Šiaurės Amerikos „Didžiosios pėdos“ (BigFoot) istorija siekia 1830-tuosius (žr. Bord, 1982), tačiau ypatingas susidomėjimas šia tema kilo antroje 20 a. pusėje. Būdingas straipsnis 1959 m. gruodžio mėn. „True“ žurnale aprašo prieš metus Bluff'o užutekyje (Kalifornija) atrastos paslaptingos milžiniškos pėdos. Po pusės amžiaus „Didžiosios pėdos“ egzistavimo klausimas tebėra atviras. „Pastebėjimai“, atsitiktinės nuotraukos, „pėdos“ kartojasi, žiniasklaida karštligiškai palaiko temą. Bet ar užtenka įrodymų?

Įvairūs tyrinėtojai dažnai juos vertina labai skirtingai. Štai 2000 m. birželį keisti pėdsakai rasti Žemutinio Hoho indėnų rezervate Vašingtono valstijoje. Cliff Crook'as tvirtino juos esant „neabejotinai Didžiosios pėdos“, tuo tarpu Idaho univ. biologijos mokslų asocijuotas prof. (ir BFRO, Didžiosios pėdos tyrinėjimų lauko sąlygomis organizacijos, narys) Jeffrey Meldrum'as^*) manė, kad to nepakanka (2000 m., „Didysis prieštaravimas“).

Dėl pėdsakų Oregonos Mėlynuosiuose kalnuose taip pat nebuvo vienybės. Grover Krantz'as juos laikė puikiausiu įrodymu, o Rene Dahinden'as šmaikštavo, kad „kiekvienas kaimo kvailys mato, kad jie suklastoti, 100% suklastoti“ (Dennett, 1994). Ir kaip vieni (įskaitant Dahinden'ą) mūru stoja už 16 mm Patterson'o juostą (kurioje didelė žmogaus pavidalo būtybė pereina proskyną), kiti (įskaitant Crook'ą) vadina jį klastote. 1999 m. Crook'as ant būtybės klubų įžvelgė varpelio formos susegimą, matyt prilaikantį beždžionės kostiumą (Dahinden'as mano tai esant suveltų plaukų kuokštu) (Hubbell, 1999).

Liudijimai

Šios rūšies Patikimumas mažiausias. "Kryptozoologija remiasi anekdotais… Fizinius reiškinius galima moksliškai patikrinti, anekdotų – ne… Taip pat pranešimai ateina nevaldomų situacijų ir perduodami neišslavinusių asmenų. Žmonės yra netikę stebėtojai ir gali suklysti žinomus gyvūnus palaikyti kryptoidais arba neaiškiai perteikti detales" (Ben Roesch).

Pėdsakai

Tai plačiausiai pripažįstamas pavadinimas, iį jo paliekamų pėdų kilo ir primato pavadinimas. Kartu tai fizinis įrodymas: kažkas (kažkoks gyvūnas, Didžioji pėda ar žmogus) tas pėdas paliko. Daugeliu atvejų daroma išvada, kad tai klastotė. Gaila, kad jie labai skiriasi (Dennet, 1996). Kai kurių pirštų atspaudai viena linija, kituose – išsiskyrę. Dauguma turi 5 pirštus, bet kartais būna su 2-6 pirštais. Tad jie turėtų priklausyti skirtingų rūšių gyvūnams.

2000 m. rugsėjo mėn. BFRO ekspedicija Vašingtono valstijoje prie Adams kalno rado kūno „pėdsaką“, kai būtybė gulėjo ant dumblino kranto ir bandė pagriebti kokį laimikį.

Fiksavimai

Didžioji pėda (Bigfoot arba Sasquatch) – būtybė Kanados ir JAV folklore, beždžioniško pavidalo, tariamai gyvenanti Šiaurės Amerikos miškuose. Tariamą jos egzistavimą bandoma pagrįsti daugybe liudijimų, video įrašų, nuotraukų, paliktų pėdų ir pan. Kai kurie jų laikomi apgaulėmis. Jis yra tarsi kriptozoologijos simbolis ir populiarios kultūros elementas. Manoma, kad jo įvaizdis atėjo iš vietinių legendų. Indėnų reikalų biuro agentas J. W. Burns’as 20 a. 3-iame dešimt. surinko vietines indėnų čehalių legendas ir paskelbė eile straipsnių jas Kanados laikraščiuose. Čehaliai saskvočą laikė realiai egzistuojančiu, vengiančiu baltųjų ir kalbančiu liluetų kalba. O pavadinimas „Didžioji pėda“ pirmąkart taikytas irokėzų vadui 19 a. 4-o dešimtm. dėl jo neįtikinamai didelių pėdų. Vėliau lakotų vadas „Dėmėtasis elnias“ irgi vadintas „Didžiąja pėda“. Taip vadinti ir kai kurie lokiai grizliai. Jietis (dar vadintas Meh-Teh) – beždžioniško tipo būtybė Himalajų folklore, tariamai gyvenanti Himalajų kalnuose. Vakariečių įvardijamas „Sniego žmogumi“. Jo egzistavimo pagrindimai analogiški „Didžiajai pėdai“. Ji sapibūdinamas kaip stambi, plaukuota (pilka arba balta) būtybė su dideliais aštriais dantimis. Pavadinimas „jietis“ išvedamas iš tibetietiškų žodžių reiškiančių „uolų lokys“. Bono religijos sekėjai tiki, kad kadaise „laukinio žmogaus“ kraujas buvo naudojamas apeigose. Rusų folklore (jakutų,  tungusų) sutinkama panaši čučuna. Manoma, kad jo pagrindas yra klaidingai atpažinti gyvūnai. Tačiau kriptozoologai nepaliauja jo ieškoję...

Garsiausias yra 1967 m. Roger Patterson'as ir Bob Glin'as nufilmuotas trumpas epizodas 16 mm juostoje prie Bluff užutekio. Ar tai tikras faktas, tebesiginčijama. Įtarimą kelia keli sutapimai: a) Patterson'as išėjo su ketinimu nufilmuoti Didžiąją pėdą; b) žinomas pėdsakų klastotojas tiksliai nurodė, kur jam eiti norint rasti Didžiąją pėdą; c) Paterson'as iš filmo susikrovė neblogą kapitalą. Anatomas ir antropologas John Napier'is juostoje rado nemažai neatitikimų: ėjimas ir dydis kaip žmogaus, svorio centras kaip pas žmogų, žingsnio ilgis neatitinka su paliktais pėdsakais. Nenuginčijami ir kita pateikiama medžiaga – nuotraukos ir garso įrašai.

Kūno pavyzdžiai

Buvo pateikta plaukų ir kraujo pavyzdžių, iš kurių irgi nepadaryta vienareikšmių išvadų. Net genetika bejėgė – pasirodo vien plauko neužtenka DNR identifikuoti. Daug plaukų rasta Mėlynuosiuose kalnuose ir juos tyrė nuo FTB iki šarlatanų. Dauguma atvejų jie laikyti žmogaus, „Redkin“ kompanija rado esminių skirtumų lyginant su žmonių, o japonų Plaukų medicinos mokslinė laboratorija mano juos esant sintetiniu pluoštu. Farmacininkas E.B. Winn'as iš Šveicarijos galutinai nustatė jį esant sintetiniu – tai „Dynel“, dažnai naudojama plaukų imitavimui.

Kodėl niekada nerandamo šio humanoido palaikų ar kaulų?

Gilgamešo epas - pirmasis liudijimas apie plaukuotą laukinį, Enkidu. Š. Amerikoje jis vadintas Sasquatch arba Didžiąja pėda. Tai Yeti, Nguoi Rung. Kaip galimas jo pirmtakas minimi Gigantopithecus blacki, homo neardentalensis, Homo erectus, Australopithecus (Paranthropus) robustus.

Ivano Turgenevo archyvuose tyrinėtojai rado popierinę servetėlę, kuriose sugebėjo įskaityti atskirus žodžius: „siaubas… beždžionę… visą ežerą … melduose“.

Vėliau rastas I.Turgenevo draugo ir medžioklės partnerio, suknelių parduotuvės savininko I. Butkovo laiškas gali paaiškinti tas nuotrupas. Jame minimas keistas nuotykis:

"Šiandien I. Turgenevas papasakojo įdomią istoriją, nutikusią jam vasarą. Beklaidžiodamas jis atsidūrė pelkėje. Vieta buvo nepažįstama, tad jis nusprendė pailsėti ir ieškoti kelio, kai kažkas staiga palietė jo petį. Atsisuko, o prieš jį stovi kažkokia pabaisa – 2 m ūgio, letenos ilgos, beveik iki žemės, visa apžėlus, akys mažos, juodos, tarsi šypsosi. Atrodė, tarsi būtų moteriška būtybė. Išsigandęs Ivanas puolė bėgti. Stebuklingai išsikapstęs iš pelkės atsirado prieš ežerą. I. Turgenevas gerai mokėjo plaukti, tad manė, kad vandenyje pasislėps nuo pabaisos. Nusispyrė batus – ir į vandenį, bet būtybė plaukė dar greičiau…

Pasiekė krantą, girdi, netoliese karvės mūkia – vadinasi, arti yra kaimas. Pradėjo šaukti, kiek gali. Į pagalbos šauksmą atbėgo valstietis ir ėmė rimbu pliekti pabaisą. Būtybė siaubingai klykdama, pasiremdama viena ranka, nubėgo šalin".

Tokios būtybės ir anksčiau buvo aptinkamos I. Turgenevo medžioklės vietose. Trimonovkos kaimo valstietis, rinkdamas mėlynes, pamatė baisų ir labai liesą milžiną… Po to susitikimo, jis susirgo, atgulė, ir po pusantrų metų pasimirė.

^*) Džefris Meldrumas (Don Jeffrey "Jeff" Meldrum, g. 1958 m.) – amerikiečių antropologas, Aidaho un-to anatomijos ir antropologijos prof. (nuo 1993 m.). Jis yra primate pėdų morfologijos ir jų judėjimo specialistas. Aktyvus mormonų bažnyčios narys ir knygoje „Ar mes Lehi vaikai?“ aptaria genetikos ir Mormonų knygos klausimus. Yra kelių knygų apie paleontologiją bendraautorius, kartu su Ch.E. Hilton’u redagavo „Šiuolaikinio žmogaus vaikščiojimo būdo susiformavimas“ (2004).
Visuomenės dėmesį patraukė susidomėjimu „Didžiąja pėda“, tikėdamas, kas jis egzistuoja. Jis parašė knygą „Saskvočas: legenda susitinka su mokslu“ (2006). 2011 m. dalyvavo konferencijoje Sibire, skirtoje „Sniego žmogui“, kurioje buvo aptariami pėdsakai, rasti Kemerovo oloje, tačiau palaikė, kad tai labai tikėtinai apgaulė.

Papildomai skaitykite:
Kriptozoologija
Jie tebegyvena!?
Slibinai-gundytojai
Ir vėl čupakabros
Pasakiški airių elfai
Kinija: Gao Yao ir Zhi
Delfinai ir Joan Ocean
Išnykęs dinozaurų pasaulis
Sekant milžino pėdsakais
Dinozaurų palikuonys Afrikoje
Nesė ir kiti: hipotezės ir realybė
Svečiai iš jungiojo pasaulio
Nežemiški roko muzikos ryšiai
Biržuose nufilmuota pamėklė
Tie prakeikti nematomi dalykai
Prasiplečia gyvybės ribos
Rajos - gyvūnų atradimas
Drakonų ežeras Kinijoje
Ką rodo laiko rodyklė?
Ar tai pusiau ateivė?
Slaideriai - kas jie?
Trobriando burtininkai
Žvaigždžių vartai
Oro grobuonys
Musė cėcė

Literatūra:

1. D. Baird. Sasquatch footprints: A proposed method of fabrication// Cryptozoology, 1998, No 8, p.43-46
2. J. Betts. Wanted: Dead or Alive// Fortean Times, 1996, No. 93, p.34-35
3. Account of the expedition, BFRO, 2000, www.bfro.net
4. Big disagreement Afoot// Associated Press report on ABCnews.com
5. J. Bord, C.Bord. The Bigfot Casebook, 1982
6. L. Coleman. Footage furore flares// Fortean Times, 1996, No.91
7. L. Coleman. Suits you, sir!// Fortean Times, 1998, No.106
8. L. Coleman, P.Huyghe. The Field Guide to Bifoot, Yeti, and Other Mystery Primates Worldwide, 1999
9. D. Daegling, D.Schmitt. Bigfoot's screen test// Skeptical Inquirer, 1999, 23(3)
10. M. Dennett. Evidence for Bigfoot? An investigation of the Mill Creek 'Sasquatch Prints'// Skeptical Inquirer, 1989, 13(3), p.264-272
11. M. Dennett. Bigfoot evidence: Are these tracks real?// Skeptical Inquirer, 1994, 18(5), p.498-508
12. M. Dennett. Bigfoot// Encycl. Of the Paranormal, 1996
13. M. Dennett. Bigfoot// Personal communication, 2001
14. W.H. Fahrenbach. Re: Interim statement on the Blue Mountain, 1998, www.bfro.net
15. D. Freeland, W.Rowe. Alleged pore structure in Sasquatch (Bigfoot) footprints// Skeptical Inquirer,1989, 13(3), p.273-276
16. J. Green. On the Track of the Sasquatch, 1968
17. J. Green. Green says Skookum Cast may be proof// BFRO press release, 2000
18. J.R. Greenwell. Florida "Giant Penguin" hoax revealed// The ISC Newsletter, 1988,7(4)
19. J.M. Hubbell. Bigfoot enthusiasts discredit film// Associated Press report, 1999
20. D. Jasper. Bigfoot strikes again!// Weekly Planet, 2000, October 26
21. C. Klosterman. Believing in Bigfoot// Beacon J., 1999
22. G. Krantz. Big Footprints: A Scientific Inquiry into the Reality of Sasquatch, 1992
23. J. Napier. Bigfoot: The Yeti and Sasquatch in Myh and Reality, 1973
24. B. Roesch. On the nature of cryptozoology and science// Fortean Times, 2001, March
25. E. Winn. Physical and morphological analysis of samples of fiber purported to be Sasquatch hair// Cryptozoology, 191, No.10, p.55-65
26. A. B.Woolridge. The Yeti: A rock after all?// Cryptozoology, 1987, No.6, p.135
27. D. Zuefle. Tracking Bigfoot on the Internet// Skeptical Inquirer, 1999, 23(3), p.26-28

Maloniai pasitiksime žinias apie bet kokius Jūsų pastebėtus sunkiai paaiškinamus reiškinius. Juos prašome siųsti el.paštu: san-taka@lithuanian.net arba pateikti šiame puslapyje.

UFO sightings and other phenomenas in/under Lithuanian sky. Please inform us about everything you noticed and find unexplainable in the night sky or even during your night dreams, or in the other fields of life. Review of our site in English

NSO.LT skiltis
Vartiklis