|
Tunguskos sprogimas
1908 m. birželio 30 d. po 7 val. ryte (vidurnaktį pagal Grinvičą) Sibiro Uolotosios Tunguskos (Podkamennaja Tunguska, Krasnojarsko krašte) upės baseine (60°55' š.pl. 101°57' r.ilg.) įvyko milžiniškas sprogimas, kurio galia prilygo 10-40 mln. tonų trotilo (kaip vidutinė termo vandenilinė bomba). Sprogimą užfiksavo observatorijos visame pasaulyje. Manoma, kad tai buvo 50 m skersmens akmeninis meteoroidas, įsiskverbęs kelių dešimčių kilometrų per sekundę greičiu į Žemės atmosferą. Dėl staigaus stabdymo jis sprogo 8 km aukštyje ir išsisklaidė atmosferoje. Tačiau kritimo vietoje nebuvo rasta nė vieno meteorito gabalo, tik meteoritinių dulkių. Šiuo metu manoma, kad tai buvo kometos branduolys, nes panašūs reiškiniai vyko ir 2002 m. rugsėjo 25 d. nukritus Vitimsko meteoroidui. Keletą sekundžių iki sprogimo Jenisiejaus baseine buvo matomas ryškus, tarsi Saulė, bolidas, skriejęs į šiaurės-vakarus. Sprogimas buvo girdimas apie 1000 km nuo epicentro. Taigos medžiai (apie 80 mln.) buvo išguldyti 2000 km2 plote. Sprogimo sukeltos seisminė ir smūginė oro bangos užregistruotos net Vakarų Europoje. Kelias dienas teritorijoje nuo Atlanto iki Vidurio Sibiro buvo stebimas neįprastai šviesus dangus ir švytintys (sidabriniai) debesys. JAV Smitsoniano astrofizikos, o taip pat Vilsono kalno observatorijos kelis mėnesius fiksavo sumažėjusį atmosferos skaidrumą. 1938 m. L. Kuliko dėka padarytoje aeronuotraukoje matoma, jog sprogimas išguldė medžius didelėje, drugelio pavidalo teritorijoje. Tiesai po ore įvykusio sprogimo buvusiame plote medžiai liko stovėti stati, tačiau sprogimo banga ne tik nudrėskė visas šakas, bet netgi nulupo nuo kamienų žievę. Nebuvo matyti jokio sprogimo palikto kraterio. Panašūs reiškiniai po daugelio metų buvo stebėti po bandomųjų atominių užtaisų sprogdinimų atmosferoje. Tačiau radiacijos pėdsakų irgi neaptikta (Genadijaus Plechanovo ekspedicijų metu). Palydovinėse nuotraukose toje vietoje pastebimas mažesnis miško tankumas, o centre plynas maždaug 1 km2 plotas. Stebina, kad toks įvykis nesukėlė didelio mokslinio susidomėjimo. Jei į sprogimo vietą ir
buvo pasiųstos kelios ekspedicijos, tai jų ataskaitos yra dingę. Apklausiami vietiniai gyventojai
minėjo, kad 1909-10 m. netoli įvykio vietos pabuvojo vietinio medžiotojo K. I. Suzdalevo
Pirmoji žinoma ekspedicija atvyko tik 1921 m. tai buvo mineralogas Leonidas Kulikas (1883- 1942). Jis ragino vyriausybę surengti ekspediciją tikindamas, kad ten galima rasti geležies, taip reikalingos tarybinei industrijai. Tada meteoritas dažnai vadintas Filimonovskii, nes galvota, kad nukrito netoli Kansko. Kuliko ekspedicija sprogimo vietą pasiekė 1927 m. Jų nuostabai, nebuvo jokio kraterio. Per sekančius 10 m. surengtos dar trys ekspedicijos. 6-7 dešimt. ekspedicijų metu dirvoje rasta mikroskopinių stiklinių rutuliukų. Cheminė analizė parodė juose esant nemažą nikelio ir iridžio procentą, kas sustiprino nežemiškos sprogimo priežasties versiją. Tačiau sritis pasižymi padidintu vulkaniniu aktyvumu ir joje gausu iridžio. Sistemingas liudininkų parodymų rinkimas pradėtas 1959 m. Alternatyvios hipotezės Sprogimą paaiškinti buvo bandoma įvairiai. Šiuo metu daugelis hipotezių tėra įdomios tik istoriniu aspektu.
NSO avarija Tunguskoje sprogo ateivių kosminis laivas (NSO avarija). Šios "priežasties" ištakas randame 1946 m. Aleksandro Kazancevo fantastiniame romane marsiečių branduoliniu kuru varomas erdvėlaivis, sėmęs gėlą vandenį iš Baikalo ežero, sprogo ore. Autorių įkvėpė 1945 m. pabaigoje aplankyta Hirosima. Vėliau branduolinio NSO idėją panaudojo Th. Atkinsas ir Dž. Baksteris knygoje "Ugnies atėjimas" (1976). 1988 m. TV seriale "Slaptieji KBG NSO failai" įvykis vadinamas "Rusijos Rozvelu" tikinant, kad ten buvo rasto erdvėlaivio nuolaužos. Jas radę teigė ir 2004 m. Rusijos tyrinėtojų grupė. Kai kurie liudininkai yra pranešę, kad prieš suduždamas objektas padarė du posūkius 45 laipsnių kampu. Praėjus kelioms dienoms po sprogimo apšašo žvėrys, tiesiogiai neapdegę sprogimo metu. Sprogimo vietą aplankę vietiniai susirgo ir viduje juto deginančius pojūčius. Sibiriečiai regėjo keistą pilką būtybę netoli įvykio vietos, kuri skynė uogas ir gėrė vandenį. Ji buvo virš 8 pėdų aukščio ir jie pamanė, kat tai legendinis čučunaa (jietis), tačiau geriau įsižiūrėję pastebėjo, kad jis ne plaukuotas, o dėvi išpieštus pilkus drabužius. Tą būtybę matė keletą kartų kol pagaliau 1941 m. ją nušovė Dagestane, kai pulkininkas V.S. Karapetianas su būriu buvo pasiųstas ištirti "žvėries pavidalo" būtybę, gąsdinančią kaimiečius. Jis ją aprašė taip: "Ji prieš mane stovėjo kaip milžinas su į priekį atsikišusia galinga krūtine. Jos akys man nieko nesakė. Jos buvo abejingos ir tuščios gyvūno akys ir nieko daugiau laukinio žmogaus tam tikra prasme". Kareiviai užspeitė ją oloje ir nušovė. Kūno jie neskrodė. Čia reikia prisiminti, kad rajonas yra netoli Baikonuro kosmodromo ir nuolat apiberiamas kosminių raketų nuolaužomis, ypač Vostok 5 bandomojo skrydžio avarijos metu 1960 m. gruodžio 22 d., kai kapsulė su dviem šunimis (kurie, beje, išgyveno) nukrito netoli Tunguskos sprogimo vietos. Aiškinimai
Žemiau bus pateikiami įvairios skirtingu metu padarytos pastabos šia tema daugiausia
apie pranešimus konferencijų metu.
1998 m. birželio 30 liepos 2 d. Krasnojarske vyko Tunguskos sprogimo 90-čio jubiliejui
skirta konferencija.
Tunguskos sprogimą galėjo sukelti akmeninis asteroidas su "prastomis"
aerodinaminėmis savybėmis. Tada prieš tokį krentantį kūną susidaro oro sūkuriai, dėl kurių
slėgimas į kūną nuolat kinta ir taip pagreitina kūno suirimą. [V.V.Svetzov]
Ugniniai rutuliai stebėti: 1993 m. gegužės 28 d. Banjawarn, netoli avių rančos, 130 km į šiaurės vakarus nuo
kalnakasių miestelio Laverton retai gyvenamame vakarų Australijos rytų Goldfields rajone.
Iš pradžių buvo regimas raudonai-oranžinis ugnies rutulys su trumpa kūgio formos
uodega, pasirodęs iš pietų. Skriejo lėčiau už garsą ir "riaumojo kaip dyzelis", nukritęs į šiaurę
nuo rančos už kalvų. Panašūs ugnies rutuliai Banjawarn matyti ir 1989 spalio mėn. Ir 1993 m. gegužės ar
birželio, o taip pat 1988 ir 1992 spalio mėn.
Yra per 900 paliudijimų apie Tunguskos sprogimą. Pagal juos galima spėti, kad buvo
sukelta balistinė garso banga, kurios ašis daugmaž sutampanti su medžių išvartų ašimi.
[L.E.Epictetova]
Metano ir oro mišinio sprogimą galėjo sukelti nedidelis ir lėtai skriejantis meteoritas.
[Y.A.Nickolaev] Sprogimą sukėlė tektoniniai procesai.
2005 m. vasarą "Tunguskos kosminio fenomeno" fondo surengta ekspedicija sakosi radusi
nežemiško technologinio įrenginio dalis. Taipogi ji rado taip vadinamąjį "elnią", akmenį, ne
kartą minimą liudininkų prisiminimuose. Apie 50 kg atplaišą jie pristatė tyrimams į
Krasnojarską.
1908 m. Tunguskos įvykis
1999 m. vasario 19 d. Taip pat seismologai mano, kad atmosferos slėgio svyravimai gali paskatinti žemės
drebėjimus. Meteorologinių stočių duomenys rodo, kad oro slėgimo maksimumas buvo tarp 6
ir 9 val. ryto, o Tunguskos sprogimas įvyko netrukus po 7-ių [Irkutsko storis darė matavimus
kas 3 val.]
1908 m. birželio gale liepos pradžioje stebėtos "nakties dangaus" anomalijos. Švytintys
naktį debesys lydi oro slėgimo pakilimus. Tunguskos rajone jie pasirodė anksti rytą ir vėliau jų
nebuvo matyti. Kai kuriose vietose jų buvo liepos 1 d. vakare. Ir kai kur birželio 29 d. (ir net
birželio 28 d.).
Energijos (grunto švytėjimo) apraiškų virš žemės paviršiaus buvo per 1998 m. Šiaurės
Karolinos [birželio 4 d.] drebėjimą.
1999 m. birželio 10 d. Prof G.Longo O 1999 m. ekspedicijos tikslai: Mikrodalelės galėjo išlikti daugelyje gamtos darinių pelkėse, ežerų nuosėdose, medžių
sakuose. Pelkių pavyzdžius nuodugniai tyrė ekspedicijos nuo pat 60-ųjų. Mikrodalelių paieška
sakuose remiasi medžių rievių datavimu.
Ceko ežeras yra 8 km nuo epicentro ir yra 500 m. pločio, 47 m. gylio. Jo topografija buvo
nustatinėjama pagal GPS . Skaitmeninio ekografo pagalba buvo sudarinėjamas bathymetrinis
pjūvis. Sudaromas žemiau dugno esančio įdubimo planas. Buvo daromos ultragarso dugno
nuotraukos bei dugnas tiriamas povandenine kamera. Surenkami nesumaišyti pavyzdžiai,
ištirti Bolonijos ir Turino laboratorijose. Aero fotografavimas atliekamas siekiant sutikrinti su 1938 m. L.A.Kulik komandos
padarytomis nuotraukomis.
Kai kurios 1996 m. Bolonijos universitete pateiktos teorijos laiko prieš sprogimą kai kurie
gabalai atplyšo pietryčių srityje. Laikant, kad kūnas buvo chondritas, turintis daug geležies-
nikelio, mikrodaleles ketinta iiš dirvos ištraukti su specialiu įrenginiu suderintu su metalo
detektoriumi (Hall efekto zondas). Jis buvo sėkmingai išbandytas vakarų Egipto dykumoje.
Nemaža dalis taigos parudavusi dėl nežinomų priežasčių. Padaugėję parazitų.
1949 m. Berija slapta pasiuntė ekspediciją į Tunguską. Lėktuvas dukart perskrido
epicentrą ir neužfiksavo stipraus radioaktyvumo. Cheminė sudėtis skiriasi nuo meteoritų. Austrijos "Star observer" žurnalas , Wolfgang kKundt paskelbia, kad tai galėjo būti didelio
dujų skaičiaus išsiveržimas iš Žemės gelmių.
2000 m. rugsėjo 27 d. 17-18 Vieta buvo apie 100 m. skersmens skritulys. Jo viduje žolė išgulusi, medžiai išvartyti. Kai
kurie medžiai likę neišversti, bet palinkę ir jų viršūnės nulaužtos. Šunys ir žvėrys vengia to
rajono. Žmonės jame jaučiasi nepatogiai. Keista ten 2000 m. lapkritį matyti drugelių.
Radioaktyvumo lygis labai žemas lyginant su aplinkine vietove.
Greičiausiai tai geo-meteoras. Ten yra tektoninis lūžis, ar net jų sankirta. Taip pat ten yra
požeminio vandens telkinys. Tądien beveik nebuvo debesų, kitądien oro slėgis pakito (pakilo).
Papildomai skaitykite:
Pagrindinis NSO puslapis |