė visas šakas, bet netgi nulupo nuo kamienų žievę. Nebuvo matyti jokio sprogimo palikto kraterio. Panašūs reiškiniai po daugelio metų buvo stebėti po bandomųjų atominių užtaisų sprogdinimų atmosferoje. Tačiau radiacijos pėdsakų irgi neaptikta (Genadijaus Plechanovo ekspedicijų metu). Palydovinėse nuotraukose toje vietoje pastebimas mažesnis miško tankumas, o centre – plynas maždaug 1 km2 plotas.

Stebina, kad toks įvykis nesukėlė didelio mokslinio susidomėjimo. Jei į sprogimo vietą ir buvo pasiųstos kelios ekspedicijos, tai jų ataskaitos yra dingę. Apklausiami vietiniai gyventojai minėjo, kad 1909-10 m. netoli įvykio vietos pabuvojo vietinio medžiotojo K. I. Suzdalevo Tunguska. Slash at Khurgim river; I. M. Suslov, October 1928 būrys. Jie ežere prie Čambos upės stebėjo neįprastus vandens sūkurius. Ant artimiausios sopkos buvo pastatytas stulpas. Evenkų medžiotojai minėjo keistus reiškinius – Pietinėje pelkėje iš po žemių besiveržiantį fontaną, naujų šaltinių prie Čambos atsiradimą, "veidą deginantį vandenį", švytinčius akmenis, "sausą upę" ir pan. 1911 m. rugsėjį-spalį geodezininko ir rašytojo V. J. Šiškovo būrys grįždamas praėjo ryčiau įvykio vietos esančia miško išvarta (Chugdos upės aukštupyje).

Pirmoji žinoma ekspedicija atvyko tik 1921 m. – tai buvo mineralogas Leonidas Kulikas (1883- 1942). Jis ragino vyriausybę surengti ekspediciją tikindamas, kad ten galima rasti geležies, taip reikalingos tarybinei industrijai. Tada meteoritas dažnai vadintas Filimonovskii, nes galvota, kad nukrito netoli Kansko.

Kuliko ekspedicija sprogimo vietą pasiekė 1927 m. Jų nuostabai, nebuvo jokio kraterio. Per sekančius 10 m. surengtos dar trys ekspedicijos. 6-7 dešimt. ekspedicijų metu dirvoje rasta mikroskopinių stiklinių rutuliukų. Cheminė analizė parodė juose esant nemažą nikelio ir iridžio procentą, kas sustiprino nežemiškos sprogimo priežasties versiją. Tačiau sritis pasižymi padidintu vulkaniniu aktyvumu ir joje gausu iridžio. Sistemingas liudininkų parodymų rinkimas pradėtas 1959 m.

Alternatyvios hipotezės

Sprogimą paaiškinti buvo bandoma įvairiai. Šiuo metu daugelis hipotezių tėra įdomios tik istoriniu aspektu.

  • Iš žemės išsiveržusio didelio metano dujų debesies sprogimas. Sprogimo vieta yra labai senoje vulkaninio aktyvumo zonoje, ir vieną sykį šioje vietoje buvo stebėtas kelias valandas trukęs radono dujų išsiveržimas. 1994 metais toks metano debesis išsiveržė ir sprogo Ispanijoje, ties Cando kaimu.
  • Anihiliavosi antimaterijos gabalas (nors apie tokių egzistavimą astronomai duomenų neturi, o jie turėtų skleisti gama spindulius) – hipotezė, kurią 1965 m. pasiūlė Cowan, Atluri ir Libby.
  • Maža juodoji skylė, kuri pervėrė Žemę kiaurai (1973 m. , Albert A. Jackson IV ir Michael P. Ryan, Jr.). Tačiau nėra duomenų apie antrą panašų sprogimą, kurį tokia skylė turėjo palikti išlėkdama kitoje Žemės pusėje. Be to, pagal Stephen Hawking hipotezę apie juodųjų skylių spinduliavimą (vadinamas Hawking radiacija) juodoji skylė turėjo būti seniai išgaravusi iki pasiekiant Žemę.
  • Dėl stiprių magnetinių audrų stratosferoje savaime prasidėjusi termobranduolinė reakcija. Pvz., 1984 m. V. K. Žuravliovas ir A. N. Dmitrijevas pasiūlė "heliofizikinį" modelį, kuris remiasi Saulės išsviestais "plazmoidais". V. Buriakovas sukūrė elektromagnetinio "ugnies kamuolio" modelį. 1989 m. astronomai D'Alessio ir Harmsas spėjo, kad kometoms įskridus į Žemės atmosferą dalis deuterio gali pradėti termobranduolinę reakciją, po kurios lieka nustatyti įmanomas anglies-14 izotopo kiekis. 1990 m. Cezaris Sirventas pasiūlė hipotezę, pagal kurią kometa su neįprastai dideliu deuterio kiekiu gali sprogti tarsi vandenilinė bomba.
  • Tai Nikolos Tesla eksperimento su Wardenclyffe bokštu, atlikto vieno iš Roberto Peary žygių į Šiaurės polių, pasekmė (Oliver Nichelson hipotezė). Sakoma, kad Tesla pasiuntė tam pranešimą su įspėjimu apie "neįprastą pašvaistę". Tačiau Tunguskos įvykio metu dauguma darbų Wardenclyffe bokšte buvo baigti ir projektas beveik nutrauktas dėl finansavimo sunkumų. Tačiau įtikinėjama, kad būtent finansavimo nebuvimas vertė Teslą panaudoti transmiterį neįprastu režimu, kad būtų tyrinėjamos belaidės energijos perdavimo galimybės.

NSO avarija

Tunguskoje sprogo ateivių kosminis laivas (NSO avarija). Šios "priežasties" ištakas randame 1946 m. Aleksandro Kazancevo fantastiniame romane – marsiečių branduoliniu kuru varomas erdvėlaivis, sėmęs gėlą vandenį iš Baikalo ežero, sprogo ore. Autorių įkvėpė 1945 m. pabaigoje aplankyta Hirosima. Vėliau branduolinio NSO idėją panaudojo Th. Atkinsas ir Dž. Baksteris knygoje "Ugnies atėjimas" (1976). 1988 m. TV seriale "Slaptieji KBG NSO failai" įvykis vadinamas "Rusijos Rozvelu" tikinant, kad ten buvo rasto erdvėlaivio nuolaužos. Jas radę teigė ir 2004 m. Rusijos tyrinėtojų grupė.

Kai kurie liudininkai yra pranešę, kad prieš suduždamas objektas padarė du posūkius 45 laipsnių kampu. Praėjus kelioms dienoms po sprogimo apšašo žvėrys, tiesiogiai neapdegę sprogimo metu. Sprogimo vietą aplankę vietiniai susirgo ir viduje juto deginančius pojūčius. Sibiriečiai regėjo keistą pilką būtybę netoli įvykio vietos, kuri skynė uogas ir gėrė vandenį. Ji buvo virš 8 pėdų aukščio ir jie pamanė, kat tai legendinis čučunaa (jietis), tačiau geriau įsižiūrėję pastebėjo, kad jis ne plaukuotas, o dėvi išpieštus pilkus drabužius. Tą būtybę matė keletą kartų kol pagaliau 1941 m. ją nušovė Dagestane, kai pulkininkas V.S. Karapetianas su būriu buvo pasiųstas ištirti "žvėries pavidalo" būtybę, gąsdinančią kaimiečius. Jis ją aprašė taip: "Ji prieš mane stovėjo kaip milžinas su į priekį atsikišusia galinga krūtine. Jos akys man nieko nesakė. Jos buvo abejingos ir tuščios – gyvūno akys ir nieko daugiau… laukinio žmogaus tam tikra prasme". Kareiviai užspeitė ją oloje ir nušovė. Kūno jie neskrodė.

Čia reikia prisiminti, kad rajonas yra netoli Baikonuro kosmodromo ir nuolat apiberiamas kosminių raketų nuolaužomis, ypač Vostok 5 bandomojo skrydžio avarijos metu 1960 m. gruodžio 22 d., kai kapsulė su dviem šunimis (kurie, beje, išgyveno) nukrito netoli Tunguskos sprogimo vietos.


Aiškinimai

Žemiau bus pateikiami įvairios skirtingu metu padarytos pastabos šia tema – daugiausia apie pranešimus konferencijų metu.

1998 m. birželio 30 – liepos 2 d. Krasnojarske vyko Tunguskos sprogimo 90-čio jubiliejui skirta konferencija.

Tunguskos sprogimą galėjo sukelti akmeninis asteroidas su "prastomis" aerodinaminėmis savybėmis. Tada prieš tokį krentantį kūną susidaro oro sūkuriai, dėl kurių slėgimas į kūną nuolat kinta ir taip pagreitina kūno suirimą. [V.V.Svetzov]

Ugniniai rutuliai stebėti:
a) Hondūras, 1996 m. lapkričio 23 d. [E.Tagliaferri];
b) Colorado, 1998 sausį ir vasarį [D.L.Free]
Švytintys kūnai pasirodo žemės drebėjimų ir ugnikalnių išsiveržimų metu [G.G.Kochemasov]

1993 m. gegužės 28 d. Banjawarn, netoli avių rančos, 130 km į šiaurės vakarus nuo kalnakasių miestelio Laverton retai gyvenamame vakarų Australijos rytų Goldfields rajone.

Iš pradžių buvo regimas raudonai-oranžinis ugnies rutulys su trumpa kūgio formos uodega, pasirodęs iš pietų. Skriejo lėčiau už garsą ir "riaumojo kaip dyzelis", nukritęs į šiaurę nuo rančos už kalvų.
1) žydrai-baltos šviesos pliūpsnis, nušvietęs krūmynus apie 100 km spinduliu;
2) sprogimas ir garso banga;
3) 3,6-3,9 stiprumo žemės drebėjimas;
4) vertikalus į dangų šovęs raudonai-oranžinės šviesos stulpas;
5) lėtai besiplečiantis neskaidrus dviejų "besileidžiančių saulių" dydžio šviesos darinys, išsilaikęs 2 val.;
6) po 24 val. Kitas nedidelis mažas žydrai-žalias ugninis kamuolys nuskrido panašia trajektorija su antru mažesniu sprogimu.

Panašūs ugnies rutuliai Banjawarn matyti ir 1989 spalio mėn. Ir 1993 m. gegužės ar birželio, o taip pat 1988 ir 1992 spalio mėn. Tunguska: strange sign; expedition of 2001

Yra per 900 paliudijimų apie Tunguskos sprogimą. Pagal juos galima spėti, kad buvo sukelta balistinė garso banga, kurios ašis daugmaž sutampanti su medžių išvartų ašimi. [L.E.Epictetova]

Metano ir oro mišinio sprogimą galėjo sukelti nedidelis ir lėtai skriejantis meteoritas. [Y.A.Nickolaev]
Ledinis kūnas turėjo atlėkti iš transneptūninės srities [G.A.Ivanov]

Sprogimą sukėlė tektoniniai procesai.
Epicentras yra senovinio triaso laikotarpio bazalto ugnikalnio vietoje. Ten stiproki lokalūs specifiniai magnetiniai laukai ir gausu įvairių geofizinių anomalijų.

2005 m. vasarą "Tunguskos kosminio fenomeno" fondo surengta ekspedicija sakosi radusi nežemiško technologinio įrenginio dalis. Taipogi ji rado taip vadinamąjį "elnią", akmenį, ne kartą minimą liudininkų prisiminimuose. Apie 50 kg atplaišą jie pristatė tyrimams į Krasnojarską.

1908 m. Tunguskos įvykis

1999 m. vasario 19 d.
Prieš keletą dienų pasirodė straipsnių, kad dieną (ar net mažiau) likus iki Žemės drebėjimo debesuotumas virš epicentro staigiai sumažėja. Ištyrus 9-ių artimiausių (iki 1000 km) meteorologinių stočių duomenis paaiškėjo, kad 1908 m. birželio 29 d. debesuotumas buvo labai sumažėjęs.

Taip pat seismologai mano, kad atmosferos slėgio svyravimai gali paskatinti žemės drebėjimus. Meteorologinių stočių duomenys rodo, kad oro slėgimo maksimumas buvo tarp 6 ir 9 val. ryto, o Tunguskos sprogimas įvyko netrukus po 7-ių [Irkutsko storis darė matavimus kas 3 val.]

1908 m. birželio gale – liepos pradžioje stebėtos "nakties dangaus" anomalijos. Švytintys naktį debesys lydi oro slėgimo pakilimus. Tunguskos rajone jie pasirodė anksti rytą ir vėliau jų nebuvo matyti. Kai kuriose vietose jų buvo liepos 1 d. vakare. Ir kai kur birželio 29 d. (ir net birželio 28 d.).

Energijos (grunto švytėjimo) apraiškų virš žemės paviršiaus buvo per 1998 m. Šiaurės Karolinos [birželio 4 d.] drebėjimą.

1999 m. birželio 10 d. Prof G.Longo
1991 m. Korado Korlevič iš Visnian (Chorvatijos) atsiuntė medžio, išlikusio per Tunguskos sprogimą, pavyzdį. Prof. Galli manė, kad tokių medžių sakuose bus išlikusių mikrodalelių. Tad 1991 m. susiruošėme į Tunguską rinkti medžių pavyzdžių.

O 1999 m. ekspedicijos tikslai:
Ištirti Ceko ežero nuosėdas;
Topografiniai ir fotografiniai tyrinėjimai;
Medžių pavyzdžių ir tikėtinų kosminio kūno fragmentų, nukritusių prieš sprogimą, paieška
Kosmoso spindulių matavimas skrendant Bologna-Tunguska-Bologna ir Tunguskoje.

Mikrodalelės galėjo išlikti daugelyje gamtos darinių – pelkėse, ežerų nuosėdose, medžių sakuose. Pelkių pavyzdžius nuodugniai tyrė ekspedicijos nuo pat 60-ųjų. Mikrodalelių paieška sakuose remiasi medžių rievių datavimu.

Ceko ežeras yra 8 km nuo epicentro ir yra 500 m. pločio, 47 m. gylio. Jo topografija buvo nustatinėjama pagal GPS . Skaitmeninio ekografo pagalba buvo sudarinėjamas bathymetrinis pjūvis. Sudaromas žemiau dugno esančio įdubimo planas. Buvo daromos ultragarso dugno nuotraukos bei dugnas tiriamas povandenine kamera. Surenkami nesumaišyti pavyzdžiai, ištirti Bolonijos ir Turino laboratorijose.

Tunguska: phantom crater; D. Ephanov, expedition of 2004

Aero fotografavimas atliekamas siekiant sutikrinti su 1938 m. L.A.Kulik komandos padarytomis nuotraukomis.

Kai kurios 1996 m. Bolonijos universitete pateiktos teorijos laiko prieš sprogimą kai kurie gabalai atplyšo pietryčių srityje. Laikant, kad kūnas buvo chondritas, turintis daug geležies- nikelio, mikrodaleles ketinta iiš dirvos ištraukti su specialiu įrenginiu suderintu su metalo detektoriumi (Hall efekto zondas). Jis buvo sėkmingai išbandytas vakarų Egipto dykumoje.

Nemaža dalis taigos parudavusi dėl nežinomų priežasčių. Padaugėję parazitų.

1949 m. Berija slapta pasiuntė ekspediciją į Tunguską. Lėktuvas dukart perskrido epicentrą ir neužfiksavo stipraus radioaktyvumo.
Gal ir klastotė.

Cheminė sudėtis skiriasi nuo meteoritų.
Jei tai ne meteoritas, tai kometa. Įdomi logika.

Austrijos "Star observer" žurnalas , Wolfgang kKundt paskelbia, kad tai galėjo būti didelio dujų skaičiaus išsiveržimas iš Žemės gelmių.

2000 m. rugsėjo 27 d. 17-18
Pranešta apie mini-Tunguską 40 km į šiaurę nuo Uljnovsko. Buvo paveikta apie 10 tūkst. kv. m. miško. Liudininkas taip aprašo įvykį:
Garsus trenksmas. Už maždaug 1 km didelis juodas piltuvas uždengė mišką. Piltuvo viduje ryškiai žybčiojo. El.laikrodis sustojo ir automobilio šviesos užgeso, nes išsikrovė akumuliatorius. Švytintis piltuvas išnyko ir dar kurį laiką kažkas sproginėjo. Toje vietoje, iš kur atsirado piltuvas dangus pašviesėjo, atsirado debesys.

Vieta buvo apie 100 m. skersmens skritulys. Jo viduje žolė išgulusi, medžiai išvartyti. Kai kurie medžiai likę neišversti, bet palinkę ir jų viršūnės nulaužtos. Šunys ir žvėrys vengia to rajono. Žmonės jame jaučiasi nepatogiai. Keista ten 2000 m. lapkritį matyti drugelių. Radioaktyvumo lygis labai žemas lyginant su aplinkine vietove.

Greičiausiai tai geo-meteoras. Ten yra tektoninis lūžis, ar net jų sankirta. Taip pat ten yra požeminio vandens telkinys. Tądien beveik nebuvo debesų, kitądien oro slėgis pakito (pakilo).

Papildomai skaitykite:
Sprogimai Visatoje
Roswello avarija
Sprogimas virš Jukono
Tektitai, lydytas akmuo
Meteorai: elektrofoniniai garsai
NSO: Branduolinių ir kosminių programų kontrolė
Paleovizitai: Ar bus rasti tiesioginiai pėdsakai?
Rusų magai Antrojo pasaulinio karo metu
M. Agrestas. Senovės kosmonautai
Naska linijos, Peru
Stounhendžas: mistinis statinys
Paslaptingieji javų ratai
Bijome žmonių, ne asteroidų
Tesla: gyvenimas ir palikimas
R. Vaičekauskas. Kometos stebėjimas
Ką rodo laiko rodyklė?
Holografinė visata
Fermi paradoksas
Valdžia ir NSO
Bermudų trikampis
Fū naikintuvai
Dangaus ženklai

NSO apsireiškimai ir neįprasti fenomenai Lietuvos danguje ir po juo

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

san-taka station

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life.

Review of our site in English

Pagrindinis NSO puslapis
Vartiklio naujienų puslapis
Karštų naujienų puslapis
Global Lithuanian Net